Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-670-656/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-01-07
Bylos Nr.: e2-670-656/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00213-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Andrius Ignotas
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: D. R., J. R., UAB ,,TeisininkasLT'', UAB „Teisininkas LT“, UAB „TT LOGISTIC“, UAB „Tigesta“
Trečiasis asmuo: G. T., B. K., VĮ „Registrų centras“, Asociacijos Lietuvos vandens tiekėjų asociacija
Advokatai: Tomas Juonys, Beata Vilienė, Vydūnas Sadauskas

Kategorijos

2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-670-656/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00213-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.5.1.1; 2.4.2.9.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant Vidui Čerkauskui, Maženai Lichtarovič, dalyvaujant Ieškovo (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atstovui advokatui Vydūnui Sadauskui, atsakovų D. R. ir J. R.atstovui advokatui Tomui Juoniui, atsakovo UAB ,,TeisininkasLT'' vadovui A. S., trečiajam asmeniui G. T., trečiajam asmeniui B. K., trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovei V. K., trečiojo asmens Asociacijos Lietuvos vandens tiekėjų asociacija atstovei advokatei Beata Vilienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau ir Bendrija) ieškinį atsakovams D. R., J.R., UAB „Teisininkas LT“, UAB „TT LOGISTIC“, UAB „Tigesta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir bendrojo naudojimo patalpų pripažinimo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, VĮ Registrų centras, notarė V. Ž., I. B., J. B., R. B., R. B., A. B., R. B., G. D., R. D., D. J., T. J., A. K., J. K., M. K., D. L., G. L., M. L., Ž. M., K. N., R. N., K. O., A. O., D. P., S. B., A. S., D. S., Z. T., K. T., D. T., G. T., R. V., I. V., M. V., A. Ž., UAB „Agrospelta“, UAB „Autostartas“, UAB „Baltoptik NT valdymas“, UAB „Car rent international“, UAB „Deskriptas“, UAB „Esama“, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, UAB „Pieno tyrimai“, UAB „Statiremas“, G. O. Gumbė, L. G., MB Laisvės patalpos ir B. K.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1. pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2018 m. gruodžio 10 d. ne varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. gruodžio 10 d. turto perdavimo–priėmimo aktą, kuriais BUAB „Erama“ atstovė nemokumo administratorė UAB „Tigesta“ perleido UAB „TT LOGISTIC“: negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtas plane (a-1, a-2, a-3, a-4, a-5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtas plane 1-8, 1-10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtas plane 6-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo patalpos);

1.2. pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. kovo 17 d. negyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „TT LOGISTIC“ perleido UAB „Teisininkas LT“ Ginčo patalpas;

1.3. pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. rugsėjo 1 d. mainų sutartį (toliau ir Mainų sutartis), kuria UAB „Teisininkas LT“ perleido atsakovams D. R. ir J. R. Ginčo patalpas;

1.4. pripažinti, kad Ginčo patalpos priklauso viso statinio – pastato – prekybos centro, pažymėto plane 1E6p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys), patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise;

1.5. panaikinti Ginčo patalpų teisinę registraciją.

2. Ieškovė nurodė, jog Bendrijos nariams priklausantys garažai ir kitos bendrojo naudojimo patalpos yra Statinyje. Statinį pastatė UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, 1998 m. rugsėjo 7 d. jis pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas VĮ Registrų centre. AB „Vilniaus kapitalinė statyba“ pagal 1998 m. rugsėjo 21 d. sutartį pardavė UAB „Erama“ prekybos centrą, turintį 3099,70 kv. m bendro ploto, Statinyje. UAB „Erama“ 1999 m. spalio 1 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė ieškovei nuolat saugoti visuomeninį pastatą su garažais ir dokumentaciją, be kita ko, generalinį planą, lauko tinklus, architektūrinę, elektrotechninę, ryšių ir signalizacijos, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų eksploatacijos, šiluminės trasos iki pastato ir šilumos mazgo bylas, rūsio planą su garažų savininkų pavardėmis ir kitus dokumentus.

3. 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovei tapo žinoma, kad pagal statybos projektą pastatytos ir 1998 m. rugsėjo 7 d. aktu priimtos pagalbinės techninės patalpos, esančios Statinio rūsyje, 1999 m. birželio 21 d. tapo prekybos patalpomis ir penkioms pagalbinėms techninėms patalpoms pagal statybos projektą (pravažiavimui, techninei patalpai – šilumos punktui, dviem techninėms patalpoms ir elektros skydinei), esančioms Statinio rūsyje (toliau vadinamos ir Ginčo patyalpomis), buvo suteiktas vienas unikalus numeris. Statinio pirmame aukšte nurodytos dvi pagalbinės patalpos 1999 m. birželio 21 d. taip pat tapo prekybos patalpomis, joms suteiktas unikalus numeris. Statinio šeštame aukšte po statybų užbaigimo, priėmimo ir pirminio įregistravimo užfiksuota pagalbinė patalpa 1999 m. birželio 21 d. taip pat tapo prekybos patalpa ir jai suteiktas unikalus numeris.

4. Paaiškėjo, kad BUAB „Erama“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tigesta“, ne varžytynėse 2018 m. gruodžio 10 d. pardavė Ginčo patalpas UAB „TT LOGISTIC“ už 100 Eur. UAB „TT LOGISTIC“ Ginčo patalpas 2021 m. kovo 17 d. pardavė UAB „Teisininkas LT“ už 100 Eur. UAB „Teisininkas LT“ Mainų sutartimi D. R. ir J. R. išmainė Ginčo patalpas, kurių vidutinė rinkos vertė mainų sandorio sudarymo metu buvo 187 400 Eur, į kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdo 0,0314 ha ploto žemės sklypą, pastatą – ūkinį pastatą su prekybos patalpa, pastatą – pagalbinį pastatą, kitus inžinerinius statinius – tvorą (toliau – Turtas). Visų šių keturių turto vienetų vidutinė rinkos vertė – 4204 Eur. Nors mainomų daiktų vertė akivaizdžiai skyrėsi, šalys sutarė, kad mainomų daiktų vertė yra lygi, t. y. po 10 000 Eur.

5. Bendrija žinojo, kad Ginčo patalpos yra techninės, bendrojo naudojimo patalpos, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios viso Statinio savininkams, kurios buvo perduotos Bendrijai 1999 m. spalio 1 d. naudotis, eksploatuoti ir prižiūrėti ir jos negalėjo būti privatizuotos. Ieškovė nurodė, kad pagalbinės techninės patalpos, esančios Statinio rūsyje –pravažiavimas, šilumos mazgas, elektros skydinė, bei dvi techninės patalpos, kuriose įrengti mechanizmai, apskaitos prietaisai, signalizacijos pultai ir koridoriai, pagal savo funkcinį ryšį yra susijusios su Statinio patalpų eksploatavimu, t. y. šilumos mazgas (šilumos punktas) – tai prie šilumos įvado prijungtas šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis ir pristatantis į pastato šildymo prietaisus, techninėje patalpoje yra įrengta viso Statinio rekuperacinė vėdinimo sistema, o koridoriai skirti patekti į individualias Statinio patalpas. Pravažiavimas skirtas privažiuoti į Statinio patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančius garažus. Negana to, šilumos mazgas (šilumos punktas) ir kiti inžineriniai tinklai (namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros vamzdynai ir angos) yra įrengti bendrojo naudojimo patalpose.

Šalies argumentai

6. Ieškovė prašė teismo sandorius pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms. Sudarant sandorius buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalis, nes Ginčo patalpos buvo suprojektuotos, pastatytos ir priimtos eksploatuoti kaip bendrojo naudojimo patalpos. Statinys, kuriame yra Ginčo patalpos, nebuvo rekonstruotas, o tik neteisėtai pakeitus jų paskirtį į prekybos, kokia yra viso Statinio paskirtis, jos buvo neteisėtai parduotos.

Atsiliepimas

7. Atsakovas UAB „Teisininkas LT“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti visiškai ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog UAB „Teisininkas LT“ turtą įsigijo sąžiningai ir teisiškai, o vėliau sąžiningai mainų pagrindu sukeitė su kitu asmeniu norėjusiu įsigyti nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste, todėl ieškovo keliamas reikalavimas panaikinti šį mainų sandorį prasilenkia su protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais ir teismo turi būti atmestas. Ieškovas bando juodinti ir vadinti nesąžiningomis sandorio šalimis, tačiau teismui nepateikia jokių lydinčių įrodymų, medžiagų, todėl toks ieškovo keliamas reikalavimas dėl sandorio panaikinimo turi būti teismo atmestas kaip nesąžiningas reikalavimas. UAB „Teisininkas LT“ negali ir neturi teisės sutikti su tokiu ieškovu keliamu reikalavimu, nes CK 180 straipsnio 4 dalis traktuoja, kad Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandoriu dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įsigijusio trečiojo asmens. UAB „Teisininkas LT“ prašo teismo taikyti šiam sandoriui senaties terminą.

8. Atsakovai D. R. ir J. R. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti visiškai ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui Patalpos niekada nebuvo perduotos, tad apie jų, kaip savarankiškų nuosavybės teisių objektų atskirumą ir nuosavybės teises ieškovas jau žinojo vėliausiai nuo 1999 m. spalio 1 d. Atsakovai prašo teismo taikyti senaties terminą ieškovo reiškiamiems reikalavimams, nes ieškovas ieškinį pareiškė praėjus 22 metų terminu nuo to momento, kai tapo žinoma absoliučiai visa situacija, susijusi su Patalpų teisiniu statusu. Pažymėjo, kad, priešingai nei teigiama ieškinyje, ieškovas geriau nei bet kas kitas žinojo apie Patalpų teisinį statusą. Pirma, visą Prekybos centrą kaip generalinis rangovas statė UAB „Erama“, kuris 1998 m. rugsėjo 21 d., t. y. praėjus 11 dienų po 1998 m. rugsėjo 10 d. Prekybos centro pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo, tapo šio Prekybos centro savininku. Minėtą 1998 m. rugsėjo 10 d. Prekybos centro pripažinimo tinkamu naudoti aktą kaip vienas iš komisijos narių pasirašė UAB „Erama“ vienintelis akcininkas ir generalinis direktorius R. B.. Pastarasis asmuo R. B. su ieškovo pirmininke L. B. (dabar L. R.) ginčo santykiams aktualiu laikotarpiu buvo sutuoktiniai. Ieškovui Prekybos centro savininkas UAB „Erama“ 1999 m. rugsėjo 1 d. perdavė visą Prekybos centro dokumentaciją bei turtą saugojimui. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad Patalpose yra įrengti tam tikri inžineriniai objektai (įranga), nepaneigia Patalpų atskirumo ir nuosavybės priklausymo konkrečiam savininkui, o ne visiems savininkams bendrai. Dėl patalpų teisinio statuso (ar Patalpos yra bendros nuosavybės objektas kaip bendro naudojimo patalpos, ar savarankiškos) galima spręsti tik tuo atveju, jei patalpos nėra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, asmenims priklausantys nuosavybės teise. Ginčo Patalpos yra savarankiškos, atskiros nuosavybės teisės objektas, tad Patalpų funkcinis ryšys su kitomis patalpomis ir kt. šiam ginčui neturi reikšmės. Vis dėlto, pabrėžtina, kad visos ginčo Patalpos pagal savo pobūdį gali būti naudojamos ir bus naudojamos pagal tikslinę paskirtį. Pavyzdžiui, jose gali būti vykdoma ūkinė, komercinė ar dar kitokia (pavyzdžiui, visuomeninė, kultūrinė) veikla. Atsakovų vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo, todėl Patalpos, net jei ginčijami sandoriai būtų nuginčyti negalėtų būti išreikalautos iš atsakovų, kurie yra sąžiningi įgijėjai.

II. Byloje priimti sprendimai

9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia ab initio 2018 m. gruodžio 10 d. ne varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. gruodžio 10 d. turto perdavimo–priėmimo aktą, kuriais BUAB „Erama“ perleido UAB „TT LOGISTIC“ Ginčo patalpas; pripažino negaliojančia ab initio 2021 m. kovo 17 d. negyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „TT LOGISTIC“ perleido UAB „Teisininkas LT“ Ginčo patalpas; pripažino negaliojančia ab initio Mainų sutartį; panaikino Ginčo patalpų teisinę registraciją; pripažino, kad Ginčo patalpos priklauso viso Statinio patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise; taikė restituciją ir iš UAB „Teisininkas LT“ natūra grąžino D. R. ir J. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise Turtą; priteisė iš atsakovės UAB „TT LOGISTIC“ atsakovei UAB „Teisininkas LT“ 100 Eur, sumokėtų už Ginčo patalpas.

10. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atsakovams D. R., J. R., UAB „Teisininkas LT“, UAB „TT LOGISTIC“, UAB „Tigesta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir bendrojo naudojimo patalpų pripažinimo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe atmetė; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad Ginčo patalpos suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre 1999 m. birželio 21 d. įregistruotos ne kaip bendrojo naudojimo patalpos, o kaip UAB „Erama“ priklausančios prekybos patalpos. Tokios paskirties patalpos ir buvo perleistos atsakovų nuosavybėn ginčijamų sandorių pagrindu. Siekiant pripažinti ginčo sandorius prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms, būtina nuginčyti Ginčo patalpų teisinį statusą ir kartu Ginčo patalpų teisinę registraciją. Nenuginčijus Ginčo patalpų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, neegzistuoja ir neatsiranda teisinis pagrindas nagrinėti klausimą dėl Ginčo patalpų teisinio statuso, priskyrimo pastato bendrojo naudojimo objektams, savarankiškų nuosavybės teisių nuginčijimo ir vėlesnio tokio turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. 1999 m. spalio 1 d. perdavimo–priėmimo aktu ieškovei perduodant Statinį ir jo dokumentaciją, Ginčo patalpos jau buvo įregistruotos UAB „Erama“ nuosavybės teise. 1999 m. spalio 1 d. perdavimo–priėmimo akte nenurodoma, jog ieškovei yra perduodamos ir UAB „Erama“ nuosavybės teise valdomos Ginčo patalpos, taigi, byloje nėra įrodymų, jog UAB „Erama“ ieškovei Ginčo patalpas perdavė ar kokiu nors kitu būdu perleido. Kadangi ieškovė Ginčo patalpų niekada nevaldė kaip bendrojo naudojimo objektų, todėl negalėjo ir sąžiningai klysti manydama, jog Ginčo patalpos jų perdavimo metu priklauso visiems bendraturčiams kaip bendrojo naudojimo patalpos.

12. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) (akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2000 m. liepos 12 d.) 23 straipsnyje įtvirtinta bendrijos pirmininko pareiga tvarkyti ir saugoti bendrijos narių ir butų bei kitų patalpų savininkų registravimo knygą, namo ir jam priskirto žemės sklypo techninę ir juridinę dokumentaciją, tvarkyti bendrijos raštvedybą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovei nuo pat jos įsteigimo momento turėjo būti žinomi visi Statinio patalpų, tarp jų – Ginčo patalpų, savininkai.

13. Teisėjų kolegija nurodė, kad Ginčo patalpų paskirtis nuo pat 1999 metų iki jų perleidimo nekito, pažymėjo, kad perdavimo–priėmimo aktu ieškovei buvo perduota ir Žemės ir kito nekilnojamojo turto ir registro VĮ Vilniaus filialo pažyma, kurioje neginčijamai nurodyta, kad Ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso UAB „Erama“, todėl laikė, kad ieškovė apie Ginčo patalpų teisinę registraciją žinojo (turėjo ir (ar) galėjo žinoti) 1999 m. spalio 1 d., kai jai saugoti buvo perduotas Statinys kartu su jo dokumentacija. Be to, byloje nustatyta, kad Ginčo patalpoms, kaip UAB „Erama“ turtui, laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2020 m. buvo ne kartą taikyti turto areštai, kuriais apribota disponavimo Ginčo patalpomis teisė ir kurie įregistruoti Turto arešto aktų registre. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad apie Ginčo patalpų areštą (o kartu ir jų paskirtį bei priklausomybę) ieškovė žinojo (turėjo ir (ar) galėjo žinoti) ir nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, t. y. 2001 metų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju yra praleistas, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

14. Teisėjų kolegija dėl CK 1.80 straipsnyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų, nurodė, kad Ginčo patalpos, kol nėra nuginčyta jų teisinė registracija UAB „Erama“ vardu, nėra laikomos bendrojo naudojimo patalpomis, todėl iš esmės gali būti civilinės apyvartos objektu. Kadangi 2018 m. gruodžio 10 d. ne varžytynėse parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleistos ne bendrojo naudojimo patalpos, o UAB „Erama“ priklausiusios prekybos paskirties patalpos, nėra pagrindo teigti, kad toks sandoris (taip pat ir vėlesni Ginčo patalpų perleidimo sandoriai) prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

15. Pirmasis Ginčo patalpų perleidimo sandoris sudarytas UAB „Erama“ bankroto procedūrų metu. Patalpos buvo du kartus pardavinėjamos iš varžytynių ir dvejose varžytynėse nebuvo parduotos už įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotą kainą, todėl buvo parduotos kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ir už nustatytą kainą. UAB „Erama“ kreditoriai neginčijo ne varžytynėse parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutarties, todėl teisėjų kolegija laikė, jog kreditoriai pritarė Ginčo patalpų perleidimui už 100 Eur. Byloje nebuvo nustatoma Ginčo patalpų rinkos vertė, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta Ginčo patalpų verte, tačiau toks Ginčo patalpų vertės nustatymas, vertinant atsakovų (ne)sąžiningumą, nelaikytinas teisingu. VĮ Registrų centro standartizuotas masinis vidutinės rinkos vertės nustatymas neįrodo tikrosios turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę. Teisėjų kolegija taip pat vertino, jog aplinkybė, kad prieš sudarant Ginčo patalpų perleidimo sandorį UAB „TT LOGISTIC“ vadovavo UAB „Erama“ nemokumo administratorės vadovė, savaime nesuteikia pagrindo konstatuoti atsakovės UAB „TT LOGISTIC“ nesąžiningumą. Byloje nėra įrodymų, kad kiti rinkos subjektai ketino už Ginčo patalpas mokėti brangiau ar Ginčo patalpos buvo parduotos pažeidžiant bankroto byloje nustatytą turto pardavimo tvarką, todėl teisėjų kolegija konstatavo, jog UAB „TT LOGISTIC“ laikytina sąžininga turto įgijėja.

16. Teisėjų kolegija nusprendė, kad nenustačius atsakovų – Ginčo patalpų įgijėjų – nesąžiningumo, restitucija yra negalima, nes iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinės instancijos teismo išaiškinimai

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos kasacinį skundą 2024 m. vasario 15 d. nutartimi nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

18. Teisėjų kolegija konstatavo, jog teismai bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimą nepagrįstai siejo su Bendrijos įsteigimu ir Ginčo patalpų teisine registracija.

19. Kasacinis teismas išaiškino, kad bendrija yra savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiuose namuose (ir kitos paskirties pastatuose) valdymo būdas. Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų tvarkymu ir eksploatavimu. Bendrijos įsteigimas nereiškia bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo (sukūrimo); kaip minėta (šios nutarties 34 punktas), bendroji dalinė nuosavybė atsiranda esant patalpų savininkų daugetui. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nenustačius bendrosios dalinės nuosavybės Statinyje atsiradimo (garažų (ir (ar) kitų patalpų) pardavimo) momento, nuosavybės objektų ir subjektų, nėra pagrindo spręsti dėl Ginčo patalpų teisinio statuso. Tik tai nustatęs teismas gali vertinti, ar atitinkamos patalpos (Ginčo patalpos) gali būti priskiriamos prie bendrojo naudojimo patalpų dėl savo techninių savybių, jų paskirties ir funkcinio ryšio su patalpų eksploatavimu, nepriklausomai nuo jų faktinio naudojimo ar teisinės registracijos.

20. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti Statinio patalpų savininkų valią. Kaip jau išaiškinta, bendrija yra tik bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo būdas. Ginčo atveju sprendžiama ne dėl Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, priklausančio turto, o Bendrijos narių – patalpų savininkų – nuosavybės teisės į Statinio patalpas. Susijusių sprendimų Bendrija priimti neturi teisės (šios nutarties 41 punktas). Byloje pateiktas 2021 m. lapkričio 12 d. vykusio (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos posėdžio Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, iš kurio matyti, kad posėdžio metu nuspręsta „kreiptis į teismą dėl parduoto turto sandorių nuginčijimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo bei įgalioti Bendrijos pirmininkę atstovauti Bendrijai sudarant sutartis, įgaliojimus, kitus atstovavimo bendrijai dokumentus, susijusius su šiuo pavedimu“. Šis sprendimas leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad patalpų savininkai (bendraturčiai) teisės atstovauti jiems teisme Bendrijai nesuteikė.

21. Sprendžiant dėl Statinio patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, būtina nustatyti patalpų savininkų valią, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti dėl šių asmenų į bylą įtraukimo.

22. Dėl Ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu ir ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad pagal bendrąją bendrosios nuosavybės įgyvendinimo taisyklę, įtvirtintą CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės, nustatytos CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis (CK 4.82 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

23. Taigi, CK 4.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi disponavimo bendrosios dalinės nuosavybės teise asmeniui priklausančia atitinkamos patalpos dalimi taisyklė; remiantis ja, Ginčo sandorių galiojimas galėtų būti vertinamas CK 1.80 straipsnio pagrindu. Nepaisant to, akivaizdu, jog pirmiausia Ginčo sandorių objektu turėtų būti bendrąja daline nuosavybe Statinio patalpų savininkams priklausančios patalpos. Teisėjų kolegija konstatavo, jog, nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nenustačius bendrosios dalinės nuosavybės Statinyje atsiradimo momento, nuosavybės objektų bei subjektų ir atitinkamai Ginčo patalpų teisinio statuso, nėra pagrindo spręsti dėl Ginčo sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio (CK 4.82 straipsnio 2 dalies) pagrindu.

24. Ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl Ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais negali prasidėti anksčiau, nei Ginčo sandoriai buvo sudaryti, t. y. ieškovė apie savo Ginčo sandoriais pažeistas teises objektyviai negalėjo sužinoti anksčiau nei 2018 m. gruodžio 10 d., kai buvo sudarytas pirmasis ginčijamas sandoris, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl praleisto ieškinio senaties termino pripažintina nepagrįsta, pažymint, kad ieškovė neginčijo UAB „Erama“ nuosavybės teisių atsiradimo, bet, akcentuodama turto savininkų daugetą, ginčijo kitiems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto perleidimą.

IV. Proceso dalyvių argumentai

Ieškovės argumentai

25. Ieškovė (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija palaikė patikslintame ieškinyje, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ir kasaciniame skunde nurodytus argumentus.

26. Ieškovė taip pat nurodė, kad iki Ginčo patalpų suformavimo 1999-06-21 UAB „Erama“ buvo pardavusi keturiolika (14 iš 15) garažų boksų trylikai fizinių asmenų. Taip pat devynias prekybos patalpas aštuoniems fiziniams ir juridiniams asmenims, bendro 1 166,01 kv. m ploto (2022-09-27 paaiškinimų priedas Nr. 3). Tai reiškia, kad tuo metu, kai UAB „Erama“ formavo, keitė paskirtį, registravo Ginčo patalpas 1999-06-21 Statinys – Prekybos centras, be UAB „Erama“, priklausė dar 21 fiziniam ir juridiniam asmeniui, o jų nuosavybės teise valdomo Statinio plotas sudarė 1 424,66 kv. m ploto arba 46,42 proc. viso statinio ploto. Pertvarkant Ginčo patalpas, kurios pagal statybos projektą buvo pastatytos kaip techninės patalpos, negalėjo būti įregistruotos prekybos paskirties patalpomis ne esant projekto, Statinio bendraturčių sutikimo bei statybos leidimo.

27. Pavyzdžiui, 1998-10-06 pirkimo-pardavimo sutartyje UAB „Erama“ perleido 157,47 kv. m. komercines patalpas UAB „LTB lizingui“ pagal 1998-09-21 Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro sutartį Nr. VB7-9235, inventorizacijos byla Nr. 21504. Šalys nurodė vieną iš nuosavybės sukūrimo pagrindų, t. y. tai yra pirminė 1998-06-30 parengta kadastrinių matavimų byla, kurioje Ginčo patalpos fiksuotos kaip pagalbinės bendro naudojimo patalpos. Kadastrinių matavimų bylos Nr. 1 Formoje Nr. 3, nustatyta, kad pastato 1E6/p, rūsyje R yra 15 garažų su nustatytu jų pagrindiniu plotu ir kitų pagalbinių patalpų, kurių plotas nurodomas kaip pagalbinis.

28. Pavyzdžiui, 1998-10-01 notarinės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VB7-9667, tarp UAB „Erama“ ir pirkėjo I. V. 5 p. nurodyta, kad parduodamos 113,32 kv. komercinės patalpos neturi jokių apribojimų ar reikšmingų apsunkinimų. Toks pats įrašas yra iš R. B. garažo 1998-10-02 notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. VB7-10393. Taigi, šioje byloje iš pateiktų įrodymų, galima aiškiai nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo momentą (1998 m. spalio 1 d.) bei nuosavybės objektus ir subjektus (pirminiai garažų ir prekybos patalpų savininkai, kurie (ar jų teisių perėmėjai) įtraukti į bylą ir yra pateikę atsiliepimus.

29. Pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, buvo įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-02-15 nutarties įpareigojimai išsiaiškinti savininkų valią, kuri patvirtina, kad Ginčo patalpų paskirties keitimo metu buvo bendro naudojimo patalpų bendrasavininkų daugetas, o Ginčo patalpų paskirtis keista pažeidžiant jų valią, be jų sutikimo, taip pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, dėl ko Ginčo patalpų sandoriai yra negaliojantys nuo pat pradžių (ab initio).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-02-15 nutarties 57 p. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl Ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais negali prasidėti anksčiau, nei Ginčo sandoriai buvo sudaryti, nes ieškovė apie šiuos sandorius negalėjo sužinoti ankščiau kaip 2018-12-10, kai buvo sudarytas pirmasis sandoris. Nutarties 54 p. nurodė, kad CK 4.82 str. 2 d. įtvirtinta imperatyvi disponavimo bendrosios dalinės nuosavybės teise asmeniui priklausančia atitinkamos patalpos dalimi taisyklė; remiantis ja, Ginčo sandorių galiojimas galėtų būti vertinamas CK 1.80 str. pagrindu, jeigu būtų nustatytas bendrasavininkų daugetas. Taigi, pasak Kasacinio teismo, nustačius bendraturčių atsiradimo momentą, būtina spręsti klausimą dėl sandorių negaliojimo CK 1.80 str. pagrindu.

31. Bendrija 2024-09-16 pateikė rašytinius paaiškinimus ir Bendrijos patalpų ir garažų savininkų 2024-09-12 protokolą, kuriame papildė 2021-11-12 protokolą. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, negyvenamų patalpų ir garažų savininkai, tiek pirminiu protokolu, tiek pakartotiniu protokolu suteikė teisę Bendrijai pareikšti ir pasirašyti ieškinį ir visus kitus procesinius dokumentus bet kurios instancijos teisme dėl visų bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), statinyje-pastate-prekybos centre, priskyrimo bendro naudojimo, ginčyti ginčo sandorius ir atlikti visus kitus veiksmus.

32. 2023-03-23 Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje nutarties Nr. e3K-3-97-378/2023 45 punkte nurodė, kad bendrija, įgyvendindama butų savininkų teises ir interesus, turi įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą ir savarankiškai pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad net tuo atveju, jei bendrija pareiškė kitą reikalavimą nei buvo įgaliota protokole, tai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti ją viršijus įgaliojimus ar neužtikrinus tinkamo daugiabučio namo butų savininkų teisių įgyvendinimo.

Atsakovų argumentai

33. Atsakovas UAB ,,TeisininkasLT” atsiliepime prašė ieškinį atmesti palaikė atsiliepime į ieškinį ir atsiliepime į Bendrijos kasacinį skundą išdėstytus argumentus. Nurodė, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio, praleido ieškinio senaties terminą, atsakovai yra sąžiningi įgijėjai. Nurodė, kad Ginčo patalpose yra galima komercinė veikla, pavyzdžiui, automobilių ratų keitimo servisas. Bendrijos narių garažų patalpų savininkų patalpose taip pat yra bendro naudojimo įranga. Nei vienas iš garažų savininkų nėra kitų pastato patalpų savininkai, pirko tik garažų plotą.

34. Atsakovai D. R. ir J. R. prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, teigė, kad Bendrija neturi teisės reikšti ieškinio ir palaikė atsiliepimuose į ieškinį ir ieškovės kasacinį skundą nurodytus argumentus. Taip pat nurodė, kad atsakovai laikotarpiu nuo nuosavybės įsigijimo moka nekilnojamojo turto bei komunalinius mokesčius. Registrų centrui patalpų registravimo metu pakako dokumentų. Ir kitose trečiųjų asmenų patalpose (garažuose) yra bendra inžinerinė įranga, tačiau tai nereiškia, kad šios patalpos negali būti naudojamos individualiai. Pirmame aukšte esančios dvejos patalpos yra rakinamos ir jose nėra inžinerinių įrenginių. Šešto aukšto patalpoje sumontuotas lifto pakėlimo įrenginys, tačiau ši patalpa gali būti naudojama individualia.

Trečiųjų asmenų argumentai

Žemesnės instancijos teismas

35. Teismas įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų pirminius Statinio patalpų pirkėjas (tiek garažų, tiek ir prekybos patalpų), taip pat į bylą įtraukti esami savininkai. Tretieji asmenys pateikė atsiliepimus į bylą bei nurodė savo valios nebuvimą neteisėtai formuojant Ginčo patalpas.

36. Patalpų savininkas trečiasis asmuo Lietuvos vandens tiekėjų asociacija prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad vertinant, ar ginčo patalpos gali būti priskiriamos prie bendrojo naudojimo patalpų dėl savo techninių savybių, jų paskirties ir funkcinio ryšio su patalpų eksploatavimu, nepriklausomai nuo jų faktinio naudojimo ar teisinės registracijos, Asociacija pritaria ieškovės pozicijai, kad ginčo patalpos yra bendro naudojimo patalpos. Ginčo patalpos yra ir turi likti bendro naudojimo, nes jos reikalingos užtikrinant šilumos, vandens ir elektros tiekimą į Statinyje esančių patalpas, įskaitant Asociacijai nuosavybės teise priklausančias patalpas. Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, aplinkybė, kad ginčo patalpų suformavimui ir įregistravimui kaip atskiro daikto ir jo įregistravimo 1999 m. birželio 21 d. UAB „Erama“ vardu nebuvo pateikti 21-o Statinyje esančių garažų boksų ir prekybos patalpų savininkų, turėjusių nuosavybės teisė ginčo patalpų suformavimo metu, sudaro pagrindą panaikinti ginčo patalpų teisinę registraciją.

37. Trečiasis asmuo UAB „Deskriptas“ atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 1998-10-14 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš UAB “Erama” prekybos centro patalpas 68,86 kv.m. ploto prekybos centro patalpas. Kliūčių naudotis bendro naudojimo patalpomis nebuvo. Jokio sutikimo formuoti ginčo patalpas ir keisti paskirtį į komercinę niekas nesikreipė. Apie Ginčo patalpų perleidimą atsakovams sužinojo tik 2021 metais iš bendrijos pirmininko pranešimo.

38. Trečiasis asmuo T. J. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad jokio sutikimo dėl ginčo sandorių ar pagalbinių techninių patalpų „pavertimo“ prekybinėmis nedavė. Šilumos mazgas, techninės patalpos, elektros skydinė ir kt. yra skirtos viso pastato eksplotavimo užtikrinimui, t.y. bendrojo naudojimo. Nors pastoviai naudojosi garažu, niekada neteko matyti, kad kuri nors iš garažų patalpoje esančių techninių pagalbinių patalpų būtų naudojama kokiai nors prekybinei veiklai. Visą laikotarpį jos atliko bendrojo naudojimo patalpų funkcijas ir užtikrino viso pastato, įskaitant garažus, funkcionavimą. Ginčo sandoriai iš esmės pažeidė bendrasavininkių bendrosios dalinės nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo patalpas. 1998-10-28 Pirkimo - pardavimo sutartimi įgydamas nuosavybės teisę į garažą kartu įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo patalpas. Be šių patalpų pastato tinkamo funkcionavimo užtikrinimas bus ženkliai pablogintas ar sunkiai įmanomas.

39. Tretieji asmenys K. O. ir A. O. atsiliepime nurodė, kad palaiko ieškinį Tokia situacija, kurioje bendrojo naudojimo patalpos tapo asmeninėmis nesuprantama nei logine, nei faktine, nei teisine prasme.

40. Trečiasis asmuo UAB „Esama“ atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Ginčo patalpų suformavimas pažeidė visų bendraturčių interesus.

41. Trečiasis asmuo UAB „Baltoptik NT valdymas” atsiliepime prašė ieškinį tenkinti, pritarė ieškinyje išdėstytiems argumentams, kad 1999-06-21, kai UAB „Erama“ formavo, keitė paskirtį, registravo bendro naudojimo patalpas prekybinėmis, pastatas (duomenys neskelbtini) jau priklausė ir kitiems patalpų ir garažų savininkams, tame tarpe ir UAB „Baltoptik”. Norint keisti statinio ar jo patalpų paskirtį, reikalingas nustatyta tvarka parengtas ir suderintas projektas bei gautas leidimas statybai, o patalpų paskirties keitimo atveju būtina turėti pastato (patalpų) notariškai patvirtintą bendrasavininkių sutikimą. Ginčo patalpos nėra prekybos paskirties patalpos, o yra pagalbinės, techninės, bendrojo naudojimo patalpos, reikalingos tam, kad galima būtų prieiti ir aptarnauti jose esančius inžinerinius įrenginius ir mechanizmus, kurie funkciniu ryšiu susieti su visu Statiniu ir negali savarankiškai funkcionuoti. Šios patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise turi priklausyti viso Statinio savininkams, nes buvo suprojektuotos ir pastatytos kaip bendro naudojimo, o ne individualios patalpos.

42. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepime prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad 1997- 1998 metais buvo vienintelis UAB „Erama“ akcininkas ir direktorius. Nurodė, kad UAB „Erama“ buvo generalinis statybų rangovas daugiabučio gyvenamojo namo su garažais ir visuomeninio naudojimo patalpomis K-7 (duomenys neskelbtini) prekybos centre. UAB „Erama“ 1998-09-21 nupirko iš UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ prekybos centrą, turintį 3099,70 kv. m bendro ploto, pažymėta indeksu 1E6/p, prekybos centro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tai yra tas pats pastatas, kuris statinio priėmimo naudoti akte įvardintas kaip daugiabutis gyvenamasis namas su garažais ir visuomeninio naudojimo patalpomis K7 (duomenys neskelbtini) prekybos centre. UAB „Erama“ R.B., kaip vienintelio UAB „Erama“ akcininko, sprendimu. UAB „Erama“ atstovai A. R. ir R. G., pasirašinėjo notarines patalpų, esančių pastate – prekybos centre, pardavimo sutartis, tačiau neturėjo jokių įgaliojimų keisti UAB „Erama“ valdomų patalpų paskirtį.

43. R.B., kaip UAB „Erama“ generaliniam direktoriui, nebuvo žinoma apie ginčo patalpų, pravažiavimo, elektros skydinės, šilumos punkto, ventiliatorinės (rūsyje), lifto kėlimo variklio patalpos (6 aukšte), signalizacijos įrengimo techninės patalpos (1 aukšte), kaip atskirų turto vienetų suformavimą ir įregistravimą registre 1999-06-21. Šios patalpos, kaip pagalbinės bendro naudojimo patalpos, nuo pastatymo yra bendro naudojimo ir turi priklausyti visiems pastato bendraturčiams. Be šių bendro naudojimo patalpų pastatas prekybos centras negalėtų tinkamai funkcionuoti. Apie šių ginčo patalpų suformavimą ir įregistravimą atskirais turto vienetais, jų paskirties keitimą, R.B. su UAB „Erama“ įgaliotais atstovais A. R. ir R. G., nebuvo kalbėję, tokio įgaliojimo jie negalėjo turėti formuoti bendro naudojimo patalpas atskirais turtiniais vienetais. Nebuvo buvo rengiamas ginčo patalpų paskirties keitimo projektas, nederintas joks paskirties keitimas iš bendro naudojimo ginčo patalpų į jokią kitą paskirtį. Pravažiavimu, savininkai nusipirkę garažus 1998 m. spalio mėn., naudojosi be jokių trukdžių. Ginčo patalpų performavimas atskirais turtiniais vienetais yra neteisėtas. Pavyzdžiui, be privažiavimo kelio iš esmės neįmanoma naudotis požeminiu garažu, todėl pravažiavimo kelio bendros paskirties panaikinimas yra nesuprantamas ir nelogiškas.

44. R.B. taip pat nurodė, kad UAB „Erama“ ginčo patalpos, įregistruotos atskirais turto vienetais 1999-06-21, kurių registro Nr. 10/301794 (patalpos Nr. 6-1); registro Nr. 10/301795 (patalpų Nr. a-1, a-2, a-3, a-4, a-5); registro Nr. 10/301799 (patalpų Nr. 1-8, 1-10), nebuvo apskaitomos UAB „Erama“ balanse ir už jas nebuvo mokamas nekilnojamojo turto mokestis.

45. Būdamas UAB „Erama“ direktoriumi R.B. 2014-05-21 ir 2014-06-04 perdavimo-priėmimo aktais perdavė bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ atstovui V. P., tuo metu UAB „Erama“ priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pagal šiuos priėmimo-perdavimo aktus bankroto administratoriui UAB „Tigesta“ buvo perduotas visas tuo metu UAB „Erama“ priklausantis turtas. Šiuose 2014-05-21 – 2014-06-04 perdavimo-priėmimo aktuose ginčo patalpos, kurių registro Nr. 10/301794; registro Nr. 10/301795; registro Nr. 10/301799, esančios (duomenys neskelbtini), perduotos nebuvo.

46. Trečiasis asmuo I. B. atsiliepime prašė ieškinį patenkinti, nurodė, kad ginčo patalpos yra bendro naudojimo, todėl jų suformavimas ir pardavimas atsakovams pažeidė pastato patalpų savininkų interesus.

47. Trečiasis asmuo D. J. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad į jį kaip Garažo, bokso Nr. 4, savininką, UAB „Erama“ atstovai ar kiti asmenys nuo pat 1998-10-21 dienos, kai įsigijau Garažą, niekada nesikreipė nei žodžiu, nei raštu dėl sutikimo keisti ginčo patalpų (bendro naudojimo pravažiavimo, elektros skydinės, šilumos punkto ir kt. techninių patalpų) paskirtį, ar jų, kaip atskirų turtinių vienetų suformavimo ir įregistravimo Registrų centre. Tokios bendro naudojimo patalpos 1999-06-21 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ne tik UAB „Erama“, bet ir visiems kitiems to statinio bendraturčiams, todėl be jų sutikimo, negalėjo būti performuojamos (individualizuojamos) be rekonstrukcijos projekto ir negalėjo būti keičiama jų paskirtis. Ginčo patalpų, kaip atskirų turto vienetų suformavimu ir jų paskirties pakeitimu bei vėliau sudarytų ginčo sandorių pagrindu buvo pažeistos kitų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės j bendro naudojimo patalpas.

48. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad bendro naudojimo patalpų sandoriai, kuriais bendrojo naudojimo patalpos buvo įregistruotos atskirais turtiniais vienetais ir parduotos tretiesiems asmenims, iš esmės pažeidė bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisę į bendro naudojimo patalpas.

49. Tretieji asmenys UAB „Pieno tyrimai“, I. B., J. B., B. K., G. T., Z. T., L. G. ir G. O. – G. atsiliepimuose prašė ieškinį tenkinti.

50. Trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro atstovė teismo posėdyje prašė bylą spręsti teismo nuožiūrą vadovaujantis surinktais nurodymais. Pagal kadastrinės bylos įrašus paaiškino, kad buvusio vienintelio pastato savininko UAB „Erama” 1999-04-29 prašymu Ginčo patalpos suformuotos ir registruotos kaip atskiri turtiniai vienetai 1999-06-21. Ginčo patalpos kadastrinių matavimų palnuose pažymėtos indeksu „a”. Bendro naudojimo patalpos buvo žymimos „a” indeksu pagal kadastrinių matavimų metu galiojusią Lietuvos Respublikos komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 34 patvirtintą „Žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodiką“ (žr. 57 p.), tačiau ši metodika reglamentavo tik buitinių patalpų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką. Pagal galiojančias Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintas „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles“ (143 p.) bendro naudojimo patalpos taip pat žymimos indeksu „a”. Taigi, 1999 metais buvo teisinio reglamentavimo spraga, tačiau ginčo patalpos taip pat pažymėtos indeksu „a”. Kokiu indeksu žymėti patalpas pagal nustatytas aplinkybes sprendžia matavimus atliekantis matininkas. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2020-07-20 išrašą 10/158642 visos ginčo patalpos jau pažymėtos kaip prekybos.

Teismas konstatuoja:

V. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo sprendimo argumentai

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo momento

51. Pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis nuo 1999 m. birželio 21 d. registruotos Ginčo patalpos: negyvenamoji patalpa – prekybos kadastrinių matavimų plane (a-1, a-2, a-3, a-4, a-5), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – prekybos patalpa, pažymėta kadastrinių matavimų plane 1-8, 1-10, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa – prekybos patalpa, pažymėta kadastrinių matavimų plane 6-1, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); Statinys - Prekybos centras, pažymėtas plane 1E6p, (duomenys neskelbtini) (t.1. b.l.32-38).

52. Pagal ieškov4s kartu su 2022-09-27 paaiškinimais pateikė VĮ Registrų centro Pastatų patalpų savininkų išrašus ir susistemintą lentelę (2022-09-27 paaiškinimų priedas Nr. 1-4, 3 tomas, 25-37 l.) įrodančius tai, kad 1999-06-21 (Ginčo patalpų paskirties keitimo metu) UAB „Erama“ buvo ne vienintelė aptariamo statinio savininkė. Kartu su 2022-08-12 paaiškinimais Ieškovas taip pat pateikė rašytines pirkimo pardavimo sutartis, taip pat analogiškas sutartis pateikė ir VĮ Registrų centras (2024-08-12 lydraščiu).

53. Iki Ginčo patalpų suformavimo 1999 m. birželio 21 d. UAB „Erama“ buvo pardavusi keturiolika (14 iš 15) garažų boksų trylikai (13) fizinių asmenų (R. B. iš UAB „Erama“ nupirko du (2) garažo boksus), bendro 258,65 kv. m ploto (2022-09-27 paaiškinimų priedas Nr. 2). Taip pat devynias (9) prekybos patalpas aštuoniems (8) fiziniams ir juridiniams asmenims (J. I. I. pirko dvi (2) atskiras patalpas), bendro 1 166,01 kv. m ploto Tai patvirtina, kad tuo metu, kai UAB „Erama“ formavo, keitė paskirtį, registravo Ginčo patalpas 1999-06-21 Statinys – Prekybos centras, be UAB „Erama“, priklausė dar 21 fiziniam ir juridiniam asmeniui, o jų nuosavybės teise valdomo Statinio plotas sudarė 1 424,66 kv. m ploto arba 46,42 proc. viso statinio ploto.

54. Taip pat pagal 2018 m. gruodžio 10 d. ne varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018/12/10 ir 2018 m. gruodžio 10 d. turto perdavimo-priėmimo aktą BUAB ‚Erama“ atstovas nemokumo administratorius UAB „Tigesta“ perleido UAB „TT LOGISTIC“ 1) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtą plane (a-1, a-2, a-3, a-4, a-5), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtą plane 1-8, 1-10, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtą plane 6-1, (duomenys neskelbtini).

55. Pagal 2021 m. kovo 17 d. Negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1732, UAB „TT LOGISTIC“ pardavė už 100 Eur UAB „Teisininkas LT“ 1) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtą plane (a-1, a-2, a-3, a-4, a-5), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtą plane 1-8, 1-10, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtą plane 6-1, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

56. Pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 10846, UAB „Teisininkas LT“ perleido D. R. ir J. R. 1) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtą plane (a-1, a-2, a-3, a-4, a-5), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtą plane 1-8, 1-10, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtą plane 6-1, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-02-15 nutartyje 44 punkte išaiškino, kad bendros dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendro naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas kaip atskiro turtinio vieneto yra šių patalpų teisinės padėties pakeitimas (disponavimas bendrąja daline nuosavybe), todėl yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Aiškinant kitaip būtų pažeidžiamos vieno ar kelių bendraturčių nuosavybės teisės disponuoti bendrąja daline nuosavybe. Privalomas visų bendraturčių susitarimas, o bent vieno bendraturčio sutikimo nebuvimas reiškia šio bendraturčio teisių disponuoti bendrąja daline nuosavybe apribojimą.

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-02-15 nutartyje 44 punkte nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti Statinio patalpų savininkų valią. Teismas kartu nurodė, kad 2021-11-12 Bendrijos protokolas ir šis sprendimas leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad patalpų savininkai (bendraturčiai) teisės atstovauti jiems teisme nesuteikė, todėl nurodė, kad būtina nustatyti patalpų savininkų valią, todėl pirmos instancijos teismas turėtų spręsti dėl šių asmenų įtraukimo.

59. Pagal VĮ Registrų centro Pastatų patalpų savininkų išrašus ir susistemintą lentelę (2022-09-27 paaiškinimų priedas Nr. 1-4, 3 tomas, 25-37 l.) teismas sprendžia, kad 1999-06-21 (ieškovės ginčijamo patalpų paskirties keitimo metu) UAB „Erama“ buvo ne vienintelė aptariamo statinio savininkė. Teismo vertinimu, bendrosios dalinės nuosavybės į Ginčo patalpas atsiradimo data yra laikotarpiu nuo 1998 m. rugsėjo 21 d. iki 1998 m. lapkričio 24 d. kai garažus ir prekybos patalpas iš UAB “Erama“ įsigijo pirminiai garažų ir prekybos patalpų savininkai (suvestinė lentelė pateikta t. 3 b.l.37-38), kurie (ar jų teisių perėmėjai) įtraukti į bylą ir yra pateikę atsiliepimus.

60. Teismo vertinimu pagrįsta ieškovo pozicija, kad pertvarkant Ginčo patalpas, kurios pagal statybos projektą buvo pastatytos kaip techninės patalpos, negalėjo būti įregistruotos prekybos paskirties patalpomis ne esant projekto, Statinio bendraturčių sutikimo bei statybos leidimo.

Žemesnės instancijos teismas

61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-02-15 nutartyje 44 p. nurodė, kad bendros dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendro naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas kaip atskiro turtinio vieneto yra šių patalpų teisinės padėties pakeitimas (disponavimas bendrąja daline nuosavybe), todėl yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Aiškinant kitaip būtų pažeidžiamos vieno ar kelių bendraturčių nuosavybės teisės disponuoti bendrąja daline nuosavybe. Privalomas visų bendraturčių susitarimas, o bent vieno bendraturčio sutikimo nebuvimas reiškia šio bendraturčio teisių disponuoti bendrąja daline nuosavybe apribojimą.

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-02-15 nutartyje 46 p. nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti Statinio patalpų savininkų valią. Teismas kartu nurodė, kad 2021-11-12 Bendrijos protokolas ir šis sprendimas leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad patalpų savininkai (bendraturčiai) teisės atstovauti jiems teisme nesuteikė, todėl 49 p.) nurodė, kad būtina nustatyti patalpų savininkų valią, todėl pirmos instancijos teismas turėtų spręsti dėl šių asmenų įtraukimo.

63. 2024-08-27 nutartimi Vilniaus apygardos teismas įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų pirminius Statinio patalpų pirkėjas (tiek garažų, tiek ir prekybos patalpų), taip pat į bylą įtraukti esami savininkai. Kaip nurodyta sprendimo aprašomoje dalyje, Tretieji asmenys pateikė atsiliepimus į bylą bei nurodė, kad nedavė sutikimo bendro naudojimo patalpose formuojant atskirus Ginčo patalpas.

64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-02-15 nutarties 54 punkte nurodė, kad CK 4.82 str. 2 d. įtvirtinta imperatyvi disponavimo bendrosios dalinės nuosavybės teise asmeniui priklausančia atitinkamos patalpos dalimi taisyklė; remiantis ja, Ginčo sandorių galiojimas galėtų būti vertinamas CK 1.80 str. pagrindu, jeigu būtų nustatytas bendrasavininkų daugetas. Taigi, pasak Kasacinio teismo, nustačius bendraturčių atsiradimo momentą, būtina spręsti klausimą dėl sandorių negaliojimo CK 1.80 str. pagrindu.

65. Teismas konstatuoja, kad pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, buvo įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-02-15 nutarties įpareigojimai išsiaiškinti savininkų valią. Pakartotinio bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad Ginčo patalpų paskirties keitimo metu buvo bendro naudojimo patalpų bendrasavininkų daugetas, o Ginčo patalpų paskirtis keista pažeidžiant jų valią, be jų sutikimo, taip pažeidžiant imperatyvius teisės akto (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis) reikalavimus, dėl ko Ginčo patalpų sandoriai yra negaliojantys nuo pat pradžių (ab initio) (Civilinio kodekso 1.80 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties

66. Byloje aktualu nustatyti, ar nepasibaigęs bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-02-15 nutarties 51 punkte nurodyta, kad spręsdamas dėl ieškinio senaties termino pradžios apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Žemės ir kito nekilnojamojo turto ir registro VĮ Vilniaus filialo pažyma, kuri ginčo nagrinėjimo metu nebuvo tirta ir šalys nereiškė jokių paaiškinimų, todėl apeliacinės instancijos sprendimas yra siurprizinis. Ieškinio senaties terminą, pasak Kasacinio teismo, apeliacinis teismas suabsoliutino, nes nors buvusių ir (ar) esamų Statinio patalpų savininkų sužinojimo apie teisių pažeidimą momentas kiekvienu atveju yra savarankiškas ir negali būti sulyginamas su tariamu Bendrijos sužinojimo momentu apie jos teisių pažeidimą.

68. Civilinėje byloje nėra praėję nei bendrieji, nei specialieji ieškinio senaties terminai, nes Statinio patalpų savininkai tretieji asmenys, pateikę aukščiau aptartus atsiliepimus aiškiai nurodė, kad nežinojo iki bylos iškėlimo teisme apie tai, kad Ginčo patalpos yra ne bendro naudojimo, o įteisintos kaip UAB „Erama“ nuosavybė. Buvęs UAB „Erama“ direktorius R. B. pateikė perdavimo-priėmimo aktą bankroto administratoriui UAB „Tigesta“, iš kurio matyti, kad Ginčo patalpos net nebuvo įmonės balanse ir jokie mokesčiai už jų išlaikymą nebuvo mokami. Tai kartu paneigia atsakovų argumentus, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-02-15 nutarties 57 punkte išaiškinta, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl Ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais negali prasidėti anksčiau, nei Ginčo sandoriai buvo sudaryti, nes ieškovė apie šiuos sandorius negalėjo sužinoti ankščiau kaip 2018-12-10, kai buvo sudarytas pirmasis sandoris.

Dėl Bendrijos teisės reikšti ieškinio reikalavimus

69. Bendrovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir Bendrijos patalpų ir garažų savininkų 2024-09-12 protokolą, kuriame papildė 2021-11-12 protokolą. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, negyvenamų patalpų ir garažų savininkai, tiek pirminiu protokolu, tiek pakartotiniu protokolu suteikė teisę bendrijai pareikšti ir pasirašyti ieškinį ir visus kitus procesinius dokumentus bet kurios instancijos teisme dėl visų bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), statinyje-pastate-prekybos centre, priskyrimo bendro naudojimo, ginčyti ginčo sandorius ir atlikti visus kitus veiksmus.

70. Teismų praktikoje pripažįstama, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkų bendrija turi teisę reikšti ieškinius dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, kuri yra steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, turi įgaliojimus, be kita ko, reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), tačiau ir pareikšdama reikalavimus teisme bendrija įgyvendina ne savo teises, bet veikia butų ir kitų patalpų savininkų vardu ir interesais.

71. 2023-03-23 Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje nutarties Nr. e3K-3-97-378/2023 punkte Nr. 45 nurodė, kad bendrija, įgyvendindama butų savininkų teises ir interesus, turi įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą ir savarankiškai pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad net tuo atveju, jei bendrija pareiškė kitą reikalavimą nei buvo įgaliota protokole, tai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti ją viršijus įgaliojimus ar neužtikrinus tinkamo daugiabučio namo butų savininkų teisių įgyvendinimo.

72. Atsižvelgiant į pateiktus Bendrijos garažų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų protokolus, Teismas sprendžia, kad Bendrija turėjo teisę reikšti ieškinį nagrinėjamoje byloje.

Dėl Ginčo patalpų funkcinės paskirties

73. CK 4.82 str. 1d. nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

74. Sutiktina su ieškove, kad Ginčo patalpos nėra prekybos paskirties patalpos, o yra pagalbinės, techninės, bendrojo naudojimo patalpos, reikalingos tam, kad galima būtų prieiti ir aptarnauti jose esančius inžinerinius įrenginius ir mechanizmus, kurie funkciniu ryšiu susieti su visu Statiniu ir negali savarankiškai funkcionuoti. Šios patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise turi priklausyti viso Statinio savininkams, nes buvo suprojektuotos ir pastatytos kaip bendro naudojimo, o ne individualios patalpos. Šią aplinkybę patvirtina patikimas rašytinis įrodymas specialių žinių turinčio VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo centras 2022-12-27 specialisto V. P. (kuriam sutiektas ekspertizės vadovo atestatas) ekspertinė išvada ir nuotraukos (t.4 b.l. 4-12).

75. Išvadoje konstatutota, kad 2022-12-21 faktiškai apžiūrėjus ir įvertinus Ginčo patalpas ir dokumentus, nustatyta, kad šios patalpos, faktiškai yra bendro naudojimo patalpos, kurios skirtos tinkamam viso statinio funkciniam ryšiui užtikrinti, kurių negalima naudoti prekybos veiklai. Konstatuota, kad šios patalpos skirtos Pastato bendraturčių poreikiams tenkinti ir negali būti panaudotos kitai paskirčiai. Išvadose nurodė, kad bendrojo naudojimo pravažiavimu a-1 naudojamasi pravažiuoti iki privačių 17 garažų boksų, o tai kartu reiškia, kad pravažiavime negalima prekybos ar kita komercinė veikla, nes pravažiavimas naudojamas transporto ir pėsčiųjų eismui.

76. Išvadose nurodyta, kad Ginčo patalpos, t. y. šilumos mazgas, techninės patalpos, el. skydinė, pravažiavimas, koridoriai pagal patalpų technines savybes, jų paskirtį ir funkcinį ryšį yra susiję su Statinio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatavimu. Šilumos mazgas, elektros skydinė, pravažiavimas, techninės patalpos ir koridoriai yra suformuoti pagal projektinę dokumentaciją ir pastatyti naudoti bendrai, o ne individualiai. Išvadose nustatyta, kad unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo privažiavimas ir techninės patalpos), Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.1 punkte nurodyta, kad šias negyvenamas patalpas sudaro bendro naudojimo patalpos (a-1, a-2, a-3, a-4, a-5). Išvadose taip pat nurodyta, kad bendro naudojimo patalpos buvo žymimos „a” simboliu tiek pagal Lietuvos Respublikos komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 34 patvirtintą „Žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodiką“ (toliau – Metodika, žr. 57 p.), tiek pagal dabar aktualias Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintas „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles“ (toliau – Taisyklės, 143 p.).

77. Pastatas 1998-09-07 pripažintas tinkamu naudoti akto Nr. 2398 (toliau – Aktas) pagrindu. Prieš įregistruojant Statinio nuosavybės teisę pagal Aktą, 1998-06-30 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo Inventorizavimo grupės Nr. 1 specialistai atliko Statinio matavimus ir parengė nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą Nr. 21504 (toliau – Kadastrinių matavimų byla Nr. 1). Šioje pirminėje Kadastrinių matavimų byloje Nr. 1, nustatyti, užfiksuoti, pastatyto Pastato kadastriniai duomenys - bendras Pastato plotas, patalpų plotai, jų paskirtis, išmatavimai ir kt. Kadastrinių matavimų bylos Nr. 1 Formoje Nr. 3, nustatyta, kad pastato 1E6/p, rūsyje R yra 15 garažų su nustatytu jų pagrindiniu plotu ir kitų pagalbinių patalpų, kurių plotas nurodomas kaip pagalbinis. Šios pagalbinės patalpos rūsyje R yra tokios: a-1 pravažiavimas - 237,11 m2 ploto; a-2 - tech. patalpos - 32,92 kv.m. ploto; a-3 - tech. patalpos - 5,37 kv.m. ploto; a-4 – tech. patalpos - 16,75 kv.m. ploto; a-5 - el. skydinė - 11,42 kv.m. ploto. Kadastrinių matavimų byloje užfiksuotos ir pagal statybos projektą pastatytos bei pagal Aktą priimtos, Statinio 1 aukšte nurodytos pagalbinės patalpos: Nr. 8 – 8,32 kv.m. pagalbinio ploto ir Nr. 10 – 1,70 kv.m. pagalbinio ploto. Aptariamoje 3 Formoje, Statinio 6 aukšte taip buvo užfiksuotos pagalbinės patalpos Nr. 1 – 10,17 kv.m. pagalbinio ploto. Tai reiškia, kad aptariamos Ginčo patalpos buvo pastatytos pagal projektą kaip pagalbinės patalpos, o ne kaip prekybos patalpos ir tai yra užfiksuota Kadastrinių matavimų byloje Nr. 1. Formoje Nr. 3, šios patalpos nebuvo nurodomos, kaip prekybos paskirties.

78. Statytojas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ pagal 1998-09-21 notarinę sutartį Nr. VB7-9235, pardavė UAB „Erama“ prekybos centrą turintį 3099,70 kv.m. bendro ploto, name, plane pažymėtame indeksu 1E6/p, prekybos centro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Statinio naujasis savininkas UAB „Erama“ 1999-10-01 priėmimo-perdavimo aktu perdavė Bendrijai nuolatiniam saugojimui visuomeninį pastatą su garažais ir dokumentaciją K-7 (duomenys neskelbtini).

79. VĮ Registrų centro nurodomas Ginčo patalpų registravimo teisinis pagrindas, t. y. UAB „Erama“ 1998-09-21 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VB7-9235, tačiau šis teisinis pagrindas negali būti tinkamas Statinio Ginčo patalpų paskirties pakeitimui nes UAB „Erama“ pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį, nupirko Statinį, kurio 3099,70 kv.m. bendrą plotą, pagal pirminę 1998-06-30 Kadastrinių matavimų bylą Nr. 1, sudarė suma prekybos patalpų 2519,89 kv.m. (1989,36 kv.m. pagrindinio ploto + 530,53 kv.m. pagalbinio ploto) ir 579,81 kv.m. bendro garažų patalpų rūsyje ploto (276,24 kv.m. pagrindinio ploto + 303,57 kv.m.pagalbinio ploto). Ši UAB „Erama“ 1998-09-21 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VB7-9235 buvo nuosavybės į Pastatą perleidimo sutartis, tačiau visiškai nesprendė Ginčų patalpų dalies paskirties keitimo ir kitų susijusių klausimų. Tai reiškia, kad bendro naudojimo patalpoms – Ginčo patalpoms, kurios ir toliau buvo naudojamos pagal jų funkcinę techninę paskirtį, nepagrįstai buvo nustatyta prekybos patalpų paskirtis. Tai kartu rodo, kad keičiant paskirtį nebuvo jokio projekto, bendraturčių sutikimo ir kitų imperatyvių dokumentų, kuriuos nustatė tuometiniai teisės aktai.

80. Metodikos 57 p., kuri galiojo Ginčo pastatų kadastrinių matavimų nustatymo metu, nustatyta, bendro naudojimo patalpos, t. y. koridoriai, tambūrai, ir pan., kuriomis naudojasi kelių butų ar patalpų savininkai (naudotojai) žymimos a-1, a-2 ir t. t. (Ieškinio priedas Nr. 26). Analogiška tvarka nustatyta ir dabar galiojančiose Taisyklių 142.2 p.

81. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 1 d. nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

82. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas pateiktas DNSBĮ 2 straipsnio 15 punkte. Tuo metu, kai UAB “Erama” įregistravo nuosavybės teises į bendro naudojimo patalpas (1999-06-21), galiojusio DNSBĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 1995 m. gruodžio 19 d. iki 2000 m. liepos 12 d.) 1 straipsnyje buvo numatyta, kad bendro naudojimo patalpos – patalpos, nepriskirtos atskiriems savininkams (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rūsiai, pusrūsiai), neturinčios tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis; bendroji namo inžinerinė įranga – vandentiekio ir kanalizacijos stovai, dujotiekio ir šilumos tinklai bendrojo naudojimo ir atskiriems savininkams priklausančiose patalpose iki uždaromosios armatūros, elektros skydinės, liftai, ventiliacijos kameros, televizijos kolektyvinės antenos, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kt. <..>;

83. Norint keisti statinio ar jo patalpų paskirtį, reikalingas nustatyta tvarka parengtas ir suderintas projektas bei gautas leidimas statybai, o patalpų paskirties keitimo atveju būtina turėti pastato (patalpų) notariškai patvirtintą bendrasavininkių sutikimą. Neturint nė vieno iš tuo metu pastate buvusio bendraturčio sutikimo, teisinis pagrindas patalpų paskirčiai pakeisti yra neteisėtas.

84. Teismo vertinimu, įrodyta, kad Ginčo patalpos nėra prekybos paskirties patalpos, o yra pagalbinės, techninės, bendrojo naudojimo patalpos, reikalingos tam, kad galima būtų prieiti ir aptarnauti jose esančius inžinerinius įrenginius ir mechanizmus, kurie funkciniu ryšiu susieti su visu Statiniu ir negali savarankiškai funkcionuoti. Šios patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise turi priklausyti viso Statinio savininkams, nes buvo suprojektuotos ir pastatytos kaip bendro naudojimo, o ne individualaus naudojimo patalpos.

Dėl atsakovų (ne)sąžiningumo ir restitucijos

85. CK 1.80 straipsnio 4 dalyje numatyta, turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

86. Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamą subjektą individualizuojančių savybių. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). Teisei prieštaraujančios asmens nesąžiningo elgesio pasekmės nėra nesąžiningo elgesio turinio sudėtinė dalis. Asmens nesąžiningumui konstatuoti pakanka asmens elgesį įvertinti pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020 63 punktą).

87. Kaip minėta, BUAB „Erama“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ ne varžytinėse 2018 m. gruodžio 10 d. pardavė Ginčo patalpas UAB „TT LOGISTIC“ už 100 Eur sumą. Šios sutarties 10 punkte nurodyta, kad pirkėjas, t. y. UAB „TT LOGISTIC“, prieš pasirašant šią sutartį apžiūrėjo turtą ir dėl turto būklės pretenzijų, pastabų nepareiškė. Tai reiškia, kad UAB „TT LOGISTIC“, prieš įsigyjant Ginčo patalpas jas apžiūrėjusi matė, kad šios Ginčo patalpos yra bendro naudojimo, o jose jokia prekybos veikla nevykdoma. 2021 m. kovo 17 d. nekilnojamųjų patalpų (Ginčo patalpų) pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkte nurodyta, kad visų parduodamų Ginčo patalpų vidutinė rinkos vertė pardavimo metu buvo 187 400 Eur. Ta pačia sutartimi UAB „Teisininkas LT“ šias Ginčo patalpas įsigijo už 100 Eur, t. y. akivaizdžiai už rinkos sąlygų neatitinkančią kainą.

88. Mainų sutartyje nurodyta, kad mainomų daiktų vertė nustatyta šalių susitarimu ir yra 10 000 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose ir mainų sutartyje nustatyta, kad Ginčo patalpų rinkos kaina yra 187 400 Eur, o daiktų į kuriuos išmainytos Ginčo patalpos, t. y. kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdo 0,0314 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas su prekybos patalpa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pagalbinio ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4 204 Eur. Pažymėtina, kad mainytų nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė skiriasi daugiau kaip 44 kartus, tai reiškia, kad mainomų daiktų vertė akivaizdžiai yra nelygiavertė ir ko šalys net ir neginčija.

89. Teismo vertinimu, tokios registre nurodytos vidutinės rinkos kainos ir įrašytos į sutartis turto vertės disproporcijos neleidžia vertinti atsakovų kaip sąžiningų asmenų (sąžiningų įgijėjų), paneigia galimybę prioritetiškai ginti jų teises pagal pirmiau aptartą teisės normą, t. y. pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalį (CK 4.96 straipsnis). Atsakovai nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių jų domėjimąsi faktine situacija bei faktine turto būkle (jo verte), kitaip tariant, nėra įrodymų, kad jie būtų atlikę turto apžiūrą, reikalavę iš atsakovų informacijos apie su ginčo turtu susijusius sandorius.

90. Sutiktina, kad atsakovai yra nesąžiningi Ginčo patalpų savininkai, nes matydami jų rinkos vertę, įgijo jas už simbolinę sumą, tokiu būdu galimai buvo siekdama įtvirtinti sąžiningo įgijėjo statusą. Taigi, atsakovai negali būti laikomi sąžiningais Ginčo patalpų, savininkais, turto – bendro naudojimo patalpų, kurios apskritai negali būti sandorio objektu, savininkai.

91. Virš 300 kvadratinių metrų ploto bendro naudojimo patalpų, neteisėtai įregistruotų prekybinėmis patalpomis, įsigijimas už 100 eurų nelaikytinas sąžiningu sandoriu, nes 2021 m. lapkričio mėnesio bendrijos narių ir patalpų susirinkimui pateiktame 2021-09-27 D. R. ir J. R. REIKALAVIME-PASIŪLYME reikalaujama iškelti iš bendro naudojimo patalpų jose sumontuotą Statinio inžinerinę įrangą: iš 6-1 patalpos iškelti pastato kėlimo mechanizmus ir valdymo sistemas; iš 1-8 patalpos iškelti pastato apšvietimo ir signalizacijos sistemas; iš a-2 patalpos iškelti pastato šildymo ir vandens tiekimo įrangą; iš a-4 patalpos iškelti pastato ventiliavimo įrangą; iš a-5 patalpos iškelti elektros apskaitos įrangą; a-1 patalpa, kuri naudojama 15 garažų savininkų patekimui į garažus, nebesinaudoti.

92. Reikalavime-pasiūlyme reikalaujama, jog neatlaisvinus patalpų iki 2021-11-01, nuo 2021-09-01 mokėti kasmėnesinę patalpų nuomą:

- už 1-10 ir 1-8 patalpas – 150 eurų;

- už 6-1 patalpą – 150 eurų;

- už a-1 patalpą – 800 eurų;

- už a-2 patalpą – 330 eurų; - už a-5 patalpą – 240 eurų.

- už a-3 ir a-4 patalpas nuomos nebus reikalaujama, tačiau nenurodyta, kurį laikotarpį.

Viso mėnesinė nuomos kaina – 1670 eurų. Prie šios sumos turėtų būti pridėtas Gyventojų pajamų mokestis – 294,71 eurų, nekilnojamojo turto mėnesinis mokestis – 78 eurai bei bendrijai išlaikymo bei eksploatavimui mokamus mokesčius – apie 200 eurų.

93. Teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų išvadai, jog atsakovai, kurie už ginčijama turtą, buvo nesąžiningi ir netinkamai naudojosi jiems suteiktomis teisėmis, todėl jų teisės negali būti ginamos pagal pirmiau aptartą teisės normą, t. y. pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalį (CK 4.96 straipsnis).

94. Restitucijos atveju pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

95. UAB „Erama“ yra likviduota, todėl šioje byloje pilna restitucija negalima. Tačiau pripažinus, jog ginčo patalpos negalėjo būti sandorio objektu, siekiant grąžinti šalis į buvusią padėtį, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinus tai, jog šioje byloje reiškiamais reikalavimais yra siekiama vienintelio tikslo, t. y. ginčo patalpų priklausymo bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems statinio savininkams, tenkinamas ieškovo reikalavimas panaikinti ginčų patalpų teisinę registraciją ir pripažinti, kad ginčo patalpos priklauso viso statinio – Pastato – Prekybos centro, pažymėto plane 1E6p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, taikant restituciją, iš UAB „Teisininkas LT“ natūra – grąžinti D. R.ir J. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdo 0,0314 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą su prekybos patalpa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo UAB „TT LOGISTIC“ atsakovui UAB „Teisininkas LT“ 100 Eur sumą, sumokėtą už ginčo patalpas.

96. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

97. Teismas ieškinį tenkina visiškai, todėl ieškovės ir trečiojo asmens Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, kuri palaikė ieškinio reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 2 dalis).

98. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 18 d. sprendimu patenkinęs ieškinį nusprendė priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai iš atsakovų UAB „Teisininkas LT“, UAB „TT LOGISTIC“, D. R. ir J. R. 4.000, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų, lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 1.000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovų UAB „Teisininkas LT“, UAB „TT LOGISTIC“, D. R. ir J. R. valstybei 2.380,50 Eur žyminį mokestį, iš kiekvieno atsakovo po 595,13 Eur sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai. Sprendimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo panaikintas.

99. Bylą nagrinėjant apeliaciniame procese ieškovė patyrė 1700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

100. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka ieškovė patyrė 3500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

101. Bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1978,10 Eur bylinėjimosi išlaidų

102. Ieškovė iš viso patyrė 11178,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios iš keturių atsakovų UAB „Teisininkas LT“, UAB „TT LOGISTIC“, D. R. ir J. R. priteisiamos lygiomis dalimis po 2795 Eur iš kiekvieno.

103. Trečiasis asmuo Lietuvos vandens tiekėjų asociacija nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 2523,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios iš keturių atsakovų atsakovų UAB „Teisininkas LT“, UAB „TT LOGISTIC“, D. R. ir J. R. priteisiamos lygiomis dalimis po 631 Eur iš kiekvieno.

104. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas. DNDBĮ 23 straipsnio 3 dalis). Teismui nusprendus ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovų UAB „Teisininkas LT“, UAB „TT LOGISTIC“, D. R. ir J. R. lygiomis dalimis priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovas yra atleistas, proporcingai patenkintų reikalavimų dalimi, viso 2.380,50 Eur, iš kiekvieno atsakovo po 595,13 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9, 11 punktai, 96 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo

105. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė visiškai. Teismo sprendimui įsiteisėjus ieškovė įvykdė sprendimą ir sumokėjo 11294,75 Eur sumą: 123,12 Eur atsakovui UAB “Teisininkas“, atsakovams D. R. ir J. R. po 4972,23 Eur kiekvienam. Be to ieškovė sumokėjo antstoliui 1227,17 Eur vykdymo išlaidų.

106. Panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. Ieškovė pareiškė prašymą atgręžti sprendimo įvykdymą, todėl teismas patenkindamas ieškinį priteisia (grąžina) ieškovei 123,12 Eur iš atsakovo UAB “Teisininkas LT“, iš atsakovų D. R. ir J. R. po 4972,23 Eur. Teismas priteisia iš atsakovų UAB “Teisininkas“, D. R. ir J. R. po 409 Eur vykdymo išlaidų.

107. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi, ieškovės prašymu, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atliktas įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės į: 1) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtas plane (a-1, a-2, a-3, a-4, a-5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtas plane 1-8, 1-10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtas plane 6-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo, leidžiant šį turtą perleisti ieškovei. Restitucijos metu grąžinus Ginčo patalpas ieškovei panaikinamos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį tenkinti visiškai:

1. Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2018 m. gruodžio 10 d. ne varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018/12/10 ir 2018 m. gruodžio 10 d. turto perdavimo-priėmimo aktą, kurių pagrindu BUAB ‚Erama“ perleido UAB „TT LOGISTIC“ 1) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtas plane (a-1, a-2, a-3, a-4, a-5), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtas plane 1-8, 1-10, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtas plane 6-1, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

2. Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. kovo 17 d. Negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1732, kurios pagrindu UAB „TT LOGISTIC“ perleido UAB „Teisininkas LT“ 1) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtas plane (a-1, a-2, a-3, a-4, a-5), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtas plane 1-8, 1-10, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtas plane 6-1, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

3. Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. rugsėjo 1 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 10846, kurios pagrindu UAB „Teisininkas LT“ perleido D. R. ir J. R. 1) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtas plane (a-1, a-2, a-3, a-4, a-5), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtas plane 1-8, 1-10, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, pažymėtas plane 6-1, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

4. Panaikinti negyvenamosios patalpos - prekybos patalpos, pažymėtos plane (a-1, a-2, a-3, a-4, a-5), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos – prekybos patalpos, pažymėtos plane 1-8, 1-10, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) negyvenamosios patalpos – prekybos patalpos, pažymėtos plane 6-1, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.

5. Pripažinti, kad 1) negyvenamoji patalpa – prekybos patalpa, pažymėta plane (a-1, a-2, a-3, a-4, a-5), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamoji patalpa – prekybos patalpa, pažymėta plane 1-8, 1-10, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) negyvenamoji patalpa – prekybos patalpa, pažymėta plane 6-1, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso viso statinio – Pastato – Prekybos centro, pažymėto plane 1E6p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

6. Taikyti restituciją:

iš UAB „Teisininkas LT“ natūra – grąžinti D. R. ir J. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdo 0,0314 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą su prekybos patalpa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

Priteisti iš atsakovo UAB „TT LOGISTIC“ atsakovui UAB „Teisininkas LT“ 100 Eur (vieną šimtą eurų), sumokėtus už ginčo patalpas.

7. Atgręžti sprendimo vykdymą ir priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai iš atsakovo UAB “Teisininkas LT“ 123,12 Eur, priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai iš atsakovų D. R. ir J. R. po 4972 Eur (keturi tūkstančiai devyni šimtai spetyniasdešimt du eurus) iš kiekvieno, priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai iš atsakovų UAB “Teisininkas“, D. R. ir J. R. po 409 Eur (keturi šimtai devynis eurus) vykdymo išlaidų.

8. Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai iš atsakovų UAB „Teisininkas LT“, UAB „TT LOGISTIC“, D. R. ir J. R. priteisiamos lygiomis dalimis po 2795 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

9. Priteisti trečiajam asmeniui Lietuvos vandens tiekėjų asociacija nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovų UAB „Teisininkas LT“, UAB „TT LOGISTIC“, D. R. ir J. R. lygiomis dalimis po 631 Eur (šeši šimtai trisdešimt vienas euras) iš kiekvieno.

10. Priteisti iš atsakovų UAB „Teisininkas LT“, UAB „TT LOGISTIC“, D. R. ir J. R. valstybei 2 380,50 Eur (du tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt eurų 50 ct) žyminį mokestį, iš kiekvieno atsakovo po 595,13 Eur (penki šimtai devyniasdešimt penki eurai 13 ct) sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimą siųsti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Andrius Ignotas