Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-233-582-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-11
Bylos Nr.
1A-233-582-2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00049-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Kęstutis Dargužis
Kaltinamasis
R. I., J. K.
Nuteistasis
A. M.
Nukentėjusysis
T. Š.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis
Kategorijos

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-233-582-2013

Teisėjas: Darius Kantaravičius Teisminio proceso Nr.1-20-9-00049-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.; 1.2.29.1.; 2.4.6.3.4.; 2.5.15. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorėms Astai Kaminskienei, Rimai Žaltauskaitei, išteisintiesiems R. I., J. K., nuteistajam A. M., gynėjams advokatams Eugenijui Senovaičiui, Valerijui Karpovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo

R. I. dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d., 2004-10-28 redakcija), išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

J. K. dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusios T. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Jos naudai iš A. M. priteista 10 000 Lt (dešimtų tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (du tūkstančiai litų) advokatės K. G. paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusios T. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš R. I. ir J. K. atžvilgiu paliktas nenagrinėtas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. M., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VĮ (duomenys neskelbtini) instituto inžinieriumi, ir, teikdamas viešąsias paslaugas pagal VĮ (duomenys neskelbtini) instituto 1996-06-20 darbų sutartį Nr. 5 ir pagal Kauno apskrities viršininko 1998-02-02 kvalifikacinį leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), rengdamas žemės reformos žemėtvarkos projektus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu, savo veiksmais, pažeisdamas valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei T. Š., o būtent: 2004-11-10 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, paprašytas A. M., neteisėtai ženklino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė šių žemės sklypų abrisus ir planus bei parengė šiuose sklypuose esančių žemės naudmenų kontūrų plotų skaičiavimo žinialapius, t.y. rengė E. M. reikalingus nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus bei žemės sklypų planuose pasirašė kaip A. M. įmonės inžinierius, neturėdamas sudarytos su A. M. individualia įmone subrangos sutarties, ir, nedirbdamas A. M. įmonėje inžinieriumi, tokiu būdu, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatas, diskreditavo valstybės tarnautojui priligintam asmeniui vardą ir padarė didelę žalą žemės reformą vykdančioms institucijos bei valstybinės valdžios prestižui, o jo neteisėtų veiksmų pasekoje T. Š. negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių dėl nuosavybės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą po jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Be to, R. I. pagal BK 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d., 2004-10-28 redakcija) išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - VĮ (duomenys neskelbtini) instituto inžinieriumi, ir teikdamas viešąsias paslaugas – rengdamas žemės reformos žemėtvarkos projektus, veikdamas bendrininkų grupėje su A. M., tyčia suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei T. Š., o būtent: 2004-11-10 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M. individualios įmonės savininku ir projekto autoriumi A. M., rengdamas A. M. dukrai E. M. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, parengė žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (2, 06 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) ( 5, 21 ha) ir (duomenys neskelbtini) ( 4.01 ha) planus, šių žemės sklypų ribų nustatymo abrisus ir įrašė į šiuos tikrus dokumentus žinomai melagingas žinias: parengė Žemės sklypo planą Nr. (duomenys neskelbtini) (5, 21 ha) ir įrašė žinomai melagingas žinias, t.y. sutartiniais ženklais nepažymėjo užstatytos teritorijos, nenurodė sklype esančių pastatų, neįrašė duomenų, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybes teise priklauso T. Š., ir įrašė žinomai melagingas žinias, t.y. kad planą parengė A. M. įmonės inžinierius R. I., šį planą patvirtino savo parašu, o A. M. patvirtino A. M. įmonės antspaudu; parengė Žemės sklypo planą Nr. (duomenys neskelbtini) (2, 06 ha) ir įrašė žinomai melagingas žinias, t.y. nurodė ir pasirašė, kad planą parengė jis kaip A. M. įmonės inžinierius, o šį planą A. M. patvirtino A. M. įmonės antspaudu; parengė Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (4.01 ha) ir įrašė žinomai melagingas žinias, t.y. nurodė, kad šį planą parengė A. M. įmonės inžinierius R. I. ir šį planą patvirtino savo parašu, o A. M. patvirtino A. M. įmonės antspaudu; žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (5, 21 ha) - ribų nustatymo abrise įrašė žinomai melagingas žinias, t.y. sutartiniais ženklais nepažymėjo užstatytos teritorijos, nenurodė sklype esančių pastatų, neįrašė duomenų, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybes teise priklauso T. Š., ir sudarė žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (2,06 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (4,01 ha) ribų nustatymo abrisus, šiuos dokumentus patvirtino savo vardiniu atspaudu ir parašu bei pasirašė kaip asmuo, matavęs ir braižęs šiuos dokumentus, t.y. suklastojo šiuos tikrus dokumentus, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus 2004 m. ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku panaudojo, t.y. pateikė projekto autoriui A. M., dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei T. Š..

J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – J. K. individualios įmonės savininku, teikdamas viešąsias paslaugas – žemės sklypų kadastrinius matavimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu savo veiksmais, pažeisdamas valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei T. Š., o būtent: 2006 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, paprašytas A. M. atlikti A. M. priklausančio žemės sklypo 52107 m² ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame esantys statiniai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybes teise priklauso T. Š., ir, atlikdamas šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir, rengdamas dokumentus, neteisėtai, sąmoningai, tyčia nekartografavo ir nepažymėjo žemės sklypo plane, kurį jis 2006-12-11 patvirtino savo parašu ir J. K. įmonės antspaudu, T. Š. nuosavybės teise priklausančių, Nekilnojamojo turto registre registruotų - gyvenamojo namo ir pirties bei 2006 m. gruodžio 20 d., pildydamas šio žemės sklypo kadastro duomenų formą, nenurodė šių pastatų savininko, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15d. nutarimu Nr. 534, 32.1 punktą ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 43, 44, bei 176 punktų reikalavimus, o jo neteisėtų veiksmų pasekoje T. Š. negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių dėl nuosavybės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą po jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Be to, J. K. pagal BK 300 str. 3 d. išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – J. K. individualios įmonės savininku, teikdamas viešąsias paslaugas – žemės sklypų kadastrinius matavimus, veikdamas bendrininkų grupėje su A. M., tyčia suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, o būtent: 2006-12-04, 2006-12-11, 2006-12-20, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su A. M., paprašytas A. M. atliko žemės sklypo 52107 m² ploto, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M., kadastrinius matavimus ir parengė Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, Žemės sklypo 52107 m² ploto planą, Žemės sklypo kadastro duomenų formą ir tyčia įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis: 2006-12-04 parengė Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir įrašė žinomai melagingas žinias, kad nėra kitiems savininkams nuosavybės teise priklausančių pastatų, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklauso T. Š. ir patvirtino jį savo parašais, o A. M., sutikdamas kaip savininkas, patvirtino jį savo parašais; parengė 2006-12-11 Žemės sklypo 52107 m² ploto planą ir nurodė žinomai melagingas žinias, t.y. nekartografavo ir nepažymėjo pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklausančių T. Š. pastatų, šį planą patvirtino savo parašais bei J. K. įmonės anspaudu, o A. M. kaip savininkas patvirtino jį savo parašu; parengė 2006-12-20 Žemės sklypo kadastro duomenis (formą), tyčia neįrašė duomenų bei nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis statiniai nuosavybės teise priklauso T. Š. ir patvirtino šį dokumentą savo parašu bei J. K. įmonės anspaudu, t.y. suklastojo šiuos tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną ir valandą, panaudojo, t.y. pateikė A. M., dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei T. Š..

Šalies argumentai

Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. I. išteisintas pagal LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d. Pripažinti R. I. kaltu pagal LR BK 228 str. 1 d. ir skirti bausmę - 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą; pripažinti R. I. kaltu pagal LR BK 300 str. 2 d. ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigoti R. I. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. K. išteisintas pagal LR BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d.; pripažinti J. K. kaltu pagal LR BK 228 str. 2 d. ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti J. K. kaltu pagal LR BK 300 str. 3 d. ir skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d., 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigoti J. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms; pakeisti nuosprendžio dalį, kuria teismas priteisė T. Š. iš A. M. 10 000 litų neturtinės žalos ir 2000 litų advokatės paslaugoms apmokėti. Priteisti T. Š. 10 000 litų neturtinės žalos ir 2000 litų advokatės paslaugoms apmokėti solidariai iš A. M., R. I., J. K.; nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti: 1) E. M. (A. M.) nuosavybės teisės atkūrimo bylą iš 46 lapų; 2) T. Š. (duomenys neskelbtini), kaimo Nr. 16, bylą Nr. 1 iš 12 lapų; 3) T. Š. nuosavybės teisės atkūrimo bylą iš 45 lapų; 4) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 4635 žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumo 2003 m. bylą iš 71 lapų; 5) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 4635 valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės bylą iš 259 lapų; 6) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, projekto tęstinumo 2002 m. planą; 7) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planą; 8) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių 2 (du) planus; 9) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano kopiją, gražinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas, išteisindamas R. I., nuosprendyje konstatavo, kad R. I. kaltinime nurodytu metu įvykio vietoje žemės realiai nematavo, o, pasitikėdamas A. M., pasirašė žemės sklypo abrisuose ir planuose. Tik parašo ir antspaudo padėjimas kito kaltinamojo A. M. parengtuose dokumentuose su tik A. M. žinomais netikrais duomenimis negali užtraukti R. I. baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, prokuroro teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad R. I. veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. R. I. dirbo VĮ (duomenys neskelbtini) institute, o ne kaltinamojo A. M. įmonės inžinieriumi. Jo darbo stažas yra 11 metų, t.y. jis turi didelę patirtį šioje srityje. R. I. parodymai yra nenuoseklūs, juos reikėtų vertinti bendrame bylos duomenų kontekste. R. I. nurodė, kad, nesigilindamas į jam A. M. pateiktų dokumentų turinį, juos pasirašė, nežinodamas, kad juose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, ir vėliau abejoja dėl savo parašo tikrumo. Tačiau pabrėžtina, kad R. I. iš viso neturėjo teisės pasirašyti A. M. parengtų dokumentų, o tuo labiau juos tikrinti. Šioje kadastro vietovėje rengti ir pasirašyti atitinkamus dokumentus turi teisę tik A. M., nes tik jo įmonė laimėjo konkursą teikti šias paslaugas, o R. I. su A. M. įmone nesiejo jokie darbiniai - sutartiniai santykiai. Taigi, R. I. veikė tiesiogine tyčia, nes jis pasirašė ant A. M. jam pateiktų dokumentų tikrai žinodamas, kad to daryti neturi teisės, savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, tuo pačiu pasirašydamas patvirtino esantis A. M. įmonės darbuotoju - inžinieriumi, pagal visas aplinkybes ir savo asmenines savybes privalėjo suvokti ir suvokė, kad tokiu būdu klastoja dokumentus, sąmoningai to siekė. Be to, R. I. 1999-05-04 parengė T. Š. išvadą Nr. 984 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai atkurti nuosavybes teises į 0, 60 ha žemės, matavo T. Š. žemės sklypą prie jai priklausančių pastatų, todėl jam buvo žinoma, kurioje vietoje yra ši sodyba ir manyti, kad jis nebuvo apie tai pasakęs A. M., būtų naivu. R. I. parodė, kad jis kartu su A. M. matavo E. M. žemės sklypus, t.y. matavo miško sklypą, o A. M. matavo žemės sklypą 5, 21 ha ploto. Sklypai yra vienas šalia kito, be to, žemės sklype 5, 21 ha ploto, kuriame pats R. I. atliko matavimus, yra nukentėjusiajai T. Š. priklausantys statiniai. Pažymėtina, kad R. I. dirbo su A. M. prie bendro žemėtvarkos projekto (matavo tik valstybinių miškų teritoriją), todėl tikrai žinojo, kuri kadastro vietovė yra priskirta A. M., ir kad tik jam (A. M.) suteikta teisė matuoti žemės sklypus ir rengti nuosavybės teisų atkūrimo bylas. Todėl R. I. parodymai, atsižvelgiant į jo ilgametę darbo patirtį, turimą aukščiausią kvalifikaciją (matininko-eksperto), į tai, kad A. M. paprašytas, netikrindamas dokumentų turinio, t. y. nežinodamas, kad dokumento turinys suklastotas, pasirašė A. M. pateiktus ir parengtus dokumentus, yra nelogiški. Tai rodo, kad R. I. žinojo apie A. M. parengtų dokumentų turinį, tyčia piktnaudžiavo ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M., klastojo dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Prokuroras taip pat skundžia nuosprendį dalyje dėl J. K. išteisinimo pagal BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., kadangi nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas, išteisindamas J. K., nuosprendyje konstatavo, kad J. K. buvo nuvykęs į vietą ir joje atliko žemės kadastrinius matavimus. Kartu dalyvavo ir A. M.. J. K. įvykio vietoje matė apgriuvusius pastatus ir žemės sklypo plane juos pažymėjo įvardindamas griuvėsiais. Sudarydamas žemės sklypo planą bei pildydamas žemės sklypo kadastro duomenų formą, J. K. rėmėsi ir A. M. jam pateiktais dokumentais, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo byla bei VĮ Registrų centro pažyma apie nuosavybės teisę. Jokiuose jam pateiktuose dokumentuose nebuvo duomenų apie T. Š. nuosavybės teise priklausančius pastatus - gyvenamąjį namą ir pirtį. Teismas konstatavo, kad nuosprendžiui pagrįsti nepakanka nustatyti, jog dokumente yra užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys. Reikalinga nustatyti, pagrindžiant įrodymais, jog dokumentą pasirašęs J. K. suprato, kad jame užfiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokių padarinių siekė. Teismui nustačius, kad J. K. nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis suklastojo dokumentus ir juos panaudojo. Priešingai tokiems teismo teiginiams, prokuroro nuomone, iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. J. K. parodymai yra nenuoseklūs ir juos reikėtų vertinti bendrame bylos duomenų kontekste. J. K. patvirtino, kad atliko žemės kadastrinius matavimus ir matė matuojamame žemės sklype apgriuvusius pastatus, tačiau žemės sklypo plane juos pažymėjo įvardindamas griuvėsiais, nes rėmėsi A. M. jam pateiktais dokumentais, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo byla, VĮ Registrų centro pažyma apie nuosavybės teisę. J. K., turėdamas atitinkamą kvalifikaciją, išsilavinimą ir licenciją atlikti žemės sklypų kadastrinius (geodezinius) matavimus, privalėjo vadovautis norminiais teisės aktais ir pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles vienas iš reikalaujamų dokumentų yra žemės sklypo kadastro duomenų forma, kurioje numatyta, jog turi būti nurodyti duomenys apie statinius ir duomenys apie statinių savininkus, jei jie nesutampa su žemės sklypo savininku. Taigi, J. K., atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, plane privalėjo pastatus kartografuoti ir pažymėti, o, rengdamas žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir pildydamas žemės sklypo kadastro duomenų formą, privalėjo išsiaiškinti žemės sklype esančių pastatų savininkus, todėl sudarydamas tikrus dokumentus ir juose įrašydamas tikrovę neatitinkančius duomenis (kad žemės sklype nėra pastatų priklausančių kitiems savininkams) ir šiuos duomenis patvirtinęs savo parašu, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Taigi, J. K. piktnaudžiavo tarnyba ir veikdamas bendrininkų grupėje su A. M. tyčia suklastojo dokumentus.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad A. M. pateiktoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto pažymėjime nebuvo duomenų apie sklype egzistuojančius pastatus ir užstatytą teritoriją bei dokumento apie šiame žemės sklype esančius bešeimininkius daiktus. Tačiau nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pažyma apie tai, kad duomenų apie A. K. ūkį (kurį paveldėjo T. Š. ir atstatinėjo teisę į žemę po jai priklausančiais pastatais) nėra. Todėl neaišku, kokiu pagrindu šis ūkis siejamas su J. K. matuojamu žemės sklypu, priklausančiu A. M.. Dėl pažymos apie A. K. ūkį į seniūniją kreipėsi pats A. M.. J. K., atlikdamas žemės sklypo matavimus, turėjo pareigą šiuos pastatus kartografuoti ir pažymėti plane, o, pildydamas žemės sklypo kadastro duomenų formą, privalėjo pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 32.1 punktą ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 -12-30 įsakymu Nr. 522, 43, 44 bei 176 punktų reikalavimus išsiaiškinti šių pastatų savininkus, todėl, sudarydamas tikrus dokumentus, juose įrašė tikrovę neatitinkančius duomenis, kad žemės sklype nėra pastatų, priklausančių kitiems savininkams ir šiuos duomenis savo parašu patvirtino. J. K., rengdamas ir tvirtindamas savo parašu dokumentus, tai suvokė. Tokiu būdu J. K., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M., tvirtindamas dokumentus ir juos rengdamas (matydamas, kad šie dokumentai neatitinka tikrovės, tai yra matydamas pastatus, nesiaiškino savininkų, nors privalo tai padaryti, be to, matydamas, kad A. M. jam pateiktuose dokumentuose akivaizdžiai matomi pastatai neužfiksuojami, savo dokumentuose įvardija juos griuvėsiais), tyčia klastojo dokumentus.

Teismas, išteisinęs R. I. ir J. K., T. Š. pareikštą civilinį ieškinį 110 000 litų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir priteisė T. Š. iš A. M. 10 000 litų neturtinės žalos ir 2000 litų advokatės paslaugoms apmokėti. Ši nuosprendžio dalis keistina - civilinis ieškinys priteistinas solidariai iš A. M., R. I., J. K..

Teismas neteisingai nurodė, kad dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti: 1) E. M. (A. M.) nuosavybės teisės atkūrimo bylą iš 46 lapų; 2) T. Š. (duomenys neskelbtini) Nr. 16, bylą Nr. 1 iš 12 lapų; 3) T. Š. nuosavybės teisės atkūrimo bylą iš 45 lapų; 4) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 4635 žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumo 2003 m. bylą iš 71 lapų; 5) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 4635 valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės bylą iš 259 lapų; 6) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, projekto tęstinumo 2002 m. planą; 7) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planą; 8) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių 2 (du) planus; 9) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano kopiją, nuosprendžiui įsiteisėjus - grąžinti Jonavos rajono savivaldybės administracijai. Ši teismo nurodyta institucija nėra susijusi su šia byla, todėl negali būti šiai institucijai grąžinami išvardinti dokumentai. Išvardinti dokumentai nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti gražinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriui.

Kauno apygardos teisme taip pat gauti nukentėjusiosios T. Š. atstovo V. Š. atsikirtimai į Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, kuriuose nukentėjusiosios atstovas prašo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti ir nurodo, kad pritaria visiems prokuroro apeliacinio skundo argumentams, ir kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisingumo principams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, išteisintuosius ir jų gynėjus, prašiusius prokuroro apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dalyje dėl R. I. ir J. K. išteisinimo atitinkamai pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d. (2000-09-26 įst. red.) ir BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d. bei su tuo susijusių pasekmių, tai yra neteisingai išspręsto civilinio ieškinio atlyginimo, išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti paskirstymo, o taip pat dėl dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti, grąžinimo Jonavos rajono savivaldybės administracijai, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad R. I. ir J. K. nepadarė veikų, atitinkamai turinčių BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d. (2000-09-26 įst. red.) ir BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d. numatytų nusikaltimų požymių, ir pagrįstai šiuos asmenis išteisino (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą pagal BK 228 straipsnį iškyla jei veika padaroma tiesiogine tyčia. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo: 1) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (BK 228 straipsnio 1 dalis); 2) padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (BK 228 straipsnio 2 dalis). BK 228 straipsnio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nes dispozicija numato, jog dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimu viršijimo turi būti padaroma didelė žala valstybei, tarptautinei viešai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Žala gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kaip antai, padarytos veikos pobūdį, jos trukmę, padarytų veikų kiekį, pobūdį – ar buvo daromi formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.

BK 300 straipsnyje numatyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Veikoms su materialiais padariniais BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiesioginę tyčią apibrėžia kaip veiką, kurią darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Šis nusikalstamos veikos požymis nustato atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Suklastojimo fakto pagrindimui nepakanka konstatuoti neteisingų duomenų įrašymą į dokumentą – būtina įrodyti kaltininko tyčią ir atskleisti jos turinį.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo turinį, kuris iš esmės grindžiamas tuo, kad tiek R. I., tiek J. K. jiems inkriminuojamus nusikaltimus padarė veikdami tiesiogine tyčia, ir kad šių abiejų išteisintųjų parodymai laikytini nenuosekliais, daro išvadą, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras, nenuosekliais įvardindamas išteisintųjų parodymus, kritikuodamas jų turinį ir juos įvardindamas nelogiškais, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia būtent teisiamiesiems, juolab, kad jie turi teisę pakeisti parodymus arba netgi atsisakyti juos duoti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi R. I. parodymais, kuriuos laikyti nenuosekliais, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, ir nuosprendyje teisingai nustatė, kad R. I. kaltinime nurodytu metu įvykio vietoje žemės realiai nematavo, o, pasitikėdamas A. M., pasirašė žemės sklypo abrisuose ir planuose, bei pagrįstai konstatavo, kad jo veika negali būti kvalifikuojama nei pagal kaltinamajame akte nurodytą, nei pagal jokį kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Be to, nuosprendyje teisingai motyvavo, jog teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustačius tik tai, kad R. I. minėtuose planuose ir abrisuose tik pasirašė šalia savo pavardės, o abrise dar padėjo ir savo vardinį antspaudą, tačiau daugiau jokių įrašų planuose ir abrisuose neatliko, o tik parašo ir antspaudo padėjimas kito kaltinamojo A. M. parengtuose dokumentuose su tik A. M. žinomais netikrais duomenimis, atsižvelgiant į R. I. parodymus, negali užtraukti R. I. baudžiamosios atsakomybės, jo veikoje nėra tiesioginės tyčios kaltės formos, kuri yra būtinas R. I. inkriminuojamo BK 300 str. 2 d. nusikaltimo sudėties požymis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. I. pasirašė ir padėjo antspaudą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nors privalėjo ir galėjo žinoti, patikrinęs jų turinį. Apelianto teiginiai, kad R. I. veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis turi ilgametę darbo patirtį, aukščiausią kvalifikaciją (matininko – eksperto), o taip pat neturėjo teisės pasirašyti A. M. parengtų dokumentų (kadangi jis kaip VĮ (duomenys neskelbtini) instituto inžinierius ženklinti vietovėje žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) bei rengti dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui, galėjo tik tuo atveju, jeigu su A. M. individualia įmone buvo sudaręs subrangos sutartį arba dirbęs šioje įmonėje), o tuo labiau juos tikrinti, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad apeliantas skunde nurodomos aplinkybės, kad R. I. 1999-05-04 parengė T. Š. išvadą Nr. 984 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai atkurti nuosavybės teises į 0,60 ha žemės, matavo T. Š. žemės sklypą prie jai priklausančių pastatų, kartu su A. M. matavo E. M. žemės sklypus, šie sklypai yra vienas šalia kito, be to, žemės sklype 5, 21 ha ploto, kuriame pats R. I. atliko matavimus, yra nukentėjusiajai T. Š. priklausantys statiniai, yra pagrindas tik hipotetinei prielaidai, bet ne išvadai dėl R. I. tiesioginės tyčios padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus.

Kaip minėta, teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl J. K. išteisinimo.

Pirmosios instancijos teismas, J. K. atžvilgiu priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi J. K. parodymais, kuriuos laikyti nenuosekliais nėra jokio pagrindo, ir teisingai nustatė, kad J. K. buvo nuvykęs į vietą, kur kartu su A. M. atliko žemės kadastrinius matavimus, ten matė apgriuvusius pastatus ir žemės sklypo plane juos pažymėjo, įvardindamas griuvėsiais. Sudarydamas žemės sklypo planą bei pildydamas žemės sklypo kadastro duomenų formą, J. K. rėmėsi ir A. M. jam pateiktais dokumentais, t.y. nuosavybės teisių atkūrimo byla bei VĮ Registrų centro pažyma apie nuosavybės teisę. Jokiuose jam pateiktuose dokumentuose nebuvo duomenų apie T. Š. nuosavybės teise priklausančius pastatus - gyvenamąjį namą ir pirtį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. K. rėmėsi tais dokumentais, kurie buvo suklastoti A. M., ir to nežinojo, todėl objektyviai negalėjo kaltinime nurodytų duomenų pažymėti žemės sklypo plane bei kadastro duomenų formoje. Bylos medžiaga patvirtina, kad J. K. įvykio vietoje pas A. M. bandė išsiaiškinti žemės sklype esančių nusidėvėjusių pastatų priklausomybę bei statusą, tačiau šis jam nurodė neteisingus duomenis, jog šie pastatai yra bešeimininkiai, dėl ko J. K. žemės sklypo plane bei kadastro duomenų formoje nurodė, kad žemės sklype yra tik griuvėsiai. Pastebėtina, kad tai atitiko tiesą, nes šių pastatų nusidėvėjimo procentas buvo daugiau nei 70 proc. Be to, iš liudytojos T. V. teisme duotų parodymų matyti, kad kadastriniame žemės sklypo plane Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažymėta „griuvėsiai“, o kadangi sklypo ribos buvo pažymėtos teisingai, ji planą patvirtino. Liudytoja D. P. patvirtino, kad, nuvykusi apžiūrėti žemės sklypo, jame matė apgriuvusį statinį, tačiau šio žemės sklypo plane ir projekte šis statinys nebuvo pažymėtas. Liudytoja D. G. teisme patvirtino, kad pasirašė žemės sklypo kadastrinį planą Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą J. K., patikrino visą J. K. pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią sudarė J. K.. Topografinių ženklų žymėjime buvo pažymėti „griuvėsiai“, o eksplikacijoje – sodo teritorija. Liudytoja R. A. teisme parodė, kad, nuvykusi į T. Š. namų valdą, ten matė apgriuvusį pastatą be stogo, šalia jo kitą laikiną pastatėlį. Įvertinus minėtų asmenų parodymus viseto aspektu, darytina išvada, kad J. K. sklypo plane pažymėjo ir nenuslėpė to, ką matė žemės sklype - vieno statinio griuvėsius, jam pateiktoje Registrų centro pažymoje nebuvo registruoti jokie statiniai, todėl negalima teigti, kad J. K. veikė tiesiogine tyčia ir sąmoningai siekė padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus, žinojo, kad dėl to bus padaryta didelė neturtinė žala.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad J. K., privalėdamas tikrinti A. M. jam pateiktų dokumentų tikrumą, to nepadarė, kitomis teisinėmis priemonėmis nesiaiškino minėtų pastatų priklausomybės bei statuso, o patikėjo A. M. paaiškinimu, kad pastatai yra bešeimininkiai. Teisėjų kolegija, sutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, o taip pat su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl naujų faktinių aplinkybių nustatymo ir kliūčių teismui keisti kaltinimą ir spręsti apie kitų galimų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų sudėčių buvimą ar nebuvimą J. K. veikoje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad J. K. inkriminuotas kaltinimas nepasitvirtino, jis nepadarė veikos, turinčios BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nepritariama nuomonei, kad bet kokių teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai būtų pripažįstami nusikaltimais. Būtina analizuoti, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar užtenka duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą ir tada įvertinti kitų teisės šakų normų veiksmingumą atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012 yra pasisakęs, jog atribojant piktnaudžiavimą kaip nusikalstamą veiką nuo drausminio nusižengimo būtina atkreipti dėmesį į didelės žalos požymį, rodantį padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantį takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės. Didelės žalos požymis turi būti pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju įvertinus visas bylos aplinkybes, taip pat ir R. I. bei J. K. einamų pareigų svarbą, šių asmenų padarytų veiksmų pavojingumą, nėra pagrindo pripažinti ir padarytą didelę žalą, kas yra būtinasis BK 228 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymis.

Taigi, šioje baudžiamojoje byloje iškilusios abejonės neleidžia daryti kategorišką išvadą dėl R. I. ir J. K. kaltės padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus. Nekaltumo prezumpcija, ginama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant jokių abejonių. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-315/2012, 2K-510/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001).

Pripažinus, kad R. I. ir J. K. dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų yra išteisinti pagrįstai, priteisti civilinį ieškinį bei nukentėjusiosios T. Š. dėl teisinės pagalbos turėtas išlaidas solidariai iš A. M., R. I. ir J. K., kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti, grąžinimo Jonavos rajono savivaldybės administracijai, kadangi ši institucija nėra susijusi su šia byla, ir sprendžia, kad šie dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriui, todėl nuosprendis šioje dalyje pakeistinas (BPK 328 str. 4 d., 326 str. 1 d. 3 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio įžanginėje bei rezoliucinėje dalyse neteisingai nurodė, kad J. K. atitinkamai buvo kaltinamas ir išteisinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., tai yra neteisingai nurodė šio straipsnio dalį, kadangi J. K. buvo kaltinamas pagal BK 228 str. 2 d. ir atitinkamai yra išteisinamas pagal šią įstatymo normą. Tai laikytina rašymo netikslumu, kadangi, kaip matyti iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-01-11 nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota teismui, J. K. perduotas teismui jį kaltinant būtent pagal BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., o nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje taip pat nurodoma, kad jis buvo kaltinamas pagal BK 228 str. 2 d., ir konstatuota, kad jis nepadarė veikos, turinčios BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių. Šis rašymo netikslumas ištaisytinas, laikant, kad J. K. buvo kaltinamas ir yra išteisintas pagal BK 228 str. 2 d. Pažymėtina, kad šis ištaisymas nuosprendžio esmės nekeičia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 361 str.,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti: nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti - 1) E. M. (A. M.) nuosavybės teisės atkūrimo bylą iš 46 lapų; 2) T. Š. (duomenys neskelbtini) Nr. 16, bylą Nr. 1 iš 12 lapų; 3) T. Š. nuosavybės teisės atkūrimo bylą iš 45 lapų; 4) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 4635 žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumo 2003 m. bylą iš 71 lapų; 5) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 4635 valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės bylą iš 259 lapų; 6) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, projekto tęstinumo 2002 m. planą; 7) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planą; 8) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių 2 (du) planus; 9) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano kopiją - gražinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio įžanginėje bei rezoliucinėje dalyse ištaisyti rašymo netikslumą, padarytą neteisingai nurodant Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, ir laikyti, kad J. K. buvo kaltinamas ir yra išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Kolegijos pirmininkas Dmitrijus KorsakovasTeisėjai Kęstutis DargužisSvetlana Jurgaitienė