Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-12-09 nutarimu M. L. nubaustas 144 eurų bauda už LR ATPK 172 str. 1 d. pažeidimą už tai, kad 2015-11-22 22.13 val., pažeisdamas Kelių transporto kodekso 18 str. 12 p. teikė taksi paslaugas automobiliu „VW Touran“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) Kęstučio g. 55, Vilniuje neturėdamas galiojančio leidimo taksi veikai.

Pareiškėjas M. L. skunde ir teisme, jo atstovas prašė skundą tenkinti ir administracinę bylą nutraukti, tai motyvavo tuo, kad 2015-07-22 Vilniaus savivaldybės administracija išdavė asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi transporto priemonei VW Touran (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015-09-04 tarp M. L. ir asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vilniaus savivaldybės administracija išduodama leidimą nurodo transporto priemonės identifikavimo numerį, tačiau nenurodo valstybinio numerio. Ši aplinkybė svarbi tuo, jog taksi veiklos priežiūrą vykdanti institucija tikėtina, nesulygino leidime nurodyto identifikacinio numerio, ko pasėkoje buvo surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-45717249-15, ROIK: 15053145791, t.y. jis teikė taksi paslaugas turėdamas galiojantį savivaldybės išduotą leidimą taksi veiklai.

Jis su asociacija „(duomenys neskelbtini)“ sudarė jungtinės veikios sutartį bei jam buvo suteikta transporto priemonė VW Touran (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), v/Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su taksometru bei leidimu vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Akivaizdu, jog jis nepadarė jokio administracinės teises pažeidimo, nes teikė taksi paslaugas, turėdamas galiojantį leidimą taksi veikiai bei taksometrą.

Jis užsiima individualia veikla, kuri įregistruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir tai, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai nurodė jam, jog jis gali verstis taksi veikla pagal jungtinės veiklos sutartį, nes ji neprieštarauja įstatymams bei kitiems norminiams aktams. Jam nėra suprantama kodėl Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri atsakinga už mokesčių surinkimą, yra tinkama jungtinės veikios sutartis teikti taksi paslaugas, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinei komisijai netinkamas. Asociacija yra išėmusi leidimą transporto priemonėms, kurios suteikiamos asociacijos nariams, kad šie teiktų taksi paslaugas su konkrečia transporto priemone, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija siekia, jog kiekvienas vairuotojas išimtų leidimą verstis taksi veikla, t.y. kad vairuotojai išimtų leidimus tai pačiai transporto priemonei kelis kartus. Jo nuomone toks Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos reikalavimas yra perteklinis, nes leidimas išduodamas konkrečiai transporto priemonei teikti taksi paslaugas, o ne konkretiems asmenims, t.y. jis būdamas asociacijos nariu turi teisę teikti taksi paslaugas, nes leidimas suteikia teisę asociacijai verstis tokia veikla, todėl logiškai mąstant asociacijos nariams pagal tą patį leidimą turi būti suteiktos identiškos teisės, nes pagal asociacijos įstatus asociacija koordinuoja asociacijos narių veiklą.

Administracinę nuobaudą skyrusi institucija savo atsiliepime į skundą ir jos atstovė teisme prašė skundo netenkinti, tai motyvavo tuo, kad:

Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduodama leidimą nurodo transporto priemonės identifikavimo numerį, tačiau nenurodo valstybinio numerio. Ši aplinkybė svarbi tuo, jog taksi veiklos priežiūrą vykdanti institucija, tikėtina, nesulygino leidime nurodyto identifikacinio numerio, dėl to buvo surašytas Protokolas. Pareiškėjas' teikė taksi paslaugas turėdamas galiojantį savivaldybės leidimą taksi veiklai.M. L. su asociacija „(duomenys neskelbtini) " sudarė jungtinės veiklos sutartį, jam buvo suteikta transporto priemonė VW Touran (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), kartu su taksometru bei leidimu vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Akivaizdu, jog Pareiškėjas nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo, nes teikė taksi paslaugas, turėdamas galiojantį leidimą taksi veiklai bei taksometrą. Nėra suprantama kodėl Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri atsakinga už mokesčių surinkimą yra tinkama jungtinės veiklos sutartis teikti taksi paslaugas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijai netinkamas.M. L. užsiima individualia veikla, kuri įregistruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai nurodė Pareiškėjui, kad jis gali verstis taksi veikla pagal jungtinės veiklos sutartį, nes ji neprieštarauja įstatymams bei kitiems norminiams teisės aktams.Vilniaus miesto savivaldybės administracija siekia, kad kiekvienas vairuotojas išsiimtų leidimą verstis taksi veikla, t. y. tai pačiai transporto priemonei kelis kartus. Pareiškėjo nuomone toks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimas yra perteklinis, nes leidimas išduodamas konkrečiai transporto priemonei teikti taksi paslaugas, šis leidimas suteikia teisę asociacijai verstis tokia veikla. Todėl, logiškai mąstant, asociacijos nariams pagal tą patį leidimą turi būti suteiktos identiškos teisės, nes pagal asociacijos įstatus asociacija koordinuoja asociacijos narių veiklą.

Komisija su pareiškėjo skunde išdėstytais teiginiais nesutinka, nes:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių (toliau -Leidimų išdavimo taisyklės) 5 punktu, kuriame reglamentuota, kad leidimus išduoda, jų galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ir leidimo galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje bus vežami keleiviai taksi, vykdomosios institucijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingas padalinys išduodamas taksi leidimus vadovaujasi minėtų taisyklių nuostatomis. Leidimų išdavimo taisyklių 11 punkte numatyta, kad kiekvienam lengvajam automobiliui gali būti išduotas tik vienas leidimas. Šiuo pagrindu leidime įrašomas ne transporto priemonės valstybinis numeris, o transporto priemonės identifikavimo numeris (VEST).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus (toliau - Viešosios tvarkos skyrius) darbuotojai atlikdami taksi veiklos patikrinimus, tikrina, kam yra išduoti leidimai. Minimo patikrinimo metu, M. L. nepateikė jo vardu išduoto leidimo taksi veiklai, taip pat nepateikė darbuotojo pažymėjimo, kad jis su Asociacija yra susijęs darbiniais santykiais, kurie patvirtintų, kad M. L. dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini) ". Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi leidimo taksi veiklai M. L. vardu.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse vežėjas yra apibrėžiamas kaip įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir krovinius. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 "2 straipsnyje. Minimame reglamente įmonė apibrėžiama kaip bet kuris fizinis, bet kuris juridinis pelno siekiantis ar nesiekiantis asmuo, bet kuri juridinio asmens statuso neturinti pelno siekianti ar nesiekianti asociacija ar asmenų grupė arba bet kuri valstybės įstaiga, mrinti savarankiško juridinio asmens statusą ar pavaldi tokį statusą turinčiai valdžios institucijai ir besiverčianti keleivių gabenimo veikla, arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, besiverčiantis krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais. Leidimų išdavimo taisyklių 7 punkte reglamentuota, kad leidimas išduodamas vežėjui, įregistravusiam įmonę (filialą) arba, jei vežėjas fizinis asmuo, deklaravusiam gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje, turinčiam nuosavybės teise priklausantį ar kitais teisėtais pagrindais valdomą, turintį ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, lengvąjį automobilį, atitinkantį Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus.

Leidimas išduodamas vežėjui. Jei vežėjas yra fizinis asmuo, jis turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje, turėti nuosavybės teise priklausantį ar kitais teisėtais pagrindais valdomą, turintį ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, lengvąjį automobilį, atitinkantį Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus ir turėti savo vardu išduotą leidimą teikti taksi paslaugas.

Leidimas buvo išduotas asociacijai „(duomenys neskelbtini) ", teikti taksi paslaugas lengvuoju automobiliu VW Touran (valst. nr. (duomenys neskelbtini)). M. L., kaip fizinis asmuo, turėdamas individualios veiklos pažymą, galėtų būti vežėju tik tuo atveju, jei nustatyta tvarka iš Vilniaus miesto savivaldybės gautų leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Asociacijos nario statusas, jungtinės veiklos sutartis ir individualios veiklos pažyma negali būti prilyginami leidimui teikti taksi paslaugas. Tai traktuotina kaip perteklinis, taksi paslaugos teikimo veiklai nereikalingų dokumentų turėjimas, siekiant individualią taksi veiklą vykdančiam asmeniui išvengti adrninistracinės atsakomybės, o Asociacijai mokesčių mokėjimo. Pareiškėjas teikė taksi paslaugas neturėdamas leidimo tokiai veiklai ir su Asociacija „(duomenys neskelbtini)", kuriai yra išduotas leidimas taksi veiklai, nebuvo susijęs jokiais darbiniais santykiais. M. L. ir asociaciją „Taksi Vilnius veža" siejantys santykiai yra civilinio-teisinio pobūdžio sutartiniai santykiai ir negali paneigti asmens, užsiimančio taksi paslaugų teikimu pareigos turėti leidimą šiai veiklai. M. L. pats yra laikomas vežėju, kuriam buvo privalu teikiant taksi paslaugas turėti leidimą. Automobilis vairuotojui nebuvo paskirtas jokiais teisėtais pagrindais. Jungtinės veiklos sutartis, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nėra tolygi darbo sutarčiai kaip ji yra reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Valstybinė mokesčių inspekcija atsakinga už mokesčių surinkimą, tačiau pagal galiojančius teisės aktus, kurie reglamentuoja taksi veiklą, už minėtų taisyklių laikymąsi ir kontrolę yra atsakingos Savivaldybių vykdomosios mstitacijos, t. y. šiuo konkrečiu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Leidimų išdavimo taisyklėse aiškiai reglamentuota kas gali būti vežėju ir kokie jiems keliami reikalavimai. Aiškiai nubrėžtos tinkamiausios veiklos formos. Atkreipiamas dėmesys, jog šis ginčas ne dėl transporto priemonės naudojimo pagrindų, o dėl leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-03-22 įsakymu Nr. 30-701 patvirtinto Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo tvarkos aprašo 5.8 punkte reglamentuota nuostata, kad jeigu transporto priemonė nepriklauso vežėjui nuosavybės teise, besikreipiant gauti leidimą vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad transporto priemonė valdoma teisėta pagrindu (nuomos, lizingo sutartis ir pan.). Taigi, jei M. L. turėtų Savivaldybės išduotą leidimą taksi veiklai, tai su Asociacija sudarytos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu galėtų naudoti transporto priemonę, kuri priklauso Asociacijai ir tai darytų teisėtais pagrindais.

Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacija reglamentuota kaip savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitas viešuosius interesus. Minėto įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje išvardintos tokios asociacijų narių teisės:

dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime;naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis;susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie

jos veiklą;

bet kada išstoti iš asociacijos. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami;kitas teisės aktuose ir asociacijos įstatuose nustatytas teises.

Asociacijos „Taksi Vilnius veža" įstatų 3.11 punkte nurodoma, kad Asociacijos narių teisės nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme. Taip pat Asociacijos įstatų 3.12 punkte išvardintos Asociacijos narių pareigos: laikytis asociacijos įstatų, vykdyti visuotinio narių susirinkimo, valdymo organų nutarimus, dalyvauti visuotiniuose narių susirinkimuose, mokėti visuotinį Asociacijos narių susirinMmo nustatytą nario mokestį. Narystė Asociacijoje M. L. pagal numatytas teises ir pareigas nesuteikia teisės teikti taksi paslaugų ir jis nėra įvardijamas kaip taksi vairuotojas, taip pat jam nėra numatyta pareiga/ teisė vežti keleivius.

Svarbu pažymėti, kad jungtinės veiklos sutartis pasirašyta su Asociacija, kurios nariu yra M. L. prieštarauja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotoms nuostatoms. Minėtose dalyse yra įtvirtinti asociacijos veiklos ribojimai, t. y. mokėti asociacijos steigėjui ar nariui išmokas iš pelno dalies ar perduoti likviduojamos asociacijos turto dalį, viršijančią stojamąjį nario įnašą ar mokestį ir asociacijos turtą ir lėšas. įskaitant pelną, jokia forma, išskyrus labdarą ir paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, skirstyti tos asociacijos ir (ar) jos valdymo organų nariams, asociacijoje darbo sutarties pagrindu dirbantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra mokamas darbo užmokestis, kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos ir kai autorinės sutarties pagrindu mokamas autorinis atlyginimas, atlyginama už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes draudžiama. 2015-09-04 Jungtinės veiklos sutartyje Nr. 019 priede Nr. 2 aptarta lėšų tarp Asociacijos ir M. L. paskirstymo ir apmokėjimo tvarka. Ši jungtinės veiklos sutartis prieštarauja Asociacijos įstatymo nuostatoms. M. L. gaunamos išmokos iš Asociacijos gaunamos pelno dalies yra neteisėtos, nes Asociacijos nariui nėra mokamas darbo užmokestis, kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos ar kai autorinės sutarties pagrindu mokamas autorinis atlyginimas. Priešingai, Asociacijos narys pagal Asociacijos „Taksi Vilnius veža" įstatus moka nario mokestį Asociacijai, o ne gauna Asociacijos pelno dalį. Todėl būdamas Asociacijos nariu neteisėtai gauna pelno dalį už keleivių vežimą.

Pareiškėjo minima Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažyma pagal klasifikuojamas veiklas apima ir taksi veiklą, tačiau tai nereiškia, jog turint individualios veiklos pažymą nebereikia laikytis kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, kurie numatyto papildomų reikalavimų vykdomai veiklai, šiuo konkrečiu atveju taksi paslaugų teikimui reikalingo leidimo. Pabrėžtina, kad transporto paslaugos yra padidintos rizikos ir griežtesnės atsakomybės veikla, todėl yra išsamiai reglamentuota specialiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos transporto kodeksas ir Susisiekimo ministerijos taisyklės nustato pareigą laikytis tos rūšies vežimui nustatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienai vežimo rūšiai. .įstatymai numato papildomų reikalavimų. Konkrečiai šiuo atveju - norėdamas teikti taksi paslaugas vežėjas privalo turėti išduotą leidimą. M. L. teigia, kad jis nėra vežėjas, o taksi vairuotojas, vežėjas šiuo atveju - asociacija „(duomenys neskelbtini) ". Pažymėtina, kad arbo santykiai - tai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp darbdavio ir darbuotojo darbo sutarties pagrindu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje reglamentuota, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose ir šalių susitarimu. Taksi vairuotojas yra pareigos, kurios suteikiamos teisėtais pagrindais, tokiais kaip darbo sutartis. Tuomet vykdydami pareigas, darbuotojai naudojasi suteiktomis (arba pagal susitarimą su įmone jam nuosavybės teise priklausančias) priemonėmis: ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu (automobiliu), ir kitomis priklausančiomis darbo priemonėmis, leidimais, taksometru ir kita. Narystė Asociacijoje ir jungtinės veiklos sutartis M. L. neįpareigojo ir nesuteikė teisių būti taksi vairuotoju.

Leidimas taksi veiklai išduodamas ne automobiliui, o vežėjui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kaip jau buvo minėta, kad Leidimų išdavimo taisyklėse nurodoma, jog kiekvienam lengvajam automobiliui gali būti išduotas tik vienas leidimas, kuris negali būti perduotas kitam vežėjui. Buvimas tam tikros asociacijos nariu nesuteikia teisės nei leidimą perleisti, nei teikti taksi paslaugas.

Lietuvos Respublikos transporto kodeksas ir Susisiekimo ministerijos taisyklės nustato pareigą ūkio subjektams, užsiimantiems keleivių vežimu už atlygį, laikytis tos rūšies vežimui nustatytų reikalavimų. Jungtinės veiklos sutartis, Asociacijos leidimo naudojimas ir buvimas jos nariu, traktuotinas kaip bandymas, neturint taksi veiklai privalų dokumentų, teikti taksi paslaugas.

M. L. papildomuose paaiškinimuose prie skundo nurodo, kad teismai yra išaiškinę, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakovo teigimu - jungtinės veiklos instituto esmė yra suvienyti subjektų pajėgas bei išteklius bendros veiklos vykdymui siekiant bendro tikslo. Tokiu atveju, partneriai veikia kaip vienas jungtinės veiklos subjektas. Atkreiptinas dėmesys, kad taksi veiklai privalomas leidimas, kuris išduodamas vežėjui, kai jis atitinka įstatymuose ir teisės aktuose keliamus reikalavimus. Kai paslaugas teikia asmenys neturintys leidimo taksi veiklai, pažeidžiamas viešasis interesas ir iš atsakingų institucijų atimama teisė garantuoti, kad taksi paslaugas teikia asmuo, atitinkantis keliamus reikalavimus.

Vien tie faktai, kad M. L. buvo įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą ir sudaręs jungtinės veiklos sutartį su asocijacija „(duomenys neskelbtini) ", kuri turėjo teisę (leidimą) teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje automobiliu „VW Touran", savaime nepaneigia fizinio asmens M. L. pareigos įstatymų nustatyta tvarka taip pat gauti leidimą vykdyti taksi veiklą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju jungtinės veiklos dalyviai yra du savarankiški subjektai -asociacija „(duomenys neskelbtini) " ir M. L., kurie abu anksčiau minėto reglamento prasme laikomi vežėjais. Pirmiau minėtos Leidimų išdavimo taisyklės kelia savarankiškus reikalavimus tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, siekiantiems vykdyti taksi veiklą, t. y. būti vežėjais. Skundžiamame nutarime nurodyti imperatyvūs Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto reikalavimai, kurie patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį, negali būti pakeisti, paneigti ar savaip interpretuojami pagal privatinės teisės principus ir taisykles, kurios taikytinos ir jungtinės veiklos sutartims. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kai kiekvienas asmuo, siekiantis užsiimti licencijuojama veikla, tačiau neturintis licencijos (leidimo), sudaręs sutartį su subjektu turinčiu tokią licenciją (leidimą), galėtų užsiimti veikla, kuriai jis apskritai neturi nei įstatymų reikalaujamų privalomų reikalavimų, kompetencijų, ar gebėjimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jungtinės veiklos instituto esmė yra suvienyti subjektų pajėgas bei išteklius bendros veiklos vykdymui siekiant bendro tikslo. Tokiu atveju, partneriai veikia kaip vienas jungtinės veiklos subjektas, tačiau jungtinės veiklos sutartimi negali būti panaikinama kiekvieno iš šios sutarties dalyvių pareiga savivaldos institucijose gauti reikalingus veiklai vykdyti leidimus, ar pateisinamas šios pareigos nevykdymas. Esant tokiai situacijai kiekvienas iš jungtinės veikos dalyvių turi būti kontroliuojančios institucijos (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioto asmens) atstovo patikrintas, ar atitinka įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad šiuo atveju, tiek asociacija „(duomenys neskelbtini) ", tiek M. L. mokesčių administratoriui buvo deklaravę, jog vykdo keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, taigi kiekvienas iš šių subjektų laikytinas savarankišku vežėju ir kiekvienas privalo gauti leidimą teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės ribose net ir tuo atveju, jeigu jie jungtinės veiklos sutartimi suvienijo savo pajėgas ir išteklius, siekdami bendro tikslo -teikti taksi paslaugas Vilniaus mieste.

ATPK 172 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą, atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tais atvejais, kai asmuo, užsiimantis komercine ar ūkine veikla, nesilaiko konkrečiai veiklai nustatytos tvarkos. Šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės pagal šį ATPK straipsnį būtina nustatyti kito teisės akto normą, kurios reikalavimus asmuo pažeidė.

M. L. nubaustas už Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 str. 12 d. pažeidimą.

Bylos dokumentais įrodyta, kad 2015-11-22 22.13 val. M. L. automobiliu „VW Touran“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) teikė taksi paslaugas, nepateikė jo vardu išduoto leidimo taksi veiklai, darbuotojo pažymėjimo, kuris patvirtintų, kad jis pagal darbo sutartį dirba asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 str. 12 d., keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas, tokius leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą, vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktas numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Taigi paminėtų teisės aktų nuostatos nustato reikalavimus, keliamus subjektams (vežėjams), norintiems užsiimti taksi veikla, t. y. vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi gali tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą.

Iš to darytina išvada, kad leidimas vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi yra išduodamas vežėjui, o ne transporto priemonei, teikti paslaugas galima tik su konkrečiu automobiliu, kuris yra nurodytas leidime.

Iš 2015 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi Nr. A492-624/15(2.17.2.61-EK6) matyti, jog šiuo leidimu asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta teisė teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „VW Touran“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Iš 2015 m. rugsėjo 4 d. jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ ir M. L., matyti, jog šios sutarties tikslas yra sudaryti teisinį pagrindą jos dalyviams bendromis jėgomis teikti taksi paslaugas Vilniaus mieste, gaunant iš šios veiklos pelną. Šioje sutartyje yra aptarti ir sutarties dalyvių įnašai į jungtinę veiklą, t. y. asociacija įsipareigoja paruošti darbui taksi automobilius, kuriais kiti dalyviai naudojasi taksi veikloje, keleivių lengvaisiais automobiliais taksi vežėjo statusas ir kt., o M. L. įsipareigoja turėti taksi veiklai reikalingas ir teisės aktuose numatyta tvarka patvirtintas kompetencijas, individualios veiklos vykdytojo statusą ir kt. (b. l. 12-16). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktos informacijos matyti, jog M. L. nuo 2015 m. sausio 14 d. yra įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą (Taksi veikla).

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 7 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog vežėjas yra įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir krovinius. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog įmonė yra bet kuris fizinis, bet kuris juridinis pelno siekiantis ar nesiekiantis asmuo, bet kuri juridinio asmens statuso neturinti pelno siekianti ar nesiekianti asociacija ar asmenų grupė arba bet kuri valstybės įstaiga, turinti savarankiško juridinio asmens statusą ar pavaldi tokį statusą turinčiai valdžios institucijai ir besiverčianti keleivių gabenimo veikla, arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, besiverčiantis krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais. Iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos atsiliepimo matyti, jog yra laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jeigu vežėjas yra įmonė, tai taksi paslaugas teikiantis asmuo turi būti vežėjo darbuotojas, t. y. asmuo su vežėju privalo būti susijęs darbo santykiais. Vis tik tokia pozicija nėra pagrįsta jokiu teisiniu reglamentavimu, jokiomis konkrečiomis teisės normomis, jų sisteminiu, loginiu ar kitokiu aiškinimu. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos atsiliepime nurodytuose teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas, jog teikiantis taksi paslaugas asmuo būtų vežėjo darbuotojas, t. y. būtų siejamas su įmone darbo santykiais, taip pat nėra įtvirtintas draudimas asmenims, siekiantiems vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, teisės aktuose nustatytose ribose pasirinkti jiems tinkamiausias veiklos formas. Pagal minėtą Reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, įmonė suprantama pakankamai plačiai, t. y. kaip įmonė yra vertinami tiek fiziniai asmenys, tiek jų grupės ir t. t. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog M. L., būdamas asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, turėdamas teisę užsiimti individualia taksi veika, sudaręs jungtinės veiklos sutartį su minėta asociacija, kuri turi leidimą vežti keleivius konkrečiu lengvuoju automobiliu taksi, negalėjo teikti taksi paslaugų tol, kol su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, tokie fiziniai asmenys su vežėju gali būti susiję ir kitų sutarčių, kurios neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir užtikrina konkrečios veiklos atitikimą viešajam interesui, pagrindu.

Faktai, kad M. L. buvo įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą ir sudaręs jungtinės veiklos sutartį su asociacija „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo teisę (leidimą) teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje automobiliu „VW Touran“ (duomenys neskelbtini), savaime nepaneigia fizinio asmens M. L. pareigos įstatymų nustatyta tvarka taip pat gauti leidimą vykdyti taksi veiklą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Nagrinėjamu atveju jungtinės veiklos dalyviai yra du savarankiški subjektai – asociacija „(duomenys neskelbtini)“ ir M. L., kurie abu pirmiau minėto reglamento prasme laikomi vežėjais. Pirmiau minėtų Leidimų išdavimo taisyklių 7 punkte reglamentuota, jog leidimas išduodamas vežėjui, įregistravusiam įmonę (filialą) arba, jei vežėjas fizinis asmuo, deklaravusiam gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje, turinčiam nuosavybės teise priklausantį ar kitais teisėtais pagrindais valdomą, turintį ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, lengvąjį automobilį, atitinkantį Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus. Taigi, šios taisyklės kelia savarankiškus reikalavimus tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, siekiantiems vykdyti taksi veiklą, t. y. būti vežėjais. Skundžiamame nutarime nurodyti imperatyvūs Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto reikalavimai, kurie patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį, negali būti pakeisti, paneigti ar savaip interpretuojami pagal privatinės teisės principus ir taisykles, kurios taikytinos ir jungtinės veiklos sutartims. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kai kiekvienas asmuo, siekiantis užsiimti licencijuojama veikla, tačiau neturintis licencijos (leidimo), sudaręs sutartį su subjektu turinčiu tokią licenciją (leidimą), galėtų užsiimti veikla, kuriai jis apskritai neturi nei įstatymų reikalaujamų privalomų reikalavimų, kompetencijų, ar gebėjimų. Jungtinės veiklos instituto esmė yra suvienyti subjektų pajėgas bei išteklius bendros veiklos vykdymui siekiant bendro tikslo, partneriai veikia kaip vienas jungtinės veiklos subjektas, tačiau jungtinės veiklos sutartimi negali būti panaikinama kiekvieno iš šios sutarties dalyvių pareiga savivaldos institucijose gauti reikalingus veiklai vykdyti leidimus, ar pateisinamas šios pareigos nevykdymas. Esant tokiai situacijai kiekvienas iš jungtinės veikos dalyvių turi būti kontroliuojančios institucijos (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioto asmens) atstovo patikrintas, ar atitinka įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad šiuo atveju, tiek asociacija „(duomenys neskelbtini)“, tiek M. L. mokesčių administratoriui buvo deklaravę, jog vykdo keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, taigi kiekvienas iš šių subjektų laikytinas savarankišku vežėju ir kiekvienas privalo gauti leidimą teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės ribose net ir tuo atveju, jeigu jie jungtinės veiklos sutartimi suvienijo savo pajėgas ir išteklius, siekdami bendro tikslo – teikti taksi paslaugas Vilniaus mieste.

Įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus teismas daro išvadą, kad tenkinti M. L. skundo pagrindų nėra jo skunde išdėstytais motyvais, Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-12-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p. -

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-12-09 nutarimą palikti nepakeistą ir M. L. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.