Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime, teistas, paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (2 epizodai), paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi subendrintomis ir neatliktomis bausmėmis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį bei Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. birželio 2 d. nuosprendį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimą; į paskirtą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. ir 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžius bei visiškai atlikta arešto bausmė pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. birželio 2 d. nuosprendį, taip pat šiais teismo nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. liepos 25 d. iki 2025 m. rugsėjo 17 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2026 m. vasario 12 d.;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2025 m. liepos 3 d. apie 12.52 val. atėjo į UAB ,,IKI Lietuva“ priklausančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kur susidėjęs į su savimi turėtą pirkinių krepšį 1 vnt. 0,7 l talpos konjako butelį „Cognac Hennesy VS“, 47,95 Eur vertės, 3 vnt. 0,7 l talpos viskio „Monkey Shoulder Malt“, kurio vieneto vertė 37,95 Eur, bendros 113,85 Eur vertės, 1 vnt. 0,335 l tūrio gėrimo „Red Bull Energy Drink“, 1,99 Eur vertės, 1 vnt. vienkartinę metalo pakuotę 0,10 Eur vertės ir 12.55 val. nesusimokėjęs už prekes parduotuvės kasoje išėjo iš parduotuvės pro savitarnos kasas, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB ,,IKI Lietuva“ priklausantį nedidelės 163,89 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, daug yra padaręs nusikaltimų, yra narkomanas, gėrė degtinę, žolę rūkė. Prisipažįsta kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės pavogęs nurodytas prekes. Prekes pardavė, nes buvo labai bloga nuo narkotikų. Vieną pusę butelio išgėrė, kitus butelius pardavė už narkotikus. Pripažįsta UAB „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį. Dabar narkotikų nevartoja, yra blaivas, todėl būdamas laisvėje nusikaltimų nedarytų. Supranta, kad blogai padarė, kaltinamojo teigimu, jeigu ne narkotikai, gyventų kitaip, supranta, kad reikia atsakyti, labai gailisi ir atsiprašo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo

6. Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kas reiškia, jog grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

8. Teismo posėdžio metu, kaltinamojo gynėjas advokatas Sergejus Milovas pareiškė prieštaravimus dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Gynėjo nuomone, nors kaltinamasis pripažino, kad parduotuvėje pavogė prekes, sutinka su prekių pardavimo kaina, visgi kvalifikuojant vagystę būtina įrodyti, kad žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai, nes negautų pajamų įtraukti negalima, todėl turėtų būti nustatyta pavogto turto savikaina. Tikėtina, kad nemažą dalį šios sumos sudaro parduotuvės marža, todėl nesant pakankamai duomenų, galima daryti išvadą, kad ginamasis padarė administracinį nusižengimą ir turėtų būti išteisintas. Visgi, teismas nesutinka su gynėjo išsakytais argumentais (pastebėjimais), kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra įrodyta ir galėtų būti kvalifikuojama kaip administracinis nusižengimas ar turėtų būti vertinama pagal pavogto turto savikainą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Taigi, jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017). Esant tokiai teismų praktikai, kaltinamojo L. B. pagrobto turto vertė, kurią patvirtina UAB „IKI Lietuva“ pateikti duomenys ir jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, viršija 3, bet neviršija 10, minimalių gyvenimo lygių sumą, todėl veika atitinka BK 178 straipsnio 5 dalies sudėtį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

9. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 178 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

10. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu viena iš sunkinančių aplinkybių prašė pripažinti tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, kas vienareikšmiškai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei dėl jo polinkio nusikalsti ir nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Kaltinamasis sistemingai daro vagystes, baudžiamas tiek dėl nusikalstamų veikų, tiek dėl administracinių nusižengimų, susijusių su vagystėmis, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas už analogiškas veikas, kas rodo jo polinkį nusikalsti, tokių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog yra pagrindas L. B. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis); L. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, būdamas recidyvistu) (BK 60 straipsnio 13 punktas); kaltinamasis daug kartų teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, šiuo metu taip pat atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkaus svetimo turto vagystes, administracinės baudos nesumokėtos, nors yra jaunas, darbingo amžiaus, tačiau oficialiai niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Teismas, įvertinęs neteisėtų veiksmų vagiant iš prekybos centrų intensyvumą, sistemingumą bei kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuoja, kad vagystė iš parduotuvės kaltinime nurodytu laikotarpiu yra kaltinamojo gyvenimo būdas ir pragyvenimo šaltinis, konkretus sumanymas – vogti ir iš šios neteisėtos veikos užsidirbti bei patenkinti savo poreikius. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, todėl leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, ne kartą paskirtos arešto, laisvės atėmimo bausmės tinkamo poveikio nepadarė, nesulaikė kaltinamojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nors kaltinamasis ir teigia, jog suvokia tai, kas padaryta, kad tai negerai, gailisi ir būdamas laisvėje nusikaltimų nedarytų, nes narkotikų nevartoja, yra blaivas. Visgi manytina, kad dabartinė nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio ar nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių pasekmė, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad minėtu laikotarpiu kaltinamasis būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų užsiimti kokia nors visuomenei naudinga veikla ir pragyvenimui lėšų gauti teisėtais būdais bei priemonėmis (būtų įsidarbinęs, bandęs įgyti specialybę ar pasinaudojęs kitomis Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis). Šio nuosprendžio priėmimo metu kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriuose kaltinamasis kaltinamas taip pat padaręs nusikalstamas veikas, susijusias su vagystėmis. Teismo įsitikinimu, aptariamos situacijos kontekste protingiausia kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje įtvirtinta bausmė – areštas. Pastebėtina ir tai, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Taigi, tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamas veikas, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam arešto bausme. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje paskyrus 45 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 15 parų arešto). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 30 parų arešto bausmė.

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

12. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

13. Nustatyta, kad ,,IKI Lietuva“, UAB pareiškė civilinį ieškinį dėl 163,89 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo civilinei ieškovei ,,IKI Lietuva“, UAB naudai priteisiamas 163,89 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

15. Byloje 2026 m. kovo 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-02718, kuria prašoma iš L. B. valstybės naudai priteisti 145,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismas L. B. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo L. B., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo) ir kitų klausimų

16. Nustatyta, kad kardomosios priemonės kaltinamajam nepaskirtos.

17. Nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 17 d. nuosprendžiu L. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirtas 20 parų areštas, kuris subendrintas su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. lapkričio 21 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaityti nuosprendžiuose nurodyti įskaitytini laikotarpiai. Nuosprendis įsiteisėjo 2026 m. kovo 11 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šios bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo L. B. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, sprendimai dar nėra priimti, todėl šiuo nuosprendžiu bausmių bendrinimas netikslingas. Šis klausimas spręstinas atskiru procesiniu sprendimu, įsiteisėjus nuosprendžiams.

18. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti L. B. recidyvistu.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės ,,IKI Lietuva“, UAB, juridinio asmens kodas 110193723, civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš L. B., 163,89 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 89 ct) turtinės žalos atlyginimą ,,IKI Lietuva“, UAB naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš L. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.