Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, N1-277-1079/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-05-28
Bylos Nr.: N1-277-1079/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis: A. Š., A. Z.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 28 d.Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Laimai Belevičienei, J. M.,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

kaltinamiesiems A. Š. ir A. Z., jų gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, nevedęs, teistas;

1) 2018 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams, bausmę atlikęs 2019 m. balandžio 29 d.;

2) 2020 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje padarymo,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs,

2017 m. spalio 30 d. Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu, patvirtintu 2017 m. spalio 31 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindais dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo;

teistas 2020 m. spalio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 val. visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su M. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir R. D., gimusiu (duomenys neskelbtini)., kuris neturėjo amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų išplėšė A. B. priklausančio sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), langų apsaugines grotas, išdaužė penkis langų stiklus, kurių bendra vertė 150 eurų, sugadino vieno lango medinį rėmą, kurio vertė 100 eurų, tokiu būdu sugadino nukentėjusiajai A. B. priklausantį turtą ir padarė 250 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje;

be to, A. Š. laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su M. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir R. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris neturėjo amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, per išdaužtus langus įsibrovė į A. B. priklausantį sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), bei iš sodo namelio pagrobė bevertę pakabinamą spintelę, bevertę kėdę su atlošu, vieną pakabinamą spintelę 30 eurų vertės, kastuvą, 5 eurų vertės, grėblį, 5 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai A. B. priklausantį turtą ir padarė 40 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

be to, A. Š. 2020 m. laikotarpyje nuo balandžio 14 d. iki balandžio 22 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, veikdamas bendrininkų grupėje su M. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepilnamečiais G. A. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. Z. ir R. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, kad atsakytų pagal baudžiamąjį įstatymą, per duris įsibrovė į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) priklausantį D. P., ir tyčia subraižė automobilio LADA 2106 variklio ir bagažinės dangčius, stogą, kurių vertė 250 eurų; apgadino automobilio (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, kurio vertė 100 eurų; apibraižė automobilio OPEL OMEGA variklio ir bagažinės dangčius, kurių vertė 150 eurų; subraižė automobilio (duomenys neskelbtini) bagažinės dangtį, sulaužė radiatoriaus groteles, nuplėšė automobilio modelio ženklą, kurio vertė 30 eurų, bendra vertė 130 eurų; subraižė automobilio LADA 2109 variklio dangtį, kurio vertė 120 eurų; subraižė automobilio LADA 2102 variklio dangtį, kurio vertė 120 eurų; subraižė automobilio LADA 2108 variklio dangtį, sulaužė radiatoriaus groteles, nuplėšė automobilio modelio ženklą, kurio vertė 30 eurų, bendra vertė 150 eurų; subraižė automobilio (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, sulaužė radiatoriaus groteles, nuplėšė automobilio modelio ženklą, kurio vertė 40 eurų, bendra vertė 180 eurų; subraižė automobilio FORD SIERA bagažinės ir variklio dangčius, stogą, nuplėšė du automobilio modelio ženklus, kurių vieno vertė 20 eurų, bendra vertė 350 eurų; subraižė automobilio VW GOLF variklio dangtį, sulaužė radiatoriaus groteles, nuplėšė automobilio modelio ženklą, kurio vertė 50 eurų, bendra vertė 150 eurų; subraižė automobilio AUDI 90 variklio ir bagažinės dangčius, stogą, kurių vertė 250 eurų; subraižė automobilio (duomenys neskelbtini) bagažinės ir variklius dangčius, sulaužė radiatoriaus groteles, nuplėšė automobilio modelio ženklą, kurio vertė 30 eurų, bendra vertė 250 eurų, tokiais savo bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam D. P. padarė bendrą 2200 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje;

be to, A. Š. 2020 m. laikotarpyje nuo balandžio 17 d. iki balandžio 21 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, veikdamas bendrininkų grupėje su M. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, M. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepilnamečiais G. A. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. Z. ir R. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, kad atsakytų pagal baudžiamąjį įstatymą, tyčia akmenimis sudaužė grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) priklausančio A. K. 34 šiferio 1.75 m x 1.13 m dydžio lapus, vieno lapo vertė 8,19 eurai, bendra vertė 278,46 eurų, tokiais savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė bendrą 278,46 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

A. Z. 2020 m. laikotarpyje nuo balandžio 14 d. iki balandžio 22 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, veikdamas bendrininkų grupėje su M. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepilnamečiais G. A. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. Š. ir R. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, kad atsakytų pagal baudžiamąjį įstatymą, per duris įsibrovė į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį D. P., ir pavogė du raktų komplektus, kurio vieno vertė 50 eurų, bendra vertė 100 eurų, dvi vaistinėles, kurios vertė 12 eurų, bendra vertė 24 eurai, keturias vaistinėles, kurios vertė 4 eurai, bendra vertė 16 eurų, du veržliarakčius, kurio vertė 5 eurai, bendra vertė 10 eurų, bevertę neperšlampamą striukę, metalinį plaktuką, tokiais savo bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam D. P. padarė 150 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

be to, A. Z. 2020 m. laikotarpyje nuo balandžio 14 d. iki balandžio 22 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, veikdamas bendrininkų grupėje su M. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, nepilnamečiais G. A. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. Š. ir R. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, kad atsakytų pagal baudžiamąjį įstatymą, per duris įsibrovė į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį D. P., ir tyčia subraižė automobilio LADA 2106 variklio ir bagažinės dangčius, stogą, kurių vertė 250 eurų; apgadino automobilio (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, kurio vertė 100 eurų; apibraižė automobilio OPEL OMEGA variklio ir bagažinės dangčius, kurių vertė 150 eurų; subraižė automobilio (duomenys neskelbtini) bagažinės dangtį, sulaužė radiatoriaus groteles, nuplėšė automobilio modelio ženklą, kurio vertė 30 eurų, bendra vertė 130 eurų; subraižė automobilio LADA 2109 variklio dangtį, kurio vertė 120 eurų; subraižė automobilio LADA 2102 variklio dangtį, kurio vertė 120 eurų; subraižė automobilio LADA 2108 variklio dangtį, sulaužė radiatoriaus groteles, nuplėšė automobilio modelio ženklą, kurio vertė 30 eurų, bendra vertė 150 eurų; subraižė automobilio (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, sulaužė radiatoriaus groteles, nuplėšė automobilio modelio ženklą, kurio vertė 40 eurų, bendra vertė 180 eurų; subraižė automobilio FORD SIERA bagažinės ir variklio dangčius, stogą, nuplėšė du automobilio modelio ženklus, kurių vieno vertė 20 eurų, bendra vertė 350 eurų; subraižė automobilio VW GOLF variklio dangtį, sulaužė radiatoriaus groteles, nuplėšė automobilio modelio ženklą, kurio vertė 50 eurų, bendra vertė 150 eurų; subraižė automobilio AUDI 90 variklio ir bagažinės dangčius, stogą, kurių vertė 250 eurų; subraižė automobilio (duomenys neskelbtini) bagažinės ir variklius dangčius, sulaužė radiatoriaus groteles, nuplėšė automobilio modelio ženklą, kurio vertė 30 eurų, bendra vertė 250 eurų, tokiais savo bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam D. P. padarė bendrą 2200 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje;

be to, A. Z. 2020 m. laikotarpyje nuo balandžio 17 d. iki balandžio 21 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, veikdamas bendrininkų grupėje su M. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, M. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepilnamečiais G. A. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. Š. ir R. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, kad atsakytų pagal baudžiamąjį įstatymą, tyčia akmenimis sudaužė grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) priklausančio A. K. 34 šiferio 1.75 m x 1.13 m dydžio lapus, vieno lapo vertė 8,19 eurai, bendra vertė 278,46 eurų, tokiais savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė bendrą 278,46 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. Š. jam pareikštus kaltinimus suprato, savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Nurodė, jog su draugais M., G., R. ėjo į sodo namelį, priklausantį B.. Vaikščiojo, nes nebuvo, ką veikti. Nuėjo į sodo namelį, įsilaužė ir daiktus nusinešė į kitą, negyvenamą sodo namelį. Iš sodo namelio jis nešė vieną spintelę ir kėdę, o ką kiti nešė, nepamena. 3-4 kartus buvo tame sodo namelyje. Namelio langus jau buvo kažkas išmušęs, kas, nežino, per langus ir įėjo. Nežino, kas nulaužė langų apsaugines grotas, nematė, jis grotų nelaužė. Pripažįsta kaltę, nes reikėjo pripažinti, nes buvo bendrininkas. Nežinojo kieno sodo namelis. Nepasakys kas sugalvojo eiti į sodo namelį, visi ėjo. Kai nuėjo pirmą kartą, jis pasiėmė kėdę, antrą kartą spintelę, o trečią kartą taip ėjo. Daiktus išnešė tą pačią dieną per du kartus. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, kad nešė tuos daiktus, nes nešė tik vieną daiktą, o po to prisiminė, kad nešė du daiktus. Einat į sodo namelį susitarimas buvo parsinešti tuos daiktus į kitą sodo namelį, kad būtų kur atsisėsti. Laiptais užlipo į antrą aikštą, ten buvo išdaužti langai ir per tuos išdaužtus langus įlindo į vidų. Nežino kas galėjo sulaužyti tvoreles, išdaužyti langus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gal tvorelę galėjo išlaužti Ž., bet sakė, kad tiksliai nežino. Nežino, kas langus daužė. Kad M. daužė langus buvo girdėjęs, bet nežino, ar jis daužė, ar nedaužė. Neatsimena ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, nes prieš daug laiko viskas buvo. Patikslino, kad langus išdaužė trise kai nuėjo įsilaužti į namelį, kitaip nebūtų pamatę kas yra namelio viduje, nes namelis buvo prižiūrimas, taip paprastai nebuvo galima į jį patekti. Grotas išlaužė M. A.. Jis tuo metu buvo prie pat namelio. Ėjo būtent į tą namelį, nes jis buvo iš visų namelių tvarkingiausias ir tikėjosi rasti daugiau daiktų. Lango rėmą irgi M. apgadino, kai grotas laužė. Laužė su rankomis, kojomis spardė, jos netvirtai laikėsi. Nesinešė jokių įrankių, laužtuvų. Langus išdaužė su alkūnėmis, rankų nesusipjaustė. Susitarė su B. dėl žalos atlyginimo, turi sumokėti 140 Eur. Nežino, ar susirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, nes mama tarėsi. Kiek atlyginta B. žalos nežino, mama pervedė pinigus.

Dėl kaltinimo, dėl vagystės iš D. P. ūkinio pastato ir turto sugadinimo, nurodė, jog irgi taip pat gavosi. Ėjo, užėjo, pamatė mašinas ir užlipo porą kartų ant jų. Pasižiūrėjo, išsinešė įrankius į kitą ūkinį pastatą, kurį apmėtė akmenimis. Tie įrankiai buvo išmėtyti, nieko jie nepasiėmė, tik vaistinėles, bintus. Taip darė, nes nebuvo ką veikti. Subraižyti automobilius galėjo tuomet, kai buvo su batais užlipę ant mašinų. Dėl ženkliukų nežino, jis neplėšė. Galėjo jie nulūžti kai jie laipiojo, tik neatkreipė į tai dėmesio. Jų kompanija buvo ne vienoda, ji keitėsi. Ten buvo nuėję kokius 4-5 kartus. Galvojo, kad ūkinis pastatas apleistas, bet pamatė mašinas, durys buvo atidarytos. Kitus kartus nebevaikščiojo ant automobilių, tiesiog buvo užsukę pasižiūrėti, atsisėsdavo, pasėdėdavo. Matė nulaužytus ženkliukus, jiems rodė. Nežino kas laužė tuos ženklus. Nežino, kodėl išsinešė vaistinėles, bintus, iš durnumo. Jis nežinau kur striukė, ne jis striukę nešė, nešė kažkas kitas. Žino, kad paėmė tik vaistinėlę. Negali pasakyti kodėl ėmė vaistinėlę, tiesiog visi ėmė ir jis pasiėmė. Ką rado, ta ėmė. Jam nereikėjo tų daiktų, nežinojo kam jie priklauso. Tie daiktai nepriklausė niekam iš draugų. Suprato, kad elgiasi neteisingai, nežino kodėl taip elgėsi. Su D. P. susitarė dėl 700 Eur žalos atlyginimo. Nežino kiek yra sumokėta, moka jo mama, o jis mamai atiduoda pinigus. Dirba (duomenys neskelbtini) pas žmones pavienius darbus. Moka kiekvieną dieną. Praėjusią savaitę uždirbo apie 200 Eur, dalį pinigų atidavė mamai.

Nurodė pripažįstąs kaltę dėl K. turto sugadinimo. Akmenimis pamėtė į šiferį ir viskas. Mėtė trise, ar keturiese. Neatsimena kiek akmenų numetė į tuos šiferius. Visi mėtė ir jis metė. Blogai elgėsi mėtydamas akmenis. Tuo metu mokėsi, mokslas buvo nuotolinis. Tuo metu buvo karantino laikotarpis, namuose nebuvo ką veikti. Tėvai apie įvykius nežinojo, nes sakydavo jiems, kad išeina į lauką, ar į miestą. K. priklausančiame ūkiniame pastate mūrinę sieną išlaužė M. G. ir M. A., jie dviese daužė tą sieną. Ten buvo svarmenys, jie juos įtempdavo ir paleisdavo, taip svarmenys atsitrenkdavo į sieną ir ji griuvo. Sandėlyje yra buvęs daugiau kartų. Šiferį sudaužė per vieną kartą. Galėjo sudaužyti 34 šiferio lapus. Nežino kodėl daiktus iš D. P. pastato nunešė į kitą pastatą. Laužą sukūrė ne jis, kas kūrė neatsimena. Degino bintus. Nežino koks susitarimas su K., mama susitarė dėl žalos atlyginimo. Šiuo metu jam 18 m. Jis turi žalą atlyginti, bet tarėsi mama. Pasirašė ant susitaikymo protokolo, ant susitarimo dėl žalos atlyginimo. Susitarė, kad 140 Eur atlygins B., bendra žala virš 500 Eur. Nežino kiek šiuo metu yra atlyginęs nukentėjusiesiems. Atsiprašė nukentėjusiųjų, ar jie atleido, nežino. Sutinka dirbti nemokamus darbus.

Kaltinamasis A. Z. jam pareikštus kaltinimus suprato, savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Parodė, kad pastate kur buvo mašinos, jis buvo tik vieną kartą. Kai įėjo į tą pastatą, nuėjo prie mašinų, jam jas parodė. Buvo užlipęs ant vienos mašinos, kad pasidaryti nuotrauką. Neturėjo tikslo jas sugadinti, ar kažką išnešti. Nežino kodėl lipo, jam parodė, iš smalsumo nuėjo pasižiūrėti. Jis nieko neišnešė. Kai atėjo paskutinį kartą, tai raktų komplektai jau buvo padėti lauke, kažkiek jų paėmė ir nunešė. Tuos raktus padėjo nunešti į kitą pastatą, bet jie jau buvo išnešti lauke, kai padėjo nunešti. Iš mašinų nieko neėmė. Gali būti tą kartą kai buvo, nešė vaistinėles, bet dabar tiksliai nepamena, gal jos buvo kartu su raktais padėtos. Dalyvavo tų daiktų nešime į ūkinį pastatą, buvo kartu kai kūrė laužą. Buvo užlipęs ant vieno automobilio, neprisimena ant kurio, ten daug buvo mašinų. Tame pastate buvo apie pusvalandį, buvo atsisėdę į tas mašinas, šnekėjo. Užsilipusį ant mašinos jį draugas nufotografavo. Nematė kas nulaužė automobilių ženklus. Ten buvo keturiese – jis, R., A. ir G.. Jie ten visi kartu buvo, vieni į vieną mašiną įsėdę, kiti į kitą, tiksliai nepamena kaip ten buvo. Pamena, kad buvo įsėdęs į mašiną, kad buvo užlipęs ant vienos mašinos, kad pasiėmė 4 vaistinėles. Laužą kūrė, nes kažkas padavė tuos bintus ir jis juos uždegė. Nežino kiek jo batų pėdsakų nustatė ant automobilių. Tuo metu kai sėdėjo automobiliuose, nematė ką darė kiti jo draugai. Kai kurie draugai kartu buvo mašinose, kai kurie kitur buvo. Į sandėlį pateko pro praviras duris. Nematė, kas perbėgo automobilių stogais ir variklių dangčiais, nepamena.

Dėl K. turto sugadinimo, nežino kodėl mėtė akmenis, galbūt iš durnumo. Vienas numetė, skylę paliko ir tada visa grupelė draugų mėtė. Negali pasakyti, kiek akmenų numetė jis. Nepamena kas pradėjo mėtyti. Galėjo sudaužyti tiek šiferio lapų kiek kaltinime nurodyta. P. šiai dienai yra atlyginęs 200 Eur, iš viso turi atlyginti 640 -700 Eur. K. 200 Eur žalą jau atlygino. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Labai gailisi, kad taip išėjo. Ateityje stengsis nebenusikalsti. Kaltę pripažįsta visiškai. Planuoja įgyti vairuotojo pažymėjimą, važiuoti į užsienį, po to kai pasibaigs teismas. Sutinka dirbti nemokamus darbus.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėja ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo A. Š. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, dėl nukentėjusiajai A. B. priklausančio turto sugadinimo ir vagystės iš A. B. sodo namelio, be jo paties visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

nukentėjusiosios A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 kovo mėnesį tikslai dienos nepamena, galėjo būti 13 diena, penktadienį, jos vyrui V. B., bendradarbė pasakė, kad suniokotas sodo namelis, esantis „(duomenys neskelbtini)“ sodo bendrijoje. Sodo namelis priklauso jai nuosavybės teise. Nuvykęs vyras apžiūrėjo ir grįžęs patvirtino, kad nuniokotas sodo namelis. 2020 m. kovo 22 d. pati nuvyko apžiūrėti ir pamatė, kad sodo namelio esančio, (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), išdaužti langų stiklai, langų grotos išlaužtos ir pirmo aukšto grotos sumestos namelio viduje. Sulaužyti antro aukšto terasos turėklai. Sugadintas vienas medinis lango rėmas, kurio vertė 100 eurų, sulaužyta terasos apsauginė tvorelė, kurios vertė 300 eurų, išdaužti penkių langų stiklai, kurio vieno vertė 30 eurų, bendra vertė 150 eurų, be to, buvo įsibrauta į sodo namelį ir iš jo pavogtos dvi spintelės, viena bevertė, o kitos vertė 30 eurų, grėblys, kurio vertė 5 eurai, kastuvas, kurio vertė 5 eurai, bevertė kėdė su atlošu, iš viso padaryta 590 eurų turtinė žala. Nurodė, jog jai policijos pareigūnų buvo parodyti daiktai – spintelė, kėdė su atlošu, taip pat metalinį grėblį ir medinį žalios spalvos kuoliuką, kuris yra iš sodo namelio laiptų tvorelės. Daiktus atsiėmė. Šiuo metu ji pretenzijų neturi, nes yra surašytas susitaikymo protokolas ir susitarta dėl padarytos žalos atlyginimo dalimis (t. 1, b. l. 133-152);

liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad iš jo žmonai priklausančio sodo namelio, buvo pavogti daiktai ir sugadintas turtas. Jų sodo namelis yra (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą sodo namelyje buvo 2019 metų spalio 15 d. ir paskui atvyko į sodą 2020 m. kovo 3 d. Atvykęs matė jog yra išdaužtas pirmame aukšte langas, grotos vidinėje pusėje buvo sveikos, į sodo namelį užėjęs nebuvo, bet jam atrodė jog įsibrauta į vidų nebuvo. Pagalvojo, jog langą bus išdaužęs jaunimas, galvojo langą pasikeisti pavasarį, tuo metu niekam nepranešė. 2020 m. kovo 22 d. jam bendradarbiai pranešė, jog yra išdaužyti visi namelio langai. Nuvykęs į sodą, rado išdaužytus langus, nuplėštas metalines grotas ant langų, matė jog buvo įsibrauta į namo vidų, nes buvo išmėtyti daiktai. Apie padarytą žalą nurodys jo žmona (t. 1, b. l. 162);

nepilnamečio liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad apklausos dieną jam yra trylika metų. Pamena, jog buvo 2020 metai, sausio – kovo mėnesiais, dar nebuvo paskelbto karantino. Jis į (duomenys neskelbtini) sodus buvo atėjęs gal tris kartus, soduose jo draugai buvo susiradę nenaudojamą sodo namelį, kur jis su draugais rinkdavosi praleisti laiką. Sodo namelis buvo be lango ir durų, jo viduje buvo lova, fotelis, kastuvas, grėblys, spintelė, stalas ir keletą kėdžių, pamena, jog buvo kėdė su atlošu ir paprastų taburečių. Kiek kėdžių buvo tiksliai nepamena. Pamena, jog kai pirmą kartą atėjo į sodo namelį, jis liko su A. Š. namelyje, o M. G. ir M. A. išėjo. Jis tuo metu su A. stovėdamas lauke, matė, kur jie ėjo, nes gerai matėsi plynas laukas. Jis matė, jog M. ir M. užlipo laiptais į B. namelio antrą aukštą ir įlindo į vidų. Matė, jog langų stiklai antrame aukšte jau buvo išmušti, nematė, jog būtų medinė tvorelė antrame aukšte. Kadangi netoli B. sodo namelio yra jų šeimos sodas, todėl jis gerai orientuojasi toje aplinkoje. Po maždaug penkių minučių M. ir M. parėjo pas juos, M. rankoje parsinešė šluotą. Po šio karto, sodo namelyje yra buvęs dar du kartus, iš viso tris, ir visą laiką su tais pačiais draugais. Paskutinį kartą kai jis buvo atėjęs į sodo namelį, buvo J. S., pirmus du kartus jo nebuvo (t. 1, b. l. 180-181);

nepilnamečio liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad galėjo būti 2019 metų pabaiga, koks mėnuo nepamena, jis eidamas per (duomenys neskelbtini) sodus, yra gal du kartus užėjęs į sodo namelį, kuriame buvo jo pažįstami M. A., A. Š., M. G., G. Ž., kieno tas sodo namelis yra nežino, jis neklausė. Pirmą kartą jam pažįstami parašė ir nurodė, kur soduose jie yra. Jis tuo metu ėjo pro šalį, į Žiūrių kaimą pas draugę, ir sutrumpino kelią eidamas per sodus. Kai atėjo į sodo namelį, viduje matė, jog buvo sofa, fotelis, spintelė, kėdės, kiek kėdžių buvo nepamena. Antrą kartą vėl ėjo pro šalį, sodo namelyje buvo keli draugai išvardinti anksčiau, bet kas buvo tiksliai nepamena ir nurodyti negali. Tuo metu lyg nebuvo A.. Apie langų daužymus nieko nežino ir nurodyti negali. Žino, jog netoli sodo namelio kur buvo susirinkę jo pažįstami, yra B. sodo namelis. Jis B. sodo namelio langų nedaužė, daiktų nevogė (t. 2, b. l. 15-16);

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. gruodžio 28 d. prokurorės nutarimu, patvirtintu 2020 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, nutrauktame ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00163-20, įtariamojo M. A. apklausto įtariamuoju parodymais, kad jis sutinka su ne visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis ir savo kaltę pripažįsta pilnai. Parodo, jog koks buvo mėnuo nepamena, buvo 2020 metai, buvo vasario arba kovo mėnuo, jis su draugais (duomenys neskelbtini) soduose tvarkėsi apleistą sodo namelį, kad būtų vieta susibūrimams. Namelyje trūko baldų. R. D. pasiūlė nueiti iki B. namo paieškoti baldų, kiek suprato, jiems reikėjo spintelių. A. Š. jam pasakė, jog jis eitų į antrą aukštą, o jis su R. lįs per langą pirmame aukšte. Užlipęs į antrą aukštą, patraukė už medinio lango rėmo į save ir langas atsidarė, pastūmė ranka į grotas, į vidaus pusę ir jos atsidarė, matė jog grotos buvo prisuktos prie vienos pusės. Atplėšdamas lango rėmą, jis galėjo jį sugadinti, bet jis nematė, jog jis būtų sugadintas. Jis paėmė virtuvinę spintelę, baltos spalvos ir ją nunešė į remontuojamą namelį. Išeidamas iš kambario, jis iškėlė spintelę, išlipdamas uždarė metalines grotas ir uždarė langą. Maždaug už penkių minučių sugrįžo A. ir R., matė jog A. nešė kėdę su pailgu mediniu atlošu. Tą dieną apie 17 valandą, jis išėjo. Name buvo tik vieną kartą. Iš draugų girdėjo, kad kuoliukus galėjo išspardyti G. A. Ž.. Jis visiškai prisipažįsta, kad su A. Š. išplėšė A. B. priklausantį sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, išdaužė langų stiklus, sugadino lango rėmą ir pavogė spinteles, kėdę, grėblį ir kastuvą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (t. 5, b. l. 97-114).

2020 m. kovo 23 d. A. B. protokolu-pareiškimu, apie tai kad 2020 m. kovo mėn. jos vyras V. B. nuvykęs į sodo bendriją „(duomenys neskelbtini)“ pamatė, kad išdaužti sodo namelio langai, išverstos langų grotos, sulaužyti laiptų turėklai, žala tikslinama (t. 1, b. l 61);

2020 m. kovo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kur matyti išdužę langų stiklai, stiklo šukės, sugadintos apsauginės grotos, išmėtyti daiktai (t. 1, b. l. 81-82, 85-93);

2020 m. rugpjūčio 5 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – medinis sodo namas su terasa, apžiūrėtas namo vidus, paimti iš namo spintelė ir kėdė su atlošu (t. 1, b. l. 95-96, 97-102);

2020 m. rugsėjo 2 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti daiktai – medinė kėdė su medžiaginiu paminkštinimu ir pilkos spalvos pakabinama spintelė (t. 1, b. l. 103-104,106-108);

2020 m. spalio 7 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti daiktai – metalinis grėblys su mediniu kotu, vėduoklinis grėblys su mediniu kotu ir mediniai kuoliukai (t. 1, b. l. 117-118, 120-121);

2020 m. rugsėjo 11 d. ir 2020 m. spalio 15 d. nutarimais grąžinti daiktus A. B. ir pakvitavimais, kuriais grąžinti nukentėjusiajai iš sodo namelio pavogti daiktai – medinė kėdė su medžiaginiu paminkštinimu, pilkos spalvos pakabinama spintelė, grėblys su mediniu kotu (t. 1, b. l. 110-111, 113, 125-126, 127).

Kaltinamųjų A. Š. ir A. Z. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, dėl vagystės iš nukentėjusiajam D. P. priklausančio ūkinio pastato ir D. P. priklausančio turto sugadinimo, be pačių kaltinamųjų visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

nukentėjusiojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. balandžio 22 d. apie 11 val. jam paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad kaimyno K. grūdų sandėlyje rado išmėtytus daiktus, kurie galimai priklauso jam. Nuvykęs į jam priklausantį ūkinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) pamatė, kad apgadinti jam priklausantys automobiliai, kuriuos šių metų balandžio mėnesio pradžioje visus suvežė į vieną vietą, t. y. į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Į minėtą pastatą, kur buvo laikomi automobiliai, įtariamieji galėjo patekti pro duris, jas išlauždami, nes kiek prisimena, tos durys iš vidaus buvo perkaltos skersa lenta, kad neatsidarytų, tačiau stipriai patempus, jos galėjo ir atsidaryti, po to jie jas galėjo priremti plyta, kad nesimatytų, kad jos praviros. Jis ūkiniame pastate paskutinį kartą buvo, kai suvežė automobilius. Berods balandžio 16 d. sužinojo iš policijos pareigūnų, kad rasti išmėtyti daiktai, kurie galimai galėjo būti pavogti iš jo automobilių. Sugadintas automobilis Lada 2106, subraižyti variklio ir bagažinės dangčiai, stogas, automobilį subraižius padaryta 250 eurų turtinė žala; apgadintas automobilio Audi 100, auksinės spalvos, variklio dangtis, padaryta 100 eurų turtinė žala; apibraižytas automobilio Opel Omega variklio dangtis ir bagažinė, padaryta 150 eurų turtinė žala; subraižytas automobilio Audi 100, sidabrinės spalvos bagažinės dangtis ir sulaužytos radiatoriaus grotelės, nuplėštas automobilio modelio ženklas, kurio vertė 30 eurų, padaryta 100 eurų turtinė žala, bendrai padaryta 130 eurų žala; subraižytas automobiliui Lada 2109, rudos spalvos, variklio dangtis, padaryta 120 eurų turtinė žala; subraižytas automobilio Lada 2102, baltos spalvos, variklio dangtis, padaryta 120 eurų turtinė žala; apibraižytas automobilio Lada 2108, raudonos spalvos, variklio dangtis ir sulaužytos radiatoriaus grotelės, nuplėštas automobilio modelio ženklas, kurio vertė 30 eurų, padaryta 120 eurų turtinė žala, bendrai padaryta 150 eurų žala; subraižytas automobilio (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, variklio dangtis ir sulaužytos radiatoriaus grotelės, nuplėštas automobilio modelio ženklas, kurio vertė 40 eurų, padaryta 140 eurų turtinė žala, bendrai padaryta 180 eurų žala; subraižytas automobilio Ford Siera, baltos spalvos, bagažinė, stogas ir variklio dangtis, nuplėšti du automobilio modelio ženklai, vieno vertė 20 eurų, bendra jų vertė 40 eurų, padaryta 310 eurų turtinė žala, bendrai padaryta 350 eurų žala; subraižytas automobiliui VW Golf, mėlynos spalvos, variklio dangtis ir sulaužytos radiatoriaus grotelės, nuplėštas automobilio modelio ženklas, kurio vertė 50 eurų, padaryta 100 eurų turtinė žala, bendrai padaryta 150 eurų žala; subraižytas automobilio Audi 90, sidabrinės spalvos, variklio ir bagažinės dangčiai, stogas, padaryta 250 eurų turtinė žala; subraižytas automobilio Audi 100, mėlynos spalvos, bagažinė ir variklio dangčiai ir sulaužytos radiatoriaus grotelės, nuplėštas automobilio modelio ženklas, kurio vertė 30 eurų, padaryta 220 eurų turtinė žala, bendrai padaryta 250 eurų žala. Dar keli automobiliai sugadinti, tačiau jie menkaverčiai, turtinė žala nepadaryta. Iš automobilių paimti autentiški du įrankių komplektai, kurio vieno vertė 50 eurų, bendra vertė 100 eurų, pirmosios pagalbos medicininiai rinkiniai (vaistinėlės), kurios vienos vertė 12 eurų, tokios buvo dvi ir bendrai padaryta 24 eurų turtinė žala, ir keturios vaistinėlės kurių vienos vertė 4 eurai, bendra vertė 16 eurų, du veržliarakčiai, kurių vieno vertė 5 eurai, bendra vertė 10 eurų, neperšlampama striukė, bevertė, nes buvo sena, metalinis plaktukas, kuris bevertis. Sugadinus automobilius jam buvo padaryta 2200 eurų turtinė žala, pavogta daiktų už 150 eurų (t. 3, b. l. 5-20);

nepilnamečio liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 balandžio mėnesį, tiksliai nepamena, dienos metu, susitiko pas A. namuose, pas jį atėjo G.. Einant iš A. sutiko M. ir visi keturi nuėjo į (duomenys neskelbtini). Jis ten nebuvo buvęs, o M., A. ir G. jau buvo buvę tuose pastatuose. Į pastato vidų įėjo pro gale esančias neužrakintas duris, jos buvo atvertos. Pirmas įėjo G., visi kiti iš paskos. Įėjęs į vidų pamatė sustatytas mašinas, buvo pilnas pastatas, mašinos senos, lengvosios. Visi ėjo ir apžiūrėjo mašinas, ėjo dviese ir vėl keturiese. Visi lipo ant mašinų kapotų ir praėjo per mašinas, jas apžiūrėdami iš viršaus. Po to, visi nulipo nuo mašinų ir jas apžiūrėjo iš dešinės pusės, po to vėl visi keturi užlipo ant mašinų ir perėjo jomis grįždami atgal į tą pačią pusę. Kai buvo jis, niekas nebuvo įlipę į mašinų vidų, jie tik apžiūrėjo iš išorės ir išėjo. Jie palaipiojo per mašinų kapotus ir išėjo maudytis. Prie jo niekas nieko nenešė. Mašinų ėjo apžiūrėti iš smalsumo. Kuris pirmas ant mašinos užlipo, jis nepamena (t. 3, b. l. 42-43);

nepilnamečio liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo karantino metas, į mokyklą eiti nereikėjo. (duomenys neskelbtini) miestelyje jis susitiko su M. G., A. Š., G. A. Ž., A. Z. ir M. A. ir visi ėjo link (duomenys neskelbtini), kai kažkuris iš jų pasiūlė nueiti į buvusius kompleksų ūkinius pastatus. Kam tie pastatai priklausė, jis nežinojo. Tada jie pradėjo apžiūrėti buvusias fermas, per langus buvo matyti, kad jos apleistos. Vienoje fermoje M. A. per langą įlindo į fermos vidų ir jis per duris pasilipęs pamatė, kad toliau fermoje stovi įvairūs automobiliai. M. A. tai pamatęs pasakė jiems ir M. G. išlaužus skardines duris, jos berods iš vidaus buvo užsklęstos sklende, jie visi suėjo į fermą kur stovėjo automobiliai. Visi jie apžiūrėjo stovėjusius automobilius, niekas jų nelaužė, į vidų nelipo, apžiūrėjo iš išorės. Apžiūrėję automobilius, jie visi per tas pačias duris išėjo į lauką, iš lauko pusės M. G. duris prirėmė plyta, išėjo į namus. Einant namo kalbėjo, kad visi susitiks vėliau ir eis apžiūrėti automobilių atidžiau. Kas ėjo vėliau prie automobilių, jis tikrai nežino, nes pats daugiau niekur nėjo. Apie tai, kad buvo sugadinti automobiliai ir iš jų pavogtos vaistinėlės, sužinojo iš policijos pareigūnų, kam priklausė tie automobiliai, jis žinojo. Jis jokios nusikalstamos veikos neįvykdė (t. 3, b. l. 104-141);

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. gruodžio 28 d. prokurorės nutarimu, patvirtintu 2020 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, nutrauktame ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00163-20, įtariamojo M. A. apklausto įtariamuoju parodymais, kad jog su draugais pavogė iš automobilių vaistinėles, raktų komplektus, bei su draugais apgadino daugumą ūkiniame pastate stovėjusių automobilių. 2020 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos tikrai nepamena, bet galėjo būti tas laikotarpis nuo balandžio 14 d. iki balandžio 16 d., apie 13 val. (duomenys neskelbtini) susitiko su A. Š., G. A. Ž., J. S. ir M. G.. Kažkuris iš jų, pasiūlė nueiti į (duomenys neskelbtini) buvusiai bendrovei priklausančius ūkinius pastatus. Kam tie ūkiniai pastatai priklauso, nežinojo. Nuėjus prie ūkinių pastatų, G. A. Ž. su A. Š. ir M. G., nuėjo prie ūkinio pastato kur buvo išdaužti langai, o jis su J. S. nuėjo prie to pačio pastato, kur ir jie nuėjo, tik iš kito galo. Apžiūrėdamas pastatą, jis per uždarytų durų tarpą pamatė viduje stovinčius automobilius. Kad pastate yra automobiliai, jis pasakė J. S., kuris nubėgo ir pasakė kitiems vaikinams. Vedami smalsumo nusprendė įeiti į vidų ir automobilius apžiūrėti iš arčiau. Į pastatą kur stovėjo automobiliai jie visi penki įėjo per mėlynos spalvos duris, kurias nurodė M. G., durys buvo medinės, tik apkaltos skarda ir nudažytos. Durys iš lauko pusės buvo priremtos plyta, ją pastūmus, durys atsidarė. Pirmas įėjo M. G., po to kiti, jis įėjo paskutinis. Visi apžiūrėjo automobilius iš lauko pusės, į juos nesėdo, jų negadino. Apžiūrėję išėjo pro tas pačias duris, pro kurias ir įėjo. M. G. duris iš lauko pusės vėl užrėmė plyta. Einant į namus, kažkuris iš jų pasiūlė vėl sugrįžti prie tų pačių automobilių ir juose pasėdėti, jie su tokiu pasiūlymu sutiko. Visi penki grįžo į (duomenys neskelbtini) ir išsiskirstė į namus. Po kurio laiko, tą pačią dieną, galėjo būti apie 18 val. jis, A. Š., G. A. Ž., R. D. susitiko ir visi keturi nuėjo vėl prie ūkinio pastato kur buvo automobiliai. J. S. ir M. G. nebuvo. Visi eidami aplink automobilius, žiūrėjo kurie atrakinti, bagažinės buvo atrakintos visų automobilių, o durelės tik kai kurių. Jie sėdėjo automobiliuose. Jis atidaręs kažkurio automobilio bagažinę rado vieną vaistinėlę ir raktų komplektą, kitą vaistinėlę paėmė A. Š.. Turėjo dvi vaistinėles ir raktų komplektą. Kokiu tikslu jie pavogė vaistinėles ir raktų komplektą, paaiškinti negali. Išėjo į lauką pro tas pačias duris, pro kur pateko, ar kas užrėmė plyta duris, jis nematė. Lauke jis pavogtą raktų komplektą padėjo prie ūkinio pastato toje vietoje, kur ir pamatė automobilius. Pavogę vaistinėles visi keturi nuėjo į gretimą grūdų sandėlį, kurį prieš kelias dienas buvo išdaužę. Nuėję ten, atsineštą vieną vaistinėlę G. A. Ž. apžiūrėjo ir numetė, o kitą vaistinėlę apžiūrėjo jis su A. Š., apžiūrėję numetė. Po to, visi keturi grįžo į (duomenys neskelbtini) ir išsiskirstė. Tą vakarą tikrai matė, kad ant automobilio užlipo tik R. D., kiti nelipo, nelipo nei jis. Kitą dieną, apie 15 val., tikslaus laiko nepamina, jis, A. Š., G. A. Ž. ir A. Z. vėl nuėjo į tą patį pastatą prie automobilių. Kas pasiūlė, nepamena. Į ūkinį pastatą įėjo pro tas pačias duris, tuo pačiu būdu, kaip ir dieną prieš tai. Įėjus į ūkinį pastatą A. Z. nuėjo ir atsisėdo į raudonos spalvos Opel markės automobilį, kiti vaikinai taip pat įsėsdavo į automobilius, o jis vaikštinėjo aplinkui stovinčius automobilius ir mobilaus ryšio telefonu sms rašinėjosi su savo drauge. Jis atidarinėjo automobilių bagažines ir vienoje pamatė vaistinėlę, kurią pavogė, kiekvienas vaikinas su savimi atsinešė po pavogtą vaistinėlę. Be to, jis dar pavogė ir raktų komplektą. Tą vakarą tiek A. Z., tiek G. A. Ž. ir A. Š. lipo ant automobilių bagažinių variklių dangčių, stogų, taip juos sugadindami. Visi keturi vėl pro tas pačias duris išėjo į lauką. Jis nuėjo ir pasiėmė pirmą raktų komplektą, kurį buvo pasidėjęs prieš dieną laiko ir visi nuėjo į grūdų sandėlį. Ten nuėję, visi iš vaistinėlių išėmė bintus, žirkles, žgutus. Marlinius tamponus sumetė į krūvą ir A. Z. uždegė žiebtuvėliu. Nebaigus jiems sudegti, jis užgesino, po su A. Z. apžiūrėjo pavogtus raktų komplektus, nieko tinkamo neradę, išmetė. Pakeliui eidami į namus, jie išvyniojo bintus, nes jais buvo patys apsibintavę. Neperšlampama liemenė ir metalinis plaktukas galėjo būti raktų komplekte. Jis tikrai negali pasakyti kiek kartų buvo nuėję į ūkinį pastatą kur stovėjo automobiliai, bet tikrai ne mažiau trijų kartų. Kodėl taip elgėsi, šiuo metu negali paaiškinti. Automobilius apgadino jo draugai užlipdami ant jų, kad pasiektų kitus automobilius, nes automobiliai buvo sustatyti vienas šalia kito (t. 5, b. l. 97-114).

2020 m. gruodžio 28 d. prokurorės nutarimu, patvirtintu 2020 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, nutrauktame ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00163-20, įtariamojo G. A. Ž. apklausto įtariamuoju parodymais, kad 2020 m. balandžio mėn. tikslios dienos nepamena, bet galėjo būti tas laikotarpis kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, apie 13 val. (duomenys neskelbtini) susitiko jis su A. Š., M. A., J. S. ir M. G.. Jiems susitikus, kažkuris iš jų, tik nežino kuris, pasiūlė nueiti į (duomenys neskelbtini). buvusiai bendrovei priklausančius ūkinius pastatus. Kam tie ūkiniai pastatai priklausė, jis nežinojo. Nuėjus prie ūkinių pastatų, jis su A. Š. ir M. G., nuėjo prie ūkinio pastato kur buvo išdaužti langai, o J. S. su M. A. nuėjo prie to pačio pastato, kur ir jie ėjo, tik iš kito galo. Jiems trims apžiūrint ūkinį pastatą prie jų pribėgo J. S. ir pasakė, kad šio pastato kitame gale yra automobiliai. Jie nuėjo prie M. A., kuris per durų tarpą žiūrėjo į pastato vidų, visi pažiūrėję pamatė, kad viduje stovi seni automobiliai, vedami smalsumo nusprendė įeiti į vidų ir automobilius apžiūrėti iš arti. Į pastatą kur stovėjo automobiliai jie visi penki įėjo per mėlynos spalvos duris, jam atrodo, kad durys buvo medinės, tik apkaltos skarda ir nudažytos. Šias duris parodė M. G., tos durys iš lauko pusės buvo priremtos plyta, ją pastūmus, durys atsidarė. Pirmas įėjo M. G., jie visi iš paskos. Visi apžiūrėjo automobilius iš lauko pusės, į juos nesėdo, jų negadino. Apžiūrėję išėjo pro tas pačias duris, pro kurias ir įėjo, kažkuris iš jų duris iš lauko pusės užrėmė plyta. Einant į namus, kažkuris iš jų pasiūlė vėliau sugrįžti prie tų pačių automobilių ir juose pasėdėti, su tokiu pasiūlymu sutiko. Visi penki grįžo į (duomenys neskelbtini) ir išsiskirstė į namus. Po kurio laiko, tą pačią dieną, galėjo būti apie 18 val. jis susitiko su A. Š., M. A. ir R. D.. Visi keturi nuėjo vėl prie ūkinio pastato kur buvo automobiliai. J. S. ir M. G. nebuvo. Į pastatą įėjo pro tas pačias duris kaip ir pirmą kartą, jam iš paskos suėjo visi kiti. Visi eidami aplink automobilius, žiūrėjo kurie atrakinti, bagažinės buvo atrakintos visų automobilių, o durelės tik kai kurių. Jis pagrinde vaikščiojo su A. Š., o M. A. su R. D.. Jis sėdėjo keliuose automobiliuose. Iš vieno automobilio, matė, kaip A. Š. paėmė vaistinėlę. Jam atsibodus jis su A. Š. ėjo link išėjimo ir pakvietė M. A. su R. D.. M. A. atsinešė vieną vaistinėlę ir raktų komplektą. Turėjo dvi vaistinėles ir raktų komplektą. Kokiu tikslu jie pavogė vaistinėles ir raktų komplektą, paaiškinti negali. Išėjo į lauką pro tas pačias duris, pro kur pateko, jis išeidamas paskutinis plyta užrėmė duris iš lauko. Lauke M. A. pavogtą raktų komplektą padėjo prie ūkinio pastato toje vietoje, kur ir pamatė automobilius. Pavogę vaistinėles visi keturi nuėjo į gretimą grūdų sandėlį, kurį prieš kelias dienas buvo išdaužę. Nuėję ten, jis atidarė vaistinėlę ir ją apžiūrėjo, apžiūrėjęs numetė, kitą vaistinėlę apžiūrėjo A. Š. ar M. A., kuris konkrečiai nepamena, ją apžiūrėjęs taip pat numetė. Po to visi keturi grįžo į (duomenys neskelbtini) ir išsiskirstė. Ar tą vakarą ant automobilių lipo R. D., jis nematė, tik pats R. D. po kelių dienų užsiminė, kad buvo užlipęs ant automobilių. Kitą dieną, apie 15 val., tikslaus laiko nepamena, jis, A. Š., M. A. ir A. Z. vėl nuėjo į tą patį pastatą prie automobilių. Kas pasiūlė, nepamena. Į ūkinį pastatą įėjo pro tas pačias duris, tuo pačiu būdu. Įėjus į ūkinį pastatą A. Z. sėdėjo automobiliuose, o jis su A. Š. ėjo per automobilių variklių ir bagažinių dangčius, kad būtų greičiau nueiti prie kitame gale stovinčių automobilių. Nuėję į kitą automobilių galą, nulipęs nuo automobilio bagažinės, kartu su A. Š. įsėdo į automobilius. Jiems sėdint automobilyje, ant jo stogo užlipo M. A., kuris po kurio laiko nulipo. Jis su A. Š. dar apėję apžiūrėjo automobilius ir iš jų pavogė keturias vaistinėles, o M. A. pavogė raktų komplektą. A. Z. perlipo per kelių automobilių variklių ir bagažinių dangčius. Visi keturi vėl pro tas pačias duris išėjo į lauką, kažkuris iš jų jas užrėmė plyta. M. A. nuėjo ir pasiėmė pirmą raktų komplektą, kurį buvo pasidėjęs prieš dieną laiko ir visi nuėjo į grūdų sandėlį. Ten nuėję, jis iš vaistinėlių išėmė bintus, žirkles, žgutus. Marlinius tamponus sumetė į krūvą ir A. Z. uždegė. Nebaigus jiems sudegti, jis užgesino, M. A. su A. Z. apžiūrėjo pavogtus raktų komplektus, nieko tinkamo neradę, išmėtė. Pakeliui eidami į namus, jie išvyniojo bintus, nes jais buvo patys apsibintavę. Neperšlampama liemenė ir metalinis plaktukas galėjo būti raktų komplekte. Jis negali pasakyti kiek kartų buvo nuėję į ūkinį pastatą, kur stovėjo automobiliai, bet tikrai ne mažiau trijų kartų. Jie automobilius apgadino ant jų užlipdami, taip trumpindami kelią prieiti prie kitų automobilių. Iš automobilių pavogė vaistinėles ir raktų komplektus. Tomis dienomis buvo blaivus. Vagystes įvykdė ir automobilius apgadino savo noru, niekieno neverčiami. Kodėl taip elgėsi, šiuo metu jis paaiškinti negali. Padarytą turtinę žalą atlygins, dėl žalos atlyginimo susitars su savininku. Turi darbą užsienyje ir artimiausiu metu turi išvykti į užsienį dirbti, kad galėtų atlyginti padarytą turtinę žalą(t. 5, b. l. 97-114);

2020 m. balandžio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl vagystės iš sandėlio priklausančio D. P. (t. 2, b. l. 125);

Šalies argumentai

2020 m. rugpjūčio 11 d. D. P. pareiškimu, kuriame pareiškėjas nurodė, kad buvo įsibrauta į jam priklausantį ūkinį pastatą ir apgadinti pastate buvę, jam priklausantys automobiliai [ 2 t. -130 l. ]

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), sandėlyje, kuriame stovi dvidešimt automobilių. Apžiūrėti automobiliai, iš sandėlio nuo automobilių paimti avalynės pėdsakai užfiksuoti daktiloskopinėse plokštelėse (t. 2, b. l. 134-135, 137-147);

2020 m. balandžio 22 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad pareikalavus J. Z. pateikė dvi poras batų – „Adidas“ baltos spalvos sportinius batus, priklausančius sūnui A. Z., pilkos spalvos su trimis baltomis juostomis šonuose sportinius batus su užrašu „Cloudfuam“ priklausančius sūnui R. D. (t. 2, b. l. 151-156);

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. balandžio 22 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad pareikalavus G. Š. pateikė sūnaus A. Š. juodos spalvos „Adidas“ sportinius batus (t. 2, b. l. 157-162);

2020 m. balandžio 22 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad pareikalavus J. K. pateikė sūnaus G. A. Ž. juodos spalvos „Adidas“ sportinius batus su trimis baltomis juostelėmis šonuose (t. 2, b. l. 163-168);

2020 m. balandžio 23 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose apžiūrėta ir užfiksuota, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolais paimta avalynė (t. 2, b. l. 169-170, 172-9);

2020 m. gegužės 19 d. specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad tirti pateiktose plokštelėse Nr. 1, 2, 3 užfiksuoti avalynės pėdsakai ir plokštelėse Nr. 4, 5 užfiksuoti avalynės pėdsakų fragmentai, paimti įvykio vietos apžiūros metu 2020 m. balandžio 22d., (duomenys neskelbtini). tinkami avalynės rūšinės (grupinės) priklausomybės nustatymui; labai tikėtina, kad plokštelėje Nr. 1 užfiksuotas avalynės pėdsakas yra paliktas G. A. Ž. sportinių batelių dešinės kojos bato padu; plokštelėje Nr. 2 užfiksuotas avalynės pėdsakas yra paliktas R. D. sportinių batelių kairės kojos bato padu; plokštelėje Nr. 3 užfiksuotas avalynės pėdsakas yra paliktas A. Š. sportinių batelių kairės kojos bato padu; plokštelėje Nr. 4 užfiksuotas avalynės pėdsako fragmentas yra paliktas tos pačios rūšies batais, kaip ir A. Z. sportiniai bateliai; plokštelėje Nr. 5 užfiksuotas avalynės pėdsako fragmentas yra paliktas tos pačios rūšies batais, kaip ir R. D. sportiniai bateliai (t. 2, b. l. 183-197).

Kaltinamųjų A. Š. ir A. Z. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, dėl A. K. priklausančio turto sugadinimo, be pačių kaltinamųjų visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad į jam priklausantį grūdų sandėlį buvo atvykęs per Velykas, t. y. 2020 m. balandžio 13 d., rytą. Sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). visos durys buvo užrakintos pakabinamomis spynomis, kai kurios durys ir užkaltos lentomis. Grūdų sandėlis naudojamas, jame buvo laikomi grūdai, supilti į grūdų saugyklas. Apie tai, kad jo grūdų sandėlis sugadintas jis pamatė nuvykęs prie jo, nes buvo numušta pakabinama durų spyna, ir patekta į jo vidų, viduje buvo prišiukšlinta, degintas laužas. Apžiūrėjęs sandėlį pamatė, kad išversta mūrinė sandėlio siena, kurios vertė 1000 eurų, bei sudaužyti šiferiai, kuriais buvo apkaltos sandėlio sienos. Iš viso sudaužyti 34 šiferio lapai, jų vertė 278,46 eurai, vieno naujo šiferio vertė 8,19 eurai. Pirminėje apklausoje nurodė netinkamą šiferio dydį, nes matavo iš akies, šiferio dydis 1,75x1,13 m. Bendrai padaryta 1278,46 eurų turtinė žala (t. 2, b. l. 94-105);

nepilnamečio liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. pavasarį, mėnesio nežino, į mokyklą eiti nereikėjo, septyniese: jis, M., M., A., A., J., G. dienos metu, susitiko (duomenys neskelbtini), visi galvojo, kad reikia kažkur nueiti ir J. pasiūlė nueiti prie fermų, (duomenys neskelbtini), palaipioti. Visi sutiko ir nuėjo prie grūdų sandėlio. Pastatai buvo apleisti, nenaudojami. Jis užlipo su G. į bokštą, užlipę apsidairė ir nulipo žemyn. Nulipęs pamatė, kad M. su M. daužo sieną, plytos buvo nudaužtos. J., A., A. buvo nuėję toliau ir įlipo į kažkokią koloną, lipo kabančiomis kopėčiomis. Jis su G. apėjo pastatus, juos apžiūrėjo iš lauko pusės. Rado prie pastato kopėčias ir jomis užlipo ant viršaus, apsidairė ir nulipo žemyn. Jis su G. grįžo prie tų vaikinų, kurie daužė betoninę sieną, jie jau sėdėjo. Jis su G. įėjo į tą pastatą, kur daužė sieną ir laiptais užlipo ant viršaus, tokia kaip kolona, vidus kiauras, atrodė kaip šulinys, bet forma didesnė. Ten pavaikščioję nulipo į apačią. Nulipus visi septyni susirinko į vieną vietą prie pastato ir einant link namų pro pastatus, apkaltus šiferiu, visi pradėjo akmenimis mėtyti į sieną, akmenis pasiėmę nuo kelio, nuo dūžių šiferiai skilo, šiferiuose liko skylės. Prie jo tikrai niekas nesinešė jokių daiktų, ten nebuvo jokių vertingų daiktų. Į sieną apkaltą šiferiu mėtė visi (t. 3, b. l. 42-43);

nepilnamečio liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo karantino metas, į mokyklą eiti nereikėjo. (duomenys neskelbtini) miestelyje jis susitiko su M. G., A. Š., G. A. Ž., A. Z. ir M. A. ir visi ėjo link (duomenys neskelbtini), kai kažkuris iš jų pasiūlė nueiti į buvusius kompleksų ūkinius pastatus. Kam tie pastatai priklausė, jis nežinojo. Visi nuėjo prie ūkinio pastato, į jo vidų įėjo pro praviras duris, jos užrakintos nebuvo, apžiūrėjo pastato vidų, vėliau M. A. su M. G. pradėjo daužyti pastato sieną, su pakabintu metaliniu svoriu. Nuo smūgio kai kurios plytos išvirto. G. A. Ž. ar tai su M. G., ar tai su M. A. iš vidaus pusės spardė į šiferius, jie dužo. Jis su A. Z. nuėjo ir pasislėpė metalinėje dėžėje, laukė kol jie juos suras. Juos surado A. Š.. Ar ką nors daužė A. Š., jis tikrai nepastebėjo. Kai juos surado, jie išlindo iš metalinės dėžės ir einant jau į namus, G. A. Ž. ir M. G. tikrai metė akmenis į pastato sienas, kurios iš lauko pusės buvo apkaltos šiferiu, ar daugiau kas metė iš draugų, negali pasakyti, nes praėjo ilgas laiko tarpas (t. 3, b. l. 140-141);

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. gruodžio 28 d. prokurorės nutarimu, patvirtintu 2020 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, nutrauktame ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00163-20, įtariamojo M. G. apklausto įtariamuoju parodymais, kad 2020 m balandžio mėnesio, viduryje, jis, A. Š., G. A. Ž., M. A., A. Z., R. D. ir J. S. susitiko (duomenys neskelbtini), bei kažkuris iš jų pasiūlė nueiti į (duomenys neskelbtini). esančias apleistus ūkinius pastatus, nes buvo karantino metas, po miestelį nebuvo galima vaikštinėti grupėmis. Kam tie pastatai priklausė, jis nežino. Jie visi nuėjo prie grūdų sandėlio, kurio medinės durys buvo neužrakintos, tik uždarytos. Pirmas įėjo jis, po jo visi kiti, suėjo į tą patalpą kur kabėjo svoris. Jis tą svorį su M. A. išjudino ir keletą kartų juo trenkė į plytinė sieną, nuo smūgių, dalis plytų išbyrėjo. Po to, visi išėjo į lauką ir ant kelio rastais akmenimis apmėtė pastato dieną, apkaltą šiferio lapais, kurie dužo. Jis pilnai prisipažįsta, kad sudaužė šiferį ir kartu su M. A. sugadino mūrinę sieną, dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (t. 5, b. l. 97-114).

2020 m. gruodžio 28 d. prokurorės nutarimu, patvirtintu 2020 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, nutrauktame ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00163-20, įtariamojo M. A. apklausto įtariamuoju parodymais, kad 2020 m balandžio mėnesio viduryje, galėjo būti iki balandžio 16 d., nes jis balandžio 17 d. išvyko į užsienį dirbti, jis, A. Š., G. A. Ž., M. G., A. Z., R. D. ir J. S. susitiko (duomenys neskelbtini), bei kažkuris iš jų pasiūlė nueiti į (duomenys neskelbtini). esančias apleistus ūkinius pastatus, nes buvo karantino metas, po miestelį nebuvo galima vaikštinėti grupėmis. Kam tie pastatai priklausė, jis nežino. Jie visi nuėjo prie grūdų sandėlio, kurio medinės durys buvo neužrakintos, tik uždarytos. Pirmas įėjo M. G., po jo jis, po jo visi kiti, suėjo į tą patalpą kur kabėjo svoris. Jis tą svorį su M. G. išjudino ir keletą kartų juo trenkė į plytinę sieną, nuo smūgių, dalis plytų išbyrėjo. Po to, visi išėjo į lauką ir ant kelio rastais akmenimis apmėtė pastato dieną, apkaltą šiferio lapais, kurie dužo. Jis visiškai prisipažįsta, kad sudaužė šiferį ir kartu su M. G. sugadino mūrinę sieną, dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (t. 5, b. l. 97-114).

Šalies argumentai

2020 m. balandžio 22 d. A. K. pareiškimu, kuriame pareiškėjas nurodė, kad atvykęs į jam priklausantį sandėlį rado išplėštas duris, sudaužtą silikatinių plytų sieną bei sudaužytus šiferio lakštus (t. 2, b. l. 25);

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), užfiksuoti sudaužyti šiferio lakštai, sandėlyje esanti mūrinė siena, kurioje yra skylė (t. 2, b. l. 37-38, 40-48);

2020 m. balandžio 22 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose įvykio vieta – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), užfiksuoti sugadinimai sandėlio sienose, sandėlio viduje rasti daiktai – veržliarakčiai, odiniai įrankių dėklai, oranžinės spalvos striukė, vaistinėlės, išmėtyti pirmosios pagalbos rinkinių sugadinti medikamentai, įrankiai (t. 2, b. l. 56-57, 58-63, 65-70);

2020 m. gegužės 20 d. nutarimu grąžinti daiktus ir pakvitavimu, iš kurių matyti, kad D. P. buvo grąžinti daiktai – du įrankių dėklai su įrankiais, du veržliarakčiai, 6 vnt. tuščių vaistinėlių dėklų, dvejos metalinės žirklės, medicininė timpa, neperšlampama striukė, plaktukas (t. 2, b. l. 72-73, 75);

2020 m. liepos 30 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad šiferio lakšto, kurio dydis 1,754 x 1,13 m, vieneto kaina 8,19 Eur (t. 2, b. l. 8);

2020 m. gruodžio 28 d. prokurorės nutarimu, patvirtintu 2020 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00163-20, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. A., G. A. Ž. ir M. G. atžvilgiu (t. 5, b. l. 97-114).

Įrodymų analizė, vertinimas ir veikų juridinė kvalifikacija

Dėl A. Š. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje (vagystės iš A. B. sodo namelio ir A. B. turto sugadinimo)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. dėl vagystės iš A. B. priklausančio sodo namelio kaltu prisipažino visiškai. Prisipažino ir dėl A. B. priklausančio turto sugadinimo kartu su M. A. ir R. D.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. Š. neginčija faktinių byloje nustatytų aplinkybių ir jam inkriminuojamų veiksmų, dėl šių nusikalstamų veikų, teismas plačiau jų neanalizuos ir nepasisakys dėl įrodymų, kuriais grindžiama kaltinamojo A. Š. kaltė, nes kaltinimo pagrįstumas patvirtinamas aukščiau šiame nuosprendyje nurodytais paties kaltinamojo, nukentėjusiosios A. B., bendravykdytojo M. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiąja ir liudytojų parodymais. Taip pat kaltinamojo kaltė grindžiama ir rašytiniais byloje surinktais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolais ir fotolentelėmis, kuriuose užfiksuota tiek įvykio vieta A. B. priklausančiame sodo namelyje, tiek ir kitame, apleistame sodo namelyje, kur buvo surasti iš nukentėjusiajai priklausančio sodo namelio pagrobti daiktai; nutarimais grąžinti daiktus A. B..

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Konstatuojant, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, būtina nustatyti tiek objektyviuosius (kelių asmenų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą), tiek subjektyviuosius (tyčią ir susitarimą kartu padaryti nusikalstamą veiką) bendrininkavimo požymius. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas, ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-P-218/2009, 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012 ir kt.).

Kaltinamasis A. Š. prisipažino kartu su M. A. ir R. D. įsibrovęs į A. B. priklausantį sodo namelį. Pripažino, jog įsilauždami į namelį sugadino nukentėjusiajai priklausantį turtą – išdaužė langus, išlaužė apsaugines lango grotas, taip pat per keletą kartu iš sodo namelio pagrobė jiems įsikurti kitame namelyje reikalingus daiktus – spinteles, kėdę su atlošu. Tiek M. A., tiek ir kaltinamojo A. Š. parodymai patvirtina, kad jie veikė kartu, kažkuriam pasiūlius eiti į B. namą paieškoti baldų, visi kartu keletą kartų ten ėjo, įsilaužė į namelį išdauždami langus, sugadindami kitą turtą bei kiekvienas iš jų parsinešė iš sodo namelio daiktus.

Teismas išanalizavęs kaltinamojo A. Š., nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus duotus teisminio bylos nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat M. A., kurio atžvilgiu dėl šios veikos ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymus; byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo A. Š. kaltė dėl kaltinimų bendrininkų grupėje įvykdžius vagystę iš A. B. priklausančio sodo namelio bei bendrininkų grupėje sugadinus turtą yra įrodyta. Bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis A. Š. kartu su M. A. ir mažamečiu R. D. ne vieną kartą įsibraudami į sodo namelį turėjo tyčią pagrobti svetimą turtą. Jų parodymai patvirtina, kad jiems buvo žinoma, jog jie braunasi į svetimą sodo namelį, numanydami, kad jame gali būti daiktų, kuriuos galėtų persinešti į kitą sodo namelį ir jais naudotis. Byloje nekilo abejonių, jog iš apleisto sodo namelio ir M. A. pateikti daiktai priklauso nukentėjusiajai A. B., ji ikiteisminio tyrimo metu šiuos daiktus atpažino. Kaltinamojo A. Š. padarytos veikos kvalifikuotos teisingai.

Dėl kaltinamųjų A. Š. ir A. Z. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje (vagystės iš D. P. ūkinio pastato ir D. P. turto sugadinimo)

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji A. Š. ir A. Z. dėl vagystės iš D. P. priklausančio ūkinio pastato kaltu prisipažino visiškai. Prisipažino ir dėl D. P. priklausančio turto – automobilių, sugadinimo kartu su M. A., G. A. Ž. ir R. D.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji neginčija faktinių byloje nustatytų aplinkybių ir jiems inkriminuojamų veiksmų, dėl šių nusikalstamų veikų, teismas plačiau jų neanalizuos ir nepasisakys dėl įrodymų, kuriais grindžiama kaltinamųjų A. Š. ir A. Z. kaltė, nes kaltinimų pagrįstumas patvirtinamas aukščiau šiame nuosprendyje nurodytais pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo D. P., bendravykdytojų M. A. ir G. A. Ž., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiuoju, ir liudytojų parodymais. Taip pat kaltinamųjų kaltė grindžiama ir rašytiniais byloje surinktais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolais ir fotolentelėmis, kuriuose užfiksuota tiek įvykio vieta D. P. priklausančiame ūkiniame pastate; įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), kur sandėlio viduje rasti daiktai – veržliarakčiai, odiniai įrankių dėklai, oranžinės spalvos striukė, vaistinėlės, išmėtyti pirmosios pagalbos rinkinių sugadinti medikamentai, įrankiai, pagrobti iš nukentėjusiajam D. P. priklausančio ūkinio pastato ir jame buvusių automobilių. Kaltinamųjų kaltę dėl automobilių apgadinimo patvirtina ir ant automobilių rasti ir užfiksuoti jų batų pėdsakai. Nors kaltinamieji nurodo, kad jie nelaužė ant automobilių buvusių, automobilių modelių ženklų, nematė kas juos laužė, tačiau pripažino, jog ženklai galėjo nulūžti jiems vaikštant ant automobilių.

Kaip minėta, pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji nukentėjusiojo D. P. ūkiniame pastate lankėsi net keletą kartų ir su kitais bendrininkais, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bendrais veiksmais apgadino D. P. priklausančius automobilius. Kaltinamųjų padarytos veikos kvalifikuotos teisingai.

Dėl kaltinamųjų A. Š. ir A. Z. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos 187 straipsnio 1 dalyje (A. K. turto sugadinimo)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji A. Š. ir A. Z. prisipažino dėl A. K. priklausančio turto – šiferio lakštų, kuriais buvo apkaltas nukentėjusiajam priklausantis sandėlis, sugadinimo kartu su M. A., G. A. Ž., M. G. ir R. D.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji neginčija faktinių byloje nustatytų aplinkybių ir jiems inkriminuojamų veiksmų, dėl šios nusikalstamos veikos, teismas plačiau jų neanalizuos ir nepasisakys dėl įrodymų, kuriais grindžiama kaltinamųjų A. Š. ir A. Z. kaltė, nes kaltinimų pagrįstumas patvirtinamas aukščiau šiame nuosprendyje nurodytais pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo A. K., bendravykdytojų M. A., M. G. ir G. A. Ž., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiuoju, ir liudytojų parodymais. Taip pat kaltinamųjų kaltė grindžiama ir rašytiniais byloje surinktais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolais ir fotolentelėmis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – grūdų sandėlis, kur matyti šiferio lakštų sugadinimai.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, todėl įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamųjų A. Š. ir A. Z. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Kaltinamiesiems A. Š. ir A. Z. suformuluoti kaltinimai buvo patikslinti, nurodant, kad kaltinamieji atskiras nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje su M. A., M. G., G. A. Ž., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes bylos duomenimis buvo nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 28 d. prokurorės nutarimu, patvirtintu 2020 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00163-20, įtariamųjų M. A., G. A. Ž. ir M. G. atžvilgiu buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindais, įtariamiesiems susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis (t. 5, b. l. 97-114). Šis patikslinimas iš esmės nekeičia kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veiksmų esmės, kaltinamųjų teisinės padėties nepasunkina ir nepažeidžia jų teisės į gynybą.

A. Š. 2020 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymo.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis). Kadangi šiuo nuosprendžiu A. Š. pripažintinas kaltu dėl penkių tyčinių nusikalstamų veikų, kurios padarytos nepraėjus vieneriems metams, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. nustoja galioti ir spręstinas baudžiamosios atsakomybės klausimas jam už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl kaltinamojo A. Š. atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Teismas skirdamas bausmę nepilnamečiui kaltinamajam, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kadangi kaltinamasis A. Š. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos.

Kaltinamasis A. Š. padarė du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus, tris baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą.

A. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiesiems (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 3 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BK 140 straipsnio 3 dalyje yra numatytos trys alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Prokurorė už šią nusikalstamą veiką prašė paskirti A. Š. 20 parų arešto bausmę, tačiau teismas atsižvelgdamas į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį – riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; į tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, A. Š. padarė būdamas nepilnametis, neteistas, su nukentėjusiu mažamečiu ir jo atstove susitaikė, jų atsiprašė, žala nepadaryta, sprendžia, jog areštas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis) aptariamu atveju būtų per griežta bausmė pirmą kartą teisiamam nepilnamečiui.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis.

Kaip minėta, A. Š. nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas nepilnametis, neteistas, pagal bylos aplinkybes sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą; su mažamečiu nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove susitaikė, jų atsiprašė, jie jam atleido, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikaltimą.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, sprendžia, jog BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Šioje byloje akivaizdžios išimtinės aplinkybės, mažinančios kaltinamojo A. Š. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą, bei išimtinės aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas A. Š. už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas kaltinamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskirti kitą, BK 140 straipsnio 3 dalyje nenumatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant tarp įstatymo numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, A. Š. skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, arba visą bausmės atlikimo laiką, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Skirdamas kaltinamajam A. Š. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 3 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, teismas atsižvelgia į kaltinamojo dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, kvalifikuotos kaip baigtos nusikalstamos veikos, iki šių nusikalstamų veikų padarymo A. Š. padarė vieną administracinį nusižengimą, tačiau administracine tvarka nebaustas, nes iki veikos padarymo nebuvo suėję 16 metų. Nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo padarymo metu mokėsi, nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Byloje nustatyta, kad nurodytas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas su draugais, neturėdami kito užsiėmimo, kaltinamasis gyvena su mama, kuriai trūksta įgūdžių auklėjant ir prižiūrint vaikus, tėvas vaiko auklėjime nedalyvauja. Šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės priežiūros paslaugos (t. 3, b. l. 162-163, 164).

Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, visuma duomenų, t. y. padarytų nusikaltimų pavojingumą ir kaltininko asmenybę, leidžia daryti išvadą, jog BK 80 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant A. Š. su laisvės atėmimu susijusias bausmes, kaip prašė prokurorė, o paskyrus straipsnių sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes, kurių dydis nustatytinas tarp įstatymo numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę pakeisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis, taip pat pradėti dirbti arba mokytis, ir visiškai atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, A. Š. skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti ir visą bausmės atlikimo laiką būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu A. Š. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje (dėl vagystės iš A. B. ir jos turto sugadinimo) paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę; už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje (dėl vagystės iš D. P. ir jo turto sugadinimo), paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę; ir šios dvi subendrintos bausmės subendrintinos su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl A. K. turto sugadinimo) dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, jog abi baudžiamosios bylos išnagrinėtos supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam A. Š. visiškai pripažinus padarius nusikalstamas veikas, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam už nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2020 m. gegužės 28 d. A. Š. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, nuosprendį priėmus panaikintina, nes kaltinamasis jau yra pilnametis.

Dėl kaltinamojo A. Z. atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas

Kaltinamasis A. Z. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos.

Kaltinamasis A. Z. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą ir du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus.

A. Z. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiesiems (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Skirdamas kaltinamajam A. Z. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, teismas atsižvelgia į kaltinamojo dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, kvalifikuotos kaip baigtos nusikalstamos veikos, iki šių nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais, jam buvo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, jas yra atlikęs, teistas viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs (t. 4, b. l. 72-74), baustas administracine tvarka, paskirta bauda sumokėta (t. 4, b. l. 75-76). Nusikaltimų padarymo metu mokėsi, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Byloje nustatyta, kad nurodytas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas su draugais, neturėdami kito užsiėmimo, kaltinamasis gyvena su mama, kuriai trūksta įgūdžių auklėjant ir prižiūrint vaikus, mama neturi įtakos vaiko auklėjimui, tėvystė vaikui nenustatyta. Šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės priežiūros paslaugos (t. 4, b. l. 86-87).

Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, visuma duomenų, t. y. padarytų nusikaltimų pavojingumą ir kaltininko asmenybę, leidžia daryti išvadą, jog BK 80 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant A. Z. straipsnių sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes, kurių dydis nustatytinas tarp įstatymo numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę pakeisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis, taip pat pradėti dirbti arba mokytis, ir visiškai atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, A. Z. skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, arba visą bausmės atlikimo laiką, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu A. Z. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje (dėl vagystės iš D. P. ir jo turto sugadinimo), paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir ši subendrinta bausmė subendrintina su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl A. K. turto sugadinimo) dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam A. Z. visiškai pripažinus padarius nusikalstamas veikas, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam už nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Z. 2020 m. birželio 12 d. paskirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, nuosprendį priėmus panaikintinos, nes kaltinamasis jau yra pilnametis.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. B., D. P. ir A. K. byloje buvo pareiškę civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo. A. B. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 590 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 157); D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2200 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 29); A. K. šia nusikalstama veika buvo padaryta 278,46 Eur turtinė žala.

2020 m. gruodžio 14 d. tarp nukentėjusiosios A. B. ir kaltinamojo A. Š. su įstatymine atstove buvo sudarytas susitarimas dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, kad A. Š. atlygins nukentėjusiajai 290 Eur turtinės žalos (t. 4, b. l. 198). Nukentėjusioji A. B. 2021 m. balandžio 23 d. nurodė, jog jai iš 590 Eur turtinės žalos yra atlyginta 435 Eur (t. 5, b. l. 87).

2020 m. gruodžio 2 d. tarp nukentėjusiojo D. P. ir kaltinamųjų A. Š., A. Z. ir kitų bendravykdytojų, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, buvo sudarytas susitarimas dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuriuo susitarta, kad kiekvienas iš keturių asmenų atlygins nukentėjusiajam po 550,00 Eur turtinės žalos, kas mėnesį mokėdami po 50,00 Eur į nukentėjusiojo D. P. sąskaitą (t. 4, b. l. 196). Nukentėjusysis D. P. 2021 m. gegužės 12 d. pateikė paaiškinimą, kad kaltinamasis A. Š. yra atlyginęs 100 Eur turtinės žalos, A. Z. yra atlyginęs 200 Eur turtinės žalos (t. 5, b. l. 91).

2020 m. gruodžio 2 d. tarp nukentėjusiojo A. K. ir G. A. Ž., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, sudarytas susitarimas dėl 278,46 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamieji A. Š. ir A. Z. nurodė, jog pagal susitarimą visą A. K. padarytą žalą atlygino G. A. Ž., o jie atlygino savo dalis pastarajam.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji A. B. ir D. P. su kaltinamaisiais A. Š. ir A. Z. sudarė susitarimus dėl turtinės žalos atlyginimo šie susitarimai patvirtintini.

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:

M. A. parodymų patikrinimo metu paimtas grėblys su mediniu kotu ir du mediniai kuoliukai (t. 1, b. l. 123-124), saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato saugykloje;

penkios daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais, paimtos įvykio vietos apžiūros metu (t. 2, b. l. 134-135), saugomos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato saugykloje;

reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolu iš J. Z. paimtos dvi poros sportinių batelių (t. 2, b. l. 151-156), saugomos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato saugykloje;

reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolu iš G. Š. paimta viena pora sportinių batelių (t. 2, b. l. 157-162), saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato saugykloje;

reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolu iš J. K. paimta viena pora sportinių batelių (t. 2, b. l. 163-168), saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato saugykloje.

Daiktiniai įrodymai – grėblys su mediniu kotu ir du mediniai kuoliukai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai A. B..

Nukentėjusiajai A. B. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatsiėmus grąžintinų daiktų, daiktus – grėblį su mediniu kotu ir du medinius kuoliukus, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato saugykloje, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – penkias daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakais, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – keturias poras sportinių batelių, saugomus vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato saugykloje, grąžinti asmenims, iš kurių jie buvo paimti – J. Z. (dvi poros batų), G. Š. (viena pora batų), J. K. (viena pora batų).

J. Z., G. Š. ir J. K. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatsiėmus grąžintinų daiktų, daiktus – keturias poras sportinių batelių, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato saugykloje, sunaikinti.

Panaikintini visi apribojimai, taikyti nukentėjusiesiems A. B. ir D. P. grąžintiems daiktams, ir apie tai informuotini nukentėjusieji.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: