Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglės Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ (buvęs pavadinimas – UAB „Komunalinių įmonių kombinatas“) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ ieškinį atsakovei G. D. dėl 193,23 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės G. D. 193,23 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad su atsakove G. D. 2010 m. sausio 21 d. sudarė sutartį Nr. TRLLF09-0077 (toliau - Sutartis). Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas, bei aprūpinti atliekų surinkimo konteineriais. Atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas tinkamai ir laiku sumokėti bei vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Sutarties šalys susitarė, kad už suteiktas paslaugas apmokama pagal numatytus atliekų išvežimo įkainius, taip pat pagal Sutarties 4 dalį. Galutinė per mėnesį suteiktų paslaugų kaina, kurią moka atsakovė, apskaičiuojama pagal bendrą visų atsakovės naudojamų konteinerių talpą ir atliekų išvežimo dažnumą pagal atliekų surinkimo grafiką. Pagal Sutarties 4.1. punktą atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas Sutarties 4 dalyje nustatyta tvarka. Vykdydama Sutartį, ieškovė kiekvieną mėnesį iš atsakovei perduoto komunalinių atliekų konteinerio rinko ir vežė atliekas. Už ieškovės suteiktas paslaugas atsakovė neatsiskaitė. Kartą per mėnesį atsakovei jos gyvenamosios vietos adresu buvo pateikiamos PVM sąskaitos-faktūros su nurodytomis priskaičiuotomis mokėti sumomis. Atsakovės įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 31 d. pagal Sutartį jai suteiktas paslaugas ir pateiktas PVM sąskaitas-faktūras yra 193,23 Eur. Atsakovė buvo ne kartą raginama įvykdyti prievolę, tačiau iki šios dienos prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas neįvykdė. Atsakovė be jokios priežasties piktybiškai nemoka jai priskaičiuotų mokesčių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovės skolų valdymo ataskaitoje nurodyta, jog atsakovei už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2015 m. birželio 30 d. (skirtingai nei nurodo ieškovas ieškinyje – nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 31 d.) priskaičiuota iš viso 174,83 Eur mokėtinos sumos. Taip pat nurodyta, kad atsakovė per minėtą laikotarpį sumokėjo 271,53 Eur; skolos likutis 2015 m. birželio 30 d. sudarė 193,23 Eur (b. l. 10), kurį ieškovas ir prašo priteisti.Iš pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad atsakovei per laikotarpį nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2015 m. birželio 30 d. buvo priskaičiuota 121,84 Eur (420,68 Lt), tuo tarpu skolų valdymo ataskaitoje nurodoma – 174,83 Eur; įrodymų, patvirtinančių išrašytas PVM sąskaitas – faktūras ir apskaičiuotus mokesčius už 2013 m. spalio ir lapkričio mėnesius, 2014 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius bei 2015 m. sausio mėnesį, ieškovas nepateikė.Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktos mokėjimų nurodymų kopijos patvirtina, jog atsakovė per laikotarpį nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2015 m. birželio 30 d. sumokėjo ieškovui 173,77 Eur.Teismas pripažino, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra prieštaringi (skolų valdymo ataskaitoje nurodytos įsiskolinimo sumos nesutampa su ieškovo pateiktomis sąskaitomis), kai kurie ataskaitiniai laikotarpiai, nurodyti skolų valdymo ataskaitoje, ir už juos paskaičiuoti mokesčiai, nepagrįsti įrodymais, o esančių įrodymų pagrindu negalima pagrįstai konstatuoti atsakovės 193,23 Eur skolos ieškovui fakto

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas neįvertino ieškovės paaiškinimų, kad atsakovės 193,23 Eur įsiskolinimas tęsiasi iš anksčiau ir remiantis CK 6.55 straipsniu atlikti mokėjimai buvo įskaitomi į anksčiau susidariusios skolos dengimą, kadangi atsakovė mokėdavo ne už konkrečias sąskaitas, o tiesiog sumas, nenurodydama konkrečių laikotarpių. Atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, kadangi jos įmokos dengė skolą susidariusią iki 2013 m. spalio 1 d.Teismas nagrinėdamas įrodymus netinkamai juos įvertino. Skolų valdymo ataskaitoje nurodytos 2013 m. spalio 31 d. data yra ne skolos laikotarpio pradžios data, o sąskaitos faktūros registravimo data, kas ir atsispindi stulpelyje „Registravimo data“.Atsakovės mokėtinos įmokos yra nurodytos grafoje „Kredito suma“ ir per minėtą laikotarpį jų buvo atlikta 271,53 Eur sumai, tačiau kadangi apmokant nebuvo nurodymas už kokį būtent laikotarpį yra mokama, remiantis CK 6.55 straipsniu buvo dengiama seniausia skola - susidariusi iki 2013 m. spalio mėnesio. Atsakovė G. D. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje nebuvo ir nėra nurodyta, kad 193,23 Eur atsakovės įsiskolinimas galėjo susidaryti kitų (ankstesniu) laikotarpiu nei nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 31 d. Tik bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovas, atsakydamas į atsakovės atstovo klausimus, padarė prielaidą, kad 193,23 Eur atsakovės įsiskolinimas galimai susidarė ne ieškinyje nurodytu laikotarpiu, bet ankščiau, tačiau jokių šio įsiskolinimo susidarymo aplinkybių nenurodė ir savo ieškininio civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nepatikslino.Atsikirsdama į j ai pareikštą UAB „Ecoservice projektai“ ieškinį, atsakovė paaiškino, kad ji apmokėjo visas ieškinyje nurodytu laikotarpiu jai pateiktas sąskaitas ir nieko nėra skolinga atsakovui. Taip pat pateikė teismui mokėjimo nurodymų kopijas, iš kurių matyti, kad per laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 31d. sumokėjo ieškovui 173,77 Eur. Atsakovė negalėjo ir negali šioje civilinėje byloje gintis nuo aplinkybių, kurios nebuvo jai pareikšto ieškinio pagrindu.Ieškovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek pirmos instancijos teisme nekėlė reikalavimo dėl skolos, susidariusios iki 2013 m. spalio 1 d. priteisimo, nenurodė šios skolos susidarymo aplinkybių ir bendros sumos. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. birželio 31 d. (skolos susidarymo laikotarpiu) ieškovas suteikė atsakovei detaliajame balanse nurodytas paslaugas, t. y. komunalinių atliekų išvežimą, o atsakovė savo ruožtu už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, kadangi jos įmokos dengė skolą susidariusią iki 2013 m. spalio 1 d. nebuvo nagrinėjama pirmos instancijos teisme ir yra nauja tiek teismui, tiek atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės prievolės vykdymo pagal paslaugų sutartį. Apeliantas (ieškovas) UAB „Komunalinių įmonių kombinatas“ - dabar – UAB „Ecoservice projektai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. D. 193,23 Eur skolą pagal šalių 2010 m. sausio 21 d. sudarytą Atliekų tvarkymo paslaugų sutartį Nr.TRLLF09-0077. Apeliantas nurodė, jog teikė paslaugas atsakovei, kartą per mėnesį atsakovės gyvenamosios vietos adresu pateikdavo PVM sąskaitas – faktūras su nurodytomis paskaičiuotomis mokėti sumomis. Atsakovės įsisklonimas per laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 31 d. pagal sutartį ir pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras sudarė 193,23 Eur (e.b.l. 1-2). Apeliantas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Atsakovė nesutiko su ieškovo prašoma priteisti skolos suma, nurodė, jog per ieškovo nurodytą laikotarpį ji sumokėjo didesnę sumą, nei nurodyta sąskaitose ir skolų valdymo ataskaitoje.Pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinio netenkino, nurodydamas, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai prieštaringi, skolų valdymo ataskaitoje nurodytos priskaičiuoto sumos ir pateiktose sąskaitose nurodytos paslaugų gavėjai (atsakovei) apmokėti sumos nesutampa. Nors ieškovas nurodė, jog iki apskaitinio periodo buvo susidaręs nepriemokos likutis, sąskaitų minimam įsiskolinimui pagrįsti į bylą neteikė.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė yra skolinga 193,23 Eur sumą už ataskaitinį laikotarpį. Iš ieškovo ir atsakovės pateiktų ieškovo išrašytų sąskaitų, skolų valdymo ataskaitos, kurioje apskaityti atsakovės mokėjimai, ir iš atsakovės pateiktų mokėjimo dokumentų ir iš šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme matyti, jog ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl apelianto (ieškovo) skolų valdymo ataskaitoje fiksuoto 289,05 Eur (290,05 – 0,12 = 289,05 Eur) skolos likučio. Šis likutis susidarė iki apelianto apskaitomo ir ieškinyje nurodomo laikotarpio (2013-10-31 – 2015-06-30). Nors apeliantas ieškinyje pirmosios instancijos teismui nurodė, jog atsakovės skola už paslaugas susidarė apskaitiniu laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 31 dienos iki 2015 m. birželio 30 d., realiai buvo apskaitytas 289,83 Eur skolos likutis už praeitą laikotarpį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jog ieškovas turi pagrįsti ieškinį CPK leistinais įrodymais. CPK 178 straipsnis nustato, jog šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, apeliantas apsiribojo paaiškinimu, jog skola tęsiasi iš ankstesnio laikotarpio, tačiau į bylą nepateikė nei praeito apskaitinio laikotarpio skolų valdymo ataskaitos, nei paslaugų gavėjai išrašytų ir pateiktų sąskaitų, nei atsakovės apmokėtų sumų. Atsakovė pateikė duomenis, jog ieškovo ieškinyje nurodytu laikotarpiu (nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki 2015 m. kovo 3 d.) ji apeliantui už suteiktas paslaugas sumokėjo 213,77 Eur. Apelianto teismui pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje (e.b.l. 8) nurodyta, jog atsakovė G. D. ieškinyje apibrėžtu laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2015 m. birželio 30 d. iš viso sumokėjo dar didesnę 271,53 Eur sumą. Kaip nurodyta apelianto skolų valdymo ataskaitoje, paslaugų gavėja G. D. per paties apelianto šį apibrėžtą laikotarpį (2013 m. spalio 31 d. iki 2015 m. birželio 30) turėjo sumokėti 174,83 Eur. Suprantama, jog apelianto reikalavimas susidaro sumuojant šią 174,83 Eur mokėtiną sumą ir 289,93 Eur sumos likutį, kuris, kaip teigia apeliantas, liko nesumokėtas ankstesniu periodu, todėl apelianto skolų valdymo ataskaitoje atsakovei apskaitoma 193,23 Eur skola ((174,83 + 289,93) – 271,53 = 193,23). Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esant ginčui, apeliantas turėjo pagrįsti skolos likučio skaičiavimo laikotarpį, pagrindą, tačiau šios procesinės pareigos neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog atsakovė mokėjimus atliko nereguliariai. Atsakovei nenurodžius kurias sąskaitas ji apmoka, apeliantas turėjo teisę atlikti ankstesnių atsakovės skolų užskaitas, tačiau kaip jau minėta, tokių užskaitų pagrindo buvimo šiuo atveju ieškovas neįrodinėjo. Pažymėtina, jog civilinis procesas grindžiamas rungtyniškumo principu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui ieškinio reikalavimo nepagrindus CPK leistinais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto ieškinį atmetė.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi išlaidos: atsakovė prašo priteisti iš apelianto 340 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato paslaugos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nors atsakovės prašoma priteisti suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugos) įtvirtinto maksimalaus dydžio, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, atsiliepime išdėstyta ta pati pozicija ta pati kaip ir pirmosios instancijos teisme, iš apelianto atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Ecoservice projektai“ 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovės G. D. naudai.