- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- II-383-298/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00474-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovei Eglei Mačionienei, liudytojams G. S., K. S.- M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. M. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1541-2021 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 29 d. nutarimu (toliau- Nutarimas) A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 110 straipsnio 1 dalį paskirta 430 eurų bauda, už tai, kad 2021 m. kovo 15 d. atlikus planinį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, surašius 2021 m. kovo 19 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-65-(14.48.78.), nustatyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra tvarkingas, naudojamas pagal paskirtį, šiaurės vakarinėje žemės sklypo pusėje tvora, želdiniai, kiemo statiniai užima valstybinės žemės dalies plotą - 0,0315 ha. Tokiais veiksmais pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos, kuriose numatyta, kad „žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: <...> savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų“.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2021 m. rugpjūčio 16 d. gautas pareiškėjo A. M. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau- Institucija) 2021 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1541-2021. Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Šalies argumentai
Skunde Pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Taip pat, skunde nurodoma, kad Pareiškėjas nebuvo informuotas apie planinį žemės sklypo patikrinimą, todėl 2021 m. kovo 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ZN-65-(14.48.78.) yra neteisėtas ir negali būti pripažįstamas teisėtu pagrindu administracinei teisenai pradėti. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Nutarime nenurodyta kokiais veiksmais Pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nutarimas nemotyvuotas.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. balandžio 6 d., gavęs Institucijos pareiškimą, susipažinęs su institucijos naujai pateikta informacija ir siekdamas nustatyti sklypo ribas, kurios Institucijos teigimu patenka į valstybinės žemės teritoriją, bei laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų, 2021 m. gegužės 4 d. elektroniniu būdu portale zpdris.lt buvo pateiktas jo prašymas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo (paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis prašymas iki šiol neišnagrinėtas, atsakymas negautas. Bylos nagrinėjimo metu pasiteiravus pareigūno, kodėl iki šiol nepriimamas sprendimas, jam buvo atsakyta, kad tai yra kitas etapas.
Skunde teigiama, kad Institucija Pareiškėjui perkėlė įrodinėjimo pareigą, tačiau ANK 567 straipsnio 2 dalyje nustatyta, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vien įstatymo suteikti įgaliojimai pradėti administracinę teiseną nesuteikia teisės Institucijos darbuotojams pradėti administracinę teiseną bet kada, bet kuriam asmeniui, bet kuriomis aplinkybėmis, nepriklausomai nuo konkrečios situacijos. Tokiu būdu yra pažeidžiamas ne tik konkrečių asmenų teisės, bet ir paneigiami visi teisinės valstybės pagrindai (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, o Pareiškėjo skundas nepagrįstas. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad apie planuojamą patikrinimą Pareiškėjas buvo informuotas 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. 48SD-2448-(14.48.104.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ (toliau » - Raštas Nr. 2448), kuris buvo išsiųstas registruotų laišku Pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Informacinis registruotas laiškas apie planuojamą patikrinimą buvo išsiųstas ir Pareiškėjo sutuoktinei 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. 48SD-2449-(14.48.104.) “Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo” (toliau Raštas Nr. 2449) jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) Nr. 2448 ir Nr. 2449 nurodyta, kad <.. atsižvelgiant į šalyje paskelbtą karantiną <... > Jūsų dalyvavimas nepageidautinas. Apie patikrinimo rezultatus būsite informuotas atskiru raštu atlikus žemės sklypo naudojimo patikrinimą». Institucija Pareiškėjui nedalyvaujant 2021 m. kovo 15 d. atliko patikrinimą vietoje, surašė 2021 m. kovo 19 d. patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-65-(14.48.78.), kuriame konstatavo, kad nesilaikoma 11.6 nuostatų reikalavimų, nustatyti pažeidimai - žemės sklypo tvora užtverta, kiemo statiniais, želdiniais užimta valstybinės žemės dalis, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos, kuriose numatyta, kad „žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisdami gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų“. Visa tai, kas išdėstyta, objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališkos žemės užėmimo) požymius.
Institucija atsiliepime į skundą nurodo, kad nors Pareiškėjas ir teigia, kad jis nežinojo žemės sklypo ribų ir niekas jam ankščiau nesakė, kad jo tvora yra valstybinėje žemėje, tačiau Institucija mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui, turi būti žinomos jam nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos.
Institucija nesutinka su Pareiškėju, kad Nutarimas nepagrįstas, o pažeidimo padarymas yra grindžiamas prielaidomis. Institucija pažymi, kad pažeidimas yra užfiksuotas 2021 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. 48ŽN-65-(14.48.78.) bei matavimų schemoje (M:500), iš kurios aiškiai matyti žemės sklypo riba ir tvora užtverta valstybinės žemės dalis, užimtos valstybinės žemės dalies plotas. Matavimų schemoje yra nurodyti sutartiniai ženklai žymintys žemės sklypo ribą ir tvorą. Institucija, įvertinusi patikrinimo metu gautus bei Institucijoje esančius dokumentus, pagrįstai konstatuoja, kad padarytas aukščiau nurodytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Neteisėti Pareiškėjo veiksmai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakomybė pritaikyta tinkamai, o Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai atmestini (b. l. 21-23).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundo nagrinėjimo teisme metu skundą palaikė ir nurodė, kad minėta žemės sklypą įsigijo, yra pirkimo-pardavimo sutartis. Yra nustebęs, kad per 9 metus niekas jo neinformavo, kad jis užima valstybinę žemę. Kai pirko žemės sklypą, jis buvo apjuostas tvora.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė teisme paaiškino, kad nesutinka su skundu, Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Palaiko atsiliepimą į skundą. Pažeidimas užfiksuotas ir iki šios dienos nepašalintas. Žemės sklypo savininkas privalo žinoti jam priklausančio žemės sklypo ribas. Mano, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas padarytas dėl nežinojimo.
Liudytojas G. S. teisme parodė, kad atliko planinį žemės sklypo patikrinimą. Žemes sklypas tvarkingas, želdiniais užima apie 315 arų valstybinės žemės. Žemės sklypo savininkui registruotu paštu buvo išsiųsti laiškai dėl planinio žemės sklypo patikrinimo. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad visi tos gatvės žemės sklypai užima valstybinę žemę.
Liudytoja K. S.-M. teisme parodė, kad kai jie įsigijo žemės sklypą, tvora jau stovėjo. Buvęs žemės sklypo savininkas nurodė, kad žemės sklypo ribos ten kur tvora.
Motyvuojamoji dalis
A. M. skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, pavyzdžiui, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis. ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-361/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012).
Pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismo vertinimu, Institucijos nutarimas, kuriuo Pareiškėjas buvo pripažinta kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, yra formalaus pobūdžio, nutarime nepateikta jokia pažeidimo ir jį patvirtinančių įrodymų analizė, iš esmės nenurodyti jokie motyvai, leidę Institucijai suformuoti įsitikinimą, kad padaryta veika atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl toks visiškai nemotyvuotas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame iš esmės nėra atlikta jokio įrodymų vertinimo, nenurodyti nusižengimo kvalifikavimo motyvai, neaišku kokiais įrodymais remiamasis, kokias konkrečiai faktines aplinkybes šie įrodymai patvirtina ar paneigia ir kokios išvados jais remiantis darytinos, nenurodyti jokie motyvai. Teismo vertinimu tokiu būdu Institucija visiškai apribojo ne tik Pareiškėjo teisę žinoti, kokie faktiniai duomenys liudija, kad pareikšti kaltinimai buvo pagrįsti ir įtikinami, kokie bylos įrodymai rodo, kad jis suvokė ir norėjo pažeisti įstatymų reikalavimus. Teismas, negali patikrinti skundžiamo nutarimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo, nes iš esmės nėra jo aprašomosios-motyvuojamosios dalies. Be to, pažymėtina, kad Institucija nenustatinėjo Pareiškėjo kaltės, nors būtent Institucijai tenka pareigia įrodyti patraukto atsakomybėn asmens kaltę.
Tiek Pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė K. S.-M., kuri skundo nagrinėjimo teisme metu buvo apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad jiems įsigijus Nutarime nurodytą žemės sklypą, jis buvo apjuostas tvora, buvęs savininkas nurodė, kad žemės sklypo ribos ten, kur eina tvora. Be to, Pareiškėjas nurodė, kad tvoros dalis, kuria pagal 2021 m. kovo 19 d. patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-65-(14.48.78.) atitverta valstybinė žemė, eina tiesia linija, kuri pereina į gretinus žemės sklypus. Šiuo Pareiškėjo teiginius patvirtina liudytojo G. S. parodymai teisme, kur jis parodė, kad planinio Vilniaus r., Mickūnų sen., Galgių k., Mokyklos gatvės žemės sklypų naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad visuose minėtos gatvės žemės sklypuose buvo nustatyti analogiški pažeidimai. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad Pareiškėjas, įsigijęs minėtą žemės sklypą, negalėjo numatyti, kad žemės sklypą juosianti tvora išeina už žemės sklypo ribų ir atitveria valstybinę žemę, t. y. jis užima valstybinę žemę.
Kaip jau minėta, administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik tyčia, t. y. asmuo privalo suprasti, kad jis savavališkai užima valstybinę žemę ir ja naudojasi neteisėtai ir nori taip veikti. Teismas, įvertinęs Nutarimą ir jam pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad Institucija, priimdama Nutarimą, iš esmės rėmėsi tik 2021 m. kovo 19 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-65- (14.48.78) ir formaliai nustatė, kad padarytas administracinis nusižengimas, tačiau nevertino, ar Pareiškėjo veiksmuose yra visi būtini ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad Pareiškėjas suprato, kad jis savavališkai užima laisvą valstybinę žemę ir norėjo taip veikti. Kaip jau minėta, Institucijai kyla pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę ir pašalinti visus neaiškumus ir abejones kaip to reikalauja iš nekaltumo prezumpcijos išlaukiantis in dubio pro reo principas.
Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Nutarimas priimtas neteisėta ir nepagrįstai, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių Pareiškėjo tyčią savavališkai užvaldyti laisvą valstybinę žemę, todėl Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
A. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1541-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį A. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.