- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e1-752-939/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19125-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Laima Lubauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. J. 2024 m. gegužės 20 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) bendrabučio kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. K., o būtent pargriovęs ją ant lovos, spyrė dešine koja į galvos smilkinį, kairės rankos kumščiu sudavė tris smūgius į nugaros sritį, naudodamas fizinę jėgą užlaužė dešinę ranką už nugaros, taip smurtaudamas nukentėjusiajai L. K. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl odos nubrozdinimo kaktos vidurinėje dalyje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, nugaros kairėje pusėje, abejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog su L. K. kartu gyvena nuo 2023 m. gruodžio mėnesio. L. priklausančiame bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, vaikų neturi. Su L. sutaria gerai, ji alkoholio nevartoja, o jis grįžęs iš darbo kartais išgeria alaus. Neatsimena kada, bet jam buvo paskirtas smurto artimoje aplinkoje orderis, tą laiką gyveno pas mamą (duomenys neskelbtini) kaime. 2024 m. gegužės 20 d. dienos metu buvo darbe, o po darbo nuėjo pas draugą išgerti alaus adresu (duomenys neskelbtini). Pavartojęs su draugu V. alkoholinių gėrimų, t. y. alaus ir degtinės, būdamas neblaivus sugalvojo iš L. pasiimti striukę, tačiau pats nesupranta, dėl ko jam jos reikėjo, kadangi buvo šiltas metas. Tačiau prieš tai jam buvo paskirtas smurto artimoje aplinkoje orderis, todėl galimai dėl to nusprendė pasiimti savo daiktus. Paskambinus telefonu L. jam sutiko paduoti striukę. Jiems abiems susitikus laiptinėje, kartu nuėjo iki L. buto ir ji jam padavė striukę. Kadangi buvo neblaivus, galimai tarp jo ir L. įvyko žodinis konfliktas, tačiau negali pasakyti, dėl kokių priežasčių. Nelabai atsimena, kaip jis L. įstūmė į jos kambarį. Daugiau negali atsiminti įvykio aplinkybių, kaip ir kur sudavė L. Prisipažįsta, kad galimai sukėlė L. fizinį skausmą ir galėjo ją sužaloti, tačiau dėl to nuoširdžiai gailisi ir atsiprašys L. Taip pat neatsimena, kaip išvijo L. iš jos namų, tikriausiai buvo stipriai išgėręs. Atsimena tik tą momentą, kai atvyko policijos pareigūnai. Negali paaiškinti, kodėl būdamas neblaivus smurtauja prieš L., galimai pasidaro agresyvus ir konfliktiškas. Šiuo metu gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini) kaime ir su L. nebendrauja, taip pat nuo įvykio dienos nevartoja alkoholinių gėrimų, dirba (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo R. J. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.
Nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. pažįsta apie pusę metų, o kartu gyveno apie 4 mėnesius jai priklausančiame bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini). Jis dirba miške, bet kai užgerdavo, į darbą neidavo 2 savaites. Ji pati niekur nedirba, nes turi 50 procentų nedarbingumo. Kai R. būna blaivus, yra draugiškas, mielas, o kai išgeria būna pasiutęs. Kai neblaiviam R. kažką pasakydavo ar padarydavo, jam niekas netinka, jis pradeda šūkauti ir rėkauti bei puola muštis. Per 6 mėnesius nuo draugystės, R. prieš ją smurtavo gal 6 kartus. Visada rašė pareiškimus, ikiteisminiai tyrimai buvo pradėta, tačiau nežino nei vieno jų baigties, nei kaip jį nubaudė. Kiek atsimena, balandžio mėnesį R. buvo paskirta smurto artimoje aplinkoje orderis. Gegužės pradžioje neblaivus R. taip pat smurtavo prieš ją, buvo įspyręs į koją, taip pat sudavė kumščiu į galvą, todėl buvo uždarytas 2 paroms Kaune. Jam grįžus iš Kauno, R. nematė apie savaitę. Tik 2024 m. gegužės 20 d., kai įvyko įvykis, jai būnant pas draugę tame pačiame name, kur gyvena ji, kitoje laiptinėje, apie 16 val. 30 min. jai paskambino neblaivus R. ir paprašė, kad jam paduotų striukę. Ji sutiko paduoti, tik jam pasakė, kad susitiks lauke. Grįždama namo, 3 aukšto laiptinėje sutiko R. Jie kartu nuėjo iki jos buto ketvirtame aukšte, R. pats pasakė, kad palauks už durų. Ji paėmė jo striukę iš kambario ir nunešė iki bendro naudojimo koridoriaus, kur stovėjo R. Jis apsirengė striukę ir išėjo į laiptinę. Ji įėjo į butą, pasiėmė raktus, nes norėjo eiti pas draugę ir uždariusi duris norėjo jas užrakinti, tačiau nespėjo, nes grįžo R., atidarė jos buto duris ir su ranka ją įstūmė į vidų. R. jai pasakė, kad atsisėstų ant lovos. Ji atsisėdo, tiesiog vykdė jo nurodymus, nes bijo pasakyti kokį žodį. Jis jos paklausė: „ar žinai už ką tave mušu?“. Galimai jis turėjo omenyje panaudotą prieš ją smurtą, kai jam paskutinį kartą iškvietė policijos pareigūnus. Ji jam atsakė, kad nežino už ką. R. jai atsakė: „už tai, kad tu pastoviai man kvieti policiją ir rašai pareiškimus“. Tiksliai neatsimena, kokioje padėtyje buvo, galimai sėdėjo. R. jai spyrė koja į galvą, ir ji nukrito ant nugaros ant lovos, pradėjo verkti, pajautė momentinį fizinį skausmą, vėliau ant kaktos atsirado „mėlynė“. Po spyrio į galvą ji išsigando, prašė R., kad jos nemuštų. Tačiau R. jai nieko nesakė, bet ją parvertė ant pilvo ir paėmęs jos dešinę ranką, ją užlaužė už nugaros, o kitos rankos kumščiu R. jai tris kartus sudavė į nugarą. Nuo šių veiksmų jautė ilgalaikį skausmą, ant dešinės rankos atsirado trys „mėlynės“. Ji vis tiek verkė ir prašė, kad jos nemuštų. R. jai pasakė: „eik tu iš namų kol gyva“, o pats atsigulė į jos lovą. Ji buvo labai išsigandus ir iš karto išėjo pas draugę kitoje laiptinėje. Pabuvus nusiramino ir iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko pareigūnai, R. jos lovoje miegojo. Medikų pagalbos ji atsisakė. Jokių medikamentų nevartojo. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko, nes negalėjo, kadangi turėjo prižiūrėti draugės vaikus. Pas ekspertus nuvyks pirmadienį. Civilinio ieškinio nereikš. Po įvykio jos R. atsiprašė, tačiau ji jam neatleido. Jis niekada nepripažino savo kaltės, todėl jeigu reiks, sutiks atlikti akistatą. Kiek pažįstami, R. pastoviai jai dėl visko kaltina. Ji nori su juo nutraukti santykius, nes nemato ateities ir nenori daugiau patirti smurto. Nori, kad jį nubaustų įstatymų nustatyta tvarka, kad jis pasimokytų iš savo klaidų. Anksčiau prieš ją R. J. buvo smurtavęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam buvo paskirta kardomoji priemonė. Nuo kardomosios priemonės paskyrimo niekas nepasikeitė.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, L. K. pareiškė, jog 2024 m. gegužės 20 d. apie 21 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini) buto kambaryje prieš ją smurtavo jos buvęs sužadėtinis R. J., t. y. kairės rankos kumščiu sudavė tris smūgius į nugaros sritį, naudodamas fizinę jėgą jai užlaužė dešinę ranką už nugaros ir spyrė dešine koja į galvą. Po šių visų suduotų smūgių juto fizinį skausmą.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. J. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, jog šių metų gegužės 20 d. apie 21 val. 51 min. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. Z. (ekipažas AP-1707), patruliuojant nustatytu maršrutu iš Alytaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjos buvęs sugyventinis R. J., kuriam uždrausta artintis prie pranešėjos, atėjo į jos namus, ją sumušė ir išvarė, pats pasiliko bute. GMP atsisako, mažamečių vaikų nėra. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja L. K., kuri paaiškino, jog prieš ją smurtavo jos buvęs sužadėtinis R. J. Ant merginos išorinių kūno sužalojimų nebuvo matyti. Užėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini) jame ant lovos rado gulintį minėtą asmenį. Pažadinus jį, šis apie konfliktą nieko nepaaiškino. Tikino, jog patys viską žino. Vėliau tikino, jog jos nemušė.
Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. J. tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo nurodyta, jog 2024 m. gegužės 20 d. 22 val. 16 min. L. K. buvo nustatytas 0,17 promilių girtumas su alkoholio kiekio matuokliu „DRAGER 7510Nr. ARJK-0094“, patikros sertifikato Nr. 2066139, 2024 m. gegužės 20 d. 22 val. 19 min. R. J. buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas su alkoholio kiekio matuokliu „DRAGER 7510Nr. ARJK-0094“, patikros sertifikato Nr. 2066139.
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta nefilmuojama.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog L. K. nustatyta odos nubrozdinimas kaktos vidurinėje dalyje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, nugaros kairėje pusėje, abejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. J. ir nukentėjusioji L. K. gyvena kartu neįregistravę santuokos, veda bendrą namų ūkį, vaikų neturi. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą savo partnerės nukentėjusiosios L. K. atžvilgiu, kuomet šis pargriovęs ją ant lovos, spyrė dešine koja į galvos smilkinį, kairės rankos kumščiu sudavė tris smūgius į nugaros sritį, naudodamas fizinę jėgą užlaužė dešinę ranką už nugaros, taip smurtaudamas nukentėjusiajai L. K. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl odos nubrozdinimo kaktos vidurinėje dalyje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, nugaros kairėje pusėje, abejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje ir sukėlė fizinį skausmą. Taigi tarp visų kaltinamojo R. J. atliktų neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios L. K. sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo R. J. įvykdyti veiksmai bei kilę padariniai atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis R. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. R. J. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.
Dėl bausmės skyrimo bei kitų klausimų
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis R. J. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis R. J. Lietuvos Respublikoje teistas, paskirta bausmė neatlikta. Kaltinamasis R. J. yra baustas administracine tvarka ir turintis dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų. Kaltinamasis yra dirbantis – vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), turintis nepilnametį išlaikytinį. Kaltinamasis psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Šiuo atveju kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis R. J. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – partnerę L. K. Pastebėtina, kad praeityje kaltinamasis buvo nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Tokia nustatyta aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja kaip linkusį smurtauti prieš sau artimiausius žmones bei įžūliai ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, nedrausmingą kaltinamojo R. J. asmenybę, visas jį charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus jam prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų bei aplinkybių pagrindu kaltinamajam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nėra tikslinga taikyti šiam kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį R. J. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jam skiriamas uždraudimas – vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kaltinamojo R. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. J. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 20 d. 25 val. 56 min. iki 2024 m. gegužės 21 d. 15 val. 31 min. Šis laikas įskaitomas į R. J. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog kaltinamasis R. J., neatlikęs Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką. Kaltinamajam R. J. paskirtos bausmės turi būti subendrintos BK 64 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas paskirtas bausmes iš dalies sudeda, tai yra prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Kaip jau minėta, kaltinamasis R. J. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. K. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog šis kaltinamasis yra linkęs smurtauti prieš sau artimiausius žmones. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant kuo labiau įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, R. J. kartu su bausme skiriama ir prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Ši kardomoji priemonė R. J. panaikinama tik įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. J. paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės ir paskirti R. J. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šios bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti R. J. į jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 20 d. iki 2025 m. gegužės 21 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. J. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos – 2024 m. liepos 4 d.
Ikiteisminio tyrimo metu R. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam R. J. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Išaiškinti kaltinamajam R. J. ir tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.