Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Dabuta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „DPD Lietuva“ 4 830 Eur skolą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nuosavybės teise valdė riedžius Electric unicycle, KS-S22PRO nuo jų įsigijimo fakto, pagal išankstinę sąskaitą (Proforma invoice), išrašyta Kingsong Intell Co., LTD, už du riedžius 4 000 USD, neįskaičiuojant transportavimo išlaidų iš Kinijos. Apmokėjimo faktas patvirtintas 2022 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 8. Ieškovė susitarė su pirkėju R. P., sudarydama pirkimo-pardavimo sandorį, kad jam parduos abu riedžius už 5 870 Eur. Pirkėjas 2024 m. liepos 31 d. vizito metu pas ieškovę pagal 2024 m. liepos 31 d. kasos pajamų orderį, Serija DAB Nr. 202402, įmokėjo 50 Eur, o ieškovė išrašė 2024 m. liepos 31 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, kuria pirkėjas priimdamas ir pasirašydamas įsipareigojo nupirkti riedžius už sutartą kainą – 5 870 Eur. Ieškovė išleistu 2024 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. D24-7 tą prekę parengė transportavimui pasirinkdama DPD siuntų pervežimo bendrovę ir DPD PVM sąskaitų faktūrų Nr. 4761109 ir Nr. 4761110 pagrindu išsiuntė dvi siuntas su riedžiais į Vilnių pirkėjui. Minėtos siuntos adresato (pirkėjo) nepasiekė, o ieškovė (pardavėjas) neatgavo išsiųstų prekių, nes jos dingo arba kitaip - jos buvo pavogtos. Pirmą kartą pareiškus pretenziją DPD kurjerių bendrovei, atsakovė kategoriškai vengė prisiimti kaltę, atsisakė atlyginti nuostolius. Ieškovė buvo priversta surinkti daugiau duomenų apie siuntų identifikavimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (toliau - ir RRT), siekdama išspręsti kilusį ginčą dėl nuostolių atlyginimo. RRT ginčo nagrinėjimo laiku atsakovė visiškai pripažino kaltę ir sutiko atlyginti žalą, todėl prie ieškinio kaltę grindžiančių įrodymų ieškovė neprideda, nes laikoma, kad kaltininkas nustatytas jam asmeniškai prisipažįstant ir ginčas dėl to nebekyla. Tačiau žalą apskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 12 straipsnį, kurio 5 dalyje įtvirtinta pašto paslaugos teikėjo pareiga siuntėjui atlyginti sumą, lygią dviguboms siuntimo išlaidoms, jeigu pašto siunta dingsta dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės, o šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog patirti netiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomi. Išnagrinėjusi ieškovės prašymą, RRT padarė išvadą, kad į bylą nepateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodomų prekių siuntimą minėtose siuntose ir 2024 m. spalio 17 d. sprendimu konstatavo, kad ieškovės prašymas atlyginti didesnę sumą nei numatyta taisyklių 12.1.2.1 papunktyje, nebuvo pagrįstas, todėl netenkintinas. Ieškovė ieškiniu kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo kompensacijos dydžio priteisimo. Dėl kaltės ginčas buvo išspręstas, tačiau dėl patirtos žalos kompensacijos dydžio išmoka ieškovės netenkina, nes ji prarado dvi brangias prekės. Atsakovė savo veiksmais padarytos žalos nuostolių nepatiria, nes taisyklėmis yra nustatytos tikslios grąžintinos sumos dalis konkrečiu atveju neatsižvelgiant į siuntos turinio vertę, kas iš esmės prieštarauja esminiams proporcingumo ir teisingumo principams.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad šis ginčas kilo tarp pašto paslaugos naudotojo (ieškovės) ir teikėjo (atsakovės). Ieškovė pasinaudojo Pašto įstatymo 12 straipsnio numatyta galimybe ikiteismine tvarka kreiptis į RRT dėl ginčo su pašto paslaugos teikėju išnagrinėjimo. RRT šalių ginčą išsprendė 2024 m. spalio 17 d. nutarimu, kuriuo ieškovės reikalavimą dėl 5 798 Eur grąžinimo, atmetė. Į šiame ginče nagrinėto reikalavimo sumą įeina ir byloje nagrinėjamo ieškinio reikalavimo suma (4 830 Eur). Taigi, ieškiniu iš esmės reiškiamas tas pats reikalavimas, kurį ikiteismine tvarka RRT jau išnagrinėjo. Ginčo šalys per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti išnagrinėti jų ginčą iš esmės. Nutarime šalims išaiškinta, kad kreipimasis į teismą nelaikomas šio nutarimo apskundimu, tačiau nutarimas įsiteisėja ir tampa privalomu vykdyti, pasibaigus aukščiau nurodytam ieškinio pateikimo teismui terminui. Per nurodytą terminą ieškinys teismui nebuvo pateiktas. Pakartotinis tapataus ginčo nagrinėjimas teisme nėra galimas ir teismas turėjo šį ieškinį atsisakyti priimti, o paaiškėjus šioms aplinkybėms ieškinio nagrinėjimo eigoje - palikti ieškinį nenagrinėtą. Ginčo paslaugų teikimo santykiai prasidėjo 2024 m. rugpjūčio 4 d., kai apie 14 val. ieškovė užsakė dviejų siuntų pristatymo paslaugą, paimant siuntas iš siuntėjo MB „Dabuta“ Klaipėdoje ir pristatant gavėjui R. (pavardė nenurodyta, kiti duomenys - tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Vilniuje. Pasirinktas paslaugos tipas - ,nuo durų iki durų”. Šalių (ieškovės ir atsakovės) susitarimas dėl siuntų pristatymo buvo sudarytas naudojant www.esiunta.lt tinklapyje esančią paslaugų užsakymo sistemą. Užsakydama siuntų pristatymo paslaugas, ieškovė patvirtino sutikimą su pridedamomis Taisyklėmis ir už paslaugas apmokėjo. Todėl 2024 m. rugpjūčio 5 d. siuntos buvo priimtos iš siuntėjo ir pristatytos į DPD Klaipėdos siuntų paskirstymo terminalą, išrūšiuotos ir nukreiptos į paskirties terminalą Vilniuje. Iš Vilniaus terminalo, 2024 m. rugpjūčio 6 d. siuntos nukreiptos pristatyti ir tą pačią dieną, 10:56 val. bei 11:02 val. pristatytos gavėjui, ieškovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau kilus ginčui ir patikrinus pristatymo koordinates nustatyta, kad kurjerio atlikto pristatymo vietos koordinatės visiškai sutampa su ieškovės nurodytu krovinio pristatymo adresu. Atsakovė nežino, koks buvo siuntos turinys, t. y. negali patvirtinti, kad siuntose buvo supakuoti būtent du ieškovės nurodyto modelio riedžiai ir atsakovei nėra žinoma šių prekių kaina. Nei priėmimo iš siuntėjo metu, nei perdavimo gavėjui metu siuntos turinys netikrinamas, todėl atsakovei nebuvo ir nėra žinoma, ar ieškovės siuntose iš tiesų buvo ieškovės nurodytos prekės. Pašto siuntų siuntimo atveju, siuntėjai, kaip ir ieškovė, atsakovės kurjeriams perduoda sandariai supakuotas, paženklintas lipdukais su kodais (arba lipduką atsiveža kurjeris), paruoštas siuntimui pašto siuntas (Taisyklių 6.1, 8.1 punktai), kurių turinys neturi ir negali būti žinomas nei siuntą priimančiam kurjeriui, nei atsakovei. Todėl kilus ginčui reikalavimus reiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad siunta jis išsiuntė ieškinyje nurodytas prekes, t. y. du riedžius Electric unicycle KS-S22PRO. Ieškovė šių prekių turėjimą grindžia išankstine sąskaita (Proforma Invoice) bei nurodo, kad už šiuos riedžius apmokėjo 4 000 USD 2022 m. vasario 15 d. mokėjimo pavedimu, t. y. prieš beveik du su puse metų iki aptariamų aplinkybių. Ieškovė nepateikia nei galutinės sąskaitos už šias prekes (sąskaita - proforma yra tik išankstinio mokėjimo dokumentas), nei prekių pristatymo, importo dokumentų (ieškovė mini, kad prekės pagamintos Kinijoje), nei dokumentų, patvirtinančių, kad prekės buvo įtrauktos į ieškovės buhalterinę apskaitą. Nors ieškovė mini, kad su pirkėju buvo sudarytas pirkimo - pardavimo sandoris, riedžių pardavimą pirkėjui R. P. ieškovė įrodinėja Kasos pajamų orderiu ir tik savo išankstine PVM sąskaita - faktūra, kurioje neišskirtas PVM, sąskaita neturi numerio, pirkėjo gimimo data nurodyta nepilnai ir t. t. Ieškovė neužsiima prekyba riedžiais ar panašiomis priemonėmis. Iš ieškovės tinklapio www.dabuta.lt matyti, kad ji užsiima statybinės įrangos pardavimu ir nuoma, siūlo įrangos pristatymo paslaugą. Todėl keista, kodėl tariamam pirkėjui R. P. palikus vos 50 Eur depozitą, ieškovė jam išsiuntė neva 5 780 Eur kainuojančias prekes, neturėdama jokio mokėjimo užtikrinimo. Kadangi prekės parduotos su pristatymo sąlyga, tikėtina, kad nuosavybės teisė ir atsitiktinio žuvimo rizika perėjo prekių pirkėjui nuo prekių perdavimo kurjeriui momento, todėl ieškovė negali reikšti jokių reikalavimų, o žalą patyręs asmuo yra gavėjas ir pirkėjas. Be to, ieškovė nuosekliai akcentuoja tai, kad kaip pašto siunta buvo siunčiamos brangios prekės, tačiau nepaaiškina, kodėl, jos nuomone, didelės vertės prekių siuntimui ieškovė pasirinko pašto siuntų paslaugą, neatlikus nei siuntos įvertinimo, nei užsakius siuntos draudimą. Ieškovė reiškia reikalavimus kaip pašto siuntos pristatymo paslaugos užsakovė - siuntėja, todėl ieškinio reikalavimų vertinimui esminės reikšmės turi tai, kad atsakovė DPD veikė kaip pašto paslaugos teikėjas. Todėl net jei konstatuojama, kad siuntos prarastos pristatymo metu, pašto paslaugos teikėjo atsakomybė būtų ribota, tiek pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį, tiek pagal galiojančius teisės aktus. Taisyklių 12.1.2. punktas numato, kad kai siuntos gabenamos Lietuvos teritorijoje, jei dėl DPD kaltės dingsta arba yra sugadinamos siuntos, DPD atlygina žalą prarastų ar trūkstamų prekių, daiktų verte, bet ne daugiau kaip 520 Eur už siuntos pakuotę, kas jau yra ieškovei kompensuota ir tai patvirtina pridedami mokėjimo pavedimai. Pašto įstatymas numato dar mažesnę paslaugos teikėjo atsakomybės ribą (dvigubos siuntimo išlaidos), todėl paslaugos teikėjui Taisyklėmis prisiėmus didesnę atsakomybę, užsakovo - siuntėjo teisės nėra pažeidžiamos, priešingai - joms suteikiama didesnė apsauga, nei numatyta įstatymu. Jei teismas laikytų, kad siunta pristatymo procese buvo prarasta, taikytina ribota pašto paslaugos teikėjo atsakomybė, kurios maksimalią sumą atsakovė ieškovei jau yra išmokėjusi, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.