- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-1041-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Rokjita“
- Trečiasis asmuo
- R. Š., Z. B., Nacionalinei žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Rokjita“, Šilutės rajono savivaldybės administracija, E. M., Valstybės įmonė Registrų centras
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ūkininko V. J. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ūkininko V. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rokjita“, tretieji asmenys R. Š., Z. B., Nacionalinei žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl teisių pažeidimo pašalinimo ir nepagrįsto praturtėjimo priteisimo ir R. Š. priešieškinį V. J., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Rokjita“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės administracija, Z. B., E. M., Valstybės įmonė Registrų centras dėl statinio kadastrinių matavimų, deklaracijos bei statinių teisinės registracijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Tauragės apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašo įpareigoti atsakovę UAB „Rokjita“ pašalinti jai priklausančias ir/arba naudojamas transporto priemones bei kitą nekilnojamąjį turtą iš ūkininkui V. J. nuosavybės teise priklausančio inžinerinio statinio - kiemo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovei UAB „Rokjita“ ateityje bet kokiomis formomis ar būdais be ieškovo leidimo naudotis inžineriniu statiniu - kiemo aikštele, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini) ir priteisti ieškovui iš atsakovės 2 500 Eur, kuria UAB „Rokjita“ nepagrįstai praturtėjo V. J. sąskaita, Ieškovas nurodė, jog 2009-10-14 ieškovas pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu įsigijo pastatą – dirbtuves, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kitą inžinerinį statinį - kiemo aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nuo pat ginčo aikštelės įsigijimo, jos dalimi nuolat naudojasi atsakovė. Joje yra nuolat parkuojamos atsakovei priklausančios sunkiosios transporto priemonės - vilkikai bei jų priekabos. Ieškovas su atsakove nėra sudarę jokio rašytinio ar žodinio susitarimo, todėl akivaizdu, jog aikštele atsakovė naudojasi be jokio teisinio pagrindo. 2015-11-11 antstolis K. K. parengė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0118/15/0010, kuriame konstatavo, kad matininkas R. G., remdamasis ieškovo nuosavybės dokumentais, pamatavo bei parengė aikštelės ribų planą, ribas pažymėjo riboženkliais. Protokole buvo konstatuota, jog dalis aikštelės yra neabejotinai užstatyta ieškovui nuosavybės teise nepriklausančiais vilkikais bei vilkikų priekabomis. Ieškovas ne kartą informavo atsakovę dėl vykdomų neteisėtų veiksmų, ji supažindinta su 2015-11-11 faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga, tačiau atsakovė ignoruoja pranešimus arba akivaizdžiai vilkina kilusio nesutarimo sprendimą. Dėl nurodytų neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškovas negali tinkamai ir iki galo įgyvendinti savo, kaip aikštelės savininko, valdymo teisių. Ieškovas neleistinai užstatytoje aikštelės dalyje negali parkuoti savo žemės ūkio transporto priemonių ir padargų, o todėl patiria daug nepatogumų. Atsakovė, savavališkai ir be teisinio pagrindo naudodamasi ieškovui priklausančiu inžineriniu statiniu, neabejotinai nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Normalioje ūkinėje - komercinėje praktikoje suvokiama, jog sunkiojo transporto parkavimo paslauga yra atlygintinė, t. y. už parkavimo aikštelės nusidėvėjimą ir parkavimo aikštelės savininko patiriamus nepatogumus yra mokamas šalių sutartas nustatyto dydžio atlyginimas. Atsakovė ilgą laiką savo vilkikus ir jų priekabas neteisėtai ir neatlygintinai parkuodama ieškovui priklausančioje aikštelėje, nepatyrė jokių išlaidų. Tuo tarpu ieškovas be aukščiau nurodytų nepatogumų patyrė ir tiesioginius praradimus - aikštelės būklė buvo bloginama atsakovės neteisėtais veiksmais. Dėl šios priežasties ieškovas turi teisę prašyti priteisti sumą, kuria atsakovė yra nepagrįstai praturtėjusi ieškovo sąskaita.
2. Ieškovas su priešieškiniu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas, neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovas teigia, kad R. Š. nurodo, kad kiemo aikštelės kadastro duomenys, 2012-11-21 deklaracija Nr. 1, privalo būti panaikinti, nes registruojant aikštelės kadastro duomenis, buvo nesilaikyta konkrečių viešosios teisės aktų reikalavimų. Visi jo argumentai yra susiję su tariamais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų nustatymo ir tikslinimo taisyklių pažeidimais. Ieškovas su šia pozicija nesutinka. Aukščiau nurodomus R. Š. argumentus paneigia VĮ Registrų centras ir matininko E. M. atsiliepimuose nurodytos aplinkybės. Šie asmenys aiškiai nurodė, jog VĮ Registrų centras, atlikdamas bet kokių duomenų/dokumentų registraciją, vykdo jam pateikiamų dokumentų formos ir turinio kontrolę. Tokia pareiga įtvirtinta imperatyviose teisės aktų nuostatose. Todėl VĮ Registrų centre gali būti registruojami tik tokie duomenys, kurių pateikimo forma atitinka teisės aktų reikalavimus. Tai reiškia, kad tiek kiemo aikštelės kadastro duomenų byla, tiek ginčijama 2012-11-21 deklaracija Nr. 1, šių dokumentų/duomenų registracijos metu atitiko visus formos ir turinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, R. Š. argumentas atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas. Taip pat jis teigia, kad kiemo aikštelė kadastrinių duomenų nustatymo metu neegzistavo, todėl tariamai negalėjo būti nustatyti jokie šio statinio kadastro duomenys. Su šiuo tikrovės neatitinkančiu argumentu ieškovas taip pat nesutiko. Tai, kad kiemo aikštelė su ribomis, atitinkančiomis įregistruotus kadastro duomenis, egzistavo kadastro duomenų nustatymo metu, įrodo pačios kiemo aikštelės registracijos faktas bei trečiojo asmens matininko E. M. atsiliepime nurodytos aplinkybės. Tai, kad kiemo aikštelė, atitinkanti įregistruotus kadastro duomenis, ir šiuo metu egzistuoja, įrodo ieškovo pateikiamas nepriklausomo statybų eksperto aktas. Akte aiškiai konstatuojama, kad dalis kiemo aikštelės, be kita ko, ta dalis, kuri yra neteisėtai valdoma atsakovės, yra užpilta žvyro ir skaldos sluoksniu. Nukasus šį sluoksnį, visame aikštelės perimetre yra aptinkamas asfaltbetonio sluoksnis. Šis įrodymas paneigia R. Š. dirbtinai sukurtą poziciją bei pagrindžia ieškovo skunde dėl Įsakymo panaikinimo nurodomus argumentus, jog dalis kiemo aikštelės buvo užpilta būtent atsakovės ir/arba R. Š., sąmoningai siekiant remtis faktu apie tariamą kiemo aikštelės neegzistavimą. Dėl prašymo panaikinti kiemo aikštelės teisinę registraciją atsisakymo neprieštarauja. Trečiojo asmens prašymai panaikinti kiemo aikštelės kadastro duomenis, 2012-11-21 deklaraciją Nr. 1, yra grindžiami vieninteliu pagrindu - tariamai nustatant ir įregistruojant kiemo aikštelės duomenis nebuvo laikomasi tuo metu galiojusių viešosios teisės aktų reikalavimų. Tai reiškia, kad R. Š. ginčija VĮ Registrų centro veiksmus tikrinant ir/arba registruojant kiemo aikštelės kadastrinius duomenis. Šios aplinkybės neleidžia abejoti, jog priešieškinio reikalavimai yra išimtinai administracinio pobūdžio, todėl turi būti nagrinėjami administraciniame teisme.
3. Atsakovė ir trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje teigia, jog dirbtuves su kiemo aikštele, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 2009-10-14 pirkimo - pardavimo sutartį ir nuo pat šio momento atsakovė nuolat neteisėtai naudojasi dalimi tos aikštelės, užstatydamas ją ieškovui nepriklausančiomis transporto priemonėmis, kurios, ieškovo žiniomis, galimai priklauso atsakovei. Šias faktines aplinkybes ieškovas įrodinėja VĮ Registrų centro NTR centrinio duomenų banko išrašu apie savo statinius ir antstolio K. K. 2015-11-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tačiau ir iš šių dokumentų matyti, jog kiemo aikštelė kaip nekilnojamojo turto objektas, buvo suformuotas tik 2012-11-20 sudarius kadastrinių matavimų bylą, įrašas viešame registre apie tai galioja nuo 2012-11-23, o nuosavybes teisę ieškovas į kiemo aikštelę įgijo ne 2009-10-14 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, o pagal 2012-11-21 deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Iš minėtos deklaracijos matyti, kad ieškovas joje nurodė 1962 m. statinio projektą Nr. V. Kaip paaiškėjo nagrinėjimo metu, šio projekto niekas neturi - jo nėra nei archyvuose. Ieškovas reikšdamas reikalavimus UAB „Rokjita“ ir teigdamas, jog būtent ši įmonė parkuoja transporto priemones ieškovo kiemo aikštelėje, įrodymų apie transporto priemonių priklausomybę teismui nepateikė. Taip pat visiškai neaišku, kuo remiantis teigiama, jog vieno mėnesio kompensacija už naudojimąsi aikštele sudaro 34,72 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškinyje yra nutylimos kitos svarbios aplinkybės, kurios gali turėti esminės reikšmės sprendžiant šalių ginčus. Pažymėjo, jog prie ieškovui priklausančių pastatų nėra suformuotas joks žemės sklypas, t. y. jis tik faktiškai naudojasi prie statinių ir po jais esančia valstybine žeme, šios naudojamos žemės plotas ir ribos nėra nustatyti. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad gretimybėje su ieškovo statiniais (duomenys neskelbtini), yra kitas pastatas – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims R. Š. ir Z. B.. Taip pat šiame pastate yra ir Šilutės rajono savivaldybei priklausančios patalpos, kuriose yra Vainuto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Prie pastato įstatymų nustatyta tvarka taipogi nėra suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas, tačiau tiek prie ieškovo V. J. statinių, tiek prie Š – B. priklausančio pastato jiems eksploatuoti yra pradėtos žemės sklypų formavimo procedūros. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės skyriaus vedėjo 2013-09-27 įsakymu „Dėl Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“, prie statinio - dirbtuvių (duomenys neskelbtini), yra patvirtinti suformuoto žemės sklypo ribos ir plotas ha (žemės sklypo numeris projekte 106), o V. J. tuo pačiu įsakymu yra suformuotas ir patvirtintas 0,46 ha žemės sklypo plotas ir ribos, sklypo projektinis Nr. 110. Yra pradėtos nurodytų sklypų plotų ir ribų keitimo procedūros, nes paaiškėjo jog dalis V. J. kiemo aikštelės patenka į formuojamo žemes sklypo, kurio projektinis Nr. 106, ribas. R. Š. ginčų ne teisme nagrinėjimo tvarka 2016-04-12 yra padavęs skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriui. Skunde yra keliami kiemo aikštelės suformavimo bei įregistravimo NT registre teisėtumo klausimai. Iki šiol jis nėra išnagrinėtas.
4. Atsakovas ir trečiasis asmuo R. Š. priešieškinio du pirmus prašymus: panaikinti inžinerinio statinio - kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus 2012-11-20 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 88/37744, bei pripažinti negaliojančia V. J. 2012-11-21 Deklaraciją Nr. 1 apie kito inžinerinio statinio - kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, palaikė, prašė juos patenkinti. Prašymo panaikinti kito inžinerinio statinio - kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, atsisakė, sutiko su trečiojo asmens VĮ Registrų centro atsiliepime nurodytais argumentais.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija spręsti ieškinio pagrįstumą prašę teismo, o priešieškinį pripažino, taip pat neprieštaravo, kad būtų priimtas trečiojo asmens atsisakymas dėl prašymo panaikinti kiemo aikštelės teisinę registraciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinys atmestas, priešieškinis patenkintas. Teismas nusprendė panaikinti inžinerinio statinio - kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus 2012-11-20 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 88/37744; pripažino negaliojančia V. J. 2012-11-21 Deklaraciją Nr. 1 apie kito inžinerinio statinio - kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą; priėmė R. Š. atsisakymą dėl prašymo panaikinti kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas priteisė iš V. J. R. Š. 61,50 Eur žyminio mokesčio ir 2 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš V. J. 33,32 Eur pašto išlaidų valstybei. Sprendimui įsiteisėjus teismas nusprendė grąžinti įmonei UAB „Rokjita“ 2016-06-06 SEB banke į Šilutės rajono apylinkės teismo sąskaitą sumokėtą 2 500 Eur sumą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo.
6.1. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad jis yra ginčijamos žemės sklypo dalies savininkas. Tik išsprendus žemės sklypų ribų klausimą, galima nagrinėti ginčus dėl teisės pažeidimų.
6.2. Teismas pažymėjo, kad norėdamas ginti savo teises teisme, jis privalo įrodyti dvi aplinkybes: jis yra aikštelės savininkas ir jo teisės yra pažeistos.
6.3. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sunkvežimiai ir priekabos, parkuojamos ginčijamoje aikštelės dalyje, priklauso atsakovei.
6.4. Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad 2012-11-21 deklaracijoje Nr. 1 įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad aikštelė pastatyta pagal 1962 m. statinio projektą Nr. V. Taip pat nepagrįstai lentelėje nurodytas kiemo aikštelės plotas 2 421 m², baigtumas 100 procentų, nors iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad tokia aikštelė 2012 m., tai yra deklaracijos užpildymo metu, neegzistavo. Dėl to minėtą deklaraciją pripažino negaliojančia.
6.5. Teismas, vadovaudamasis CPK 33 str. 2 d. atmetė ieškovo argumentą dėl to, jog priešieškinio reikalavimai yra išimtinai administracinio pobūdžio, turi būti nagrinėjami administraciniame teisme.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovo ieškinį ir atmesti trečiojo asmens priešieškinį ir/arba trečiojo asmens priešieškinį perduoti nagrinėti kompetentingam administraciniam teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Teismas neturėjo teisės priimti trečiojo asmens priešieškinio - trečiasis asmuo neįrodė realaus teisinio suinteresuotumo reikšti priešieškinį byloje.
7.2. Priimdamas sprendimą dėl Deklaracijos panaikinimo Teismas grubiai pažeidė LAT suformuotą precedentą tokio tipo bylose
7.3. Priimdamas sprendimą teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles - priešieškinis dalyje dėl Aikštelės registracijos panaikinimo ir Aikštelės kadastro duomenų panaikinimo yra teismingas administraciniam teismui.
7.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog neegzistuoja jokie archyviniai Aikštelės duomenys, taip pat nepagrįstai konstatavo, jog Aikštelė nėra išlikusi.
7.5. Priimdamas sprendimų nestabdyti bylos teismas sukūrė ydingą procesinę situaciją.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Atsakovė UAB „Rokjita“ nuosekliai laikėsi pozicijos , jog ji neprivalo atsakyti pagal ieškinį, apie tai nurodė dar 2016-06-17 teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį, tačiau ieškovas per beveik 3 (tris) metus vykusį bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme taip ir nepateikė nei vieno įrodymo, jog UAB „Rokjita“ yra susijusi su ieškovo ieškinyje nurodytais jo teisių pažeidimais.
8.2. Atsakovės turto Aikštelėje nėra.
8.3. Šioje byloje nustatyta , kad žemės sklypai, kaip atskiri turtiniai vienetai, nei prie V. J. priklausančių statinių, nei prie R. Š., Z. B. bei savivaldybės statinių nėra suformuoti, prie jų ir po jais esanti žemė yra valstybės. Taigi, faktiškai naudojamų žemės sklypų ribos nėra nustatytos ir aiškios.
Šalies argumentai
8.4. Teismas pagrįstai nestabdė bylos, nes kitų įrodymų pagrindu, o ne remdamasis dar neįsiteisėjusiu įsakymu, nustatė, jog 2012 metais NTR įregistruotos Aikštelės kadastro duomenys buvo nustatyti neteisingai.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Pirkimo-pardavimo sutarties ieškovas į bylą net nėra pateikęs. todėl ja remiamasi nepagristai.
9.2. Žemės sklypai, kaip atskiri turtiniai vienetai. nei prie V. J. priklausančių statinių nei prie Š., Z. B. bei savivaldybės statinių nėra suformuoti, prie jų ir po jais esanti žemė yra valstybės,
9.3. R. Š. turi teisę į žemės įsigijimą ar nuomą pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999-03-09 nutarimo nuostatas ir šios teisės visas apimtimi realizavimas yra betarpiškai susijęs su ieškovo V. J. Aikštelės kadastrinių duomenų nustatymo teisingumu bei 2012-11-21 Deklaracijos Nr. 1 apie statybos užbaigimą teisėtumu, todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. Š., siekdamas apginti įstatymo saugomus interesus, turėjo teisę kreiptis į teismą ir reikšti savo savarankiškus reikalavimus.
9.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, nes priėmė nagrinėti R. Š. priešieškinį, kuriame suformuluoti reikalavimai yra grynai administracinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
11. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Ieškovas 2009 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (tai nurodyta Valstybės įmonės Registrų centro išraše) įsigijo pastatą - dirbtuves (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kitą inžinerinį statinį - kiemo aikštelę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - Aikštelė), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2012 m. parengė dokumentaciją ir Aikštelę įregistravo viešajame registre.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Byloje ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų jis negali pilnai valdyti visos jam nuosavybės teise priklausančios Aikštelės. Atsakovė nurodo, kad jos turto Aikštelėje nėra. Trečiasis asmuo nurodo, kad Registrų centre ieškovas Aikštelę įregistravo naudodamasis klaidingais duomenis. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas trečiojo asmens priešieškinį panaikino Aikštelės Deklaraciją ir kadastrinius matavimus. Priimdamas šį sprendimą teismas nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, kt. teisės aktai. Teismas be minėtų teisės aktų, vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 17VĮ-1819-(14.17.2.) bei jį lydinčiais dokumentais (patikrinimo vietoje aktais).
14. Teisėjų kolegija pažymi, jog Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės rajono skyrius 2016 m. rugsėjo 12 d. priėmė įsakymą Nr. 17VĮ-1819-(14.17.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1887 „Dėl Vainuto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas), juo pakeistos suprojektuotų žemės sklypų Nr. 110 ir Nr. 106 ribos ir dydis pagal matininko D. V. parengtą situacijos brėžinį. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra pabrėžta, kad minėtu įsakymu nustatyta, jog prie V. J. pastatų bendras sklypo dydis turėtų būti 0.54 ha , o prie R. Š., Z. B. ir savivaldybės - 0,29 ha (t. 1, b. l. 159). Dėl to Įsakyme nuspręsta, kad suprojektuotų žemės sklypų Nr. 110 ir Nr. 106 ribos ir dydis turėtų būti tikslinami. Akcentuotina, kad šis Įsakymas yra ieškovo apskųstas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (t. 3, b. l. 164-170). Šios nutarties priėmimo metu esančiais duomenimis ieškovo skundas dėl Įsakymo dar nėra išnagrinėtas, nes jo nagrinėjimas sustabdytas (t. 3, b. l. 162-163). Pastebėtina ir tai, kad formuojant sklypus pagal minėtą Įsakymą, dalis ieškovo kiemo aikštelės „k“ patenka į sklypo Nr. 106 ribas. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent dėl šios persidengiančios teritorijos naudojimo ir kilęs ginčas tarp ieškovo ir UAB „Rokjita“.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
16. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 252/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
17. Šiai teisinei situacijai spręsti aktualu tai, jog, kaip anksčiau nurodyta, nagrinėjamoje civilinėje byloje trečiasis asmuo savo teisę (suinteresuotumą) reikšti priešieškinį kildina iš Įsakymo. Trečiasis asmuo teigia, jog Įsakymo pagrindu trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui buvo suformuotas žemės sklypas, kurio dalis persidengia su ieškovui priklausančia kiemo Aikštele. Trečiasis asmuo nurodo, kad Įsakymas yra galiojantis.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad su atsiliepimu į trečiojo asmens priešieškinį ieškovas pateikė rašytinius duomenis (įrodymus,) pagrindžiančius faktą, jog Įsakymas, kurio pagrindu trečiasis asmuo grindžia savo teisę reikšti savarankiškus reikalavimus šioje byloje yra galbūt negalutinis bei ginčytinas, kadangi ieškovas dar 2016 m. spalio 3 d. Įsakymą, vadovaudamasis 2010 m. rugsėjo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintomis Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis, apskundė Nacionalinei žemės tarnybai (t. 3, b. l. 163, 164-169). Ieškovo pateiktas skundas buvo priimtas, jam suteiktas identifikavimo numeris, iki šios nutarties priėmimo dienos nėra išnagrinėtas. Dėl minėtų priežasčių konstatuotina, kad Įsakymu suformuoti sklypai (jų ribos ir plotai) vienareikšmiškai dar negali būti pripažinti kaip neginčytinai suformuoti.
19. Kolegija pabrėžia, kad susidarė situacija, kad trečiojo asmens nurodomas žemės sklypas toks (vertinant ribas ir plotą), kaip jis nurodo pagal Įsakymą, trečiajam asmeniui priklausantiems statiniams eksploatuoti, teisiškai neginčytinai nėra suformuotas. Dar kartą akcentuotina ir sutiktina su ieškovu, kad Įsakymas yra apskųstas ir todėl Įsakymu nustatyti sprendiniai (formuojamų žemės sklypų plotai) šiuo metu negali būti vertinami kaip iki galo neginčytinai nustatyti bei įregistruoti.
20. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog kol nėra išnagrinėtas skundas dėl Įsakymo kaip tokio, koks jis šiuo metu yra priimtas, trečiasis asmuo neturėjo teisės šioje civilinėje byloje reikšti priešieškiniu keliamų reikalavimų. Neatmetama situacija, jog įvertinus skundo dėl Įsakymo argumentus bei galbūt pakeitus / pakoregavus Įsakymu nustatytas sklypų ribas, trečiojo asmens interesas reikšti priešieškinyje nurodomus reikalavimus išnyks.
21. Spręstina, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės reikšti reikalavimų dėl kiemo Aikštelės teisinės registracijos, kadastro duomenų ir Deklaracijos panaikinimo, nes šie priešieškinio objektai, esant ginčytiniems aptartų žemės sklypų riboms ir plotams, negali būti vertinami kaip susiję (įtakojantys) bei pažeidžiantys trečiojo asmens teises ir / ar teisėtus interesus. Kolegijos vertinimu, tik iki galo išsprendus žemės sklypų ribų ir plotų klausimą, būtų galima spręsti šią bylą iš esmės. Procesiniai veiksmai šioje byloje turėjo būti atliekami taip, kad būtų galimas skundo dėl Įsakymo nagrinėjimas (Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis).
22. Kolegija sutinka su apeliantu, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą apie šiuos aspektus pasisakė tik fragmentiškai (dėl ieškovo reikalavimo), tačiau procesinio sprendimo dėl to nepriėmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai įvertino trečiojo asmens teisės reikšti priešieškinį egzistavimo, nes priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi apskųstu individualiu administraciniu aktu (Įsakymu), kuris yra ginčijamas ir galbūt koreguotinas, dėl to savaime negali būti laikomas neabejotinu įrodymų šaltiniu. Taigi, priimdamas sprendimą teismas suteikė prejudicinę galią ginčytinam individualiam administraciniam aktui. Dėl šių aplinkybių teismas pažeidė CPK 5 straipsnį bei įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 183, 185 straipsniai), todėl sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
23. Atskirai pažymėtina, kad teismas, spręsdamas teismingumo klausimą, pagrįstai vadovavosi CPK 33 straipsnio 2 dalimi.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, jog šioje byloje nėra galimas teisingas ieškinio bei priešieškinio reikalavimų išsprendimas, todėl atsižvelgus į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, spręstina, jog nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (išskyrus bylos dalį dėl jos dalies nutraukimo), byla šiuo aspektu perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodytais aspektais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 18 d. sprendimo dalį (išskyrus bylos dalį dėl dalies bylos nutraukimo) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.