Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-935/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
1A-332-935/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20918-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ugnius Trumpulis, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
A. D., L. Č., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus
Advokatai
Valdas Kersnauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-935/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20918-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.8.7.9 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,nuteistųjų gynėjams advokatams Valdui Kersnauskui ir Adolfui Remeikiui,nuteistiesiems A. D. ir L. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį areštu keturiasdešimčiai parų.

L. Č. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu septyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais ir 5 dalies 4 punktu, nuteistasis buvo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti mokslus, o baigus mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. D. ir L. Č. nuteisti už tai, kad jie 2020 m. gegužės 30 d., apie 16.00 val. viešoje vietoje, prie parduotuvės, esančios Liepų g. 1, Juodausių kaime, Lyduokių seniūnijoje, Ukmergės rajone, veikdami bendrininkų grupėje, A. D. būnant neblaiviam (nustatytas 1,87 promilės girtumas), iš chuliganiškų paskatų, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodydami aiškų elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, vartodami necenzūrinius žodžius, be jokios dingsties tyčia savo įžūliu elgesiu sukėlė muštynes, kurių metu A. D. nukentėjusiajam J. D. trenkė stikliniu buteliu į ant galvos uždėtą šalmą, kurio vertė 246 Eur, jį sugadino bei sukėlė nedidelį galvos skausmą, J. D. nulipus nuo motociklo ir atsitraukinėjant link parduotuvės, L. Č. spyrė ir nuvertė J. D. priklausantį motociklą „Aprilla Pegaso 650“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir padarė 431,65 Eur turtinę žalą, J. D. atsitraukiant, A. D., metė butelį į nugarą ir sukėlė fizinį skausmą, o L. Č. pribėgo prie D. D., pagriebė už šalmo priekinės dalies, jį tampė ir apgadino šį šalmą, tokiu būdu padarė 70 Eur turtinę žalą ir nukentėjusiajam D. D. įdrėskė į kairį antakį. Po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus 16.10 val., sugrįžus į įvykio vietą, L. Č. būnant neblaiviam (nustatytas 1,57 promilės girtumas), A. D., tyčia suėmė D. D. už kaklo, stūmė ir vieną kartą delnu sudavė per veidą, po suduoto smūgio D. D. laikant prispaustą prie žemės A. D., L. Č. pribėgo prie D. D., kumščiu sudavė vieną smūgį D. D. į kairį antakį, šiais bendrais nusikalstamais veiksmais, nukentėjusiajam J. D. sukėlė fizinį skausmą ir padarė 677,65 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajam D. D. padarė poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, kairės akies vokuose su odos įbrėžimu kairio antakio srityje ir kraujosruvą akies obuolio junginėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir 70 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais L. A. D. ir L. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam buvo paskirta arešto bausmė ir skirti vieną iš švelnesnių BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių.

3. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nuteistasis viso proceso metu, nevengdamas atsakomybės, nurodė visas įvykio aplinkybes, visiškai pripažino savo kaltę bei dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, geranoriškai jiems atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat nuosprendžiu priteistas išlaidas patirtas už atstovo dalyvavimą procese, be to, turtinę žalą atlygino ir kitiems civiliniams ieškovams.

4. Nuteistasis teigia, kad jis pamatė, jog L. Č. konfliktuoja su vienu iš nukentėjusiųjų, todėl, norėdamas pagąsdinti kitą nukentėjusįjį, siekdamas, jog šis nepultų L. Č., nestipriai sudavė jam stikliniu buteliu per šalmą. Nukentėjusysis pradėjo bėgti, todėl nuteistasis į jo pusę metė butelį, tačiau tikslo sužaloti nukentėjusiojo neturėjo, o tik norėjo nukentėjusįjį pagąsdinti. Buteliu į nukentėjusiojo nugarą jis pataikė netyčia. Be to, pats nukentėjusysis nurodė, kad jo patirtas skausmas dėl neteisėtų veiksmų nebuvo didelis. Nuteistasis nurodo, kad kitą nukentėjusįjį jis suėmė už kaklo, stūmė ir vieną kartą delnu nestipriai sudavė per veidą. Konfliktas ir muštynės įvyko spontaniškai, nuteistajam išėjus iš parduotuvės ir pamačius L. Č. konfliktą su vienu iš motociklininkų. Jis su L. Č. iš anksto nesitarė smurtauti prieš nukentėjusiuosius bei pažeisti viešąją tvarką ar visuomenės rimtį.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiesiems J. D. bei D. D. buvo sukeltas tiktai nedidelis fizinis skausmas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sureikšmino tai, kad A. D. nukentėjusiesiems smūgius sudavė į gyvybiškai svarbų organą galvą, ir visiškai nevertino to, kad nukentėjusiesiems buvo sukeltas tik nedidelis fizinis skausmas, o kito nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam D. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

6. Nuteistasis nesutinka su išvada, kad jo veiksmai buvo intensyvūs. Šiuo atveju nuteistasis konflikto metu tik nestipriai sudavė nukentėjusiajam J. D. stikliniu buteliu per šalmą bei metė tą patį butelį nubėgančio nukentėjusiojo pusėn, pataikė jam į nugarą, tačiau nukentėjusiojo nesužalojo. Vėliau, praėjus apie 10 minučių, vėl įsiplieskus konfliktui, nuteistasis tik suėmė už kaklo nukentėjusįjį D. D. ir jį pastūmė, delnu nestipriai sudavė per veidą, tačiau nukentėjusiojo D. D. nesmaugė. Nuteistajam neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis smaugė D. D.. Pats D. D. nurodė, jog jam buvo sugriebta už kaklo ir jis buvo pastumtas, tačiau apie jokį smaugimą nekalbėjo. Be to, ir kaltinamajame akte nurodyta, kad nuteistasis D. D. buvo suėmęs už kaklo ir stūmė, tačiau nenurodoma, jog nukentėjusysis būtų smaugiamas. Specialisto išvadoje Nr. G 1428/2020 (01) nukentėjusiajam D. D. kakle nebuvo nustatyti jokie sužalojimai.

7. A. D. pabrėžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog jis nebuvo konflikto iniciatorius, nors nusikaltimas ir buvo padarytas bendrininkų grupėje. Jo vaidmuo buvo antraeilis, veiksmai nebuvo intensyvūs, daugybiniai ar sukėlę kūno sužalojimus nukentėjusiems. Šiuo atveju nuteistasis, išėjęs iš parduotuvės, neteisingai įvertino situaciją bei įsivėlė į konfliktą.

8. Apeliantas pastebi, kad valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras neprašė skirti bausmės, susijusios su terminuotu laisvės atėmimu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu, t. y. areštu. Prokuroras, įvertinęs atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, prašė paskirti septynių mėnesių viešųjų darbų bausmę, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam paskirta arešto bausmė sukels sunkias socialines bei materialines pasekmes ne tik pačiam nuteistajam, bet ir jo artimiesiems, ypatingai trims mažamečiams vaikams, kuriuos jis išlaiko bei augina. Skunde pažymima, kad A. D. gyvena su sugyventine, jų šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Nuteistojo sugyventinė šiuo metu nedirba, ji yra ilgalaikėse vaiko auginimo atostogose ir gauna tik vaiko priežiūros išmoką, kitų pajamų ji neturi, todėl šeimos išlaikymo išlaidos tenka nuteistajam. Be to, apeliantas su savo trečiojo vaiko motina 2021 m. kovo 1 d. sudarė susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir nuo 2021 m. kovo 1 d. įsipareigojo nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 150 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų.

10. Apeliantas teigia, kad jis yra UAB „A.“ direktorius, šioje bendrovėje niekas kitas neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su bendrovės ūkine – finansine veikla, todėl arešto bausmės atlikimas sutrikdys bendrovės veiklą, kurios galimai nebus įmanoma atnaujinti, sudarys sąlygas santykių su klientais bei partneriais nutrūkimui. Dėl šios priežasties nukentės bendrovės darbuotojai, nes jie liks be pajamų šaltinio, galimai ir be darbo vietų, bei jų šeimos nariai, taip pat nukentės ir pats nuteistasis bei jo šeimos nariai.

11. A. D. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas, jau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, buvo padaręs reikiamas išvadas dėl savo neteisėtų bei neapgalvotų veiksmų. Jis nustojo vartoti alkoholį, įvertinęs visus neigiamus padarinius yra motyvuotas gyventi pagal visuotinai priimtinas moralės bei elgesio normas. Taigi skirti jam arešto bausmę šiuo atveju nėra tikslinga, bausmės tikslai gali būti įgyvendinti paskyrus švelnesnę bausmę nei areštas.

12. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių ar nepataisomų pasekmių, nuteistasis padarė reikiamas išvadas, nes po nusikalstamos veikos padarymo daugiau nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, geranoriškai atlygino tiek nukentėjusiems, tiek kitiems civiliniams ieškovams padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina pagrįsta išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be arešto bausmės atlikimo.

13. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažinti nuteistojo L. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką šis nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

14. Prokuroras nurodo, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai, t. y. kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik pagal alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje baudžiamojoje byloje aplinkybė, jog L. Č. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo nustatyta remiantis paties nuteistojo parodymais, alkotesterio parodymais (L. Č. nustatytas 1,57 promilės girtumas) bei liudytojų parodymais. Pats L. Č. parodė, kad jis įvykio metu buvo išgėręs. Jis teigė, kad, kai grįžo prie parduotuvės, jau buvo pavartojęs alkoholio. Jei būtų buvęs blaivus, taip nesielgtų. Tokie nuteistojo teiginiai leidžia daryti išvadą, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, pasak nukentėjusiųjų, juos užpuolę vyrai buvo akivaizdžiai neblaivūs. Liudytojas A. D. parodė, kad abu nuteistieji buvo neblaivūs. Aplinkybę, kad nuteistieji buvo neblaivūs suprato iš jų elgesio, kalbėjimo, judesių, be to, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Liudytoja R. M. taip pat parodė, kad nuteistieji buvo apsvaigę nuo alkoholio. Šią aplinkybę liudytoja suprato iš nuteistųjų akių, elgesio. Šie duomenys patvirtina, kad darydamas nusikalstamą veiką, L. Č. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, akivaizdu, jog apsvaigimas paskatino L. Č. nusikalstamą elgesį, susilpnino savikontrolę. Dėl savo būsenos (girtumo) nuteistasis nesugebėjo tinkamai vertinti savo veiksmų.

16. Teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis L. Č. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. D. ir prokuroro apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį tiek, kiek to prašoma nuteistojo A. D. bei prokuroro apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), t. y. teisėjų kolegija vertins tik tai, ar skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. D. už padarytą nusikaltimą buvo paskirta teisinga bausmė, bei tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo L. Č. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl nuteistojo A. D. apeliacinio skundo.

18. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. D. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, paminėtų įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas taikė tinkamai. A. D. paskirtoji bausmė yra teisinga ir nelaikytina aiškiai per griežta.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y., parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. D. prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat įvertino tai, kad buvo atlyginta nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala bei dalis neturtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuteistojo A. D. atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta tai, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

20. Aplinkybės, kad A. D. atsiprašė nukentėjusiųjų už padarytus nusikalstamus veiksmus, atlygino jiems priteistas išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti, tik patvirtina, jog nuteistasis gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų ir leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. D. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje nebuvo akcentuojama, kad aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo nustatyta ir atsižvelgus į tai, jog nusikalstamais veiksmais padaryta žala buvo atlyginta Vilniaus teritorinės ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui. Vis tik yra visiškai akivaizdu, jog į šį faktą buvo atsižvelgta, nes atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, yra nustatoma, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą tiems subjektams, kuriems ji buvo padaryta, o ne tik nukentėjusiesiems.

21. A. D. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už vienos nusikalstamos veikos, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymą. Šis smurtinio pobūdžio nusikaltimas buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad A. D. vaidmuo darant nusikaltimą, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nebuvo antraeilis, nes jis veikė ne mažiau aktyviai nei jo bendrininkas, t. y. A. D. vienam iš nukentėjusiųjų trenkė stikliniu buteliu į ant galvos uždėtą šalmą, tuo metu, kai nukentėjusysis traukėsi nuo nuteistojo, metė į jį butelį, kuriuo pataikė nukentėjusiajam į nugarą, vėliau A. D. buvo suėmęs kitam nukentėjusiajam už kaklo, stūmė šį nukentėjusįjį ir vieną kartą delnu sudavė į veidą. Dėl A. D. ir L. Č. bendrų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas bei vienam nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, nuteistųjų veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta ir turtinė žala. A. D. anksčiau yra ne kartą teistas, paskutinius tris kartus jis buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimų (taip pat ir priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai) padarymą, dviem atvejais jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, A. D. yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis yra baustas už tai, kad pasirodė girtas viešoje vietoje, įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė teisėtų jų reikalavimų bei aktyviais veiksmais jiems pasipriešino (t. 3, b. l. 46). Šios aplinkybės rodo, kad A. D. išvadų iš savo ankstesnio neteisėto elgesio nedaro, o jam taikytos švelnesnės poveikio priemonės (Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. D. už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubaustas viešųjų darbų bausmėmis, kurios buvo subendrintos, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. D. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo nubaustas laisvės apribojimo bausme (t. 3, b. l. 90-96)) pageidaujamų rezultatų nedavė, neprivertė jo keisti savo elgesio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad periodinis nusikalstamų veiksmų pasikartojimas rodo tai, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra vertintinas kaip visiškai atsitiktinio pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

22. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo pagrįstai paskirta viena iš griežčiausių, tačiau ne pati griežčiausia, BK 284 straipsnio sankcijose numatytų bausmių, t. y. areštas. Teigtina, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti tikslai negalės būti pasiekti nuteistajam taikant švelnesnę bausmę. Pažymėtina, jog A. D. paskirtos arešto bausmės dydis yra mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą arešto bausmės vidurkį. Taigi paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, priešingai – ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą.

23. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nusikalstami nuteistojo veiksmai nesukėlė sunkių ar nepataisomų pasekmių. Su tokiu apelianto teiginiu bendriausia prasme galima sutikti, tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistojo bei jo bendrininko veiksmai, be jokių abejonių, sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, taip pat vienam nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, o kitam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo apgadintas svetimas turtas. Taigi nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala trims įstatymuose saugomoms vertybėms, t. y. viešajai tvarkai, žmogaus sveikatai ir nuosavybei. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tuo atveju, jeigu dėl A. D. nusikalstamų veiksmų būtų kilusios kitokios pasekmės, nuteistojo veiksmai būtų kvalifikuoti pagal atitinkamą BK straipsnį. Taigi faktas, kad nusikalstamais A. D. veiksmais nebuvo sukelti sunkūs ar nepataisomi padariniai, niekaip nelengvina nuteistojo atsakomybės. Tvirtinti, kad paskirtoji bausmė neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo, kurį apibūdina jo pobūdis, kuris paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, ir laipsnis, kurį lemia nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės, nėra pagrindo.

24. Apeliantas akcentuoja, kad jo veiksmais nukentėjusiesiems buvo sukeltas nedidelis fizinis skausmas. Vis tik ši aplinkybė nėra pagrindas dar labiau švelninti paskirtąją bausmę. Čia pažymėtina, kad J. D. nurodė, jog jis dėl smūgio buteliu į galvą, nejuto didelio fizinio skausmo, nes galvą apsaugojo šalmas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra visiškai akivaizdu, jog šiam nukentėjusiajam buvo suduotas pakankamai stiprus smūgis į galvos sritį, nes šio smūgio poveikį nukentėjusysis pajuto net per šalmą. Be to, iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad nuo didesnio poveikio dėl nuteistojo mesto butelio nukentėjusįjį apsaugojo striukės apsaugos. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad nuteistasis buvo abejingas dėl jo nusikalstamų veiksmų galinčioms kilti pasekmėms, sunkesnių padarinių buvo išvengta iš esmės dėl atsitiktinių aplinkybių.

25. Iš tikrųjų skundžiamame nuosprendyje, motyvuojant A. D. skiriamos bausmės rūšies parinkimą bei šios bausmės dydį, yra nurodyta, kad A. D. buvo suėmęs nukentėjusįjį už kaklo ir smaugė. Tokia aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo nurodyta nepagrįstai, ji nebuvo nurodyta kaip įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybė ir aprašomojoje nuosprendžio dalyje. Vis tik šis faktas yra vertintinas tik kaip netinkamas sąvokos pasirinkimas ir pavartojimas, kuris neturėjo esminės reikšmės bausmės paskyrimui, tuo labiau, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, jog A. D. buvo suėmęs nukentėjusiajam D. D. už kaklo, stūmė šį nukentėjusįjį.

26. Pirmosios instancijos teisme valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras iš tikrųjų prašė A. D. skirti viešųjų darbų bausmę, t. y. švelnesnę bausmę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas. Vis tik toks prašymas niekaip neįpareigojo pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. D. skirti būtent tokią bausmę, kokios prašė prokuroras. Čia pažymėtina, kad A. D. paskyrus griežtesnę bausmę, prokuroras neteikė apeliacinio skundo dėl aptariamos nuosprendžio dalies, kas rodo, jog prokuratūra nuteistajam paskirtą bausmę vertina kaip teisingą.

27. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. D. turi tris vaikus, kuriuos, kaip jis pats tvirtina, išlaiko (toks nuteistojo teiginys yra grindžiamas dviem mokėjimo nurodymais, iš kurių matyti, kad nuteistasis savo dviejų vaikų išlaikymui 2021 m. vasario 8 d. ir 2021 m. kovo 12 d. pervedė po 300 Eur (t. 4, b. l. 81)). Vis tik baudžiamojoje byloje yra ir E. P. prašymas, iš kurio turinio matyti, kad A. D. faktu, jog turi vaikų, naudojasi siekdamas švelnesnės bausmės, jis šeimos neišlaiko ir nevykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutartimi patvirtintos sutarties dėl išlaikymo vaikui teikimo bei bendravimo tvarkos nustatymo sąlygų (t. 4, b. l. 19). Be to, iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje E. P. prašo iš A. D. priteisti vaikui išlaikymą bei nustatyti bendravimo tvarką su jų bendru vaiku. Iš E. P. ieškinio turinio matyti, kad A. D. su E. P. bei jų dviem bendrais vaikais negyvena nuo 2021 m. sausio 1 d., būtent nuteistasis sugyventinę bei vaikus iškraustė iš savo gyvenamosios vietos, vaikų išlaikymui jis tris kartus pervedė po 150 Eur, anksčiau pirmajam vaikui išlaikymą teikė tik iš dalies. Ieškinyje A. D. apibūdinamas kaip agresyvus, nenuspėjamas ir dažnai vartojantis alkoholį asmuo. Taigi apelianto teiginiai, kad jis gyvena su sugyventine ir savo mažamečiais vaikais, yra nepagrįsti, taip pat tik iš dalies yra pagrįsti teiginiai, jog jis rūpinasi ir išlaiko savo vaikus. Pažymėtina, kad objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad A. D. išlaikė ar išlaiko savo ir D. Š. bendrą vaiką, baudžiamojoje byloje nėra.

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepagrįsti apelianto nuogąstavimai, jog dėl arešto bausmės atlikimo sutriks ar net visai sustos jo vadovaujamos įmonės veikla. Nuteistasis turi galimybę įmonės veiklą organizuoti taip, jog ji nesutriktų tuo metu, kai nuteistasis atliks jam paskirtą arešto bausmę. Be to, pabrėžtina ir tai, kad įmonės vienintelė akcininkė R. D. turi teisę įmonės vadovu paskirti kitą kompetentingą asmenį, kuris užtikrins įmonės veiklos tęstinumą.

29. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl prokuroro apeliacinio skundo.

30. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nustatoma tais atvejais, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir toks apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nusikalstama veika, kurią L. Č. padarė kartu su kitu nuteistuoju, susideda iš dviejų epizodų, t. y. veiksmų, padarytų apie 16.00 val., ir veiksmų, padarytų po 16.10 val. Skundžiamame nuosprendyje buvo nustatyta, kad nuteistasis L. Č. buvo neblaivus, atlikdamas veiksmus po 16.10 val. Šie pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai prokuroro apeliaciniame skunde nėra ginčijami. Taigi, be jokių abejonių, dalis L. Č. nusikalstamų veiksmų buvo padaryti jam būnant neblaiviam, tokio fakto neginčijo pats nuteistasis, jį patvirtina ir alkotesterio rodmenys (t. 1, b. l. 32). Vis tik šis faktas savaime neleidžia daryti išvados, kad L. Č. nusikalstamiems veiksmams turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio.

31. Iš liudytojos R. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji nurodė, jog, jos vertinimu, abu nuteistieji buvo neblaivūs. Apie nuteistųjų apsvaigimą nuo alkoholio ji sprendė iš jų akių, kurios blizgėjo, bei nemandagaus elgesio (t. 4, b. l. 27). Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien subjektyvaus liudytojos vertinimo nepakanka tam, jog būtų galima be jokių pagrįstų abejonių konstatuoti, kad L. Č. viso konflikto metu buvo neblaivus. Čia pastebėtina, kad liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pagal nuteistųjų elgesį jai pasirodė, jog jie yra neblaivūs, tačiau ji negalėjo nurodyti, ar jie abu buvo neblaivūs (t. 2, b. l. 3). Taigi akivaizdu, kad ir pati liudytoja nebuvo tikra, ar abu nuteistieji tuo metu, kai užėjo į parduotuvę, t. y. prieš nusikalstamų veiksmų pradžią, buvo neblaivūs. Prokuroras nurodo, kad nukentėjusieji nurodė, jog juos užpuolę vyrai buvo akivaizdžiai neblaivūs. Vis tik toks prokuroro teiginys yra nepagrįstas. Iš nukentėjusiojo J. D. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jis teigė, kad A. D. buvo akivaizdžiai neblaivus, o L. Č. nebuvo akivaizdžiai neblaivus (t. 4, b. l. 15). Taigi šis nukentėjusysis nebuvo tikras dėl L. Č. neblaivumo. Nukentėjusysis D. D. pirmosios instancijos teisme nurodė tik tai, jog L. Č. neatrodė adekvačiai (t. 4, b. l. 15). Ikiteisminio tyrimo metu abu nukentėjusieji teigė, kad nuteistieji iš pažiūros buvo neblaivūs (t. 1, b. l. 59-60, 93-94). Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, teigtina, kad tiek liudytoja R. M., tiek nukentėjusieji įtarė, jog L. Č. nuo nusikalstamų veiksmų pradžios galėjo būti neblaivus, o tokį įtarimą grindė neadekvačiu jo elgesiu. Vis tik neadekvatus, įžūlus bei nemandagus asmens elgesys, be jokių abejonių, leidžia daryti tik išvadą apie netinkamą tokio asmens požiūrį į bendras visiems privalomas elgesio taisykles, kultūros stoką, o ne kategoriškai konstatuoti, jog toks elgesys būtinai yra nulemtas apsvaigimo nuo alkoholio. Liudytojas A. D. dalyvavo tik tuose įvykiuose, kurie vyko po 16.10 val., taigi pagal šio liudytojo parodymus negalima spręsti apie tai, ar L. Č. buvo neblaivus ir anksčiau.

32. Nuteistasis L. Č. teigė, kad jis iki 16.00 val. buvo blaivus, o alkoholį vartojo po pirmojo konflikto epizodo. Tokius L. Č. teiginius ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir A. D. (t. 3, b. l. 18-19). L. Č. teiginių, jog pirmojo epizodo metu jis buvo blaivus, nepaneigia jokie byloje užfiksuoti objektyvūs duomenys. Taigi šiuo atveju teigtina, kad L. Č. nusikalstamus veiksmus pradėjo daryti būdamas blaivus, o juos tęsė jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. nuteistojo elgesį nulėmė ne apsvaigimas nuo alkoholio, o jo netinkamas požiūris į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir nepripažino jos L. Č. atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroro apeliacinis skundas iš esmės neturi reikšmės, nes prašant nustatyti vieną nuteistojo L. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra prašoma niekaip kitaip keisti skundžiamą nuosprendį. Šiuo atveju jokių realių pasekmių L. Č. ar kitiems bylos baigtimi suinteresuotiems asmenims (pavyzdžiui, nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams ir pan.) net ir tenkinus prokuroro apeliacinį skundą nekiltų. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymas negalėtų esmingai pakeisti padarytos veikos pavojingumo ir L. Č. asmenybės vertinimo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, net ir nenustatęs atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, L. Č. paskyrė griežtesnę bausmę nei teisiamojo posėdžio metu prašė valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras, kurio įsitikinimu aptariama atsakomybę sunkinanti aplinkybė turėjo būti nustatyta.

34. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje prašoma iš L. Č. valstybei priteisti 207,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato suteiktą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

35. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, susijusią su nuteistuoju L. Č., apskundė prokuroras. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi nuteistajam L. Č. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas, nes baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti asmens teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva ir nepriklausė nuo nuteistojo valios. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-942/2016, 2K-3044-942/2015 ir kt.). Prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir yra atmetamas. Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju priteisti iš L. Č. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios atsirado dėl nepagrįsto ir reikšmės neturinčio prokuroro apeliacinio skundo, nėra pagrindo. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2A-1-788/2021 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. D. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo L. Č. netenkinti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis