- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- e2S-1431-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20246-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškiniu dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo kreipėsi į teismą, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovės G. K. 2507,88 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (56 Eur už sumokėtą žyminį mokestį ir 110,06 Eur už ieškinio parengimą). Reikalavimas grindžiamas tuo, kad 2016-07-30 ieškovės draustas turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini) – buvo užlietas. Patalpos buvo užlietos iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjai išmokėjo 2507,88 Eur draudimo išmoką. Nustatyta, kad dėl užliejimo metu padarytos žalos butui Nr. 2 yra atsakinga buto Nr. 12 savininkė – atsakovė G. K..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-16 nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir konstatavo, kad šalių sudarytosios taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983-6.986 straipsniai). Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad procesinės taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas sudarytąją taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Taikos sutartis patvirtinta tokiomis sąlygomis:
Žemesnės instancijos teismas
„1.Atsakovė įsipareigoja atlyginti ieškovo patirtą 2130,07 eurų dydžio žalą ir 450 eurų bylinėjimosi išlaidų t. y. viso 2580,07 eurus mokant kiekvieną mėnesį po 70 eurų įmoką.
2.Atsakovė įsipareigoja mokėti įmokas nurodytas šios sutarties 1 punkte mokant iki kiekvieno mėnesio kalendorinės 20 d., pradedant mokėti nuo 2017-11-20 ir mokant į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB Banke.
3.Atsakovei praleidus mokėjimo terminus nurodytus šios sutarties 1 punkte daugiau, kaip vieną mėnesį, ieškovas turi teisę išieškoti visą dar nesumokėtą sumą iš karto.
4.Atsakovė už kiekvieną uždelstą atsiskaityti su ieškovu dieną moka 0,04 % dydžio delspinigius.
5.Atsakovė įsipareigoja padengti teismo turėtas pašto išlaidas.
6.Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią kurių po vieną gauna sutarties šalys ir apylinkės teismas.
7.Ieškovas atsisako likusių kitų reikalavimų 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8.Sutarties šalys pareiškė, kad LR CPK 140 str. 3 d., 293 str., 294 str. numatytos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos ir suprantamos. Vadovaudamiesi LR CPK 87 str. 2 d. prašome grąžinti ieškovui 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.
9.Ši sutartis yra mūsų perskaityta, suprasta, atitinka mūsų valią ir pasirašyta. Sutarties šalys prašo teismo šią taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą Nr.e2-26804-868/2017 nutraukti.“
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė G. K. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nutartį.Nurodo, kad įvertinus civilinės bylos medžiagą, galima nustatyti, kad šioje byloje G. K. yra netinkama atsakovė. Teismui pateikia įvykio vietos nuotrauką, kurioje aiškiai matyti, jog avarija įvyko iki vandens skaitliuko. Tai laikoma namą aptarnaujančios įmonės atsakomybės sritimi. Atsakovė buvo suklaidinta dėl jai taikytinos civilinės atsakomybės, todėl pasirašė taikos sutartį. Vėliau suprato, kad pasielgė klaidingai.Dėl šios priežasties mano, kad šalių sudarytos sutarties taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus (netinkama atsakovė).Atsakovė nemoka lietuvių kalbos, yra pensinio amžiaus, norint apginti pažeistas teises jai būtina advokato pagalba. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad CPK tikslai įtvirtinti CPK 2 straipsnyje. Vienas iš jų yra siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Šiam tikslui civilinis procesas reglamentuoja taikinimo procedūrą (CPK 231 str.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008). Taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Taigi, situacija, kuomet šalys, siekdamos taikiai susitarti ir išspręsti tarp jų kilusį ginčą, sudaro taikos sutartį, pagal kurią atsisako tam tikrų reikalavimų ar prisiima tam tikrus įsipareigojimus ir pan., natūralus derybinio proceso rezultatas. Teismas tokiu abipusių nuolaidų būdu šalių sudarytos taikos sutarties neturi pagrindo netvirtinti, jei nenustato kitų taikos sutarties netvirtinimo pagrindų. Šiuo atveju pagrindų, dėl kurių 2017-10-16 Taikos sutartis galėjo (turėjo) būti netvirtinta, nėra. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino apie savo pareigą atlyginti kilusią žalą, kurią pagrindžia teismui ieškovės pateikti žalos vertinimo rašytiniai dokumentai. Buvo teisiškai pagrįsta ir įrodyta faktiniais duomenimis, jog: 1) 2016-07-30 ieškovės draustas turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini) – buvo užlietas; 2) Patalpos buvo užlietos iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini); 3) Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjai išmokėjo 2507,88 Eur draudimo išmoką; 4) Dėl užliejimo metu padarytos žalos butui Nr. 2 yra atsakinga buto Nr. 12 savininkė – atsakovė G. K.. Atsakovės argumentas dėl netinkamo jos kaip atsakovės įtraukimo į bylą, niekuo nepagrįstas ir deklaratyvus. Pastaroji nenurodo kokioms būtent imperatyvioms įstatymo normoms sudaryta Sutartis prieštarauja, nesugebėjo paaiškinti kuo tai pasireiškia. Tiek žalos mastui įvertinti, tiek ir žalos kilimo šaltiniui bei priežasčiai nustatyti buvo atliekami patikrinimai ir specialistų vertinimai, su kurių turiniu susipažinti turėjo galimybę ir atsakovė bei jos interesus atstovavęs advokatas. Atsakingiems darbuotojams nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad vanduo bėga dėl trūkusio šalto vandens ventilio, esančio 12 buvo (priklausančio atsakovei) patalpose. Buvo nustatyta, kad namo bendro naudojimo inžinerinės sistemos įtakos įvykiui neturėjo. Už bute esančios inžinerinės įrangos priežiūrą yra atsakingas buto savininkas, kuris turi pareigą užtikrinti tinkamą privačios nuosavybės teise priklausančio turto valdymą, šio turto techninės būklės palaikymą tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Ventiliai naudojami geriamojo vandens sistemose kaip uždaromoji armatūra, juos užsukant ar atsukant yra kontroliuojamas vandens tiekimas bute paties gyventojo iniciatyva. Vandens ventilis yra laikytinas vandens tiekimo ir vartojimo riba, nes šiuo ventiliu laisvai gali naudotis tik buto gyventojai – jo užsukimas neturi įtakos viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimui. Nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos kitiems asmenims pareigos tikrinti ventilių kokybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir nustatė, kad už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas. Šias aplinkybes patvirtino ir tretysis asmuo. Atsakovės pateikta fotonuotrauka nepaneigia, jog ji netinkama atsakovė ar yra neatsakinga už padarytą žalą. Būtent atsakovei pripažinus pareigą atlyginti padarytą žalą, siekiant išvengti didelių bylinėjimosi išlaidų ir ilgo bylinėjimosi proceso, šalys pasiekė kompromisą ir sudarė taikos sutartį dėl geranoriško žalos atlyginimo, kurią 2017-10-16 Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino nutartimi, ieškovė atsisakė dalies priteistos sumos (ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų), o atsakovė pilnai sutiko su žalos atlyginimu. Vėliau, atsakovės iniciatyva, 2017-11-06 tarp šalių buvo pasirašytas geranoriškas susitarimas Nr. 137036 (pridedamas), kuriame nuostolių atlyginimas išdėstytas atsakovei pagal dar jos pakoreguotą mokėjimo grafiką ir žalos atlyginimo terminais ir sumomis. Atsakovė pati nurodė kokiais terminais bei sumomis atlygins nuostolius, o ieškovė su tuo sutiko. Minėtas susitarimas tik patvirtina atsakovės valią sudaryti taikos sutartį, kurią teismas ir patvirtino, nes priešingu atveju, ji nesikreiptų pas ieškovą dėl tokios pat sumos (2580,07 eurai) išdėstymo tik ilgesniam laikotarpiui ir mokant mažesnę įmokos sumą (po 40 eurų). Atsakovei viso proceso metu atstovavo advokatas, pastarajai jos suprantama kalba, dalyvaujant vertėjai ir atsižvelgiant į amžių buvo išaiškintos Taikos sutarties sudarymo pasekmės, teisės ir pareigos. Taikos sutarties turinys derintas abiejų proceso Šalių. Tai patvirtino atsakovė parašu ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi, kurioje nurodoma, kad ši Sutartis Šalių yra perskaityta, suprasta, atitinka Šalių valią ir yra pasirašyta. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Pažymėtina, kad taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 str. 3 d.). Vadovaujantis CK 6.983 str. nuostatomis, teismas gali tvirtinti ir šalių taikos sutartį siekiant išspręsti kitus ginčytinus klausimus. Teismas tvirtina taikos sutartį, kai jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių ir trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia, šalims yra žinomos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 d.). Teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010). Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-634/2014). Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismui įsitikinus, kad Taikos sutarties sąlygas Šalys supranta ir jų siekia, Taikos sutartimi išreikšta tikroji Šalių valia, civilinę bylą pagrįstai ir teisėtai nutraukė. Iš nutarties turinio aišku, jog teismas Taikos sutartį patvirtino tik įsitikinęs jos atitiktimi imperatyvioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai. Taigi nėra jokio pagrindo abejoti Taikos sutarties sudarymo teisėtumu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.). Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 str.), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Kasacinės instancijos teismas taip pat savo praktikoje yra pasisakęs dėl teismo nepatvirtintos taikos sutarties, kuria buvo siekiama užbaigti ginčą teisme, bet kuri nebuvo teismo patvirtinta, sukeliamų teisinių pasekmių. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama proceso ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK, o taikos sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normų. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią, tačiau teismas, prieš ją tvirtindamas, turi pareigą patikrinti šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties ir tvirtinti CPK 140 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka. Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios, ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 str., 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Teismo nutarčiai, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjus, taikos sutartis įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 str.). Iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties. Patikrinti aplinkybes, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui ir ar taikos sutartis sudaryta laisva valia, yra teismo prerogatyva.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (draudikas) ieškiniu dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo kreipėsi į teismą, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovės G. K. 2507,88 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2016-07-30 ieškovės draustas turtas - butas (duomenys neskelbtini) – buvo užlietas ir patalpos buvo užlietos iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini). Ieškovė nustatė, kad dėl užliejimo metu padarytos žalos butui Nr. 2 yra atsakinga buto Nr. 12 savininkė – atsakovė G. K.. Šalys 2017 m. spalio 16 d. pateikė pirmosios instancijos teismui bendrą prašymą dėl sudarytos taikos sutarties patvirtinimo. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti taikos sutartį, motyvuodama tuo, jog sudarytos taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir pažeidžia atsakovės teises ir interesus, nes ji yra byloje netinkama atsakovė. Taip pat teigia, kad pateiktoje įvykio vietos nuotraukoje matyti, jog avarija įvyko iki vandens skaitliuko, kas yra laikytina namą aptarnaujančios įmonės atsakomybės sritimi. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo yra neįsiteisėjusi, šalių sudaryta taikos sutartis nėra patvirtinta. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovė jame išreiškė valią netvirtinti tokios taikos sutarties, nesutikdama su šios sutarties sąlygomis. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovės išreikštos valios nebuvimas nesuteikia pagrindo tvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį (CPK 140 str. 3 d.). Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teisme apeliantė, neatstovaujama advokato, sudarydama taikos sutartį, galėjo nesuprasti pasirašomos taikos sutarties pasekmių (Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog pateikiant teismui pasirašyti tarp šalių sudarytą taikos sutartį, atsakovės atstovas nedalyvavo). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui iš naujo.