- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2-11002-608/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05999-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Atsakovas
- G. K., T. K.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovų G. K. ir T. K. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams G. K. ir T. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų 884,88 Eur skolos, 64,58 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Ieškovė prašė teismą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovai teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovų rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė akcinė bendrovė ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“) tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovams asmenine nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto. Buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie gyvenamojo namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 str., 1.71 str. reikalavimus šilumos tiekėjas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovais neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už į butą tiektą šilumos energiją susidarė 884,88 Eur skola. Į nurodytą skolos sumą įskaičiuota 341,34 Eur suma, kuri ieškovei buvo perleista iš Vilniaus energijos. Atsakovai už suteiktą šilumos energiją su ieškove neatsiskaitė, priešingų duomenų byloje nėra (CPK 179 straipsnis).
Specialios paskirties akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ 2002 m. vasario 1 d. sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovės turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų skolas. Nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“. Nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė. Vykdant Nuomos sutarties sąlygas, 2017 m. kovo 29 d. ieškovei buvo perleisti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą atsakovai informuoti 2017 m. birželio 30 d. kartu su sąskaitomis už paslaugas pateikiant pranešimus, taip pat ši informacija buvo ir yra viešai skelbiama ieškovės interneto svetainėje http://www.chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82).
Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat išsiuntus bei įteikus atsakovams ieškinio su priedais kopijas, laikytina, jog atsakovai tinkamai informuoti apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis).
Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais yra sudariusios neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.384 str. 2 d.). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d. bei nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. patvirtinta, kad atsakovai įsipareigojimų laiku atsiskaityti už suteiktą šilumos energiją nevykdė, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. susidarė 884,88 Eur skola. Prievolės, kylančios iš sutarties arba įstatymo turi būti vykdomos sąžiningai, už gautą šilumą ir karštą vandenį atsakovai turi apmokėti. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovai atsiskaitė su ieškove dėl reikalaujamos sumos (CPK 185, 178 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas dėl 884,88 Eur skolos priteisimo iš atsakovų lygiomis dalimis laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 64,58 Eur palūkanų. Praleidę piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsakovai privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas. Kadangi atsakovai laiku neatsiskaitė su ieškove, atsakovai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. privalo sumokėti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų dydžio palūkanas, todėl iš atsakovų ieškovės naudai priteisiama 64,58 Eur kompensuojamųjų palūkanų lygiomis dalimis.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovų ieškovės naudai priteisiama 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovų ieškovės naudai lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 21,00 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą bei 1,68 Eur už Gyventojų registrų tarnybos išrašus, iš viso 23,55 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,16 Eur (CPK 92 straipsnis), ir yra priteisiamos iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis, nes pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu teismas
nusprendžia:
Priimti atsakovų G. K. ir T. K. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo G. K. ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ naudai 442,44 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt du eurus keturiasdešimt keturis euro centus) skolos, 32,29 Eur (trisdešimt du eurus dvidešimt devynis euro centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (474,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 11,77 Eur (vienuolika eurų septyniasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės T. K. ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ naudai 442,44 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt du eurus keturiasdešimt keturis euro centus) skolos, 32,29 Eur (trisdešimt du eurus dvidešimt devynis euro centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (474,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 11,78 Eur (vienuolika eurų septyniasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų G. K. ir T. K. į valstybės biudžetą 11,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 5,58 Eur (penkis eurus penkiasdešimt aštuonis euro centus). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovai neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.
Atsakovai sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.