Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. (V. V.) ieškinį atsakovei L. N. (buvusi pavardė V.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys UAB „Gelvora“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti santuokines pavardes, nustatyti prievolių pobūdį ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) santuoka buvo įregistruota Lietuvoje. Nepilnamečių vaikų neturi. Laikui bėgant išsiskyrė požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes, tikslai, vis labiau ryškėjo nesuderinamumas, daugėjo nesutarimų, atsirado tarpusavio susvetimėjimas. Šalys bendro ūkio neveda beveik 14 metų. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, todėl šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys yra darbingo amžiaus, todėl nei vienam iš jų tarpusavio išlaikymas nepriteistinas. Santuokos metu ieškovas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris po santuokos nutraukimo lieka ieškovo asmenine nuosavybe. Santuokos metu jokio dalintino nekilnojamojo turto, transporto priemonių šalys neįgijo. Ieškovas neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų, o atsakovės turimus kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims UAB „Gelvora“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui prašo pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais, nurodė, jog atsisako reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Paaiškino, kad šalys santuokos metu susilaukė vaiko, kuris šiuo metu yra pilnametis. Ieškovas dirbo pagal darbo sutartį, o atsakovė turėjo įmonę. Į jos veiklą ieškovas nesikišo. Ieškovui nežinoma kokiems tikslams atsakovė skolinosi lėšas, kur jas leido, tačiau jos nebuvo išleistos šeimos poreikiams tenkinti. 2005 ar 2006 metais atsakovė išvyko gyventi kitur, prašė ieškovo važiuoti su ja, tačiau jis nesutiko. Jokių ryšių su ieškovu ir šalių vaiku atsakovė nepalaiko. Nors atsakovė paliko šeimą, pristigo ir ieškovo iniciatyvos išsaugoti santuoką.

7. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis, 133 straipsnio 1-2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl santuokos nutraukimo.

8. Iš į bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo originalo nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo apskaityta Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenų matyti, jog santuokos nutraukimo metu šalys nepilnamečių vaikų neturi.

9. Remiantis ieškinyje ir ieškovo atstovės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda 14 metų (ieškovas gyvena ir dirba Lietuvoje, atsakovė deklaravusi išvykimą į užsienį), šalys santuokinių ryšių nepalaiko. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir priešingų aplinkybių nenurodė. Kadangi bendras ieškovo ir atsakovės gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, nėra tikslinga juos taikyti, todėl termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

10. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. CK 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

11. Iš ieškinio turinio ir ieškovo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys aukščiau nurodytų sutuoktinių pareigų nevykdo, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda, vienas kitu nesirūpina. Atsakovės išvykimas paliekant šeimą pripažintinas santuokos iširimo priežastimi (CK 3.60 str. 3 d.), tačiau ieškovas taip pat pripažįsta galimai rodęs per mažai iniciatyvos dėl santuokos išsaugojimo, todėl darytina išvada, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos.

12. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovui ieškiniu prašant nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovei atsiliepimo į ieškinį nepateikus, prieštaravimų nenurodžius, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

13. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašė po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes – V..

14. Patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad šiuo metu atsakovės pavardė yra N.. Teismo vertinimu, pavardės pakeitimas į santuokinę, nesant išreikštos atitinkamos atsakovės valios, prieštarautų CK 3.69 straipsnio 1 dalies esmei, kadangi joje įtvirtinta, kad pavardės pasirinkimo klausimas paliekamas sutuoktinio nuožiūrai.

15. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia palikti atsakovei turimą pavardę.

Dėl prievolių pobūdžio nustatymo.

14. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro ir VĮ Regitra duomenimis, šalys, gyvendamos santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių, neįgijo, todėl turto padalinimo klausimas nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas. Tačiau remiantis byloje surinktais duomenimis, santuokos metu atsirado prievolės tretiesiems asmenims UAB „Gelvora“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, todėl nutraukiant santuoką turi būti nustatytas jų pobūdis.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (jos suvaržymais ar tvarkymo išlaidomis), susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

16. Ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą visas atsakovės prievoles UAB „Gelvora“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pripažinti atsakovės asmeninėmis prievolėmis.

17. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad iš atsakovės vykdomas išieškojimas UAB „Gelvora“ naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-08-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7162-155/2009 priteisė iš atsakovės L. V. ieškovo AB Swedbank naudai 7855,20 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 7855,20 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 382,76 Lt bylinėjimosi išlaidų, nustatė, kad prievolė atsirado iš atsakovės ir AB Swedbank sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2010-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-464-340/2010 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-08-24 sprendimą, priimtą atsakovei už akių, pakeitė ir priteisė AB Swedbank naudai 15,90 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 7 366,31 Lt kredito sumą. 2015-12-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vykdomojoje byloje Nr. 0179/10/01386 išieškotojas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7162-155/2009 AB Swedbank pakeistas į UAB „Gelvora“.

18. Remiantis kasacinio teismo praktika, sutuoktinių santuokoje įgytų prievolių solidarumas nėra preziumuojamas, pripažįstama pareiga įrodyti prievolės bendrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Trečiasis asmuo UAB Gelvora pateiktame atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad prievolė kreditoriui būtų pripažinta atsakovės asmenine prievole. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir pripažįsta prievolę UAB Gelvora pagal Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismo 2009-08-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7162-155/2009 (pakeistą Vilniaus apygardos teismas 2010-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-464-340/2010), kurio pagrindu pradėtas priverstinis išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0179/10/01386, atsakovės asmenine prievole.

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo nurodyta prievolė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2VP-12455-592/2019, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, neegzistuoja, kadangi šioje byloje buvo nustatyta skolininko turto dalis vykdant išieškojimą jau minėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0179/10/01386 (išieškotojas UAB „Gelvora“) pagal Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-7162-155/2009. Dėl šios prievolės teismas pakartotinai nepasisako.

20. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo priimti teismo nuožiūra, įsiskolinimų fondo biudžetui bendrumo neįrodinėjo. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovė L. V. Fondui nebeskolinga, o vykdomosios bylos Nr. 0174/14/15359, Nr. 0174/14/12783, Nr. 0174/14/15353, Nr. 0174/14/15354, Nr. 0174/14/15355, Nr. 0174/14/15356, Nr. 0174/14/15357, Nr. 0174/14/15358, Nr. 0174/14/15352, Nr. 0174/14/11320, Nr. 0174/14/12789, Nr. 0174/14/12788, Nr. 0174/14/12787, Nr. 0174/14/12786, Nr. 0174/14/12785, Nr. 0174/14/15362, Nr. 0174/14/15361, Nr. 0174/14/15360, Nr. 0174/14/12784, Nr. 0174/14/12782 pradėtos dėl skolos išieškojimo iš individualios L. V. įmonės, kuri 2019-03-06 buvo išregistruota (ką patvirtina viešai prieinami VĮ Registrų centras duomenys), įmonės įsiskolinimas Fondo biudžetui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus sprendimu nurašytas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškinyje nurodytų prievolių trečiajam asmeniui nebėra. Vis dėl to, prievolių pobūdžio nustatymo klausimas aktualus sutuoktinių tarpusavio atsiskaitymams, sudarant turto balansą (CK 3.118 str.).

21. Iš trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsiliepimo akivaizdu, kad visos prievolės Fondo biudžetui buvo susijusios su atsakovės verslu. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas į atsakovės veiklą nesikišo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų kaip nors susijęs su atsakovės verslu, kad kokiais nors laikotarpiais būtų dirbęs jos įmonėje, gavęs iš jos kokią nors naudą, dalyvavęs jos veikloje kaip šeimos versle, savo aktyviais veiksmais prisidėjęs prie verslo plėtojimo, žinojęs apie įmonės skolas. Priešingai, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), ieškovas dirbo samdomą darbą kitose įmonėse. Kasacinio teismo pripažįstama, jog įmonių verslo interesai siejasi su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu tais atvejais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, įvairiais laikotarpiais dirba šiose bendrovėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-325/2009; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. K. ir V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-682/2013).

22. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog visos ieškinyje nurodytos prievolės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui yra atsakovės asmeninės prievolės, todėl ieškovo reikalavimas dėl jų asmeninio pobūdžio nustatymo tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

17. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsisako reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

18. Byloje susidarė 3,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką tarp ieškovo V. V. (V. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. N. (po santuokos pasirinkta pavardė – V.), a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) apskaitytą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes – V. V. ir L. N..

Prievoles trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, į. k. 191683350, vykdomosiose bylose Nr. 0174/14/15359, Nr. 0174/14/12783, Nr. 0174/14/15353, Nr. 0174/14/15354, Nr. 0174/14/15355, Nr. 0174/14/15356, Nr. 0174/14/15357, Nr. 0174/14/15358, Nr. 0174/14/15352, Nr. 0174/14/11320, Nr. 0174/14/12789, Nr. 0174/14/12788, Nr. 0174/14/12787, Nr. 0174/14/12786, Nr. 0174/14/12785, Nr. 0174/14/15362, Nr. 0174/14/15361, Nr. 0174/14/15360, Nr. 0174/14/12784, Nr. 0174/14/12782, Nr. 0170/19/00508, pripažinti atsakovės L. N. (buvusi pavardė V.), a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.

Prievolę trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, pagal atsakovės ir AB Swedbank sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovės L. N. (buvusi pavardė V.), a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.