Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo „Swedbank“, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovei L. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-08-24 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės L. V. 7 855,20 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 7 855,20 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2009-06-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 382,76 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo „Swedbank“, AB naudai. Teismas nustatė, kad ieškovas ir L. V. 2008-07-15 pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-077136-GV, kuria atsakovei buvo suteiktas 8 000 Lt sumos kreditas. Atsakovė Vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-077136-GV nurodytų reikalavimų nevykdė, todėl ieškovas Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-077136-GV nutraukė. Atsakovė ieškovui liko skolinga 7 366,31 Lt išduoto ir negrąžinto kredito, 441,78 Lt nesumokėtų palūkanų, 23,47 Lt delspinigių už kreditą, 23,64 Lt delspinigių už palūkanas, iš viso – 7 855,20 Lt. Negrąžintas kreditas priteistas iš atsakovės ieškovo naudai 2008-07-15 Vartojimo kredito sutarties bei CK 6.881 str. 1 d. pagrindu. Ieškovas ieškinyje šalia kitų reikalavimų prašo iš atsakovės priteisti 15,90 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 7 366,31 Lt kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visos kredito sumos grąžinimo. Teismas laikė, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ieškovas prašo procesinių palūkanų priteisimo. CK nustato, kad šios rūšies procesinės palūkanos yra mokamos įstatyme nustatyto dydžio ir įstatyme nustatyta tvarka, todėl toks reikalavimas prieštarauja CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. įstatyminėms nuostatoms. Ieškovo pateiktam reikalavimui turi būti taikoma CK 6.210 str. 1 d.

Apeliacinis skundas tenkinamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo šalių sutarties sąlygomis civilinėje byloje, dėl ko netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Skundžiama teismo sprendimo dalis naikinama ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimas dėl sutartinių palūkanų priteisimo tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Byloje nustatyta, kad šalys 2008-07-15 vartojimo kredito sutartimi Nr. 08-077136-GV susitarė dėl 8000 Lt kredito suteikimo iki 2013-06-17 iš 15,90 proc. metinių palūkanų; pagal šalių sutarties 1.9 punktą palūkanos mokamos už paimtą kreditą; pagal sutarties 5.1 punkto nuostatas sutartinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos (b.l. 5). Preziumuojama, kad paskolos sutartis, kurios dalykas yra pinigai, atlygintinė, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 str. 2, 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003-09-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 išaiškino, kad sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos; jeigu sutartyje numatytos palūkanos už sutartyje numatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, netaikomos CK 6.210 str. nustatyto dydžio įstatymines palūkanos, tačiau nagrinėjamoje byloje šalys dėl palūkanų, mokėtinų kredito negrąžinimo atveju nesusitarė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sutartyje numatytos 15,90 proc. metinės palūkanos atlieka mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais funkciją ir pagal sutarties sąlygas jos turi būti mokamos tol, kol skolininkas naudojasi kreditoriaus pinigais-iki kredito visiško grąžinimo bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jos ieškovas, prašydamas priteisti 15,90 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos. faktiškai prašė priteisti procesines palūkanas ir toks reikalavimas prieštarauja CK 6.210 str. 1 d.. Kaip jau buvo paminėta, dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų šalys nesusitarė, todėl šiuo atveju kreditoriaus minimalių nuostolių kompensavimo funkciją atlieka įstatymo numatytos palūkanos, skolininko mokamos kreditoriui kaip sankcija už paskolos sutarties sąlygų pažeidimą. CK 6.874 str. 1 d. numato, kad, jeigu paskolos davėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų LR CK 6.37 str. mokėjimą, jeigu sutartis nenustato kitų palūkanų mokėjimo sąlygų.

Kolegijos vertinimu, sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje šalių susitarimu numatyta sąlyga, kad palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais yra mokamos iki kredito visiško grąžinimo, t. y. tol, kol skolininkas jais naudojasi. Taigi sutarties sąlyga mokėti už naudojimąsi pinigais galioja ir po sutarties nutraukimo.

Nagrinėjamoje byloje kreditorius kreipėsi dėl palūkanų, dėl sutartyje sulygto atlyginimo už naudojimąsi kreditu (palūkanų) ir kompensuojamojo pobūdžio įstatyminių palūkanų priteisimo; dėl sutartinių palūkanų kompensuojamojo pobūdžio šalys nesusitarė, todėl toks kreditoriaus reikalavimas negali būti vertinamas kaip reikalavimas taikyti dvigubą atsakomybę sutartį pažeidusios šalies atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino šalių sutarties turinį, be pagrindo taikė šalių teisiniams santykiams CK 6.261 str. nuostatas bei netenkino ieškovo reikalavimo dėl sutartinių palūkanų, atliekančių mokėjimo už naudojimąsi kreditu funkciją, priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo įvardijo sutartyje numatytas mokėjimo už kreditą funkciją atliekančias palūkanas procesinėmis palūkanomis, t.y. be pagrindo nesivadovavo šalių vartojimo sutartimi, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Skundžiama teismo sprendimo dalis panaikinama ir priimamas naujas sprendimas-ieškinio reikalavimas dėl 15,90 proc. sutartinių palūkanų už negrąžintą 7 366,31 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo patenkinamas.

Kreditorius turi teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas mokėti nepertraukiamai, tačiau teismui pateiktas reikalavimas priteisti sutartinės palūkanas nuo civilines bylos iškėlimo teisme momento, todėl pažeista ieškovo teisė ginama tokia apimtimi, kaip pareikalavo ieškovas–nuo civilinės bylos iškėlimo teisme.

Pakeitus teismo sprendimą, ieškovui priteisiamas žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą (CPK 93 str. 3 d.). Iš atsakovės valstybės naudai priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas nutarė :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, priimtą atsakovei už akių pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl sutartinių palūkanų priteisimo ir ieškinį šioje dalyje patenkinti: priteisti ieškovo „Swedbank“, AB naudai iš atsakovės L. V. (a.k.(duomenys neskelbtini)) 15,90 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 7 366,31 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos 2009 m. birželio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo „Swedbank“, AB naudai iš atsakovės L. V. 131 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės L. V. 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.