Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1-51-193/2012

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-03-30
Bylos Nr.: 1-51-193/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-83-1-00453-2010-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Bronė Vidzėnienė
Civilinis ieškovas: D. K., R. K.
Kaltinamasis: A. V.
Advokatai: Alfonsas Mašalas

Kategorijos

1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. T-51-193/2012Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00453-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1., 1.1.7.2.7., (S) 1.1.8.13., 1.1.8.6.6., 1.1.8.7.9., 2.1.15.3.3.2., 2.3.6.4.5.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Algirdo Gapučio, Bronės Vidzėnienės,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. K. ir R. K., jų atstovui advokatui Alfonsui Mašalui,

gynėjui advokatui P. E.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2009-09-11 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 10 MGL (1300 litų) bauda, bauda sumokėta 2010 m. lapkričio mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. V. 2010 m. lapkričio 6 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 17.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. K. su kitais asmenimis įsibrovus į namą, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, sudavė A. K. rankomis 4 smūgius į galvą, po to, apie 17.30 val. pasibaigus kitų asmenų veiksmams ir jiems pasišalinus, jis iki 18.58 val. name ir kieme, dėl pykčio už susijusius su įsibrovimu veiksmus bei siekdamas nustatyti buvusius su A. K. asmenis, sudavė rankomis, kojomis ir nenustatytu kietu buku, turinčiu ribotą ir pailgą paviršių, daiktu ne mažiau, kaip 14 smūgių A. K. į galvą ir ne mažiau, kaip 7 smūgius į kitas kūno vietas, tuo padarė 5 muštines žaizdas viršugalvyje, kaktoje ir viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame smilkinyje, dešiniame ir kairiame skruostuose, abiejų akių vokuose ir nosyje, smakro ir pasmakrės srityse, po dešinės akies jungine, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas kaktos, viršugalvio ir pakaušio minkštuose audiniuose, poodines kraujosruvas juosmens dešinėje pusėje, kairėje ir dešinėje plaštakose, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, dėl ko nuo padarytų galvos srityje sužalojimų visumos įvykus galvos sumušimui, išsiliejus kraujui po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelius, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui, nukentėjusysis mirė, tuo tyčia nužudė A. K..

A. V. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2010 m. lapkričio 6 dienos metu su juo buvęs R. L. prie parduotuvės K. k. apsistumdė su Ž., kuris po to viską metęs pabėgo. R. išvažiavo namo į Rokiškį, o jis – A. V. – sėdėjo kambaryje savo namuose, kartu buvo B. B., R., D., D., motina. Brolis J. su vaikais buvo kitame kambaryje. Tuo metu į kambarį įėjo A. K., už jo buvo Ž., Ž. pirštu parodė į jį – V.. Kitame kambaryje ėmė spiegti jo sesuo. Pamatė ten stovintį B. su kirviu rankose, dar vieną vaikiną iš K., kuris rankoje laikė pagalį ar strypą. A. K. bandė kišti ranką į kišenę, lyg kažką išsitraukti. Jis-A. V. – išsigandęs ir galvodamas, kad tuoj bus užpultas į namą įsiveržusių asmenų, sudavė ranka 3-5 smūgius A. K., pasilenkė prie jo, pajuto smūgį į nugarą. Kambaryje nieko nebuvo, išbėgo į lauką, kur dalyvavo ten kilusiose muštynėse. Joms pasibaigus ir visiems išsiskirsčius grįžo į namą, rado A. K. sėdintį ant sofos, jam liepė dingti ir K. išėjo. Apžiūrėjęs namiškius išėjo į lauką, rado ant takelio gulintį K., jį pasodino prie suolo, galvojo, kad jis be sąmonės, atsinešė ir užpylė kibirą šalto vandens, K. nereagavo, tada iškvietė greitąją pagalbą, policiją. A. K. iš namų į lauką nesivijo, nesudavė jam į pakaušį. Su A. K. buvo susimušęs, bet jo tyčia nenužudė, gynėsi. Su kastetu A. K. nemušė. Ką sakė ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes, nepamena, kad pasivijęs mušė A. K. – nesakė. Kodėl pas A. K. buvo rasta daug sužalojimų – nežino. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

A. V. kaltė įrodyta.

2010-11-07 apklausos įtariamuoju metu A. V. (4 t., b.l. 68-70) paaiškino, kad po užpuolimo ir kilusių muštynių kieme jam sugrįžus į kambarį jis pamatė sėdintį ant lovos A. K., kuriam iš nosies bėgo kraujas. A. K. pradėjo bėgti iš namo į lauką. A. K. bėgant pro lauko duris, jis pasivijo A. K. ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į pakaušį. Po šio smūgio A. K. parkrito ant betonuoto takelio ir susirietė. Jis nuėjo į namą, po to, sugrįžęs į kiemą pamatė, kad A. K. tebeguli ant betoninio takelio, nejuda. Tada iš virtuvės atnešė kibirą šalto vandens ir išpylė jam ant galvos, tačiau šis nereagavo. A. K. atrėmė į prie namo esantį suoliuką ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavę medikai A. K. neatgaivino, tada skambino į policiją. A. K. nužudyti nenorėjo, jis tik gynėsi.

2010-11-08 teismo posėdžio metu (4 t., b.l. 6-8), kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės skirimo, A. V. iš esmės pakartojo savo 2011-11-07 duotus parodymus, papildomai nurodė, kad kai užpuolikai pabėgo, jis grįžęs į kambarį ant lovos sėdinčiam A. K. sudavė dar kelis smūgius, A. K. bėgant į lauką, jį pasigavęs, už lauko durų išėjus į kiemą sudavė smūgį į pakaušį. Smūgiavo, nes norėjo sulaikyti ir išsiaiškinti, dėl ko atėjo.

2010-11-09 parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t., b.l. 74-76, 77-92) A. V. parodė, kad po to, kai užpuolikai pabėgo, jis sugrįžęs į kambarį sušuko A. K. dingti iš jo namų. Besivydamas A. K., išbėgo į lauką ir pamatė jį gulintį priešais duris. Kodėl anksčiau davė kitus parodymus dėl smūgių sudavimo A. K., paaiškinti negalėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-11-25 A. V. pareiškus galutinį įtarimą, jis parodymus duoti atsisakė (4 t., b.l. 110).

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė D. K. parodė, kad 2010 m. lapkričio 6 d. apie 16.00 val. ar 17.00 val. sūnus A. K. išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Tąkart A. K. gyvą ji matė paskutinį kartą. Apie sūnaus nužudymo aplinkybes ji nieko nežino. Ji nėra mačiusi, kad A. K. būtų turėjęs kastetą. Ji neteko sūnaus, po sūnaus laidotuvių suprastėjo sveikata, patyrė depresiją, nemigą, yra aukštas kraujospūdis, anksčiau iki sūnaus mirties nesiskundė tokiais susirgimais. Prašo priteisti 30 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 6861 Lt turtinei žalai – laidojimo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas R. K. parodė, kad 2010 m. lapkričio 6 d. apie 16.00 val. jis išėjo iš namų. Tuo metu namuose liko jo žmona D. K. ir sūnus A. K.. Tąkart sūnų A. K. gyvą matė paskutinį kartą. Sūnaus mirties aplinkybių nežino. Sūnus turėjo suvenyrinį peiliuką, jo nesinešiojo, po sūnaus mirties peiliukas dingo ir neatsirado. Kadangi neteko sūnaus, yra invalidas, paūmėjo liga, prašo priteisti 30 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas R. L. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėn., apie pietus jis nuvažiavo į K. k. autobusu. K. susitiko su klasės draugu G. L., buvo nuėję iki K. parduotuvės. Prie parduotuvės susitiko A. V., žino, kad A. yra G. L. draugas. Prie parduotuvės pasikalbėjo su A. ir maždaug po 15 minučių G. L. išėjo namo. Parduotuvės tarpduryje pečiais susistumdė su jam nepažįstamu vaikinu – neprasilenkė, kažko nepasidalino, susikibo. 14.05 val. autobusu išvažiavo namo.

Liudytoja A. P. parodė, kad 2010-11-06 prieš pietus, į parduotuvę, kurioje dirba, esančią K. k., atėjo A. V. su draugu, kuris buvo su akiniais. A. V. pirko maisto, vaisvandenių, alkoholio. Tuo metu į parduotuvę atėjo M. Ž., kuris nusipirko du pakelius koldūnų ir išėjo iš parduotuvės. Pirmiau iš parduotuvės išėjo A. V. su draugu, kiek vėliau – M. Ž.. Netrukus pro parduotuvės langą pamatė prabėgančius du asmenis. Vėliau netoli parduotuvės pamatė gulintį batą. Pamatė, kad prie įvažiavimo į parduotuvės kiemą, ant važiuojamosios dalies, guli du pakeliai koldūnų. Paėmė tuos koldūnus, įdėjo į maišelį, įsinešė į parduotuvę. Tuo metu M. jau nebuvo, o A. V. su draugu ėjo bažnyčios link. Po pietų į parduotuvę atėjo M. Ž. motina apsipirkti ir jai padavė minėtus du maišelius koldūnų. Apie 18.15 val. iš parduotuvės išėjo į lauką ir girdėjo garsiai šūkaujant. Šūksniai sklido iš A. V. namų pusės.

Liudytoja V. V. parodė, kad 2010-11-06 prieš 12.00 val., pas juos į namus atėjo jaunuolis vardu R.. Sūnus A. V. ir R. vartojo alkoholį – degtinę. Namuose dar buvo dukra M. D., žentas A. D. ir pažįstamas D. R.. A. V. su R. išėjo į parduotuvę, netrukus jie grįžo, atsinešė alkoholio, gal degtinės. Jie visi sėdėjo jau A. V. kambaryje. Netrukus pas juos atėjo B. B.. Visiems besėdint prie stalo R. išėjo. A. D. paguldė į lovą, esančią gretimame kambaryje. Jiems besėdint prie stalo, gal apie 18.00 val., į kambarį įėjo trys jai nepažįstami asmenys. A. V. jų paklausė, ko jie nori, ir ėjo jų link. Vienas iš įsibrovėlių turėjo kirvį. Kirvį turėjo ne A. K., ne M. Ž., o kitas vaikinas. A. V. čiupo A. K. už drabužių, parvertė jį ant lovos ir trenkė jam 2 kartus į veidą, šiam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Ji traukė A. V. nuo A. K., kurio klausė, ko jis čia atėjo. A. K. jai atsakė: „Jūs prekiaujat degtine“. A. V. dar kartą trenkė kumščiu A. K. ir paliko A. K. gulėti lovoje. Po šio smūgio iš kambario išbėgo D. R., B. B., A. V., kambaryje ji liko viena. Ji palikusi A. K. gulėti lovoje, išbėgo į lauką pro verandą. Lauke pamatė M. Ž., jis rankoje turėjo jų semtuvėlį (šiupeliuką). M. Ž. jai pasakė, kad atiduotų A.. Ji jam atsakė, kad neatiduos. Kartu su M. Ž. buvo daugiau asmenų. Kai A. V. jiems pasakė, kad jie dingtų iš čia, M. Ž. su kitais kartu buvusiais asmenimis atsitraukė ir išėjo. Ji grįžo pro verandą atgal į kambarį, kambaryje A. K. nebebuvo. Ji nuėjo pas mergaites, vėliau išėjo į lauką, matė prie įėjimo į namą gulintį A. K., jis buvo gyvas. A. V., pribėgęs prie A. K., jo vis klausinėjo, ko jis čia atėjo. Atrodo, kad A. V. spyrė vieną kartą A. K. į šoną, gal į dešinįjį. Ji grįžo atgal pas vaikus. Vienu metu A. V. buvo atbėgęs ir vėl išbėgo į lauką. Po kiek laiko ji išėjo į lauką ir pamatė A. V. skambinantį greitajai medicinos pagalbai. A. K. tuo metu gulėjo, nejudėjo. A. V. nuėjo į namus, paėmė vandens kibirą ir užpylė A. K. ant galvos, tačiau šis nereagavo. Atvažiavusi greitoji med. pagalba konstatavo A. K. mirtį. Kas užmušė A. K., ji tiksliai nežino, mano, kad A. V., matė , kad smūgius A. K. sudavė tik jos sūnus A. V..

Liudytojas D. R. parodė, kad 2010-11-06 apie 16.00-17.00 val. jis atėjo į V. namus, atsinešė butelį degtinės. Kambaryje sėdėjo B. B., A. V., V. V., A. D. sėdėjo invalido vežimėlyje, M. D.. J. V. įeidavo į kambarį ir vėl išeidavo. Jiems besėdint prie stalo, į kambarį įsiveržė A. K., jo anksčiau nepažinojo. Už A. K. matė stovinčius kelis asmenis, vienas jų, kaip jam atrodo, turėjo daiktą, panašų į pagalį. A. V. susigrūmė su A. K., paguldė A. K. ant lovos. A. V. ir A. K. grumdamiesi vienas kitą mušė rankomis ir kojomis. Jis - D. R. - atsistojo ir su B. B. puolė vyti iš namų kitus įsibrovėlius, išbėgo į lauką, A. K. ir A. V. paliko kambaryje. Lauke jis staiga parkrito, jį gulintį vienas iš įsibrovėlių mušė metaline lazda, dar du įsibrovėliai spardė jį. Vienu metu visi trys įsibrovėliai staiga nuo jo atsitraukė ir nubėgo už namo kampo. Jis greitai atsistojo ir nubėgo pieninės link. Įsibrovėlių nebematė, nuėjo K. mokyklos link. Apsiraminęs, maždaug po 40 min, jis grįžo atgal į V. namus. Eidamas mokyklos link, grįždamas atgal pas V. V., tikrai nesutiko nė vieno žmogaus, su niekuo nebendravo, nekonfliktavo ir su niekuo nesimušė. Kambaryje, kuriame prieš tai sėdėjo, visi šūkavo, buvo sunerimę, lakstė tai į kambarį, tai iš kambario. Matė kambaryje ant sienos ir ant grindų kraują. Po kiek laiko vienas iš namiškių pasakė: „Eikit, žiūrėkit, man atrodo, jisai nebekvėpuoja“. Visi išėjo į lauką pasižiūrėti. Lauke pamatė prie įėjimo ant betoninio takelio, ant nugaros gulintį A. K., jo galva buvo atremta į suoliuką. Vienu metu, atrodo, A. V. ar jo mama, rankose turėjo kirvį ir sakė, kad kirvis ne jų. Jis pats tyčia nieko nemušė, tiktai galėjo gindamasis kelis kartus įspirti tiems asmenims, kurie jį lauke mušė.

Liudytojas D. R. parodymų patikrinimo vietoje (2 t., b. l. 78-79, 80-91, 92) metu paaiškino ir parodė asmenų išsidėstymą kambaryje, kai į V. namus buvo įsibrovę nepažįstami asmenys. Parodė vietą netoli durų ir paaiškino, kad toje vietoje stovėjo A. K.. Paaiškino, kad A. V. su A. K. susigrūmė, A. V. parvertė A. K. ant lovos, esančios prie durų, parodė šią lovą. Parodė duris, pro kurias jis ir B. B. išsivijo įsibrovėlius į lauką. Parodė vietą ant žolės, netoli įėjimo į namą, paaiškino, kad toje vietoje jį sumušė trys įsibrovėliai. Paaiškino, kad po kiek laiko grįžo į kambarį pro verandą. Dar po kurio laiko išėjo į lauką ir pamatė, kad ant betoninio takelio guli A. K.. Panaudojant manekeną, parodė gulinčio A. K. pozą.

Liudytojas B. B. parodė, kad 2010-11-06 apie 16.00 val. jis atėjo pas V. V. į namus, atsinešė „pūslę“ alaus. Namuose tuo metu buvo pati V. V., A. V., V. dukra M., D. R., M. vyras A.. Maždaug po poros valandų, kai jis atėjo pas V. V., į kambarį, kuriame visi sėdėjo, įsiveržė du ar vienas jam nepažįstamas asmuo, vienas iš jų rankoje laikė kirvį. Visi išsigando, įsibrovėlis užsimojo kirviu. Nepastebėjo, ar šis asmuo kam nors trenkė. A. V. staiga atsistojo ir priėjęs trenkė vienam iš įsibrovėlių. Negali pasakyti, ar pirmas A. V. trenkė įsibrovėliui, ar atvirkščiai. A. V. su įsibrovėliais, ar su vienu įsibrovėlių susistumdė, parkrito ant žemės arba ant lovos ir grūmėsi toliau. Netrukus įsibrovėlis ir A. V. atsistojo, išbėgo į lauką. Neužilgo jis ir D. R. išėjo į lauką. Kai tik jis išėjo į lauką, iš karto pajuto stiprų smūgį į kaktą ir parkrito aukštielninkas. Jį mušė kažkokiu kietu daiktu. Gulėdamas girdėjo kažką garsiai sakant: „Chebra, bėgam, bus blogai“ ar panašiai. Mano, kad jis buvo praradęs sąmonę. Kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, policija, tada pamatė lavoną. Lavonas gulėjo lauke ant žemės, atsirėmęs ant suolo, užvertęs galvą. Vėliau sužinojo, kad tai A. K., kas užmušė A. K., jis nežino, nematė. Nematė ir negirdėjo, kad išėjus įsibrovėliams, į V. V. namų kiemą būtų atvažiavę A. V. draugai. Nematė, kad A. K. būtų sėdėjęs lauke ant suoliuko. Buvo gana girtas, todėl visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena.

Liudytojas B. B. parodymų patikrinimo vietoje (2 t., b. l. 100-101, 102-107, 108) metu paaiškino ir parodė asmenų išsidėstymą kambaryje, kai į V. namus buvo įsibrovę nepažįstami asmenys. Parodė duris, esančias kambario rytuose ir paaiškino, kad pro jas į kambarį įėjo A. K.. Paaiškino, kad A. V. su A. K. grūmėsi, paskui išbėgo abu į lauką pro duris, esančias kambario rytuose. Paaiškino, kad jis taip pat išbėgo į lauką, kur buvo sumuštas. Prisimena, kad jau buvo atvažiavusi greitoji pagalba ir policija, kai pamatė lauke, priešais įėjimą, ant betoninio takelio gulintį A. K..

Liudytojas M. Ž. parodė, kad 2010 m. lapkričio 6 d. apie 10.00 val. dviračiu nuvažiavo pas M. K., pas kurį susitiko M. B., visi gėrė alų. Apie 12.00 val. pas M. K. atėjo A. K., jie visi gėrė alų. Apie 14.00 val. jis dviračiu nuvažiavo į parduotuvę. Parduotuvėje susitiko A. V. ir jo draugą su akiniais. Kai išėjo iš parduotuvės, netoli parduotuvės pamatė A. V. ir jo draugą. A. V. draugas priėjo prie jo ir pradėjo kabinėtis, tampė jį už peties. Pasimuistęs jis išsilaisvino ir pabėgo nuo jų. A. V. jam nieko nedarė. Kai grįžo pas M. K., jis visiems papasakojo, kas jam nutiko prie parduotuvės. A. K. ėmė skambinėti savo draugams, kvietė juos atvažiuoti į K. k., sakė, kad reikia padėti išsiaiškinti. Šiek tiek sutemus, pas M. K. atvažiavo du A. K. draugai – A. ir M.. Tada jie visi nuėjo A. V. namų link. Matė, kad M. K. turėjo metalinį strypą, A. K. turėjo kastetą. Jam atrodo, kad M. B. turėjo kirvį. Jis rankose nieko neturėjo. Ką turėjo A. su M., neprisimena, vienas jų, atrodo, turėjo kirvį. A. K. jam pasakė: „Kai nueisim, parodysi man, kurie prie tavęs kabinėjosi“. Kai priėjo prie A. V. namų, jis ir A. K. įėjo į vidų. Jis ėjo pirmas, rodė A. K. kelią. Kiti liko laukti lauke. Jis įėjęs į kambarį, kuriame sėdėjo A. V. ir jo draugai, pirštu parodė į A. V. ir pasakė A. K., kad jis prie jo kabinėjosi. A. V. draugo su akiniais kambaryje nematė. Tada staiga A. V. prišoko prie A. K. ir ėmė jam daužyti galvą: kumščiu trenkė A. K. į veido sritį mažiausiai tris kartus, smūgius suduodamas vieną po kito. Tai pamatęs jis iš karto išbėgo į lauką. Laukusiems jų lauke pasakė, kad muša A.; šie atsakė, kad reikia eiti į vidų ir išsivesti A. K.. Jis su A., gal ir M., įėjo į namo vidų. A. V. kambaryje pamatė sėdintį A. K.. Tuo metu A. V. skubiai ėjo jų link, todėl visi išbėgo į lauką. Vienu momentu į lauką išėjo A. V. motina, pasakė, kad dingtų iš jų kiemo. Jis pasakė, kas išvestų jiems A. ir tada jie eis namo. Į lauką išėjo A. V. brolis J. V.. Jis priėjo prie J. V., paprašė jo, kad išvestų į lauką A. K.. J. V. atsakė, kad tai ne jo problemos. Į lauką išbėgo A. V. ir metė į juos pusplytes, šiupeliuką. Kadangi šiupeliukas nukrito netoli, jį paėmė ir visą likusį laiką nešiojosi rankoje. A. V. keikdamasis garsiai rėkavo. Kažkuriuo momentu į lauką išėjo du vyrai, vieną jų pažino- B.. B. kažkas parvertė ant žemės, o kitas vyras kažkur greitai dingo. B. spardė. Po to, maždaug po 5 min. jie iš kiemo išėjo palikę A. K. A. V. namuose. Priėję sankryžą, esančią priešais bažnyčią, išsiskyrė: A. K. draugai pasuko į kairę pusę parduotuvės link, o jis su A. B. ir M. K. nuėjo pas pastarąjį. Iš A. V. kiemo jis paėmė šiupeliuką, kurį atsinešė į M. K. namus. M. K., o vėliau ir jis skambino A. K., tačiau telefonu atsiliepė A. V., su juo nekalbėjo.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2010-11-06 pas jį namuose buvo M. Ž., M. B. ir A. K.. M. Ž. dviračiu nuvažiavo į parduotuvę. Netrukus, galėjo būti apie 15.00-16.00 val., M. Ž. grįžo iš parduotuvės ir pasakė, kad prie jo prisikabino A. V. ir dar vienas su A. V. buvęs nepažįstamas asmuo su akiniais. M. Ž. nuo jų bėgdamas pametė koldūnus, batą. M. Ž. norėjo eiti pas A. V. ir išsiaiškinti, dėl ko šie prie jo kabinėjosi. A. K. paskambino kažkokiems savo draugams ir šiems atvažiavus jie nuėjo pas A. V. į namus. Nešėsi metalinį strypą, kirvį, peilį, kas konkrečiai ką nešė, nepamena. Įrankių reikėjo, jei kas pultų. Kirvis, rastas įvykio vietos apžiūros metu yra iš jo-M. K. namų. Buvo išgėrę, ėjo aiškintis santykių. Jis liko laukti lauke, prie namo. Visi kiti buvę su juo, užėjo į namo vidų, viduje prabuvo apie 2 minutes, tada išbėgo į lauką. A. K. liko viduje. Lauke įvyko muštynės, kuriose dalyvavo ir jis. Muštynės vyko kokią minutę ar dvi. Po to jis, M. Ž. ir M. B. sugrįžo pas jį į namus, o tie, kurie buvo iš K., nuėjo link parduotuvės, kur jų laukė draugai. Nuo A. V. namų iki jo namų nueiti galima per 4-5 minutes. Kai grįžo į namus, tai ar iš karto, ar po 10 minučių skambino A. K., tačiau šis neatsiliepė. Tuo metu jis naudojosi tel. kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Nežino, ar kas nors turėjo kastetą. M. Ž. iš A. V. namų atsinešė šiupeliuką, sakė, kad šį šiupeliuką metė A. V.. M. Ž. pasakojo, kad kai jie įėjo į A. V. namo vidų, tai A. V. iš karto pradėjo juos pulti, tada visi išbėgo į lauką.

Liudytojas M. B. parodė, kad 2010-11-06 po pietų jis ir M. Ž. atėjo pas M. K. į namus, esančius K. kaime. Vėliau atėjo A. K.. Jie gėrė alų, paskui M. Ž. dviračiu nuvažiavo į parduotuvę. Po 10-15 min. M. Ž. atbėgo ir pasakė, kad prie jo pristojo A. V. ir su juo buvęs vaikinas su akiniais. M. Ž. papasakojo, kad, bėgdamas nuo jų, pametė koldūnus, laikrodį ir vieną batą, paliko prie parduotuvės dviratį. Maždaug po 15-20 min. jis – M. B. - nuėjo prie parduotuvės surinkti M. Ž. daiktus, tačiau rado tik dviratį. Po kiek laiko A. pradėjo kažkam skambinėti, kviesdamas atvažiuoti pas „B“ - tai M. K. pravardė, nes reikia išsiaiškinti, kas atėmė M. Ž. koldūnus. Po kiek laiko atėjo du A. draugai. Tada jis, M. Ž., A. ir du jo draugai nuėjo iki A. V. namų. Kai atėjo iki A. V. namų, A. su M. Ž. įėjo į vidų. Jis su dviem A. draugais pasiliko lauke. Namo viduje pradėjus šūkaut, M. Ž. išbėgo į lauką, paskui jį išėjo viena ar dvi moterys. M. Ž. moterims pasakė, kad jos išleistų A.. Tačiau moterys tai padaryti atsisakė. Tada iš namo išbėgo A. V.; jis rankose turėjo kelias plytas, šiupeliuką ir metė šiuos daiktus į juos. A. V. ir moterys kažką jiems parėkavo ir įėjo į namus. Stovėdami lauke, jie girdėjo viduje A. balsą. Pagalvoję, kad A. paleis, išėjo iš A. V. namų kiemo. Tuo metu M. Ž. pasiėmė A. V. mestą šiupeliuką. Kai jie priėjo sankryžą priešais bažnyčią, išsiskyrė; jis su M. Ž. pasuko į dešinę pusę ir nuėjo pas M. K., o du A. draugai pasuko į kairę pusę.

Liudytojas V. G. parodė, kad 2010 m. lapkričio 6 d. po pietų, jam paskambino A. S. ir paprašė nuvežti į K. pas draugą pravarde „B“ pasiskolinti pinigų. Iš karto po pokalbio jis savo baltos spalvos automobiliu „BMW 318“ nuvažiavo prie K. parduotuvės, kur jo laukė A. S., K. K. ir M. M.. Juos visus nuvežė į K.. Važiuojant buvo kalbama, kad iš vieno A. K. draugo kažkas atėmė koldūnus, norėjo jį primušti, todėl reikia tai išsiaiškinti. Pas „B“ virtuvėje sėdėjo A. K., „B“ ir dar vienas arba du nepažįstami jaunuoliai. Jaunuolis, iš kurio buvo atimti koldūnai, papasakojo, kaip tai įvyko, kad dabar jį užpuolęs asmuo „baliavoja“ viename iš namų. A. K. daugiausiai rodė norą eiti ir išsiaiškinti, kodėl buvo užpultas jo draugas. Tada visi - jis, A. S., K. K., M. M., A. K., „B“ ir vienas ar du A. K. draugai, išėjo į lauką. Jis nenorėjo su jais eiti „aiškintis“, todėl įsėdo į automobilį. Priėjęs K. K. pasiūlė eiti, sakė, kad netrukus grįš. Jis su K. K. nuėjo paskui A. K. ir kitus asmenis. Kažkas turėjo pasiėmęs „montiruotę“- metalinį strypą. A. K. draugas, iš kurio buvo atimti koldūnai, rodė kelią. Kai prie bažnyčios pasuko į kairę pusę ir priėjo prie didesnio pastato – pieninės, tada jis K. K. pasakė, kad toliau nebeis ir nuėjo atgal. Netrukus pribėgo K. K., pasakė, kad jam nemalonumų taip pat nereikia, ir jie abu nuėjo prie automobilio, su kuriuo atvažiavo prie aikštelės, esančios netoli bažnyčios. K. K. pasakė, kad paskambintų A. S., nes norėjo važiuoti namo. K. K. skambino A. S., maždaug po 2-5 min atbėgo M. M. ir A. S. ir jie išvažiavo Rokiškio link. Kelyje pamatė M. M. rankose kažkokį voką, banko korteles. Girdėjo, kaip automobilyje šnekėjo, kad kai jie išeidinėjo iš tų namų, matė namo viduje A. K., kuris su kažkuo kalbėjo. Kai atvažiavo į K. k., jis visus paleido prie parduotuvės ir grįžo namo. Po kiek laiko M. M. pradėjo skambinėti, prašyti, kad pavežtų jį iki Rokiškio. Jis atsisakė, bet paskui M. M. ir, atrodo, A. S., nuvežė į Rokiškį prie banko DnB NORD bankomato, esančio prie parduotuvės „Maxima“. Po to juos nuvežė į K. ir parvažiavo namo. Rytojaus dieną sužinojo apie A. K. mirtį.

Liudytojas A. S. (apklaustas 2010-12-27) parodė, kad 2010 m. lapkričio 6 d. vakare, gal apie 16.00 val. paskambino M., jo pravardė „B“, paprašė paskolinti pinigų. V. G. savo automobiliu nuvežė į K. pas „B“ jį, M. M. ir K. K.. Pas „B“ namuose buvo A. K., pats „B“ ir du jo draugai iš K. k. Jie paprašė eiti kartu ir padėti „išsiaiškinti santykius“. V. G. nėjo, liko sėdėti automobilyje. Visi – jis, M. M., K. K., A. K., „B“ ir du jo draugai nuėjo „aiškintis santykių“. Iš M. namų pasiėmė suvenyrinį peilį, kurį M. davė A. K.. M. M. sakė, kad „B“ buvo pasiėmęs metalinį strypą, tačiau jis pats to nematė. Kai priėjo kažkokius namus, atrodo, esančius prie K. k. pieninės, į namo vidų įėjo A. K., M. M. ir du „B“ draugai. „B“, K. K. ir jis liko laukti lauke. Labai greitai, po kelių sekundžių iš namo išbėgo M. M. ir du „B“ draugai, paskui juos taip pat išbėgo keli (3 ar 4) nepažįstami asmenys, buvę tame name. Jie pradėjo rėkauti. Nematė, kad kas nors ką nors muštų, pats nieko nemušė, visą laiką stovėjo šešėlyje. Kai visi išbėgo į lauką ir pradėjo rėkauti, suprato, kad gali kilti muštynės ir, nenorėdamas nemalonumų, pabėgo atgal pro pieninę ant pagrindinio kelio, kur prie parduotuvės automobilyje BMW laukė V. G. ir K. K.. Pakeliui išmetė peilį. Keturiese išvažiavo namo. Pakeliui grįžtant namo, M. M. jam pasakė, kad iš to namo paėmė kelias banko korteles ir mobilųjį telefoną. Iš K. k. jie visi nuvažiavo į K. k., prie parduotuvės „G“ išsiskirstė.

Liudytojas K. K. parodė, kad 2010 m. lapkričio 6 d. po pietų, dar visiškai nesutemus, V. G. savo automobiliu „BMW“ nuvežė A. S., M. M. ir jį į K., nes A. S. norėjo pasiskolinti pinigų. Įvažiavę į A. S. draugo kiemą, visi įėjo į namo vidų. Pas A. S. draugą namuose buvo A. K. ir trys nepažįstami asmenys, kurie ruošėsi kažkur eiti ir kažką mušti, nes kažkurį iš jų buvo primušę prie parduotuvės ir atėmę kažką. M. M. su A. S. sutiko eiti kartu su jais muštis, o jis su V. G. atsisakė. A. K., M. M., A. S. ir trys jam nepažįstami asmenys nuėjo parduotuvės link. V. G. atsisėdo į savo automobilį. Jis pakvietė V. G. eiti pažiūrėti, gal nieko ten nebus. V. G. sutiko ir abu nuėjo paskui kitus. Matė, kad vienas iš nepažįstamų asmenų rankoje nešėsi kažkokį ilgą daiktą. Matė, kaip keli asmenys įeina į vidų, o keli asmenys lieka laukti lauke. Išgirdo riksmus- kažką garsiai sakant: „Ateikit, padėkit, nestovėkit!“. Suprato, kad prasidėjo muštynės, ir abu su V. G. nubėgo prie V. G. automobilio. Automobiliu atvažiavo prie parduotuvės. Jis paskambino A. S. ir pasakė, kad jų laukia ir tuoj važiuos namo. A. S. atsakė, kad jie tuoj ateis. Kalbėdamas su A. S. girdėjo pašalinius garsus: kažkas garsiai rėkė; tai nebuvo žodžiai, o daugiau riksmas. Po skambučio praėjus maždaug 2 min, matė, kaip į sankryžą, šalia jų stovėjimo vietos, atėjo asmenų būrys. Iš šių asmenų atsiskyrė du asmenys ir atėjo prie jų. Tai buvo M. M. su A. S., jie atsisėdo į automobilį. Suprato, kad tie kiti asmenys – tai trys nepažįstami asmenys, kuriuos matė pas A. S. draugą namuose. M. M. pasakė, kad A. K. liko pas tuos žmonės, pas kuriuos jie ėjo muštis. Daugiau apie A. K. nekalbėjo. M. M. rankose matė kažkokį lapelį, dvi banko DnB NORD korteles ir kažkokį dokumentą. A. S. kelyje kalbėjo, kad gavo į veidą buteliu; M. M. kalbėjo, kad vaikščiojo po tuos namus ir iš jų pasiėmė banko korteles, kažkieno dokumentą.

Liudytojas M. B. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. pradžioje, vakare, gal apie 18.00 val., prie K. bažnyčios jis susitiko su savo draugais E. M. ir A. M.. Jis prie bažnyčios atvažiavo savo automobiliu. Jie išgirdo triukšmą, kuris sklido nuo Kazliškio pieninės, A. V. namų pusės. Nuvažiavo A. V. namų link. Kieme matė vaikštinėjantį A. V., J. V., A. V. motiną, seserį M. ir du vyrus, vieną jų vadina B., o kitą R.. Vyrai buvo sužaloti. Lauke dar buvo dvi mažos mergaitės. Jis pasikalbėjo su M. ir A. V. motina, paklausė jų, kas čia nutiko. Jam M., jos mama ir kiti kieme buvę asmenys atsakė, kad pas juos buvo atėję maždaug 7 asmenys ir, atrodo, norėjo juos visus reketuoti, liepė pinigus atiduoti ar panašiai. M. ir kiti asmenys jam minėjo B., Ž., „B.“ – M. K.. Jis nuėjo giliau į kiemą ir pamatė ant suoliuko sėdintį vaikiną, kuris rankose turėjo mobilųjį telefoną. Kas toks buvo tas vaikinas, jis tuo metu nežinojo. Vėliau sužinojo, kad tai A. K., kad jis buvo nužudytas. Kas nužudė A. K., jis nežino. Jie pas A. V. buvo maždaug 10 min., po to išvažiavo.

Liudytojas E. M. ir A. M. vienodai parodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. pradžioje, vakare, apie 18.30 val. prie K. bažnyčios susitiko su M. B.. M. B. buvo atvažiavęs automobiliu „Audi“. Jie išgirdo triukšmą nuo A. V. namų pusės, nuvažiavo A. V. namų link. A. V. papasakojo apie įsibrovimą ir muštynes. Netrukus jie išvažiavo.

Liudytojas G. L. parodė, kad 2010 -11-06 apie pietus buvo nuėjęs prie parduotuvės, esančios K. kaime, kur susitiko savo klasės draugą R. L.. Maždaug po 30 minučių prie jų priėjo A. V., kuris susipažino su R. L.. Netrukus jis nuėjo į namus, A. V. ir R. L. liko kalbėtis. Anksčiau jis buvo sakęs A. V., kad M. Ž. buvo pavogęs jo tėvų dalį miško. Tą pačią dieną, po to, kai jis apie 16 val. sugrįžo iš darbo, dar pavalgė, buvo jau tamsu, paskambino A. V.. A. buvo labai susinervinęs, pasakė, kad pas jį į namus įsibrovė K. su kirviu, B., Ž., su jais buvo dar du asmenys, kurių nėra anksčiau matęs. Sakė, kad jis pats ir kiti „gavo“, tai jis, gindamasis, trenkė vienam taip, kad tas nugriuvo, o visi kiti išbėgo į lauką, išbėgo ir A. ir jam lyg su pagaliu ar kirviu kažkas pataikė į ranką. Tada A. pasakė, kad daugiau negali kalbėti. Kai vėl susiskambino, A. pasakė, kad tas nugriuvęs net nebekvėpuoja, kad galvoja, kad galėjo mirti. Po to, kai vėl jis A. skambino, jo klausė, ar jis skambino į policiją ar į greitąją. A. pasakė, kad „palauk, perskambinsiu“. Po kiek laiko perskambino A., bet jis pasakė, kad negali kalbėti, atvažiuoja greitoji. Kai vėl jam skambino, jis pasakė, kad tas jaunuolis mirė, ir jis dabar laukia policijos. Paskui vėl susiskambino su A., tai A. sakė, kad atvažiavo policija, fotografuoja, ir, kad „gal greitai nepasimatysim“. Po pirmo pokalbio su A., jis skambino, kaip jam atrodo, M. B..

Liudytojas P. K. parodė, kad tą dieną, kai į A. V. namus buvo įsibrovę svetimi asmenys, jam į mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino A. V.. Jis prašė pagalbos, tai yra prašė atvažiuoti, sakė, kad į jo namus buvo įsibrovę keletas jaunuolių, jis įvardino B., M. K.. A. norėjo sužinoti, kas tokie tie įsibrovėliai ir kur jie yra, kad praneštų į policiją apie įsibrovimą. Jis taip pat sakė, kad dingo ir daiktai: banko kortelė ir, atrodo, kad mobilaus ryšio telefonas. Jis sakė, kad vienas iš įsibrovėlių guli, o kiti išsilakstė. Jis pasakė A., kad dabar atvažiuoti negali, atvažiuos vėliau. Gal po pusvalandžio, gal po valandos jis važiavo į pieninę ir tada paskambino A.. A. atėjo prie kelio ir pasakė, kad tam gulinčiam jaunuoliui nebėra pulso, kad iškvietė greitąją ir policiją ir jų laukia. A. dar pasakė, kad „nieko nebeieškok“. Jo pasakymą suprato, kad nebereikia aiškintis, kas tokie buvo įsibrovę, kad išsiaiškins policija. A. sakė, kad vyko muštynės, kad daužė jį patį, kad vienas jų turėjo kirvį, kad jis, gindamasis taip pat smūgiavo, sakė, kad besigindamas užtrenkė tam jaunuoliui, kuris atsijungė, o kiti pabėgo.

2010-11-06 įvykio vietos apžiūros protokole, fotonuotraukose, schemose (1 t., b l. 22-26, 27-57, 58-59, 60, 61) užfiksuota, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) namo kieme, priešais įėjimą į namą, ant betoninio takelio, buvo rastas ant nugaros gulintis A. K. lavonas, su matomais sužalojimais bei kraujo dėmėmis ant lavono veido ir rankų. Prie lavono rastas mobilusis telefonas „Siemens M50“ be dangtelio, į telefoną įdėta SIM kortelė „Ežys“, atskirai nuo jo rastas mobiliojo telefono elementas ir mobiliojo telefono dangtelis. Prie lavono galvos į rytų pusę, po suoliuko lenta, prie pat pietinės namo sienos, ant penkių baltos spalvos plytų rastos rausvos spalvos dėmių, panašios į kraują. Virtuvėje prie krosnies rastas į kibirą atremtas kirvis. Viename kambaryje ant sienos kampo šalia durų staktos ir ant durų iš vidinės pusės rastos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują, ant sofos-lovos rastas metalinis kastetas. Ant sofos-lovos abiejų pledų ir antklodės užvalkalo, virš lovos ant sienos, medinio keturkampio stalviršio staliuko, grindų rastos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują.

Specialisto išvadoje Nr. M 521/10 (05) (1 t., b. l. 85-87, 88-89, 91-98) nurodyta, kad A. K. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelius, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui. A. K. mirtis galėjo įvykti 1,5-2 paros iki lavono tyrimo pradžios 2010-11-08. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotus bei pailgus paviršius daiktais, suduodant į galvos sritį ne mažiau aštuoniolikos smūgių; nustatyti sužalojimai kitose kūno vietose padaryti suduodant ne mažiau septynių smūgių. Visi nurodyti sužalojimai padaryti neilgame laikotarpyje iki mirties. A. K. lavono kraujyje rasta 3,16 promilės, šlapime 3,63 promilės etilo alkoholio. Gyviems asmenims tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. A. K. mirtis įvyko nuo sužalojimų galvos srityje visumos, nesant galimybės išskirti kurio nors atskiro sužalojimo. A. K. lavono tyrimo metu pomirtinių sužalojimų nenustatyta. A. K. lavono tyrimo metu nustatytų sužalojimų pobūdis bei lokalizacija prieštarauja galimybei juos pasidaryti pačiam savo ranka, atsitrenkiant griūvant ar panašiai. Poodinės kraujosruvos kairės plaštakos išoriniame paviršiuje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinės plaštakos išoriniame paviršiuje galėjo atsirasti savigynos metu (prisidengiant rankomis). Nesant ypatingai grubaus pobūdžio sužalojimų, galima teigti, jog po jų padarymo A. K. turėjo galimybę atlikti savarankiškus veiksmus. Po sužalojimų padarymo A. K. galėjo gyventi keliolika-keliasdešimt minučių Sprendžiant iš sužalojimų išsidėstymo (dauguma jų lokalizuoti priekinėse kūno dalyse) labiausiai tikėtina, jog nukentėjęs į užpuoliką buvo atsisukęs priekiu.

2011-01-11 – 2011-01-26 specialisto išvadoje Nr. MK 146/10(01) (1 t. b. l.103-105, 106-108), nurodyta, kad A. K. viršugalvio žaizdoje Nr. 1 neužsifiksavo konkretaus žalojusio įrankio nustatymui tinkantys požymiai, tačiau negalima atmesti galimybės, kad ji, kaip ir netaisyklingos formos nubrozdinimas tarp tirtų žaizdų buvo padaryti kasteto priekinio krašto atsikišusiomis dalimis, šioje žaizdoje rasti metalizacijos pėdsakai, kas rodo, kad traumavęs paviršius turėjo savybę metalizuoti geležimi. Žaizda Nr. 2 nepadaryta tirti pateiktu kastetu, ji yra muštinė, padaryta plokščiu, ribotu, pailgos formos paviršiumi.

Daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokoluose (1 t., b. l. 76, 77-78, 79-82; 4 t., b. l. 101, 102-104, 105-107) užfiksuota, kad A. V. pateikė savo drabužius: mėlynos spalvos ADIDAS Carlsberg marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos treningą Audimas su audinio pažeidimu, baltos spalvos marškinėliius Nike su rausvos spalvos dėmėmis, juodos spalvos džemperį, mėlynos spalvos sportines kelnes su rausvos spalvos dėme, pilkos spalvos sportinius batelius su rausvos spalvos dėmėmis.

Iš 2010-11-18 daiktų pateikimo protokolo (1 t., b. l. 124) matyti, kad iš VTMT prie LR teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus buvo paimti A. K. drabužiai - juodos spalvos striukė, mėlynos spalvos džinsinės kelnės, pilkos spalvos džemperis, pilkai melsvos spalvos palaidinė, juodos spalvos marškinėliai ilgomis rankovėmis, raudonos spalvos marškinėliai, pilkos spalvos glaudės, kojines, sportiniai bateliai.

2011-05-24 specialisto išvadoje Nr. 140-(8375)-IS1-3124 (1 t., b. l. 114-122). konstatuota, kad ant nuoplovų nuo betoninio takelio, durų, vedančių į kambarį, nuo sienos, esančios prie sofos-lovos, nuo kasteto antpirščių vidinės pusės, A. V. sriukės, baltų marškinėlių, kelnių džemperio rasto žmogaus genotipas sutampa su A. K. genotipu. Ant pateiktos tirti nuoplovos nuo kasteto atramos rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su A. V. genotipu.

2010-11-16 specialisto išvada Nr. 140-(8374)-IS1-8300 (1 t., b.l. 140-141) konstatuota, kad ant pateikto tirti kirvio, paimto 2010-11-06 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) rankų pėdsakų nėra..

2011-11-25 daiktų pateikimo protokole (1 t., b. l. 157) nurodyta, kad Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK OVP viršininkas L. Č. pateikė kompaktinį diską su dviem garso įrašais, padarytais 2010-11-06 18.58.08 val. ir 2010-11-06 19.08.32 val.

2011-11-25 garso įrašų apžiūros protokole (1 t., b. l. 158-159), kuriame pažodžiui aprašomas 2 garso įrašų turinys, konstatuota, kad pirmame garso įraše, kuris padarytas 2010-11-06 18.58.08 val. per kanalą 01 00-00-17, yra policijos budėtojo ir neprisistačiusio vyro pokalbis, iš kurio matyti, kad paskambinęs vyras prašo sujungti su greitąją medicinos pagalba, į ką budėtojas atsako, kad tuoj sujungs. Antrame garso įraše, kuris padarytas 2010-11-06 19.08.32 val. per kanalą 01 00-00-17, yra policijos budėtojo ir neprisistačiusio vyro pokalbis, iš kurio matyti, kad paskambinęs vyras prašo dar kartą sujungti su greitąją medicinos pagalba, į ką budėtojas atsako, kad tuoj sujungs.

Išklausius garso įrašus teismo posėdžio metu matyti, kad protokole esantys įrašai atitinka garso įrašuose esančiam tekstui, A. V. patvirtino, kad jis skambino į greitąją pagalbą.

2011-01-03 daiktų pateikimo protokole (1 t., b. l. 153) nurodyta, kad Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK OVP viršininkas L. Č. pateikė kompaktinį diską su trimis garso įrašais, kuriuose užfiksuoti A. V. ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojos pranešimai policijai.

2011-01-03 garso įrašų apžiūros protokole (1 t., b. l. 154-156), kuriame pažodžiui aprašomas 3 garso įrašų turinys konstatuota, kad pirmame garso įraše, kuris padarytas 2010-11-06 19.17.03 val. per kanalą 01 00-02-13, yra policijos budėtojo ir A. V. pokalbis, kuriame girdisi, kad A. V. kviečia atvažiuoti pas jį į namus, aiškina kelią iki namo, esančio (duomenys neskelbtini). A. V. pasakoja, kad atvažiavo gal septyni asmenys su kirviais, su vamzdžiais, jį patį „biški“ daužė. Jam atrodo, kad jis žmogų užmušė. Atvažiavo greitoji, gal bandys gaivinti, bet jis nežino, ar bepadės. Papasakojo, kad gal septyni nepažįstami asmenys kambaryje pradėjo daužytis, jis „davė“ atgal vienam, kitam. Vienas nepabėgo, šiam „biški“ daugiau jis „davė“, laukan išsitempė, norėjo sužinoti, kas tokie buvo atėję. Šis nekalbėjo, jis dar „davė“, taip ir gavosi. Jis tų asmenų nepažinojo, namuose liko tų asmenų kirvis. Budėtojas liepė A. V. laukti policijos pareigūnų. Antrame garso įraše, kuris padarytas 2010-11-06 19.20.36 val. per kanalą 01 00-00-49, yra policijos budėtojo ir A. V. pokalbis, iš kurio matyti, kad A. V. policijos budėtojui praneša, kad gydytojai pasakė, jog žmogus yra miręs. Į budėtojo klausimą paaiškino, kad žinojo vardus ir pavardes dviejų asmenų. Pasakė, kad jį patį mušė ir jis nori važiuoti į Rokiškį, kad gydytojai jį apžiūrėtų. Trečiame garso įraše, kuris padarytas 2010-11-06 19.21.12 val. per kanalą 02 00-02-19, yra policijos budėtojo ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojos pokalbis, iš kurio matyti, kad darbuotoja paaiškino, jog greitoji med. pagalba atvažiavo pagal iškvietimą, žmogus tikrai yra miręs. Jis visas kruvinas, visur matosi kraujo, lūpa yra perkirsta. Kadangi konstatavo mirtį, medicinos pagalbos ekipažas išvažiuos, o vietoje yra kam pasaugoti, čia V. V. namas ir yra šių namų žmonės. Vienas jų sumuštas ir nori, kad jį apžiūrėtų gydytojas.

Išklausius garso įrašus teismo posėdžio metu matyti, kad protokole esantys įrašai atitinka garso įrašuose esančiam tekstui.

VšĮ Rokiškio Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pateiktuose dokumentuose (3 t., b.l. 51-52) nurodyta, kad greitosios medicinos pagalbos skyriuje 2010-11-06 19 val. buvo užregistruotas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), kvietimo priežastis – „miršta“. Nuvykęs į iškvietimo vietą greitosios medicinos pagalbos ekipažas konstatavo smurtinę mirtį.

Iš Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK KPS vyresniosios tyrėjos N. I. 2011-11-23 ir 2011-11-24 tarnybinių pranešimų (3 t., b. l. 150, 151-152) matyti, kad išanalizavus nužudytojo A. K. ir su juo mobilaus ryšio priemonėmis bendravusių asmenų telefonų skambučių (suveikimų) išklotines, konstatuota, kad A. K., kurio tel. nr. (duomenys neskelbtini), nuo 16:12 iki 16:26 skambino 4 kartus, bendravo su vartotoju tel. nr. (duomenys neskelbtini) (išankstinio apmokėjimo kortelė), 18:03 jam skambinta iš tel. nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio M. K.), pokalbis 2 sekundės., 18:03 skambinta į tel. nr. (duomenys neskelbtini) (Omnitel informacinis), 2 sekundės pokalbis, 18:03 jam skambinta iš tel. nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. Ž., pokalbis truko 16 sekundžių.

Neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu ALKOTEST 7410 2010-11-06 d. 22.41 val. patikrinus A. V., tyrimo rezultatas – 0,84 promilių (4 t., b.l. 1).

Iš 2010-12-28 ir 2011-06-09 prokuroro nutarimų (t. 1, b.l. 5,7-8) matyti, kad jais atskirti ikiteisminiai tyrimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2010-11-06 (duomenys neskelbtini) namo kieme bei M. D. priklausančios rankinės ir joje buvusių daiktų dokumentų dingimo į atskirą ikiteisminį tyrimą, įtarimai šiuose ikiteisminiuose tyrimuose pateikti M. M., M. K..

Iš civilinės ieškovės D. K. pateiktų dokumentų (t. 5, b.l.56-63) matyti, kad laidojimo išlaidoms pateisinančių dokumentų teismui pateikta už 5798,79 Lt.

Šių įrodymų viseto pakanka konstatuoti, kad A. V. tyčia nužudė A. K.. Nors A. V. ir neigia tyčia nužudęs A. K., tačiau pats pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku savo namuose tarp jo ir pas jį kartu su kitais asmenimis įsibrovusio A. K. buvo konfliktas, kurio metu jis – A. V. – sudavė rankomis tik tris-penkis smūgius A. K. į galvą kambaryje, tai padarė veikdamas būtinosios ginties būklėje, daugiau A. K. nemušė, tačiau šioje dalyje jo parodymai visiškai paneigti. Jo parodymus apie suduotų A. K. į galvą ir kitas kūno vietas smūgių skaičių bei jų padarymą kitu laiku ir kitokiu būdu paneigia teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad A. K. galvoje buvo rasti ne mažiau aštuoniolika smūgių padaryti sužalojimai ir ne mažiau 7 smūgių padaryti sužalojimai kitose kūno vietose. Apklausti liudytojai V. V., D. R., B. B., M. Ž. patvirtino, kad matė tarp A. V. ir A. K. konfliktą, kurio metu A. V. sudavė A. K. iki trijų smūgių į galvą. Jokių įrodymų, kad prieš A. K. kaltinime nurodytu metu smurtą naudojo ir kiti asmenys, nėra. Pranešdamas policijai apie įvykį bei apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją pats A. V. parodė, kad be pirminio konflikto jis dar sudavė A. K. smūgius kambaryje ir A. K. bėgant į lauką, nurodė to priežastį – kad sulaikyti ir išgauti, ko šis atėjo į jo namus. Vėlesnis A. V. atsisakymas nuo šių parodymų niekuo neargumentuotas. Iš A. V. parodymų teisme seka, kad po A. K. pasirodymo namuose, kilusio konflikto ir muštynių su kitais asmenimis kieme, jam sugrįžus į butą, jame buvęs A. K. pats išėjo ir jį rado nugriuvusį kieme prie suoliuko, bandė gaivinti, kvietė greitąją pagalbą ir policiją. Akivaizdu, kad tokie įvykiai (A. K. išėjimas iš kambario, pargriuvimas kieme, pagalbos suteikimas), turėjo tęstis labai trumpai – iki keleto minučių. Liudytojai M. K. ir M. Ž. parodė, kad pasibaigus muštynėms A. V. kieme ir parėjus į namus, jie skambino A. K. į mobilųjį telefoną, tačiau vienu atveju A. K. neatsiliepė, kitu - A. K. telefonu atsiliepė A. V., su juo nekalbėjo. A. K. telefono išklotinių duomenimis nustatyta, kad tokie du telefoniniai skambučiai buvo įvykio dieną 18 val. 03 min. Nėra jokio pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais, kurie patvirtinti skambučių išklotinių duomenimis. Iš kitų duomenų – garso įrašų ir jų laiko, A. V. skambinant greitajai medicinos pagalbai ir policijai, matyti, kad pirmas skambutis į šias įstaigas buvo užfiksuotas įvykio dieną 18 val. 58 min., t.y. už 55 minučių (beveik valandos), po paskutinio liudytojų skambučio į A. K. telefoną. Šiais duomenimis visiškai paneigti A. V. parodymai teisme apie įvykių seką A. V. namuose ir kieme pasibaigus užpuolimui. Teismo medicinos specialisto konstatuotas padarytų A. K. sužalojimų kiekis, paneigia A. V. aiškinimą, kad smūgius A. K. jis sudavė tik užpuolimo pradžioje. Rasti metalizacijos pėdsakai A. K. galvoje esančioje žaizdoje rodo, kad A. V. smurtavo prieš nukentėjusįjį ne tik suduodamas smūgius rankomis, bet ir turinčiais geležies daiktais. A. K. lavono gulėjimo vietoje tokių daiktų rasta nebuvo, todėl į juos jis negalėjo atsitrenkti. Visi nurodyti duomenys rodo, kad A. K. A. V. mušė ir pasibaigus konfliktui, kitiems su A. K. buvusiems asmenims pasišalinus iš A. V. namų, taigi A. V. nebegresiant jokiam pavojui ir nesant jam būtinosios ginties būklėje. Tuo įrodyta, kad visi sužalojimai galvoje, dėl kurių įvyko A. K. mirtis, buvo padaryti jam A. V. namuose 2010-11-06 vakare ir šiuos sužalojimus suduodamas smūgius rankomis, kojomis ir kietu buku daiktu padarė būtent A. V.. Pirmus keturis A. V. suduotus smūgius A. K. valstybinis kaltinimas įvertino kaip padarytus būtinosios ginties būklėje. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia kaltinimo pozicija. Tačiau pagrindo vertinti vėlesnius A. V. veiksmus – tolesnį smurtavimą prieš A. K., jau pasibaigus konfliktui ir A. K. bandant pasišalinti iš konflikto vietos – kaip padarytus būtinosios ginties būklėje ar labai susijaudinus nėra. Iš aptartų įrodymų seka, kad pasibaigus konfliktui A. V. toliau smurtavo prieš vieną likusį A. K., sudavė jam žymiai daugiau smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, nei būdamas būtinosios ginties būklėje. Kaip seka iš pirminių jo parodymų bei pranešimo policijai, tai jis darė ne gindamasis, o iš pykčio ir siekdamas išaiškinti su A. K. buvusius asmenis. Suduodamas rankomis, kojomis ir kietu buku daiktu smūgius į galvos sritį, A. V. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali įvykti A. K. mirtis, ir nors jos ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti, t.y. A. K. A. V. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

A. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas be kvalifikuojančių aplinkybių. Įvykio aplinkybės, padarytų sužalojimų skaičius, paties kaltinamojo medicininės pagalbos ir policijos iškvietimas, teisėjų kolegijos nuomone, nerodo, kad A. V. nužudė A. K. kankindamas ar kitaip itin žiauriai ar turėdamas tokį tikslą. Ši kvalifikuojanti aplinkybė A. V. iš kaltinimo šalintina.

A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teisėjų kolegija pripažįsta tai, kad jo veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo asmens A. K. elgesys – jis įsibrovė kartu su kitais asmenimis į A. V. namus ir tai turėjo įtakos A. V. tolimesniems veiksmams (BK 59 str. 1 d. 6 p.). A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. A. V. padarė tyčinį labai sunkų baigtą nusikaltimą, tačiau šis nusikaltimas nebuvo iš anksto apgalvotas, jam nebuvo rengiamasi iš anksto, jį A. V. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, veikai įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. A. V. turi neišnykusį teistumą, seniūnijos charakterizuojamas kaip ramus, mandagus jaunuolis, padedantis motinai kasdieniniuose ūkio, buities darbuose, kartais įsiveliantis į konfliktines situacijas (4 t., b. l. 129), baustas administracine tvarka (4 t., b. l . 125-126), Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos ir VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro charakterizuojamas teigiamai (4 t., b.l. 132), Rokiškio rajono K. pagrindinės mokyklos charakterizuojamas neigiamai, kaip sistemingai pažeidinėjęs mokinių elgesio taisykles (4 t., b. l. 134), psichikos sveikatos centre neregistruotas (4 t., b. l.136), psichiatrijos ligoninėje negydytas (4 t., b. l. 138). Teismo psichiatrinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. V. psichikos sutrikimų neturi (4 t., b. l. 141). Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, A. V. pagal BK 129 str. 1 d. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė už šį nusikaltimą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kadangi A. V. baudžiamas griežta laisvės atėmimo bausme už labai sunkų nusikaltimą, atsiranda pagrindas manyti, kad jis iki nuosprendžio įsiteisėjimo gali pasislėpti, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą jam kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – keistinos į suėmimą.

Nukentėjusiųjų D. K. ir R. K. civiliniai ieškiniai dėl po 30 000 litų neturtinės žalos priteisimo jiems tenkintini pilnai. Jie yra nužudytojo A. K. tėvai. Sūnaus mirtis jiems sukėlė CK 6.250 str. 1 d. numatytus padarinius – dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą. Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos padarymo įrodyti, sutinkamai su teismų praktika nėra akivaizdžiai per dideli, todėl tenkintini pilnai.

D. K. civilinis ieškinys dėl 6861 litų turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Šiuo ieškiniu ieškovė prašo atlyginti jos šeimos patirtas sūnaus A. K. laidojimo išlaidas. Teismui ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius turėtas laidojimo išlaidas 5798,79 Lt sumai. Kadangi ieškinys dokumentais įrodytas tokiai sumai, ši turtinės žalos suma – 5798,79 Lt ir priteistina iš A. V..

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiems D. ir R. K. buvo apmokėtos kelionės į teismo posėdį išlaidos – viso 256 Lt. Tai, sutinkamai su BPK 103 str. 1 p., sudaro proceso išlaidas, kurios pagal BPK 105 str. 1 d. išieškotinos iš A. V..

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: A. K. drabužiai, sportiniai bateliai, A. V. drabužiai, mobilaus ryšio telefonas „Siemens M50“ ir jo dalys, paimti iš įvykio vietos, kirvis, kastetas, mėlynos spalvos pledas, baltos ir raudonos spalvų languotas pledas, dryžuotas, pilkos ir rausvos spalvų antklodės užvalkalas, 5 plytos biologiniai ir lyginamieji pavyzdžiai kaip beverčiai sunaikintini.

Du kompaktiniai diskai su garso įrašais saugotini baudžiamojoje byloje.

Liudytojų M. B. drabužiai: pilkos spalvos švarkelis su „VW“ ir „Audi“ logotipais, žalios spalvos sportinio stiliaus džemperis su kapišonu, sportinės juodos spalvos kelnės, sportiniai bateliai ir M. Ž. drabužiai: juodos spalvos striukė, pilkos spalvos su raudona juosta džemperis, juodos spalvos sportinės kelnės, baltos spalvos batais su juodomis juostelėmis grąžintini liudytojams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str. 2 d.,

NUSPRENDŽIA:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. kovo 30 d. Į bausmės laiką įskaityti A. V. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-11-06 iki 2011-01-18.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – pakeisti į suėmimą, A. V. suimant teismo salėje, nustatant suėmimo terminą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. V. 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų D. K., a.k (duomenys neskelbtini) naudai padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 5798,79 (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis, 79) litų turtinei žalai (laidojimo išlaidoms) atlyginti.

Priteisti iš A. V. 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. V. valstybės naudai 256 Lt proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – A. K. drabužius, sportinius batelius; A. V. drabužius, mobilaus ryšio telefoną „Siemens M50“ ir jo dalis, paimtus iš įvykio vietos, kirvį, kastetą, mėlynos spalvos pledą, baltos ir raudonos spalvų languotą pledą, antklodės užvalkalą, plytas iš įvykio vietos, biologinius ir lyginamuosius pavyzdžius kaip beverčius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Du kompaktinius diskus su garso įrašais saugoti baudžiamojoje byloje.

M. B. drabužius: pilkos spalvos švarkelį su „VW“ ir „Audi“ logotipais, žalios spalvos sportinio stiliaus džemperį su kapišonu, sportines juodos spalvos kelnes, sportinius batelius ir M. Ž. drabužius: juodos spalvos striukę, pilkos spalvos su raudona juosta džemperį, juodos spalvos sportines kelnes, baltos spalvos batus su juodomis juostelėmis nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti šių drabužių savininkams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajam A. V. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Kolegijos pirmininkas Ričardas GilysTeisėjai: Algirdas GaputisBronė Vidzėnienė