Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. S., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui A. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2013-02-06 nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-02-06 nutarimu R. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 1 dalį, paskiriant 112 Lt baudą, už tai, kad jis, 2013 m. vasario 3 d., 12 val. 40 min., neteisėtai žvejojo Minijos upės senvagėje, Nemuno deltos regioniniame parke, Šilutės r., poledine meškere, neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės, nors žuvies sugavęs neturėjo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau – ir Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių) 11.1 punktą, draudžiantį žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. teismo posėdžio metu nurodęs analogiškas aplinkybes prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4.4. p. žvejo mėgėjo kortelė - mėgėjų žvejybos leidimas, kuriuo suteikiama teisė žvejoti jame nurodytame valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame vykdoma limituota žvejyba. Vadovaujantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo pirmo priedo 5 punktu limituotos žvejybos reguliavimo priemonėmis ir sąlygomis Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose žvejoti leidžiama ištisus metus, laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų, kuriame išduodamos žvejo mėgėjo kortelės parai, savaitei (7 d.), arba mėnesiui (30 d.). Todėl, pagal, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.1 p. draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje. Šiuo konkrečiu atveju, R. S. turėtas metinis žvejo bilietas nesuteikė teisės žvejoti Nemuno deltos regioniniame parke Minijos upės senvagėje. Skunde pareiškėjas prisipažįsta, kad turėjo žvejo bilietą, o ne žvejo mėgėjo kortelę reikalingą limituotai žvejybai Nemuno deltos regioniniame parke. Taip pat prisipažįsta, kad nežinojo jog reikalingas specialus leidimas žvejoti šioje vietoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalimi įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Prieš pradedant rašyti protokolą R. S. buvo išaiškinta pažeidimo esmė, visos aplinkybės. Surašius protokolą pareiškėjas atsisakė pasirašyti protokolą, bandė įrodinėti, jog jis dar nežvejojo ir, kad jam kokio kitokio leidimo nereikia. Visi pareigūnai dalyvavę surašant protokolą, kaip liudininkai pasirašė protokole.

Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos inspektorius A. T. įvertinęs visas aplinkybes 2013-02-03 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o 2013-02-06 išnagrinėjo administracinės teisės pažeidimo bylą Nr. 051 ir priėmė nutarimą vadovaujantis LR ATPK 87 str. 1 d. skirti 112 Lt administracinę baudą.

Institucijos atstovas A. T. teismo posėdžio metu prašo netenkinti skundo ir palikti galioti nutarimą. Paaiškino, kad įvykio dieną, reido metu pamatęs sunerimusį, pasikeitusį R. S., pastebėjusį jį ir pasitraukusį nuo vietos, kur buvo prigręžta daug ekečių, elgesį priėjo patikrinti pastarojo leidimus. Tikrinimo metu nustatė, kad R. S. neturėjo žvejo mėgėjo kortelės, teigdamas, jog nežinojo, kad ši yra reikalinga. Tvirtina esąs įsitikinęs, jog R. S. žvejojo, nežiūrint į tai, jog šis neigia šį faktą. Reido metu žvejybos fakto techninėmis priemonėmis neužfiksavo. Žvejybos sąvoką aiškiną kaip buvimą su žvejybos įrankiais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš minėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mėgėjiškos žūklės taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjišką žūklę, žuvų apsaugą, pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt penkių iki dviejų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11 punktas nustato draudimo žvejams žvejoti atvejus. Šių taisyklių 17 punktas įpareigoja žvejus mėgėjus su savimi turėti mėgėjų žvejybos leidimą, suteikiantį teisę žvejoti tame vandens telkinyje, ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą, pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. neigia padaręs pažeidimą pagal ATPK 87 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje poledine meškere nežvejojo, o tik atvykus į žvejybos vietą buvo patikrintas jo leidimas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurį pasirašyti atsisakė dėl jame neteisingai nurodytų faktinių aplinkybių. Pripažįsta, kad į žvejybos vietą - Minijos upės senvagę, Nemuno deltos regioniniame parką, Šilutės r., atvyko neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės, apie kurią nieko nežinojo.

Liudytojai I. Ž. ir M. B., kaip Institucijos pareigūnai, 2013-02-03 dirbę kartu su A. T., teismo posėdžio metu nepatvirtino fakto, kad R. S. žvejojo, o tik matė šį su įrankiais žvejybai.

Iš teismo posėdžio metu pateiktos fotonuotraukos akivaizdu, kad įvykio dieną R. S. turėjo tik meškeriotojo bilietą Nr. 1009869, galiojantį iki 2014-01-17.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. neneigia, kad neturėjo žvejo mėgėjo kortelės, tačiau neigia žvejybos faktą. Pagal Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos 2004-07-15 įstatymo Nr. IX-2389 (redakcija nuo 2012-12-20) 2 straipsnio 4 dalį mėgėjų žvejyba traktuojama kaip žuvų gaudymas mėgėjų žvejybos įrankiais ir būdais pagal Aplinkos ministerijos ar Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką. Taigi, įstatyme įtvirtinta žvejybos sąvoka yra tapatinama su procesu, kurio metu naudojant žvejybos įrankius yra gaudoma žuvis. Todėl akivaizdu, Institucijos atstovo aiškinama žvejybos sąvoka neatitinka Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatyme įtvirtintos šios sąvokos.

Vertinant tiesiogiai su įvykiu susijusių dalyvių - administracinėn atsakomybėn patraukto R. S., kuris nuosekliai neigė jam inkriminuojamą pažeidimo faktą, ir Institucijos pareigūno A. T., kuris jį kaltina administraciniu teisės pažeidimu, parodymus yra akivaizdu, kad šie įrodymų šaltiniai yra tarpusavyje prieštaringi, todėl konstatuoti ATPK 87 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą galima tik remiantis byloje surinktų papildomų įrodymų visuma. Tačiau pažymėtina tai, kad R. S. parodymus iš esmės patvirtina žuvies nebuvimo faktas, užfiksuotas Institucijos procesiniuose dokumentuose (protokole ir nutarime) bei neapžiūrėti ir neužfiksuoti daiktiniai įrodymai - žvejybos įrankiai (poledinė meškerė, grąžtas, masalas ir t.t.). R. S. inkriminuotas administracinis pažeidimas neužfiksuotas jokiomis techninėmis priemonėmis. Jokių kitų objektyvių įrodymų dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 87 straipsnio 1 dalyje, padarymo byloje nėra.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Teismas daro išvadą, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog R. S. padarė minėtame Institucijos nutarime įvardintą pažeidimą, todėl byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 87 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. S. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. skundą tenkinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 051, kuriuo R. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 87 straipsnio 1 dalyje, paskirta 112 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.