Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas.

Tokiu būdu byloje kilo ginčas dėl sąlygų nutraukti išieškojimą, vykdomą pagal nutarimą, priimtą administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) byloje, suėjus senaties terminui (ne)buvimo. Šiuo aspektu teismas pasisako.

Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis vykdymo veiksmus atlieka 2014 m. sausio 5 d. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos nutarimo Nr. 10N-5659453-14 pagrindu. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog vykdomasis dokumentas antstolio kontorai pateiktas 2014 m. kovo 31 d., vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2014 m. balandžio 2 d. patvarkymu (v. b. l. 1).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, ATPK neteko galios (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (TAR, 2015 m. liepos 10 d., Nr. 2015-11216)). Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR, 2015 m. liepos 10 d., Nr. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta 2014 m. sausio 5 d. nutarimu, todėl jos išieškojimui taikytinos tuo metu galiojusios teisės aktų nuostatos.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išaiškino, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdymui terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma, ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog trijų mėnesių vykdomojo dokumento padavimo vykdyti terminas pažeistas nebuvo. Vykdomosios bylos medžiaga bei byloje antstolio pateikti papildomi duomenys patvirtina, jog antstolis reguliariai tikrino skolininko turtinę padėtį (b. l. 7-11), siekė nustatyti skolininko turtą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ilgiau nei dvejus metus antstolis neatliko jokių vykdymo veiksmų (CPK 183, 185 straipsniai). Vykdomosios bylos medžiaga suponuoja, jog apie atliekamus vykdymo veiksmus skolininkas (pareiškėjas) žinojo, tačiau neatliko jokių aktyvių veiksmų įsiskolinimui padengti, todėl antstolis vykdomojo dokumento įvykdyti negalėjo ne dėl savo aplaidumo, o dėl skolininko pasyvumo. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog skolininkas ilgą laiką nedirbo – nuo vykdomosios bylos vykdymo pradžios byloje nėra duomenų apie skolininko draudžiamąsias pajamas, skolininko darbo vietą. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog gavo nedideles ir (ar) nereguliarias pajamas, iš kurių mokėjo išlaikymą vaikui, jokių objektyvių duomenų apie gaunamas (gautas) pajamas nei antstoliui, nei teismui neteikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas neturėjo jokių objektyvių galimybių įsiskolinimo dengimui (CPK 178, 183, 185 straipsniai). Vykdomojoje byloje duomenų, sudarančių pagrindą spręsti apie pareiškėjo ribotas galimybes dirbti bei gauti pajamas, nėra, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas (CK 178 straipsnis). Priešingai, vykdomojoje byloje pateikti duomenys, jog nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. pareiškėjas dalyvavo profesinio mokymo priemonėje (v. b. l. 38), pareiškėjas skundė nurodė, jog įgijo kirpėjo kvalifikaciją, tačiau duomenų, jog pagal įgytą kvalifikaciją pareiškėjas dirbti negalėjo ir (ar) pajamų negavo, byloje nėra. Be to, Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gauto iš Kelių transporto priemonių registro, matyti, jog pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 30 d. įgijo turtinę teisę (yra transporto priemonės valdytojas), tačiau vykdymo procese antstoliui duomenų apie turimą turtą ir (ar) turtines teises neteikė. Nors pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad veiklos vykdyti negalėjo dėl 2020 m. kovo 16 d. šalyje įvesto karantino režimo bei jo metu taikytų ribojimų, tačiau jokių duomenų, jog iki šių ribojimų pradžios pareiškėjas dirbo pagal turimą kvalifikaciją ir gavo pajamas, byloje taip pat nėra.

Pareiškėjo skundo argumentai, jog jis domėjosi vykdymo eiga bei skolų dengimo galimybėmis visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertintinos kritiškai (CPK 183, 185 straipsnis). Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog 2016 m. vasario 3 d. antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjo prašymas baudą pakeisti viešaisiais darbais (v. b. l. 27). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismine tvarka klausimas dėl 2014 m. sausio 5 d. nutarimu paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais nebuvo sprendžiamas. Per visą vykdymo procesą pareiškėjas du kartus kreipėsi į antstolį dėl informacijos apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus bei skolų dydžius pateikimo (2019 m. rugsėjo 12 d., 2021 m. sausio 18 d. prašymais) (v. b. l. 62, 69), jam informacija buvo suteikta (v. b. l. 66, 72), tačiau jokių kitų veiksmų pareiškėjas neatliko. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų įsiskolinimui padengti, pareiškėjo pasyvumas (neveikimas) visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste pripažintinas vengimu mokėti paskirtą administracinę nuobaudą, dėl ko vykdymo senaties eiga sustojo (CPK 183, 185 straipsniai).

CPK 629 straipsnis įtvirtina vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus, vienas iš jų – jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju išieškojimas iš pareiškėjo vykdomas pagal 2014 m. sausio 5 d. priimtą nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje, administracinės nuobaudos skyrimo metu ATPK nebuvo įtvirtintas administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti. Remiantis kasacinio teismo jurisprudencija dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 183, 185 straipsnis).

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nutraukti vykdomąją bylą suėjus išieškojimo senaties terminui, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. K. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.