Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2016 m. kovo 22 d. Šiaulių TI jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, t. y. vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Dėl per mažo kamerų ploto tarp kalinamųjų asmenų kildavo konfliktai. Kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, jose veisėsi pelėsis. Kamerų languose buvo įdėtas tik vienas stiklas, žiemą stiklas užšaldavo, o kai atitirpdavo nuo jo vanduo bėgdavo ant palangės ir patalynės. Iš tualeto kamerose sklisdavo smarvė. Kameroms buvo būtinas remontas. Kamerose, kuriose pareiškėjas būdavo laikomas laikinai tik atvykęs į Šiaulių TI, buvo laikoma tiek asmenų, kiek tą dieną jų atvykdavo į laisvės atėmimo įstaigą. Šių kamerų sanitariniai mazgai nebuvo atskirti nuo bendros kamerų erdvės, dėl ko buvo pažeista teisė į privatumą naudojantis tualetu, be to, sanitarinių mazgų paviršiai buvo nešvarūs, aprūdiję. Šiose kamerose taip pat buvo didelė drėgmė, tamsu. Jose tekdavo išbūti net iki vakaro, dėl to tekdavo valgyti net vakarienę, nors nebuvo stalo ir kėdžių (suolų). Asmens ir jo daiktų apžiūra Šiaulių TI buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis – asmuo, esant žemai oro temperatūrai, buvo verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.Šiaulių TI, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,52 iki 19 kv. m ploto, dėl to pareiškėjui tik 14 dienų teko per mažas kamerų plotas. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos per langus. Kalinami asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ir drėgmės gyvenamosiose kamerose. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros kamerų erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Asmenų krata įstaigoje atliekama tinkamomis sąlygomis. Šiaulių TI nuomone, neteisėti veiksmai pareiškėjui nebuvo padaryti.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas mažesnio nei 3,6 kv. m kamerų ploto sąlygomis Šiaulių TI buvo laikomas 16 parų. Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d įsakymu. Nr. V-241 pavirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punktą. Teismas taip pat pripažino, kad Šiaulių TI pažeidė HN 76:2010 22 ir 54 punktų reikalavimus, t. y. laikino sulaikymo bei priėmimo-paskirstymo kamerose buvo netinkamas apšvietimas, patalpų paviršiai buvo aprūdiję. Įvertinęs pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir tenkinti jo skundą visiškai.Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo visas jo nurodytas aplinkybes, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.Šiaulių TI, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Šiaulių TI teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas prašo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis).ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Šiaulių TI pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d įsakymu Nr. V-241 pavirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punktą, tačiau nedetalizavo, kokia būtent aplinkybė lėmė, kad šis pažeidimas buvo padarytas. HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kaip matyti, minėtoje HN 76:2010 nuostatoje nustatyta keletas reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui, tačiau pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokių būtent reikalavimų neatitiko sanitariniai mazgai gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas proceso pirmosios instancijos teisme metu nurodė tik aplinkybę, kad iš tualeto gyvenamosiose kamerose sklisdavo smarvė, tačiau kitų pažeidimų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimų gyvenamosiose kamerose, nenurodė.Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akto Nr. EP-354 (b. l. 52–55) matyti, jog Šiaulių TI laikino sulaikymo bei paskirstymo kamerose dirbtinis apšvietimas neatitinka keliamų reikalavimų (HN 76:2010 22 pažeidimas), patalpose esantys paviršiai aprūdiję (HN 76:2010 54 punkto pažeidimas), tualetai neatitverti nuo bendros patalpų erdvės. Tačiau teismas konstatavo, kad buvo pažeisti tik HN 76:2010 22 ir 54 punktų reikalavimai. Teismas nemotyvavo, kodėl aplinkybės dėl sanitarinių mazgų neatitvėrimo nuo bendros minėtų kamerų erdvės nevertino kaip pareiškėjo teisių pažeidimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo nurodęs, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas laikinai tik atvykęs į Šiaulių TI, sanitariniai mazgai nebuvo atskirti nuo bendros kamerų erdvės, dėl ko buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis tualetu.Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių: dėl per mažo kamerų ploto tarp kalinamų asmenų kildavo konfliktai; kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, jose veisėsi pelėsis; kamerų languose buvo įdėtas tik vienas stiklas, žiemą stiklas užšaldavo, o kai atitirpdavo nuo jo vanduo bėgdavo ant palangės ir patalynės; kameroms buvo būtinas remontas; iš tualeto kamerose sklisdavo smarvė; kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikinai tik atvykęs į Šiaulių TI, buvo laikoma tiek asmenų, kiek tą dieną jų atvykdavo į laisvės atėmimo įstaigą; šių kamerų sanitariniai mazgai nebuvo atskirti nuo bendros kamerų erdvės, dėl ko buvo pažeista teisė į privatumą naudojantis tualetu, be to, sanitarinių mazgų paviršiai buvo nešvarūs, aprūdiję; kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikinai tik atvykęs į Šiaulių TI, taip pat buvo didelė drėgmė, tamsu; šiose kamerose tekdavo išbūti net iki vakaro, dėl to tekdavo valgyti net vakarienę, nors nebuvo stalo ir kėdžių (suolų); asmens ir jo daiktų apžiūra Šiaulių TI buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis – asmuo, esant žemai oro temperatūrai, buvo verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik teisės aktų nuostatų ir Šiaulių TI pateiktų pažymų dėl kalinimo sąlygų turinio citavimas, neatliekant jokio detalesnio tyrimo ir tuo pagrindu nepadarant jokių motyvuotų išvadų, negali būti vertinamas kaip tinkamas pareiškėjo nurodytų aplinkybių išnagrinėjimas. Atisižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis), nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis), jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 80 straipsnis, pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).Apibendrinant, konstatuotina, kad skundžiamas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl, siekiant garantuoti teisingo teismo sprendimo priėmimą, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.