Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovo advokato Tado Dumbliausko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3516-191/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas trūkumams šalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės pateiktas ieškinys nėra pasirašytas nei elektroniniu, nei paprastu parašu, įpareigojo ieškovę pateikti teismui tinkamai (elektroniniu ar paprastu parašu) pasirašytą ieškinį. Tuo tarpu, apelianto nuomone, ieškovės atstovas prisijungė prie LITEKO VEP posistemio paskyros, naudodamasis komercinio banko internetinės bankininkystės sistema, kas reiškia, kad ieškinys pateiktas tinkamai ir papildomai jo pasirašyti nereikia. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su tokia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo.

Pagal bendrąją taisyklę, byloje dalyvaujantys asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus (CPK 113 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata galioja ir šiuo metu. Nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai, kurie suteikė byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę procesinius dokumentus teismui teikti ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymu buvo patvirtintas procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, kuris, kaip ir CPK pakeitimai, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 1 d. Šiame apraše aiškiai nurodyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (VEP posistemis) (4 punktas). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėse www.teismai.lt ir www.epaslaugos.lt, pasirinkęs Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nuorodą (3 punktas). Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą ir nurodo, kad žyminis mokestis sumokėtas, arba patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą ir nurodo, kad žyminis mokestis nėra mokamas (12 punktas). Dokumentus teikiančiam asmeniui patvirtinus procesinių dokumentų siuntimą, LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų pateikimo teismui momentas (13 punktas). Taigi, nei iki CPK pakeitimų įsigaliojimo, nei vėliau Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatymai nenumatė byloje dalyvaujantiems asmenims teisės procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu, nors ir pasirašytus elektroniniu parašu.

Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. sausio 13 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys buvo pateiktas elektroniniu paštu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šį dokumentą laikyti tinkamai paduotu, t. y. pripažinti atitinkančiu formos reikalavimus, nes teismui turi būti pateikiami originalūs arba elektroniniu parašu pasirašyti procesiniai dokumentai (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 113 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškovės atstovas prisijungė prie LITEKO VEP posistemio paskyros, naudodamasis komercinio banko internetinės bankininkystės sistema, nereiškia, kad ieškinys, pateiktas teismui elektroninių ryšių priemonėmis, yra tinkamai pasirašytas, nes ieškinys nebuvo įregistruotas www.teismai.lt svetainėje, o nagrinėjama byla nėra inicijuota elektroninių ryšių priemonėmis (pateikta per elektroninių paslaugų portalą (EPP)), todėl tai nėra elektroninė teismo proceso byla.

Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasiūlė ieškovės atstovui pačiam prašyti iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato eismo įvykio tyrimo medžiagą, kadangi remiantis CPK 179 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o apeliantas priežasčių, dėl kurių minėtų dokumentų pats pateikti negali, teismui nenurodė, savo prašymo išreikalauti eismo įvykio tyrimo medžiagą nepagrindė, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Kauno apskrities VPK VP Eismo priežiūros skyrių dėl minėtos informacijos pateikimo, kad prašė konkrečių dokumentų kopijų, ir, kad jo prašymai buvo atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai įpareigojo ieškovę pasisakyti dėl atsakovės atsikirtimų į ieškovės pretenziją ir pateikti dėl to įrodymus.

Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindžia ieškinyje nurodomas aplinkybes, bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Ieškovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, ar nurodomos aplinkybės nepatvirtina, kad reikalavimai yra pagrįsti, ieškinys yra atmetamas. Ieškinio priėmimo metu pateiktų įrodymų pakankamumas ar jų įrodomoji reikšmė neturi būti vertinami (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 250 straipsnis). Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų. Asmeniui kreipiantis su ieškiniu ar pareiškimu į teismą ir nurodant ieškinio ar pareiškimo faktinį pagrindą prasideda tik pirmasis įrodinėjimo etapas – faktų nurodymas. Šiame įrodinėjimo etape, preliminariai apibrėžiamas įrodinėjimo dalykas; įrodinėtinų aplinkybių visuma nustatoma negalutinai ir proceso eigoje gali kisti. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę pasisakyti dėl atsakovės nesutikimo su ieškovės pretenzija ir pateikti minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nurodyti ieškinio trūkumai dėl įpareigojimo ieškovei pasisakyti dėl atsakovės nesutikimo su ieškovės pretenzija ir pateikti minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus naikintina. Kita teismo nutarties dalis aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu laikytina pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės už atskirojo skundo surašymą, teismui pateikė išrašytą sąskaitą už suteiktas advokato paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dar nėra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, be to, apeliantas įrodymų, pagrindžiančių apie faktišką bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą (CPK 178 straipsnis), nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 290 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota pasisakyti dėl atsakovės atsakymo į ieškovės pretenziją ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.