- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- e2S-588-513/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00051-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas perduotas nagrinėti I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Irma Čuchraj (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinei bendrovei SEB bankui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, akcinei bendrovei Luminor bank AS, akcinei bendrovei „Swedbank“, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB "Intrum Lietuva", AB Luminor bankas, ''Swedbank", AB, VSDFV Klaipėdos skyriui, AB SEB bankas, "Legal Balance", Klaipėdos Apskrities VPK, Lietuvos Respublikos Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Pareiškėjas
- D. M.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, akcinei bendrovei Luminor bank AS, akcinei bendrovei „Swedbank“, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, antstoliams A. S., S. S., V. V., J. P., G. J., A. R.-Ž., L. P., L. N. ir S. M. dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi D. M. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta S. Š.. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 19 d.
2022 m. balandžio 28 d. bankroto administratorė pateikė prašymą priimti sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi fizinio asmens D. M. bankroto byla baigta, nurašyti bankrutavusio D. M. likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai iš viso 7 358 494,34 Eur, t. y. VMI – 402 331,75 Eur, VSDFV Klaipėdos skyrius – 4 230,11 Eur, UAB „Intrum Lietuva“ – 4 865 636,94 Eur, AB SEB bankas – 1 860 392,87 Eur, UAB „Legal Balance“ – 225 571,49 Eur, antstolė A. R. Ž. – 118,40 Eur ir antstolė R. V. – 212,78 Eur. Nenurašytas kreditorės VMI 652,19 Eur dydžio kreditinis reikalavimas.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalį plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
Teismas nustatė, kad per visą fizinio asmens bankroto procesą buvo gauta 5 769,73 Eur iš darbo užmokesčio ir 7 400,00 Eur už parduotą turtą. Bankroto procedūros metu patenkinti kreditorių reikalavimai: VMI – 607,57 Eur, VSDFV Klaipėdos skyrius – 22,48 Eur, UAB „Intrum Lietuva“ – 7330,48 Eur, AB SEB bankas – 2802,54 Eur, UAB „Legal Balance“ – 339,24 Eur, antstoliui A. S. – 67,48 Eur, antstoliui J. P. – 13,12 Eur, t. y. viso 11 182,91 Eur. Pasibaigus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui liko nepatinkintų kreditorių reikalavimų iš viso 7 358 494,34 Eur, t. y. VMI – 402 331,75 Eur, VSDFV Klaipėdos skyrius – 4 230,11 Eur, UAB „Intrum Lietuva“ – 4 865 636,94 Eur, AB SEB bankas – 1 860 392,87 Eur, UAB „Legal Balance“ – 225 571,49 Eur, antstolei A. R. Ž. – 118,40 Eur, antstolei R. V. – 212,78 Eur. Priimant sprendimą užbaigti fizinio asmens D. M. bankroto bylą lieka 652,19 Eur dydžio nenurašomas kreditinis VMI reikalavimas. Kitų nepatenkintų kreditorių reikalavimų, patenkančių į FABĮ 27 straipsnio 7 dalyje numatytų nenurašytinų finansinių reikalavimų sąrašą, teismas nenustatė.
Teismas nurodė, kad 2022 m. balandžio 11 d. sudarytas ir bankrutuojančio asmens, bankroto administratorės bei kreditorių susirinkimo pirmininkės UAB „Intrum Lietuva“ įgalioto asmens pasirašytas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas. Prieštaravimų dėl plano įgyvendinimo akto ir bankroto bylos baigimo bei nepatenkintų finansinių reikalavimų nurašymo, nepareikšta. Teismas FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų nutraukti bankroto bylą nenustatė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria nurašytas bankrutavusio D. M. likęs nepatenkintas kreditorės VMI 402 331,75 Eur finansinis reikalavimas ir nenurašytas 652,19 Eur kreditinis reikalavimas, ir patvirtinti nurašytiną likusį nepatenkintą kreditorės VMI 351 006,87 Eur kreditinį reikalavimą ir nenurašytiną 52 584,64 Eur dydžio kreditinį reikalavimą.
Nurodo, kad pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi, išskyrus, be kitų, reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus. 2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-451 (TAR, 2021, Nr. 2021-15469) nustatyta, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki įstatymo Nr. XIV-451 įsigaliojimo (2021 m. liepos 15 d.).
Teigia, kad mokesčių administratoriaus, atlikusio mokestinį patikrinimą, skirtos baudos, numatytos Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnyje, pagal savo pobūdį ir skyrimo tvarką yra administracinės nuobaudos. Nurodo, kad D. M. mokestinė nepriemoka nustatyta 2014 metais atlikus pareiškėjo 2005 – 2009 metų mokestinį patikrinimą, kurio metu surašytas patikrinimo aktas, nustatyta, kad pareiškėjas padarė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 1 ir 3 dalių, 25 straipsnio 2 dalies, 27 straipsnio pažeidimus dėl neapskaičiuotų ir į valstybės biudžetą nesumokėtų 173 098,35 Eur (597 674 Lt) gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), todėl vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu papildomai jam buvo apskaičiuota 165 664,97 Eur (572 008 Lt) delspinigių ir vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalimi skirta 51 929,49 Eur (179 302 Lt) GPM bauda. Taip pat nustatyta, jog pareiškėjas padarė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies pažeidimą dėl neapskaičiuotų ir nesumokėtų 1 824,61 Eur (6 300 Lt) privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSDĮ), todėl vadovaujantis Privalomojo sveikatos draudimo 19 straipsnio 2 dalimi buvo papildomai apskaičiuota PSDĮ 846,56 Eur (2 923 Lt) delspinigių ir vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalimi paskirta 547,38 Eur (1 890 Lt) PSDĮ bauda. Patikrinimo akto pagrindu buvo priimtas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. FR0682-528 dėl patikrinimo akto tvirtinimo.
Nurodo, kad mokesčių mokėtojo elgesys įvertintas, nustatytas jo veiksmų neteisėtumas, už tai jam specialiųjų mokesčių įstatymų normų pagrindu taikyta atsakomybė – GPM ir PSDĮ baudos kaip ekonominės sankcijos. Baudos valstybės naudai apskaičiuotos ir taikytos pareiškėjui mokesčių administratoriaus, kaip už mokesčių administravimą atsakingos valstybės institucijos, turinčios įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Dėl to už pareiškėjo padarytus teisės aktų pažeidimus skirtos baudos laikytinos FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytais nenurašomais reikalavimais už įstatymų pažeidimus. VMI finansiniame reikalavime nurodytos baudos, kurias sudaro GPM bauda 51 929,45 Eur, PSDĮ bauda 547,38 Eur ir ATP bauda 104,81 Eur, iš viso 52 584,64 Eur, negali būti nurašytos baigiantis fizinio asmens bankrotui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu suinteresuotas asmuo D. M. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Argumentuoja, kad administracinio nusižengimo, už kurį yra skiriama administracinė nuobauda, sudėties požymiai yra nustatomi ANK; bauda, kaip administracinė nuobauda, yra skiriama tik ANK specialiojoje dalyje konkrečiai nustatytais atvejais. Mano, kad šių kriterijų bauda, paskirta Mokesčių administravimo įstatymo pagrindu, neatitinka.
Nurodo, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, administracinio nusižengimo aiškinimas pakito tuo aspektu, kad tokius nusižengimus dabar nustato tik ANK. Įsigaliojus ANK, buvo atitinkamai pakeista ir FABĮ 29 straipsnio 7 dalies, nustatančios, kokie kreditorių reikalavimai nėra nurašomi baigus fizinio asmens bankroto bylą, sąvoka iš „administraciniai teisės pažeidimai“ į „administraciniai nusižengimai“. Tai sąlygoja, kad administracinio nusižengimo aiškinimui yra aktualios būtent ANK nuostatos ir, kad tik ANK numatytos veikos patenka į šio FABĮ taikymo sritį. Atsižvelgiant į tai, FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti laikoma, kad administracinė nuobauda, kuri skirta pagal Mokesčių administravimo įstatymą, yra tolygi baudai, paskirtai už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, t. y. FABĮ 29 straipsnio 7 dalis neapima administracinių nuobaudų, kurios skirtos pagal Mokesčių administravimo įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pabaigus fizinio asmens bankroto bylą nurodyti nenurašytini VMI kreditiniai reikalavimai, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pagal FABĮ 30 straipsnio 1 dalį kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas pasirašytas bankrutuojančio fizinio asmens, bankroto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo pirmininko, todėl konstatavo, kad egzistuoja teisinis pagrindas priimti nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas pažymėjo, kad prieštaravimų dėl plano įgyvendinimo akto ir bankroto bylos baigimo bei nepatenkintų finansinių reikalavimų nurašymo, nepareikšta, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Nustatyta, kad bankroto administratorė elektroniniu paštu kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos pabaigos informavo 2022 m. balandžio 27 d., tikslaus laiko iš pateiktų įrodymų nustatyti nėra galimybės, tačiau matyti, jog elektroninis laiškas kreditoriams išsiųstas po 19 val., t. y. pateiktuose prieduose matomas laiško išsiuntimo laikas „19:1“. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO nagrinėjamos bylos proceso duomenų matyti, kad administratorė prašymą teismui per EPP sistemą pateikė 2022 m. balandžio 27 d. 19:35 val., t. y. maždaug po 20 min. nuo elektroninio laiško kreditoriams išsiuntimo. Plungės apylinkės teisme administratorės prašymas registruotas 2022 m. balandžio 28 d. ir tą pačią dieną 16 val. priimta ir paskelbta ginčijama nutartis. Akivaizdu, kad kreditoriai objektyviai neturėjo galimybės ir laiko susipažinti su prašymu bei pareikšti savo nuomonę ar prieštaravimus, o pirmosios instancijos teismas itin formaliai įvertino fizinio asmens bankroto bylos pabaigos pagrindus ir nepagrįstai nurodė, kad kreditorių prieštaravimų negauta.
Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). FABĮ 30 straipsnyje, reglamentuojančiame fizinio asmens bankroto bylos užbaigimą, nenurodyta, kokia forma – rašytinio ar žodinio proceso tvarka, teismas priima nutartį dėl bankroto bylos užbaigimo, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi CPK numatytu reglamentavimu.
CPK 235 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. CPK 153 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio Kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė 2022 m. balandžio 27 d. prašyme užbaigti fizinio asmens bankroto bylą nepareiškė prašymo dėl jo nagrinėjimo tvarkos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priėmė 2022 m. balandžio 28 d. nutartį dėl bankroto bylos pabaigos rašytinio proceso tvarka ne tik CPK 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepranešęs proceso dalyviams apie prašymo nagrinėjimą teisme, bet ir apskritai nepaskyręs teismo posėdžio datos ir laiko.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė CPK 153 straipsnio 2 dalies, 133 straipsnio nuostatas, taip pat ir CPK 235 straipsnio 6 dalį, kadangi, gavęs bankroto administratorės prašymą pabaigti fizinio asmens bankroto bylą, šio prašymo nagrinėjimui nepaskyrė teismo posėdžio, neinformavo byloje dalyvaujančių asmenų apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka, prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo išnagrinėjo nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, eliminuodamas jiems galimybę pasisakyti nagrinėjamu klausimu. Dėl minėtų proceso normų pažeidimų iš viso nebuvo vertinamos aplinkybės, kuriomis kreditorė VMI grindžia savo atskirąjį skundą, t. y. dėl nenurašytinų kreditinių reikalavimų dydžio pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, o šių aplinkybių vertinimas ir klausimo sprendimas apeliacine tvarka reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės tuo aspektu, kuris pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtas taip pat paneigiant proceso dalyvių teisę į apeliaciją.
Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir apeliacinės instancijos teismas negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutarties dalį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria nurodytas nenurašytinas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditinis reikalavimas, ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.