Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje H. P. (H. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), turkas, Turkijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugsėjo 2 d. apie 13 val. 30 min. Institucijos vyriausiosios darbo inspektorės D. Š. bei R. B. su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniaisiais tyrėjais G. B. ir J. S. atliko (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietą – kavinę, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad be rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios dirbo darbuotojas M. D. Pagal 2019 m. rugsėjo 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, apie M. D. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių duomenų. (duomenys neskelbtini) savininkas – darbdavį atstovaujantis asmuo H. P. 2019 m. rugsėjo 2 d. adresu (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad jo įmonėje šios įmonės naudai dirbantis M. D. būtų įdarbintas laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų įdarbinimą nustatyta tvarka, tai yra su M. D. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, apie jo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Taigi, esant nelegalaus darbo požymiams, tai yra darbdavio ir darbuotojo susitarimui dėl darbo vietos ((duomenys neskelbtini)), esant pavaldumui (vykdė nurodymus ir dirbo minėtos įmonės naudai), darbo funkcijų vykdymui (picų išvežiojimas), darbo užmokesčiui (žodžiu sutarta dėl 30 Eur darbo užmokesčio už vieną darbo dieną), tokiu būdu darbdavys H. P., nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie M. D. priėmimą į darbą ir nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, neužtikrino, jog šis darbuotojas legaliai dirbtų ir tai yra laikoma nelegaliu darbu. Tokiais savo veiksmais H. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. P. apie teismo posėdžio laiką bei vietą buvo pranešta tinkamai – pasirašytinai (bylos lapai (toliau – b. l.) 1). H. P. į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms bei neprieštaraujant Institucijos atstovei, byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą ir prašė paskirti H. P. straipsnio sankcijos ribose numatytą baudą.

Iš administracinio nusižengimo protokole esančio pasiaiškinimo bei rašytinio paaiškinimo matyti, jog H. P. nurodė, kad jam inkriminuotą administracinį nusižengimą jis pripažįsta, dėl jo nuoširdžiai gailisi. H. P. paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo 2 d. M. D. dirbo picų išvežiotojo darbą be rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Sodrai apie jo įdarbinimą. Jis (H. P.) gailisi dėl tokios susidariusios situacijos (b. l. 1, 2).

Tai, jog H. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo bei paaiškinimų, patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri prižįstama įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 1).

Iš darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos išrašo matyti, jog nuo 2014 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) vadovas yra H. P. (b. l. 5 – 6).

Iš fotonuotraukų matyti 2019 m. rugsėjo 2 d. užfiksuota (duomenys neskelbtini) esančios kavinės (duomenys neskelbtini) teritorija, joje esantis M. D. bei ten stovintis minėtos kavinės reklaminiais logotipais apklijuotas automobilis „Mercedes Benz A170“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Fotonuotraukose taip pat užfiksuota, kaip M. D. atlieka picų išvežiotojo darbą (b. l. 10 – 13).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos išrašo matyti, jog 2019 m. rugsėjo 2 d. M. D. nebuvo tarp (duomenys neskelbtini) darbuotojų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, sąraše (b. l. 14).

Iš 2019 m. rugsėjo 10 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0436-0333 matyti, jog nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. atlikus (duomenys neskelbtini) patikrinimą, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savininkas – darbdavį atstovaujantis asmuo H. P. 2019 m. rugsėjo 2 d. adresu (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad jo įmonėje šios įmonės naudai dirbantis M. D. būtų įdarbintas laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų įdarbinimą nustatyta tvarka, tai yra su M. D. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, apie jo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir tai yra laikoma nelegaliu darbu. Tokiais savo veiksmais H. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (b. l. 15 – 16).

Iš Institucijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. pavedimo atlikti patikrinimą Nr. 1212 matyti, jog Institucijos pareigūnėms D. Š. ir R. B. buvo pavesta atlikti neplaninį ūkio subjekto – (duomenys neskelbtini) patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais (b. l. 17).

Iš Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1042-182/2018, bei administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog 2018 m. spalio 15 d. H. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda, kurią H. P. sumokėjo 2018 m. gruodžio 13 d. (b. l. 19, 23 – 32). Todėl ANK 40 straipsnio prasme H. P. veika šiuo atveju atitinka ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismas atkreipia dėmesį, jog nelegalaus darbo sąvoką bei požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kur numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą <...>.

Administracinių nusižengimų pakartotinumą apibrėžia ANK 40 straipsnis, kuris numato, kad tuo atveju, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai <...>.

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog H. P., būdamas darbdaviu, sudarė sąlygas bei leido pakartotinai nelegaliai dirbti darbuotojui M. D., prieš tai nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie šio darbuotojo priėmimą į darbą ir tuo jis (H. P.) padarė ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Už ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 5 000 Eur iki 6 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju H. P. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). H. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas; b. l. 1, 2). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Bylos duomenimis, H. P. iki šiol Lietuvos Respublikoje neteistas, jis ne kartą baustas administracine tvarka ir tokio pobūdžio nusižengimą padarė ne pirmą kartą, tačiau jis yra pilnai įvykdęs visas anksčiau jam paskirtas administracines nuobaudas (b. l. 19, 22, 23 – 32). H. P. yra dirbantis, byloje nėra jokių kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskyrus H. P. straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 40 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

H. P. (H. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.