Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-11508-2018 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-11508-2018 A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 60 eurų bauda. A. B. nubausta už tai, kad 2018 m. sausio 1 d, 16.23 val. ir 2018 m. vasario 1 d. 19.54 val. vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybės privalomuoju draudimu ir nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę.

2018 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos A. B. skundas, kuriuo ji prašo pakeisti 2018 m. gegužės 28 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto A. K. nutarimą ir neskirti administracinės nuobaudos; nenustačius sąlygų neskirti administracinės nuobaudos, paskirti baudą, lygią pusei minimalios baudos - 30 Eur; nustačius, kad informacija buvo renkama neteisėtai, panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Biuras) yra pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą veikianti draudikų asociacija. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Minėto įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo: policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, įmonės, atliekančios valstybinę techninę apžiūrą, institucija, atsakinga už transporto priemonių valstybinę registraciją. Minėto įstatymo 42 straipsnyje, reglamentuojančiame Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių draudimo kontrolės principus, nurodyta, kad Biuras, palyginęs duomenis apie transporto priemones, gautus iš institucijų, atsakingų už transporto priemonių valstybinę registraciją ir valstybinę techninę apžiūrą, su savo duomenų bazėje turima informacija apie apdraustas transporto priemones, turi teisę persiųsti policijai duomenis apie registruotas, bet neapdraustas transporto priemones. Policija, gavusi tokią informaciją, teisės aktų nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas atsakingam už draudimo sutarties sudarymą asmeniui. Įstatyme nenustatyta, kad biuras turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę. Atsižvelgus į minėtų teisės normų nuostatas prašo teismo įvertinti, ar Biuras, įrengęs slaptą filmavimo kamerą Savanorių pr. 255, Kaune, teisėtai rinko informaciją, neinformuodamas apie filmavimą eismo dalyvių, taip pat ar toks informacijos rinkimas nepažeidžia aukščiau minėto Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. B. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. B. vairuojamam automobiliui Lexus CT 200h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas galiojo nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. įskaitytinai. Nuo 2017 m. balandžio 25 d. automobilį ji papildomai apdraudė Sausumos transporto priemonių draudimu (KASKO). 2017 m. gruodžio 19 d. pasibaigus Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui, jis nebuvo pratęstas. Kaip nurodė pareiškėja, prisiminusi apie pasibaigusį draudimą ji 2018 m. vasario 6 d. automobilį apdraudė. 2018 m. kovo 19 d., tai yra praėjus 1,5 mėnesiui po naujos draudimo sutarties sudarymo, pareiškėja elektroniniu paštu buvo informuota apie tai, kad jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji du kartus – 2018 m. sausio 1 d. 16.23 val. ir 2018 m. vasario 1 d., 19.54 val. vairavo automobilį, kuris buvo nedraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (du nusižengimai) ji buvo nubausta 60 eurų baudomis, bei vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jai paskirta galutinė administracinė nuobauda – 60 eurų bauda.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Svarbu pažymėti tai, kad skiriant nuobaudą trunkamojo pažeidimo atveju, nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis pažeidimas buvo baigtas, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamajam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamojo administracinio nusižengimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012). Iš to darytina išvada, jog asmuo už trunkamąjį pažeidimą yra baudžiamas tada, kai šis pažeidimas paaiškėja ir baigiasi (kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas).

Nagrinėjamu atveju, A. B. iš subjektyvinės pusės veikė esant vieningai neatsargiai tyčiai, vieningam motyvui ir tikslui. Vieninga tyčia reiškia, kad pažeidėja turėjo vieną sumanymą ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną neteisėtą vientisą veiklą – laikotarpiu, kuris pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes truko nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d., vairavo tą pačią transporto priemonę (Lexus CT 200h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Pažeidėja apie jos atžvilgiu surašytą 2018 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu nieko nežinojo, šis jai nebuvo įteiktas, ką patvirtina 2018-08-13 Kauno AVPK Kelių policijos valdybos raštas (b. l. 26), kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad A. B. toliau administracinį nusižengimą darė neatsargia kaltės forma, dėl nerūpestingumo, kas ir buvo užfiksuota 2018 m. vasario 1 d., o ne atsinaujinus tyčiai daryti pažeidimą, t. y. vairuoti transporto priemonę neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Pažeidėjos tyčia susiformavo 2018 m. sausio 1 d., truko iki 2018 m. vasario 1 d., kada buvo užfiksuotas 2018 m. vasario 1 d. administracinis nusižengimas ir surašytas administracinio teisės nusižengimo protokolas. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos padaryta priešinga teisei veika laikytina trunkamuoju ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytu pažeidimu, o ne dviem atskirais šiame straipsnyje numatytais pažeidimais. Analogišką praktiką tokio pobūdžio bylose formuoja ir apeliacinės instancijos teismas (pvz. nutartis byloje Nr. N2-193-290/2018).

Pagal ANK 610 straipsnio 1 dalį, administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 611 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą ­?...?.

Pagal ANK 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai, be kitų pagrindų, asmuo yra padaręs du ar daugiau su transporto eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų 6 punktas). Nagrinėjamu atveju, kliūčių pareiškėjos A. B. atžvilgiu taikyti administracinį nurodymą nėra, kadangi pareiškėja nors ir du kartus stacionaria vaizdo kamera užfiksuota daranti pažeidimą, tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, jos padarytas pažeidimas turi būti laikomas trunkamuoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, netaikyti administracinio nurodymo vadovaujantis ANK 610 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nėra teisinio pagrindo.

Institucijos pareigūnei R. B., surašiusiai 2018 kovo 6 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-16765-2018, buvo žinoma ir apie A. B. atžvilgiu surašytą 2018 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20ANPAN-138813032-18, kadangi jį surašė ta pati pareigūnė, taip pat buvo žinoma apie tai, kad 2018 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokolas nebuvo įteiktas pažeidėjai, todėl pareigūnė surašydama 2018 m. kovo 6 d. protokolą neturėjo pagrindo traktuoti, kad A. B. 2018 m. vasario 1 d. padarė naują teisės pažeidimą. Pareiškėjai turėjo būti surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu už trunkamąjį teisės pažeidimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarytą A. B. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d., ir įteiktas pažeidėjai įstatymo nustatyta tvarka (ANK 610 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą ANK XXXVI skyriaus tvarka, neturi teisės pats surašyti administracinio nurodymo, o nurodymo nesurašymas ir nuobaudos skyrimas šiuo atveju pažeistų pareiškėjos teisę per ANK 610 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą savanoriškai sumokėti nurodytą nuobaudą, kas sudarytų sąlygas administracinio nusižengimo teisenos pasibaigimui (ANK 610 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėja taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nenumatyta teisė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę, todėl prašo įvertinti, ar Biuras, įrengęs slaptą filmavimo kamerą Savanorių pr. 255, Kaune, teisėtai rinko informaciją, neinformuodamas apie filmavimą eismo dalyvių, taip pat ar toks informacijos rinkimas nepažeidžia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų.

Teismui nekyla jokių abejonių dėl stacionaraus fotoaparato legalumo ar juo padarytos fotonuotraukos teisėtumo. Pažymėtina, jog informaciją apie nedraustą automobilį, policijai perdavė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kuris vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu turi teisę, atlikdamas jam pavestas funkcijas, rinkti informaciją apie eisme dalyvaujančių transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir užtikrinti šios informacijos koordinavimą bei pateikimą asmenims, kurie pagal šį įstatymą turi teisę gauti tokią informaciją. Pagal minėto įstatymo 42 straipsnį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, palyginęs duomenis apie transporto priemones, gautus iš institucijų, atsakingų už transporto priemonių valstybinę registraciją ir valstybinę techninę apžiūrą, su savo duomenų bazėje turima informacija apie apdraustas transporto priemones, turi teisę persiųsti policijai duomenis apie registruotas, bet neapdraustas transporto priemones, o policija, gavusi tokią informaciją, teisės aktų nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas atsakingam už draudimo sutarties sudarymą asmeniui. Atsižvelgiant į numatytą įstatymų reglamentavimą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turėjo įstatymo nustatytą teisę perduoti policijai stacionariu fotoaparatu padarytą fotonuotrauką ir pareiškėjos teisės ir jos duomenų apsauga niekaip nebuvo pažeistos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-95-255/2018).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltę dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo pagrindžia ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Pareiškėja turėjo pareigą pasirūpinti automobilio civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau to nepadarė, todėl ji laikoma padariusi ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir baustina.

Pareiškėja skunde taip pat prašo taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nuobaudos jos atžvilgiu neskirti. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama ar neskiriama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, A. B. ilgą laiką, kaip pati nurodė, nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. vasario 6 d. dalyvavo viešajame eisme nevykdydama pareigos apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes ir atlikus išsamų skundą padavusio asmens A. B. nurodytų aplinkybių vertinimą, nustačius esminius administracinių nusižengimų teisenos proceso pažeidimus, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės R. B. 2018 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-11508-2018 naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgaliotini surašyti administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjos A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės R. B. 2018 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-11508-2018, ir bylą grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, įpareigojant A. B. tinkamai surašyti administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti ją pateikusiai institucijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.