Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-11-10 · Civilinė byla Nr. e2-1590-869/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-11-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
e2-1590-869/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28103-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Jocienė
Ieškovas
U. T.
Atsakovas
M. T.
Trečiasis asmuo
L. T.
Advokatai
Inga Abramavičiūtė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1590-930/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28103-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.2; 3.2.3.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,sekretoriaujant Natalijai Tomilinai,dalyvaujant ieškovei U. T., jos atstovei, advokatei Ingai Abramavičiūtei,atsakovei M. T., atsakovės atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. T. ieškinį atsakovei M. T. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui (paramos) priteisimo, trečiasis asmuo L. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė U. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: (1) priteisti iš atsakovės M. T. ieškovės naudai 230 Eur dydžio paramą, mokamą kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovė mokysis Vilniaus Gedimino technikos universiteto dieniniame skyriuje bakalauro diplomui įgyti ir bus ne vyresnė nei 24 metų amžiaus; (2) priteisti iš atsakovės valstybės naudai ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teismui pateiktame ieškinyje U. T. nurodė, jog iki jos pilnametystės atsakovė teikė išlaikymą, nustatytą 2014 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-29777-967/2014, sudarantį po 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį, tačiau jį nustojo teikti nuo 2019 m. gegužės 1 d. 2019 m. birželio 31 d. ieškovė baigė vidurinę mokyklą, o nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, dieniniame skyriuje Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijų programoje, valstybės finansuojamoje vietoje. Ieškovė nuolat gyvena pas tėtį L. T., kuris visiškai išlaiko dukrą. Atsakovei nustojus teikti išlaikymą (paramą), ieškovė kreipėsi į teismą dėl paramos iš atsakovės priteisimo, kadangi pati išsilaikyti ir pragyventi šiuo metu, kol studijuoja dieniniame skyriuje, neturi galimybių. Pasak ieškovės, ji dieniniame skyriuje studijuos ketverius metus, įgis bakalauro diplomą, todėl paramą iš atsakovės prašoma priteisti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. (kai ieškovė tapo dieninio skyriaus studente) iki kol ieškovė baigs šias studijas. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, kadangi ji nekilnojamo turto neturi, jokių pajamų negauna, mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Kartu su ieškove ir tėčiu gyvena pamotė ir trys mažamečiai vaikai – ieškovės broliai. Tėvas per mėnesį ieškovei skiria apie 250 Eur. Ieškovės pragyvenimo išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudaro: gyvenamosios vietos komunalinės išlaidos – apie 130 Eur (30 Eur dalis tenka ieškovei); maitinimosi išlaidos universitete – 80 Eur, maitinimosi išlaidos namuose apie 250 Eur; drabužiai apie 100 Eur; higienos prekės/medikamentai – 20 Eur; laisvalaikis – 50 Eur; telefono išlaidos – 30 Eur; interneto prieigos išlaidos namuose - 50 Eur. Ieškovė taip pat paaiškino, kad studijoms yra reikalingas nešiojamas kompiuteris, kurio šiuo metu ieškovė neturi (kaina vidutiniškai yra apie 300 Eur), todėl artimiausioje ateityje šios išlaidos bus būtinos. Pasak ieškovės, ji ilgai delsė pradėti (duomenys neskelbtini) gydymą naudojant (duomenys neskelbtini), nors tą padaryti jau seniai rekomendavo medikai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės tėtis (trečiasis asmuo byloje – L. T.) turi dar tris mažamečius vaikus, visada atsirasdavo išlaidų, kurios nulemdavo, kad ieškovei šis sveikatos poreikis būdavo atidėliojamas ir iki šiol nėra patenkintas. Ieškovė artimiausiu metu turės kreiptis dėl (duomenys neskelbtini) pagaminimo, todėl turės patirti pakankamai nemažas išlaidas, sudarančias apie 1500 Eur. Ieškovės teigimu, ir mama turėtų prie šių išlaidų prisidėti. Ieškovė tikisi gauti 40 Eur stipendiją, tačiau šis klausimas bus sprendžiamas tik po pirmojo semestro. Pasak ieškovės, atsakovė neturi daugiau išlaikytinių, todėl mano, kad mama turėtų prisidėti prie dukters pragyvenimo išlaidų, kol ieškovė baigs aukštąją mokyklą, bet ne ilgiau kol ieškovei sukaks 24 metai. Pasak ieškovės, atsakovė yra finansiškai pajėgi teikti ieškovei prašomą paramą (e. b. l. 1-4).

Atsiliepimas

2019 m. lapkričio 5 d. atsakovė M. T. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementų. Pasak atsakovės, dukters poreikiai yra ženkliai padidinti, o ieškovės skaičiavimai ir nurodomos sumos turėtų būti vertintinos itin kritiškai. Pasisakydama dėl komunalinių išlaidų per mėnesį (ieškinyje ieškovei tenkanti 1/6 komunalinių išlaidų, iš viso sudarančių 130 Eur, dalis nurodoma, kad sudaro 30 Eur), atsakovė nurodė, jog 130/6 = 21,66 Eur, todėl ieškinyje šios išlaidos paskaičiuotos klaidingai. Atsakovės teigimu, jei namuose ieškovei tenkanti 1/6 maisto išlaidų dalis sudaro apie 250 Eur per mėnesį, tuomet bendros 6 asmenų šeimos mėnesio išlaidos maitinimui turėtų sudaryti apie 1500 Eur, dar pridėjus 80 Eur ieškovės maitinimosi išlaidas universitete, bendra gaunama suma - 330 Eur (tenkančių vienam asmeniui) per mėnesį maistui, atsakovės įsitikinimu, yra per didelė. Pasisakydama dėl ieškovės nurodomų interneto prieigos išlaidų namuose (50 Eur per mėnesį), atsakovė nurodė, jog atsižvelgiant į rinkos kainas šios paslaugos mėnesinis mokestis neviršija 10 Eur per mėnesį. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė gyvena su tėčiu, pamote ir trimis broliais, t. y., iš viso 6 asmenys, tačiau skaičiuojant proporcijas ir nustatant ieškovei tenkančią išlaidų dalį, 1/6 proporcija neišlaikoma, o ieškovei tenkančios dalys yra fiktyviai padidinamos. Atsakovė visiškai nesutinka, jog ji turėtų prisidėti prie ieškovės gydymo (duomenys neskelbtini) bei nurodo, jog šios išlaidos nepagrįstos jokiais įrodymais bei nepriskirtinos būtinųjų poreikių tenkinimui. Teismui pateiktame atsiliepime atsakovė nurodė, jog ieškovė ne tik su ja nebendrauja, bet ir net nežino motinos faktinės gyvenamosios vietos adreso, jau nekalbant apie turtinę padėtį, užimtumą (darbą), pragyvenimo šaltinius ir jų dydį ar kitas gyvenimo aplinkybes. Pasak atsakovės, paskutinį kartą ieškovė buvo atvykusi pas ją 2018 metų gruodžio mėnesio pabaigoje ir nuo šio laiko bendrauja tik telefonu finansiniais klausimais, tačiau net nepasveikina gimimo dienos proga, todėl artimo ryšio tarp motinos ir dukters nėra. Be to, atestato įteikimo dieną ieškovė aiškiai atsakovei parašė (SMS žinute), kad mamos tądien matyti nenori. Atsakovės manymu, bet kokios teisės (kad ir gauti paramą) neatsiranda savaime be pareigų ar tam tikrų sąlygų. Įgyjant teises atsiranda ir pareigos, o ieškovė pareigų tėvams nepripažįsta. Pagal Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškovė negali besąlygiškai perkelti tėvams savo priimto sprendimo (įgyti aukštojo mokslo diplomą) įgyvendinimo finansinius įsipareigojimus. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ji, būdama pilnametė, veiksni ir darbinga asmenybė, negali apsirūpinti lėšomis, reikalingomis būtiniausių poreikių patenkinimui, taip pat nepateikė nei vieno įrodymo, jog ieškovė yra išnaudojusi visas protingas galimybes, anksčiau paminėtoms išlaidoms gauti. Pasak atsakovės, sulaukusi pilnametystės ieškovė atsisakė atsakovės pasiūlymo pinigines lėšas pervesti į jos, o ne į trečiojo asmens asmeninę sąskaitą, motyvuodama tuo, jog trečiasis asmuo vis tiek reikalaus tų lėšų. Paskutinis atsakovės pavedimas ieškovės išlaikymui buvo atliktas 2019 m. gegužės 29 d., sumokant pinigus į trečiojo asmens sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį - „Pinigai U. išlaikymui“. Iki pilnametystės ieškovė ne kartą susisiekdavo su atsakove dėl papildomų lėšų skyrimo jos būtiniems poreikiams patenkinti. Atsakovė nurodė, jog kas mėnesį vidutiniškai gauna 563 Eur darbo užmokestį, tačiau realiai gaunamas mėnesio atlyginimas yra apie 534,45 Eur (didesnis atlyginimas gaunamas tik tuo atveju, kai tenka pavaduoti kolegas). Atsakovė kitų pajamų šaltinių, nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu. Atsakovės asmenines mėnesio būtinąsias išlaidas sudaro: buto nuoma - 400 Eur per mėnesį, 30-80 Eur per mėnesį komunalinės paslaugos (priklausomai nuo sezono), t. y., iš gaunamų pajamų kas mėnesį vidutiniškai apie 225 Eur tenka būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms apmokėti; sveikatos ir gyvybės kaupiamasis draudimas PZU Lietuva per mėnesį kainuoja 35 Eur, ryšio paslaugos (Tele2) - 16 Eur; internetas - 10,90 Eur; kuro sąnaudos (automobilis naudojamas tik vykimui į darbą ir atgal, todėl išlaidos tiesiogiai priklauso nuo dirbamų dienų skaičiaus) - 47 Eur per mėnesį; automobilio išlaikymas (įskaičiuojant automobilio techninį aptarnavimą, einamąjį remontą, sezoninius aptarnavimus - padangų keitimas rudenį/pavasarį bei kitas būtinąsias išlaidas) atsižvelgiant į automobilio metus - 2007 m.) – apie 50 Eur per mėnesį. Atsakovės vieno mėnesio būtinosios išlaidos sudaro apie 413 Eur, tačiau į šią sumą nėra įskaičiuotos išlaidos maistui, higienos prekėms/medikamentams, drabužiams, o taip pat laisvalaikio ar pramogų poreikiai. Tuo atveju, jei būtų paskaičiuoti visos kas mėnesį atsakovės patiriamos ir turimos išlaidos (įsipareigojimai, sutartys, maistas, higienos prekės/medikamentai, drabužiai, laisvalaikio ar pramogų poreikiai), atsakovės gaunamų lėšų net nepakaktų pragyvenimui (atsakovė dalinai remiama partnerio). Kadangi ieškovės prašoma priteisti parama sudaro didelę dalį (beveik 41 %) atsakovės turimų lėšų, tai bet kokia priteista suma ne tik pablogins atsakovės materialinę padėtį bei padarys esminę žalą jos gyvenimo kokybei, t. y., atsakovei paprasčiausiai nebeliks lėšų pragyvenimui (t. y., net būtiniausioms išlaidoms), todėl ieškovės ieškinį prašoma atmesti (e. b. l. 20-29).

Žemesnės instancijos teismas

Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, jog iki 12 metų gyveno su mama, o nuo 12 metų persikraustė gyventi pas tėtį. Šiuo metu su mama beveik nebendrauja, studijuoja antrame kurse, už studijas nemoka ir niekada nemokėjo. Pasak ieškovės, paskaitos vyksta kiekvieną dieną, laisvos dienos neturi, o mokslo balų vidurkis siekia apie 8 balus. Stipendijos negauna, kadangi tam vidurkis turėtų būti didesnis, nei 9 balai. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šiuo metu dirba picų kepėja. Dirba 2 dienas po 5 val., t. y., iš viso 10 val. per savaitę. Prie ieškovės išlaikymo tėtis prisideda 200 Eur per mėnesį suma. Vieną kartą, jau po kreipimosi į teismą, iš mamos gavo 50 Eur. Ši suma galėtų būti įskaityta į prašomą priteisti sumą. Teismo posėdžio metu pasisakydama dėl savo poreikių ieškovė patikslino, jog būsto nuoma sudaro 205 Eur per mėnesį bei papildomai mokama už būsto komunalinius mokesčius. Pasak ieškovės, maitinimui namuose patiriamos išlaidos sumažėjo iki 200 Eur per mėnesį, maitinimui universitete yra skiriam apie 80 Eur per mėnesį. Drabužiams ieškovė išleidžia apie 100 Eur per mėnesį, higienos prekėms/vaistams - apie 20 Eur per mėnesį, laisvalaikiui (kinas, riedučiai, išėjimas su draugais į miestą) – apie 30 Eur per mėnesį, telefonui - 16 Eur per mėnesį, internetui - 17 Eur per mėnesį (tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovė dirba su programomis, interneto ryšys jai yra per lėtas). Ieškovė nurodė, jog kompiuterio iki šiol neturi, todėl esant reikalui, skolinasi iš draugų. Teismo posėdžio metu ieškovė, galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, nurodė, jog prašo teismo iš atsakovės priteisti paramą po 200 Eur per mėnesį, t. y., tiek pat, kiek skiria ir tėtis. Kadangi ieškovės studijos yra nemokamos, paskola studijoms jai negali būti suteikta, o dėl paskolos pragyvenimui – nesidomėjo, vietoje to, susirado darbą ir tokiu būdų siekia pati užsidirbti lėšų savo poreikių tenkinimui. Atsakydama į klausimus, ieškovė paaiškino, jog kambarį privačiame bendrabutyje nuomojasi viena, tačiau anksčiau. t. y., nuo 2020 m. kovo mėnesio pradžios iki rugsėjo mėnesio pradžios kambaryje gyveno kartu su drauge ir atitinkamai mokėjo mažesnį nuomos mokestį bei mažesnį mokestį už komunalines paslaugas (šiuos mokesčius dalinosi su drauge). Nurodomu laikotarpiu vieną mėnesį draugė buvo išvykusi gyventi pas tėvus, todėl tą mėnesį visus komunalinius mokesčius teko susimokėti ieškovei. Pasisakydama apie studijų tvarkaraštį, ieškovė nurodė, jog paskaitos vyksta kiekvieną dieną, t. y., pirmadieniais – nuo 8.30 val. iki 19.45 val., antradieniais – nuo 8.30 val. iki 13.45 val., trečiadieniais – nuo 12.10 val. iki 16.45 val., ketvirtadieniais – nuo 10.20 val. iki 16.05 val., penktadieniais – nuo 10.20 val. iki 13.45 val. (kai kuriomis dienomis yra tarpai tarp paskaitų). Studijuojant tokiu grafiku, (duomenys neskelbtini) picerija vienintelė, kuri priėmė ieškovę dirbti ir darbą leido derinti su studijų tvarkaraščiu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė M. T. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad galėtų mokėti dukrai 50-60 Eur per mėnesį. Daugiau mokėti negalėtų, nes neturi iš ko. Pasak atsakovės, dukters nurodoma suma maitinimui yra per didelė, tačiau galėtų siekti apie 100 Eur per mėnesį. Avalynei ir drabužiams reikalinga suma galėtų sudaryti apie 40 Eur per mėnesį, higienai ir medikamentams - apie 15 Eur per mėnesį; laisvalaikiui - 15 Eur per mėnesį. Atsakovė nurodė, jog ji pati renkasi leisti laisvalaikį tokiu būdu, kad tai nereikalautų papildomų išlaidų. M.T. neginčijo, kad dukra patiria išlaidų viešojo transporto paslaugoms apmokėti, sutiko su ieškovės nurodomomis telefono išlaidomis, sudarančiomis 16 Eur per mėnesį, tačiau pasisakydama dėl interneto, nurodė, jog galima susirasti ir pigesnį interneto tiekėją. Tokiu atveju išlaidos internetui per mėnesį galėtų sudaryti apie 12-13 Eur. Apklausta teismo posėdžio metu, atsakovė pažymėjo, jog bendraujant su dukra rugpjūčio mėnesį, ši prasitarė, kad su drauge nuomojasi kambarį, už kurį moka 70 Eur per mėnesį, todėl būtent ši suma ir turėtų būti įskaičiuota į dukters būtinuosius poreikius. Pasak atsakovės, mokesčiai už komunalines paslaugas galėtų sudaryti dar apie 20 Eur per mėnesį. Atsakovė nurodė, jog iki 12 metų dukra gyveno su atsakove. Tuo laikotarpiu trečiasis asmuo (ieškovės tėvas) išlaikymo dukrai visikai neskyrė, atsakovė dukrą augino viena, todėl šiuo metu trečiasis asmuo galėtų didesne dalimi prie dukters išlaikymo. Atsakovė nurodė, jog ji yra įgijusi siuvimo technologės specialybę, šiuo metu dirba medicinos paslaugas teikiančios įstaigos registratūroje, yra darbinga (darbingumas nėra ribotas, neįgalumo neturi), dirba pilną etatą, kitų išlaikytinių neturi.

Trečiasis asmuo L. T. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau savo poziciją dėl pareikšto ieškinio išdėstė 2019 m. gruodžio 12 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog ieškinys tenkintinas. Ieškinys bei teismo šaukimas trečiajam asmeniui įteiktas tinkamai, vadovaujantis civilinio proceso kodekso 123 straipsnio, 1 dalies pagrindu, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų, paaiškinimų teismo posėdžio metu, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė yra atsakovės ir trečiojo asmens dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17). 2014 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-29777-967/2014 buvo patvirtinta atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai U. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį iki jos pilnametystės (e. b. l. 11-13). (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnamete. Vadovaujantis į bylą pateikta 2019 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) universiteto pažyma dėl studento statuso, ieškovė priimta į šio universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto pirmos pakopos (bakalauro) nuolatines studijas, Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijų programą, visiškai finansuojamoje vietoje. Ieškovė priimta į šių studijų I kursą 2019 m. Studijų programos trukmė - 4 metai, šias studijas ieškovė planuoja baigti 2023 m. birželio 30 d. (e. b. l. 7).

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje tarp šalių kilo dėl atsakovės M. T. prievolės teikti išlaikymą (paramą) pilnametei dukrai U. T., jai mokantis (duomenys neskelbtini) universitete.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismui nustačius aplinkybę, kad ieškovė U. T. sulaukė pilnametystės (duomenys neskelbtini), ji turi teisę reikalauti, kad atsakovė, ieškovės motina, teiktų jai išlaikymą mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpiu, t. y., nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki ji įgis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, bet neilgiau iki jai sueis 24 metai. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Toliau pasisakoma dėl kiekvienos iš šių aplinkybių.

Dėl mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui įrodymus apie tai, jog ji studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, 2019 m. yra priimta mokytis į Fundamentinių mokslų fakulteto pirmos pakopos (bakalauro) nuolatines studijas, Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijų programą. Ieškovės mokslas yra pilnai finansuojamas valstybės. Studijų programos trukmė - 4 metai, šias studijas ieškovė planuoja baigti 2023 m. birželio 30 d. (e. b. l. 7). Todėl pirmoji sąlyga paramos priteisimui nagrinėjamu atveju egzistuoja.

Dėl sąžiningo ir pažangaus mokymosi

Spręsdamas dėl paramos pilnamečiui besimokančiam vaikui priteisimo, teismas įvertina ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Nesuderinami su išsilavinimo ar profesijos siekimo tikslais veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jos visų dalykų vidurkis yra apie 8 balai. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) universiteto išduota pažyma, ieškovės studijų vidurkis 2019 – 2020 žiemos sesijos, 1 semestro sudaro 8,2 balo; pavasario sesijos – 7,9 balo (DOK-203173). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė baigė pirmąjį studijų kursą ir šiuo metu studijuoja antrame kurse. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog ieškovė rūpestingai vykdo pareigą mokytis, ką iš esmės patvirtina aukšti išlaikytų egzaminų balai, ieškovės perkėlimas į aukštesnį kursą bei mokymasis valstybės finansuojamoje studijų programoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės studijų rodikliai vertintini kaip atitinkantys pažangumo reikalavimus, kuriems esant, svarstytinas klausimas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo.

Dėl paramos būtinumo

CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismo posėdžio metu ieškovė, sutikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog jos poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 668 Eur suma, iš kurios būsto nuomai yra reikalinga skirti 205 Eur per mėnesį, papildomai 30-45 Eur per mėnesį yra skiriama komunaliniams mokesčiams apmokėti, maitinimui namuose per mėnesį yra skiriam apie 200 Eur, maitinimui universitete – apie 80 Eur, drabužiams ir avalynei - apie 100 Eur; higienos prekėms/vaistams - apie 20 Eur, laisvalaikiui - apie 30 Eur, telefonui - 16 Eur, internetui - 17 Eur.

Atsakovė nurodytas sumas ginčijo, nurodė, jog dukters poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 300 Eur, iš kurių: 70 Eur skiriama būsto nuomai, 20 Eur būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti, maitinimui (tiek namuose, tiek ir universitete) – apie 100 Eur, drabužiams ir avalynei – 40 Eur; higienai ir medikamentams - apie 15 Eur, laisvalaikiui – iki 15 Eur, internetui - 12-13 Eur. Atsakovė sutiko su ieškovės nurodomomis telefono išlaidomis, sudarančiomis 16 Eur per mėnesį, bei 5 Eur per mėnesį išlaidomis viešojo transporto paslaugoms apmokėti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. Trečiajam asmeniui L. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine priklauso 5536/10000 dalys 66,49 kv. m. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Likusio šio buto dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiojo asmens sutuoktinei – J. T. Šiame būste gyvena trečiojo asmens šeima (ieškovės tėvas, jo sutuoktinė ir trys nepilnamečiai vaikai).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje išklausius šalių paaiškinimų, matyti, jog ieškovės tarpusavio santykiai su atsakove yra komplikuoti. Ieškovė jaučia motinai nuoskaudą, kad šį susiradusi draugą, yra visiškai priklausoma nuo jo nuomonės, nebeprisideda prie ieškovės išlaikymo, jog šalių bendravimas faktiškai yra nutrūkęs, o ieškovę, sulaukusią pilnametystės, išlaiko trečiasis asmuo bei jo sutuoktinė. Atsakovė ieškovę taip pat kaltina dėl nutrūkusių tarpusavio santykių, bendravimo iš esmės tik finansiniais klausimais. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog kreipimosi į teismą metu ji gyveno trečiojo asmens šeimoje, tačiau tėčiui išsakius poziciją, jog reikia pradėti gyventi savarankiškai, priėmusi sprendimą išsikraustyti į privatų bendrabutį. Pasak ieškovės, gyvenant skyrium nuo tėvų, trečiasis asmuo (tėvas) jos išlaikymui per mėnesį skiria apie 200 Eur, papildomai nuperka maisto, nuveža, kur reikia, tačiau taip pat nori, kad tokią pat išlaikymo sumą dukrai skirtų ir atsakovė. Pasak ieškovės, tėvas yra nurodęs, jog tuo atveju, jei atsakovė prie dukters poreikių prisidėsianti mažesne suma, jis teikiamą išlaikymą taip pat sumažins.

Bylos duomenimis, ieškovė nuomos sutarties pagrindu (pirmoji nuomos sutartis sudaryta 2020 m. sausio 12 d., pratęsta – 2020 m. birželio 21 d.). nuomojasi 15,2 kv. m. ploto pastogės patalpą su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis nuomos sutarties 5.1 punktu, nuomos sutartis yra sudaryta vienerių metų terminui, mokėtinas nuomos mokestis sudaro 205 Eur per mėnesį (5.2 punktas). Į nuomos mokestį yra įskaičiuotas mokestis už naudojimąsi patalpomis, bendrųjų erdvių valymo, šiukšlių išvežimo paslaugos, teritorijos tvarkymo mokestis (5.3 punktas), tačiau mokesčiai už elektros, vandens sunaudojimą bei vandens pašildymą yra mokami atskirai pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniai įrodymais (ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenimis (DOK-203173), nustatyta, jog 2020 m. sausio – rugsėjo mėnesiais ieškovės sumokėtas nuomos mokestis kartu su mokesčiais už komunalines paslaugas per mėnesį vidutiniškai sudarė 224 Eur.

Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti ieškovės teisę į būstą, U. T. nurodyta 224 Eur per mėnesį suma, skiriama būsto nuomai bei komunaliniams mokesčiams apmokėti pripažintina pagrįsta bei įrodyta byloje surinktais įrodymais. Teismo vertinimu, ieškovės nuomojamas būstas (15,12 kv. m. ploto palėpės patalpa kartu su bendro naudojimo patalpomis, esanti (duomenys neskelbtini) rajone, netoli universiteto), vertintinas kaip itin kuklus, atitinkantis minimalius studijuojančios ieškovės poreikius. Vadovaujantis šalių paaiškinimais, byloje taip pat nustatyta, jog esant galimybei, ieškovė stengiasi gyvenamojo būsto nuomos kaštus sumažinti, priimdama kartu gyventi draugę bei tuo laikotarpiu dalindamasi nuomos bei komunalinių mokesčių kaštus.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog maistui yra reikalinga skirti apie 280 Eur per mėnesį, iš kurių 80 Eur yra skiriama maitinimui universitete, o 200 Eur – maistui namuose. Atsakovė su šiomis išlaidomis sutiko iš dalies, nurodydama, kad bendra maistui (tiek namuose, tiek ir universitete) skiriama suma neturėtų viršyti 100 Eur. CPK 178 straipsnis numato, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nurodomų išlaidų maistui namuose nepagrindė jokiais rašytiniai įrodymais, teismui nurodė, jog kartais maisto produktų jai nuperka tėvas, tačiau kartu įvertinus aplinkybę, jog išlaidos maistui neabejotinai yra patiriamos, atsižvelgiant į visuotinai žinomas ir protingas maisto produktų kainas, teismas pripažįsta, jog ieškovės maitinimui (tiek namuose, tiek ir universitete) yra reikalinga 180 Eur per mėnesį. Teismo vertinimui, atsižvelgiant į šalių dukters amžių (pilnametė), 3,50 Eur per dieną suma išlaidoms maitinimui universitete, pripažintina protinga ir pagrįsta. Tokiu atveju, šios išlaidos sudarytų 77 Eur per mėnesį (3,5 Eur x 22 darbo dienos per mėnesį). Teismo vertinimu, likusią apie 100 Eur per mėnesį sumą galėtų sudaryti išlaidos maitinimui namuose, todėl teismas protingomis ir pagrįstomis pripažįsta 180 Eur per mėnesį išlaidas ieškovės maitinimuisi.

CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 5 punktu, byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis). Atsakovei pripažinus dalį ieškovės nurodomų išlaidų, reikalingų jos poreikiams tenkinti ir sudarančių apie 36 Eur per mėnesį (16 Eur per mėnesį telefono išlaidoms, 15 Eur laisvalaikiui ir 5 Eur per mėnesį viešojo transporto paslaugoms), dėl šių išlaidų reikalingumo tarp šalių nesant ginčo, jos pripažintino neįrodinėtinomis.

Teismui pateiktame ieškinyje U. T. nurodė, jog drabužiams ir avalynei per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 100 Eur suma. Atsakovė su šia suma nesutiko, nurodydama, jog ji pati drabužiams ir avalynei skiria tik apie 40 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nurodomų išlaidų drabužiams bei avalynei nepagrindė jokiais rašytiniai įrodymais, tačiau kartu įvertinus aplinkybę, jog šios išlaidos neabejotinai yra patiriamos, atsižvelgiant į visuotinai žinomas ir protingas drabužių ir avalynės kainas, atsižvelgdamas į šalių pilnametės dukters amžių, teismas vertina, jog tikėtina, kad 20 metų merginos aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 70 Eur suma.

Teismas atitinkančiomis protingas prekių ir paslaugų kainas, pripažįsta 20 Eur per mėnesį išlaidas sveikatai, higienos prekėms, kirpyklai, 17 Eur išlaidas interneto paslaugoms apmokėti. Teismas taip pat įvertina tai, kad ieškovė savo poreikių lentelėje nenurodė išlaidų ugdymo priemonėms bei kanceliarinėms prekėms įsigyti, buities reikmėms (indams, rankšluosčiams, patalynei, skalbimo, valymo priemonėms ir pan.), kas yra priskiriama prie kiekvieno besimokančio asmens būtinųjų poreikių. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismas laiko nustatytu, jog pilnametės ieškovės poreikių tenkinimui mokymosi (duomenys neskelbtini) universitete laikotarpiu per mėnesį yra reikalinga apie 570-580 Eur suma.

Ieškovei nepateikus į bylą jokių įrodymų apie turimas (duomenys neskelbtini) problemas, reikalingą gydymą, teismas šias išlaidas pripažįsta neįrodytomis.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl paramos pilnamečiui besimokančiam asmeniui būtinumo, įvertinama, ar sunki jo turtinė padėti ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Iš byloje esančių viešųjų registrų duomenų matyti, kad ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturėjo bei neįgijo, finansinių įsiskolinimų neturi, nuo 2020 m. sausio 21 d. dirba (duomenys neskelbtini) picų kepėja. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog dirba slenkančiu grafiku, 2 dienas po 5 valandas, iš viso 10 valandų per savaitę, 2020 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į darbdavį, prašydama leisti dirbti iki 16 valandų per savaitę. Vadovaujantis tiek ieškovės pateiktais, tiek ir teismo išreikalautais valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nustatyta, jog 2020 m. vasario-spalio mėnesiais ieškovės faktiškai gaunamos pajamos iš darbo santykių, atskaičius mokesčius, sudarė 2052,10 Eur, kas vidutiniškai sudarytų apie 228 Eur per mėnesį (DOK-203173). Iš ieškovės teiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu apie 2020 metų studijų tvarkaraštį matyti, jog paskaitos universitete ieškovei vyksta visomis dienomis ir baigiasi skirtingu laiku (13:45 val. – 19:45 val.). Teismo vertinimu, ieškovei įsidarbinus picų kepėja (duomenys neskelbtini) ir dirbant pagal slenkantį darbo grafiką, darbą derinant su studijomis, ieškovė dėjo pastangas gauti daugiau pajamų savo pačios pragyvenimui, poreikių tenkinimui bei tokiu būdu stengėsi išnaudoti galimybes dirbti ir užsidirbti, tačiau jos gaunamos pajamos nėra pakankamos. Teismo vertinimu, ieškovei yra reikalinga tėvų materialinė parama, nes jis pažangiai besimokydama (duomenys neskelbtini) universitete, studijuodama dieniniame skyriuje, pati negali pilna apimtimi pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi ir pragyvenimui.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog studentai turi galimybę studijuodami gauti finansinę paramą (t. y., valstybės remiamą paskolą) ne tik tais atvejais, kai jiems tenka mokėti už studijas, tačiau ir tuomet, kai besimokant valstybės finansuojamoje studijų programoje, yra reikalingos išlaidos pragyvenimui. Vadovaujantis viešai skelbiamais valstybinio studijų fondo duomenimis, studijuojančiam asmeniui gali būti suteikiama paskola gyvenimo išlaidoms, kuri maksimaliai gali siekti iki 1950 Eur per metus (arba atitinkamai iki 162,50 Eur per mėnesį). Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog dėl paskolų pragyvenimo išlaidoms suteikimo nesidomėjo, vietoje to, maksimaliai stengėsi susirasti darbą ir trūkstamų lėšų užsidirbti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovė, nesikreipdama dėl galimybės gauti finansinę paramą studijuojant Lietuvoje, neišnaudojo visų galimybių pati užsitikrinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis. Vis dėl to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų gavusi paskolą pragyvenimo išlaidoms, dirbdama laisvu nuo mokslų metu, atsižvelgiant į nustatytą laiką, kurį galėtų skirti darbui, ieškovė nebūtų pajėgi užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui ir pilnai save išlaikyti. Dėl šios priežasties ieškovės tėvai iš dalies turi ją remti, taip sudarydami galimybę pilnametei dukrai baigti studijas, įgyti specialybę bei susirasti darbą, tačiau paramos dydis, atitinkamai, turi būti mažinamas, atsižvelgiant į ieškovės neišnaudotas galimybes lėšų pragyvenimui ir mokslams gauti pačiai.

Dėl tėvų galimybės teikti išlaikymą

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į išlaikymo prievolę turinčių asmenų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas ir pan.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovė M. T. ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.) dirba (duomenys neskelbtini) (2020 m. spalio 21 d. teismo išreikalauti VSDFV duomenys) ir jai priskaičiuotas darbo užmokestis 2020 m. sausio - rugsėjo mėnesiais sudarė 9016,87 Eur, kas vidutiniškai sudarytų apie 1002 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius apie 670 Eur). Atsakovė nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Atsakovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė – Opel Corsa, 2007 m. gamybos. Apklausa teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog kartu su sugyventiniu gyvena nuomojamame būste, todėl nuomai ir mokesčiams už komunalines paslaugas kas mėnesį skiria apie 225 Eur (400 Eur nuoma, 30-80 Eur komunaliniai mokesčiai, kuriuos dalijasi lygiomis dalimis), apie 120 Eur per mėnesį skiria maistui, iki 40 Eur – drabužiams ir avalynei įsigyti, 15 Eur higienos priemonėms, laisvalaikį paprastai leidžia tokiu būtu, jog tam nereikėtų skirti papildomų išlaidų. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog per mėnesį 35 Eur skiria sveikatos ir gyvybės kaupiamojo draudimo įmokoms sumokėti, apie 16 Eur mokėjimams už mobiliojo ryšio paslaugas, 10,90 Eur mokesčiui už internetą, kuriuo naudojasi atsakovės mama, apie 47 Eur kurui ir apie 50 Eur automobilio eksploatacijai. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog galėtų dukrai skirti 60 Eur paramą, tačiau bylos nagrinėjimo metu yra tik vieną kartą yra ją dukrai skyrusi. Tai patvirtinantys įrodymai pateikti į bylą. Pasak atsakovės, ieškovė iki 12 metų gyveno su ja, ir šiuo laikotarpiu trečiasis asmuo visiškai neprisidėjo prie jos išlaikymo, todėl dabar turėtų didesne dalimi prisidėti prie dukters paramos.

Trečiais asmuo L. T. nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau išdėstydamas savo poziciją parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka. Vadovaujantis bylos duomenimis bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, trečiasis asmuo dirba IT srityje, jo gaunamos pajamos per mėnesį gali sudaryti iki 1000 Eur. Bylos duomenimis, be ieškovės U. T. L. T. turi dar tris nepilnamečius vaikus (e. b. l. 8-10), kartu su sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais gyvena jam bei sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame bute. Kito registruotino turto (transporto priemonių ir pan.) neturi.

Įvertinus ieškovės tėvų M. T. ir L. T. turtinę padėtį, teismas konstatuoja, jog abiejų tėvų finansinės galimybės leidžia prisidėti prie pilnametės dukters U. T. išlaikymo (paramos). Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad tėvai lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie pilnametės dukters išlaikymo (paramos). Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs, jog ieškovė ginčo laikotarpiu studijuoja (duomenys neskelbtini) Universitete, įvertinęs ieškovės mokymosi rezultatus, turtinę padėtį, išnaudotas galimybes užsidirbti bei atsižvelgdamas į ieškovės tėvų materialinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą, sprendžia, kad nurodomu ginčo laikotarpiu, t. y., ieškovei sulaukus pilnametystės, išlaikymas (parama) ieškovei buvo reikalingas, o ieškovės tėvų finansinė būklė vertintina kaip pakankama lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį prisidėti prie ieškovei būtinos pramos teikimo. Teismui nustačius, jog pilnametės ieškovės studijų Vilniaus Gedimino technikos Universitete laikotarpiu, jos poreikių patenkinimui yra reikalinga apie 570-580 Eur suma, iš kurių apie 228 Eur ieškovė užsidirba savarankiškai, dar iki 160 Eur per mėnesį finansinę paramą galėtų gauti pasinaudojusi Valstybinio studijų fondo pagalba, tačiau šios galimybės nėra išnaudojusi, teismas sprendžia, jog likusią dalį dukters poreikių tenkinimui reikalingos sumos, sudarančios apie 200 Eur, lygiomis dalimis ieškovei turėtų skirti abu tėvai. Teismo vertinimu, tiek atsakovė M. T., tiek ir trečiasis asmuo L. T. turi finansines galimybes skirti ieškovei 100 Eur per mėnesį dydžio paramą, taip sudarydami galimybę pilnametei dukrai baigti studijas, įgyti specialybę bei susirasti darbą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y., 50 procentų (galutinai sutikslinusi savo reikalavimus, ieškovė prašė priteisti 200 Eur paramą, priteista 100 Eur parama).

Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovės priteistinas 27 Eur (100 Eur x 12 mėn. x 3/100 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 28 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 251,43 Eur suma. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), 125,72 Eur šių išlaidų valstybės naudai priteistina iš atsakovės.

Byloje susidarė 18,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, šios išlaidos taip pat paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 9,50 Eur (t. y., 50 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės U. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą (paramą) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki kol U. T. baigs nuolatines (dienines) Multimedijos ir kompiuterinio dizaino programos studijas (duomenys neskelbtini) universitete (numatomas studijų baigimo data – 2023 m. birželio 30 d.), bet ne ilgiau iki jai sueis 24 metai.

Priteisti iš atsakovės M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,50 Eur (devynis eurus penkiasdešimt euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, iš viso 36,50 Eur (trisdešimt šešis eurus penkiasdešimt euro centų), šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125,72 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 72 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Jocienė