- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-151-493-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00060-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Valdas Vitunskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- D. K.
- Civilinis ieškovas
- Kelių transporto inspekcijos
- Nukentėjusysis
- A. S., R. M.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 2.1.15.1Nusikalstama veika padaryta žala
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nuteistojo D. K. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, civilinio ieškovo Kelių transporto inspekcijos atstovams Petrui Macejauskiui, Mariui Laurinėnui,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nubaustas 40 (keturiasdešimties) parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2007-10-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 1100 Lt bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 40 (keturiasdešimt) parų areštas ir 1100 Lt bauda. Vadovaujantis BK 67 str. D. K. uždrausta 2 (dvejus) metus vairuoti kelių transporto priemones.
Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. S. 15 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas dalinai ir A. S. naudai iš D. K. priteista 4000 Lt. Nukentėjusiojo R. M. 5 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas dalinai ir R. M. naudai iš D. K. priteista 4000 Lt. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 23 309,40 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos naudai iš D. K. priteista 16 909,40 Lt. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos padaryta didelė turtinė žala t.y. 2012 m. sausio 11 d., apie 19.00 val., Marijampolės sav., Meškučių k., kelyje Marijampolė – Kalvarija 5,680 km, būdamas neblaivus (asmens blaivumo testu nustatytas 3,2 promilės girtumas) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių, asmenų ar jo turto saugumui, vairavo būdamas neblaivus automobilį Mazda 323 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį D. K. ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko kliudė priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį Renault Master valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį ,,Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos“, kurį vairavo blaivus A. S. dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilio Renault Master variklio dangtis, priekinis bamperis, abu priekiniai žibintai, radiatoriaus grotelės, abu priekiniai sparnai, priekinės dešinės pusės ratas ir važiuoklė, priekinės dešinės pusės durų stiklas, suveikė oro pagalvė, ADR komplekto žibintas, halogeninis prožektorius bei generatorius dėl ko Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos padaryta didėlė 64 553,05 Lt turtinė žala, be to, eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio Renault Master vairuotojas A. S., kuriam kairės plaštakos sumušimas ir nubrozdinimas, dešinio kelio sumušimas, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei keleivis R. M., kuriam konstatuotas krūtinės dešinės pusės sumušimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendį, kadangi buvo netinkamai pritaikytas baudžiamais įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė, prašo jam paskirtą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę pakeisti į švelnesnę bausmę – 30 MGL (3900 Lt) baudą bei priteisti atsakovams R. M. ir A. S. kiekvienam po 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo, o Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, kuria jis yra kaltinamas, asmuo baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo įvertinti visas bylos aplinkybes, tačiau jas įvertino nepilnai ir paskyrė per griežtą bausmę, t. y. neįvertino ar neteisingai vertino tai, kad jis žada artimiausiu metu įsidarbinti automobilių geometrijos atstatymo meistru UAB „Sipra–auto“ ir galės jam paskirtą baudą sumokėti; jis šioje įmonėje dirbs meistru ir bus atsakingas už darbų atlikimą laiku, transporto priemonių geometrijos atstatymą, tik jis vienas šioje įmonėje yra šios srities specialistas, todėl jam paskyrus arešto bausmę, gali sutrikti normali įmonės veikla, gali sumažėti užsakymų, o tai įmonei nėra naudinga; ši nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikalstamų veikų; byloje yra pateikti ieškiniai, o jam paskyrus arešto bausmę jis negalės jų mokėti laiku; turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Dėl šių priežasčių mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus visiškai pasiekti jam paskyrus baudą. Teigia, kad teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nenurodė motyvų, kodėl jam skyrė arešto bausmę. Vertinant teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose dažniausiai skiriamos yra baudos ir baudų dydis svyruoja nuo 10 MGL iki 40 MGL, o vidurkis yra apie 30 MGL, todėl mano, kad toks baudos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nukentėjusysis R. M. neįrodė, kad patyrė 4000 Lt netutinę žalą. Jis nepagrindė, kad iki 2013-01-11 jaučia skausmus krūtinėje ir dėl to vartoja vaistus, taip pat nepagrindė, kad jis vyko po 2013-01-30 pas medikus ir kad jam buvo reikalingi masažai ir mankšta, kas mažai tikėtina, kad jie buvo skiriami po tokios traumos. Taip pat kelia abejonių ir tai, kad jis negalėjo vairuoti automobilio. Taip pat mano, kad nukentėjusysis A. S. neįrodė, jog patyrė 4000 Lt neturtinę žalą. Jis nepagrindė aplinkybės, kad skolinosi pinigų pirkti vaistams. Nesutinka, kad jam esant nedarbingam, jis negavo išmokų iš VSDFV („SORDOS“). Taip pat abejotina aplinkybė, kad jis patyrė diskomfortą daugiau kaip metus laiko nešiodamas sulenktus akinius. Abiem nukentėjusiesiems buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o neturtinė žala, esant nežymiam kūno sužalojimui, pagal teismų praktiką yra vertinama apie 1000 Lt. Be to, nukentėjusieji dėl jiems atsiradusios neturtinės ir turtinės žalos galėjo kreiptis į draudimą ir jiems būtų padengta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, tačiau dėl aplaidumo jie to nepadarė.
Teigia, kad civilinis ieškovas Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos teismui pateikė prašymą priteisti padarytą žalą dėl papildomos įrangos nurodytos 2005-12-30 sąskaitoje Nr. AKT0000799 ir 2008-01-16 sąskaitoje Nr. AKT000176 priteisimo, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų kokia įranga buvo įdėta ir kokie jos sugadinimai buvo padaryti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įranga pagal sąskaitą Nr. AKT0000799 buvo įdėta, kai dar automobilis Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar ieškovo nebuvo įsigytas. Todėl kelia abejones šios įrangos priklausomumu ieškovui. Tai pat neaišku ar ši įranga minėtame automobilyje buvo įdėta, nes apžiūrint automobilį policijos pareigūnams nėra užfiksuota, kad joje yra papildoma įranga. Automobilis Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas 2006-02-01, o įranga pagal pateiktą sąskaitą įsigyta 2005-12-30. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų dėl pagal minėtas sąskaitas įrangos sugadinimo apimties ir ar jos nebuvo galima taisyti ir kokios išlaidos būtų, jei ji būtų taisoma. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino, o vienareikšmiškai priteisė ieškovo prašomą 16 260,40 Lt sumą. Tai pat abejotina, kad perkant automobilį jame nebuvo automagnetolos ir garso kolonėlių. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jos buvo automobilyje ir, kad jos buvo sugadintos autoįvykio metu. Šių aplinkybių teismas taip pat nesiaiškino. Be to, pagal aukščiau nurodytas sąskaitas minėta įrangos turėjo pas ieškovą būti įtraukta į ilgalaikį turtą ir turėjo būti skaičiuojamas jos nusidėvėjimas. Šių aplinkybių teismas taip pat nevertino ir priteisė pilną naujos įrangos kainą. Taip pat nesuprantami ieškovo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos reikalavimai taisyti ir atlyginti žalą už automobilio remonto darbus, kai automobilio Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė autoįvykio metu buvo 26 000 Lt (tokį automobilį pagal internete nurodytus pasiūlymus buvo galima įsigyti už 22 000 – 23 000 Lt), apgadintos transporto priemonės likutinė vertė buvo 4 900 Lt, o atkuriamoji vertė – 64 329 Lt, t.y. automobilio remonto darbai kainavo tris kartus brangiau už automobilį.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, civilinio ieškovo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., patvirtina byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo apeliantas neneigia, todėl byla patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).
Nuteistasis D. K. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl paskirtos bausmės rūšies ir jo nuomone neteisingai išspręsto civilinių ieškinių klausimo, prašo jam paskirtą arešto bausmę pakeisti į baudą ir sumažinti iš jo priteistą neturtinės žalos sumą nukentėjusiesiems R. M. ir A. S., o civilinio ieškovo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos civilinį ieškinį atmesti.
Dėl paskirtos bausmės.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą ir išnagrinėjęs visas aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog D. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tai tinkamai nuosprendyje konstatavo. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė neatsargų nesunkų nusikaltimą, veikdamas nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 str. 3 d.), atsižvelgė, jog savo kaltę visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, tinkamai individualizavo bausmę, pagrįstai įvertino tai, kad kaltinamasis nusikalsta nebe pirmą kartą, todėl arešto bausmė, ne didesnė nei Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatytos arešto bausmės vidurkis, paskirta visiškai pagrįstai.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam D. K. arešto bausmė ir jos dydis padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, tinkamai nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes bei tuo vadovaujantis švelninti bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Nuteistojo skundo argumentai, kad jis žada artimiausiu metu įsidarbinti įmonėje, kurioje būtų vienintelis tos srities specialistas, ir tai, kad paskyrus arešto bausmę jis negalės laiku mokėti priteistų civilinių ieškinių, nelaikytina esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių jam turėtų būti paskirta švelniausia Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė. Apeliantas nurodo, kad analogiškose bylose teismai skiria švelnesnės rūšies bausmes t.y. baudas, tačiau teismas, skirdamas bausmę, visuomet atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytus bendruosius bausmės pagrindus ir bausmę kiekvienu atveju individualizuoja pagal konkrečios bylos aplinkybes, ir kaip jau buvo minėta, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Paminėtina ir tai, kad BK 281 str. 2 d. sankcijoje yra numatyta ne tik bauda ir areštas, tačiau ir terminuotas laisvės atėmimas, taigi pirmosios instancijos teismas D. K. skyrė ne griežčiausią, o vidutinio griežtumo bausmę.
Dėl civilinių ieškinių.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Šioje byloje nukentėjusieji R. M. ir A. S., pasinaudoję įstatymo suteikta teise, kiekvienas pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo Nuteistasis nesutinka su priteista kiekvienam iš nukentėjusiųjų jo manymu pernelyg didele 4 000 Lt neturtinės žalos suma.
Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Neturtinės žalos atlyginimui taikomi kitokie žalos atlyginimo principai. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.
Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam R. M. dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos konstatuotas krūtinės dešinės pusės sumušimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. pG 30/13(09), 2 t., b. l. 82), o nukentėjusiajam A. S. medicininių dokumentų duomenimis konstatuota kairės plaštakos sumušimas ir nubrozdinimai, dešinio kelio sumušimas, taip pat kairės plaštakos I piršte, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje taip pat sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. pG 26/13(09), 2 t., b. l. 73).
Esant šioms aplinkybėms nukentėjusieji pagrįstai reikalavo neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šioje byloje yra pagrindas sumažinti neturtinės žalos dydžio atlyginimą, nes prašomos žalos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, kurie leidžia atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., kurio dispozicijoje yra nustatyta, jog pagal šį straipsnį baudžiamojon atsakomybėn asmuo traukiamas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytas alternatyvus šios nusikalstamos veikos kriterijus – padaryta didelė žala, tačiau nukentėjusiesiems nebuvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl vertinant priteistinos sumos dydį, neturėtų būti vadovaujamasi teismų praktika, kurioje asmenys traukiami atsakomybėn už šio nusikaltimo padarymą. Nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi teismų praktika atlyginant neturtinę žalą už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 3 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba toks pažeidimas, padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens).
Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, skirta socialinio teisingumo atkūrimui, atsižvelgiant į pažeistos neturtinės vertybės specifiką, pažeidimo pobūdį.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų neatsargių kaltinamojo D. K. veiksmų nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jiems padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, žala padaryta neatsargia kaltės forma, taip pat atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-307-227/2013) bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais R. M. ir A. S. nustatytinas po 1 000 Lt neturtinės žalos dydis.
Nuteistasis D. K. taip pat prašo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų kokia įranga buvo įdėta ir kokie jos sugadinimai buvo padaryti, įranga pagal sąskaitą Nr. AKT0000799 buvo įdėta, kai dar automobilis Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar ieškovo nebuvo įsigytas. Tai pat abejotina, kad perkant automobilį jame nebuvo automagnetolos ir garso kolonėlių. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jos buvo automobilyje ir, kad jos buvo sugadintos autoįvykio metu, šių aplinkybių teismas nesiaiškino.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik konstatavo, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos civilinis ieškinys dėl automobilyje buvusios papildomos įrangos, audio aparatūros tenkintinas, nes įrodytas byloje pateiktais dokumentais. Teismo nurodyti dokumentai (1 t., b. l. 176, 177) patvirtina, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija iš UAB „Lautra Motors“ pirko garsiakalbius automobiliui „Renault Master“ (kaina – 300 Lt), radijomagnetolą „Pioneer DEH-1730“ (kaina – 998 Lt), tačiau niekaip nepatvirtina fakto, jog minėta įranga buvo automobilyje, taip pat nepatvirtina ir fakto, kad ji faktiškai buvo sugadinta, o pagal minėtas sąskaitas įsigytos įrangos nebuvo galima taisyti ir kokios išlaidos būtų, jei ji būtų taisoma. Apeliacinės instancijos teismui taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl automobilyje buvusios papildomos įrangos – byloje nėra jokių duomenų apie šios įrangos nepataisomą sugadinimą, tuo padarant 16 260,40 Lt turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su nuteistojo nuomone, kad minėta įranga turėjo būti įtraukta į ilgalaikį turtą ir, siekiant nustatyti faktinį nusikalstama veika padarytos žalos dydį, turėjo būti skaičiuojamas jos nusidėvėjimas.
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybių tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio dėl eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos, apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę civilinio ieškovo atstovai taip pat negalėjo teismui pateikti apeliacinio skundo argumentus paneigiančių įrodymų dalyje dėl padarytos žalos, todėl civiliniam ieškovui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl turtinės žalos dydžio.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendyje konstatuota, kad dėl D. K. veiksmų Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos buvo padaryta didelė 64553,03 Lt turtinė žala, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas turtinės žalos dydį rėmėsi transporto priemonės vertinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės atkuriamoji vertė, keičiant senas detales naujomis originaliomis detalėmis įvertinus nusidėvėjimą – 64329 Lt, tačiau sprendžiant turtinės žalos klausimą turi būti patikrinama, ar tikslinga sugadintą transporto priemonę atkurti. Jeigu atkūrimo kaštai siekia transporto priemonės rinkos vertę iki avarijos, tai gali būti daroma išvada, jog tokio automobilio atkūrimas yra netikslingas ir nuostoliai turėtų būti nustatomi nesiremiant remontui būtinais kaštais ar realiai remontui išleistomis lėšomis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad didesnių sugadinimų atveju, kai transporto priemonę atkurti netikslinga, ji laikytina sunaikinta, o nuostolių dydis nustatomas pagal transporto priemonės vardinę rinkos vertę prieš apgadinimą ir likutinę vertę po avarijos. Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro žalos skaičiavimo išvados matyti, kad transporto priemonės rinkos vertė įvykio dieną buvo 26000 Lt, transporto priemonės likutinė vertė – 4900 Lt, transportavimo išlaidos – 600,05 Lt, transporto priemonės saugojimo išlaidos – 377,52 Lt, todėl išvadoje visiškai pagrįstai nustatytas 22077,57 Lt turtinės žalos dydis.
Turtine žala pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį laikomas nukentėjusio asmens turto sunaikinimas arba sugadinimas eismo įvykio, kurį sukėlė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, metu. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuojamas tik tada, jeigu ši žala yra didelė. Didelės turtinės žalos požymis yra vertinamasis, todėl teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar padaryta žala laikytina didele. Spręsdamas klausimą, ar padaryta turtinė žala yra didelė, teismas atsižvelgia į jos piniginės išraiškos dydį, taip pat gali įvertinti kitas aplinkybes (pvz., sugadinto turto reikalingumą, jo pataisymo galimybes).
Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu D. K. veiksmais Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos padaryta ne mažesnė nei 22077,57 Lt turtinė žala (kaip jau buvo minėta, civilinis ieškinys dėl sugadintos papildomos įrangos ir kt. perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl ši suma nėra galutinė), transporto priemonė sugadinta nepataisomai, todėl apeliacinės instancijos daro išvadą, jog D. K. padaryta turtinė žala Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. dispozicijos prasme yra didelė.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., todėl ši klaida taisytina.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bausmę D. K. paskyrė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, tačiau byloje neteisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti, priteisiant iš nuteistojo D. K.:
1000 Lt (vieną tūkstantį litų) R. M. padarytai neturtinei žalai atlyginti;1000 Lt (vieną tūkstantį litų) A. S. padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Civiliniam ieškovui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Ištaisyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.