- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-307-227/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04280-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- J. P., AAS „Gjensidige Baltic“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 307 – 227 / 2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-97-812/2013 pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovams J. P. ir AAS „Gjensidige Baltic“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė L. Š. prašė priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 5 900 Lt neturtinę žalą ir iš atsakovės J. P. 41 250 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-12-20 14 val. 34 min. Nemuno - Parko gatvių sankryžoje atsakovė J. P., vairuodama automobilį, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui, sankryžoje pasikeitus šviesoforo signalams, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido jai iš dešinės pusės į reguliuojamą pėsčiųjų perėją išėjusios pėsčiosios ir ją parbloškė. 2011-03-28 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 50N-821649-11 yra konstatuotas J. P. KET 9, 28, 35, 133, 134, 165 punktų pažeidimas, J. P. nubausta administracine tvarka pagal ATPK 127 str. 1 d. 500 Lt pinigine bauda. J. P. veiksmais ieškovei L. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – galvos sumušimas, potrauminio streso sindromas. 2010-12-20 VšĮ Panevėžio ligoninės priėmimo skyriuje ieškovei buvo atliktos juosmeninės – kryžmeninės dalies ir dubens rentgenogramos, diagnozuota juosmeninės dalies I - II ° skoliozė. Po eismo įvykio ieškovė gydėsi VšĮ Panevėžio ligoninėje nuo 2010-12-22 iki 2010-12-27. Gydymo metu jai atlikta kraniograma bei kaklinės stuburo dalies rentgenograma – lūžimų nerasta, konsultuota psichologo, pravesta psichoterapija. Po stacionarinio gydymo ieškovei išliko baimės jausmas, sunkumas sukaupti dėmesį, įsiminti informaciją, užmigti, dėl ko ji naudojo homeopatinius medikamentus, tačiau būklė nepagerėjo. 2011-04-05 ieškovei suteikta ambulatorinė psichiatro konsultacija, rekomenduotas sanatorinis gydymas ir psichologinė terapija. 2011-04-15 ieškovei suteikta reabilitologo konsultacija. I-ame reabilitacijos etape ieškovei suteiktos psichologo konsultacijos, taikyta psichoterapija, suteiktos rekomendacijos, tačiau pagerėjimo nebuvus rekomenduotas sveikatą grąžinantis gydymas, siekiant sugrąžinti sutrikusias biopsichosocialines funkcijas. 2011-04-22 – 2011-05-14 ieškovė gydėsi „Palangos gintaro“ sanatorijoje. Sanatorijoje jos savijauta pagerėjo, nes supo kita aplinka, automobilių nebebijojo, tačiau sugrįžusi į tą pačią aplinką vėl pradėjo matyti tuos pačius vaizdus, bijojo eiti per gatvę. Grįžusi iš sanatorijos ji toliau lankėsi pas psichologą. Dėl patirtos traumos gydosi iki šiol. Be to, ieškovė turėjo eilę nepatogumų, praleido pamokas, turėjo laikytis specialaus režimo, nuolat lankytis pas gydytojus, vartoti medikamentus. Ieškovės sveikatos sutrikimus pastebėjo ir jos klasės vadovas. Šiuo metu ji patiria mokymosi sunkumų – didelės apimties informacijos įsiminimui turi skirti daugiau laiko nei iki eismo įvykio, vargina nemiga. Atsakovė J. P., partrenkusi ieškovę, nesiekė jai padėti, po eismo įvykio neišlipo iš automobilio, vėliau nesidomėjo jos patirtais sužalojimais, jos neatsiprašė. Tuojau pat po eismo įvykio iš automobilio išlipo vyriškis, keleivis, kuris ją apšaukė. Policija, medikai į eismo įvykį iškviesti ieškovės iniciatyva. Tokie ieškovės veiksmai sukrėtė ieškovę, sumenkino ją kaip asmenybę. Dėl atsakovės J. P. veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Lt. Atsakovės J. P. civilinė atsakomybė vairuojant automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Draudikas išmokėjo ieškovei 2 850 Lt patirtos neturtinės žalos dalį, todėl liko neatlyginta 47 150 Lt neturtinė žala. Neturtinę žalą prašė priteisti iš draudimo bendrovės iki maksimalios sumos, kuri viso sudaro 8 750 Lt sumą, o likusią dalį – iš atsakovės J. P..
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei L. Š. iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2010-12-20 apie 14.34 val. atsakovė J. P., vairuodama automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, įvažiavo į reguliuojamą Nemuno – Parko gatvių sankryžą Panevėžio m. mirksint žaliam šviesoforo signalui, sankryžoje pasikeitus šviesoforo signalams nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido jai iš dešinės pusės į reguliuojamą pėsčiųjų perėją išėjusios pėsčiosios L. Š. ir ją parbloškė. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta pėsčiosios sveikata. Automobilis neapgadintas. Pažeidėja už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 1 d., padarymą nubausta administracine nuobauda – 500 Lt bauda. Pažeidėja nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti teisės pažeidimą ir jo dalyvius, šios aplinkybės pripažintos lengvinančiomis pažeidėjos atsakomybę. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Iš VŠĮ ,,Panevėžio ligoninė“ Vaikų ligų skyriaus išrašo iš medicininių dokumentų nustatė, kad ieškovė ligoninėje buvo gydyta 2010-12-22 – 2010-12-27. Atsiųsta po įvykusios avarijos, kurios metu buvo partrenkta mašinos, sunkiai psichologiškai pergyveno traumą, negalėjo užmigti naktį, pykino, 1 kartą vėmė, svaigo galva, be sąmonės nebuvo. Atvykus nustatyta bendra būklė – vidutinė, židininių – neurologinių simptomų nematyti. Nors skundėsi skausmu liemens kairėje pusėje po sumušimo, bet hematomų nebuvo matyti. Nustatyta diagnozė – galvos sumušimas, nukreipta psichologo konsultacijai, nes yra duomenų potrauminiam streso sindromui. Po pokalbių L. Š. nuotaika gerėjo. Kraniogramose bei stuburo kaklinės dalies „RO“ lūžio požymių nerasta. Išrašant namo dar kartą kalbėtasi su psichologe, kurios nuomone, stacionarinio stebėjimo nebereikia, L. Š. pajėgi valdyti savo emocines reakcijas. Esant reikalui, pasikartojant baimei, rekomenduota ambulatorinė psichiatro konsultacija. Iš 2012-11-27 Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro rašto teismas nustatė, kad L. Š. lankosi pas vaikų psichologę N. M. nuo 2011-03-31. Kreipėsi dėl 2010-12-20 patirto streso (autoįvykio įvykusio pėsčiųjų perėjoje). L. Š. nuo to laiko jaučia didelę baimę, nerimą, negali pati savarankiškai eiti į mokyklą, ją lydi tėvai arba draugė. Mergaitei tapo sunku sukaupti dėmesį, atlikti užduotis, kurias anksčiau atlikdavo lengvai. Vakarais jaučia didelę įtampą, sunku užmigti, nes persekioja avarijos vaizdai. Konsultuota gydytojo neurologo. Diagnozės: Potrauminio streso sutrikimas (F43.1); Elgesio sutrikimas, pasireiškiantis tik šeimoje (F91.0); Atskyrimo nerimo sutrikimas vaikystėje (F93.0). Skirtas sanatorinis gydymas. Grįžus iš sanatorijos nukentėjusioji tęsė individualias psichologines konsultacijas. Įvykio baimė truputį sumažėjo, tačiau išlieka nuotaikų kaita, nepasitikėjimas savimi, sutrikęs miegas. Tęsiasi ir mokymosi sunkumai: sunku koncentruoti dėmesį, įsiminti datas, ilgesnius tekstus, skaičius. Emocinė būsena rodo padidintą jautrumą, nerimą aplinkos įvykiams. Kognityvinė būsena rodo nepasitikėjimą savimi, dėmesio ir atminties problemas. Socialinė – vargina miesto gatvių triukšmai ir visa, kas susiję su triukšmu. L. Š. taikyta individualios psichologijos konsultacijos – psichodinaminis gydymas; Vaizdinių atkūrimo metodas; Sakinių užbaigimo metodas; Emocinės būsenos – nerimastingumo skalės. Konsultacijų metu atsirado pilnesnė pasąmoningų būsenų interpretacija. Atsirado ryšys tarp elgesio, jausmų ir kūno ypatumų įvertinimo. Paskutinis apsilankymas pas psichologę 2012-11-08. Pas psichiatrą nesilankė. Analogiškos aplinkybės nurodytos UAB ,,Kniaudiškių šeimos klinika“ gydytojos R. K. rašte. Iš 2012-11-15 Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV klasės vadovo H. L. pažymos nustatė, kad po nelaimingo įvykio (avarijos) laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 20 d. iki mokslo metų pabaigos (2011 m. birželio vidurio) galimai dėl sutrikdytos sveikatos pablogėjo L. Š. ugdymo rezultatai, susilpnėjo pasitikėjimas savimi, dėmesys, pastabumas, susilpnėjo atmintis. Mergaitė žymiai sunkiau įsisavindavo mokomąją medžiagą bei atlikdavo ugdymo užduotis. Bendravimas su mokytojais ir klasės draugais tapo nelabai reikšmingas. Taip pat teismas iš 2012-12-20 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo nustatė, kad automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas nuo 2010-12-20 iki 2011-06-19 draudiko AAS „Gjensidige Baltic“. AAS „Gjensidige Baltic“, vadovaudamasis LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p., ieškovei atlygino viso 2 920 Lt neturtinės žalos. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, pripažino, kad ieškovė dėl eismo įvykio padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad L. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, eismo įvykis sukeltas neatsargiais J. P. veiksmais, neturint tikslo pakenkti ieškovei, po atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apskaičiuotos ir išmokėtos neturtinės žalos atlyginimo ieškovei išliko nuotaikų kaita, nepasitikėjimas savimi, sutrikęs miegas, tęsėsi mokymosi sunkumai, todėl ji tęsė individualias psichologines konsultacijas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės patirta neturtinė žala yra didesnė nei apskaičiuota draudimo bendrovės ir nebuvo pilnai atlyginta. Teismas nenustatė aplinkybių, kad dėl eismo įvykio patirtas ieškovės sveikatos sužalojimas gali turėti ateityje kokių nors žymių turtinių ar neturtinių padarinių. Tuo labiau, kad ieškovė po eismo įvykio baigė vairavimo kursus ir gavo vairuotojo pažymėjimą, mokosi gimnazijoje, teigia, kad yra gera mokinė. Be to, teismas pažymėjo, kad draudiko pareiga atlyginti neturtinę žalą ribojama konkrečiu 2 500 Eur dydžiu. Šiuo atveju dalis neturtinės žalos yra atlyginta (2 920 Lt), todėl 1 000 Lt neturtinės žalos, kuri neviršija maksimalaus 2 500 Eur įstatymo numatyto neturtinės žalos dydžio, teismas priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“.
Apeliaciniu skundu ieškovė L. Š. prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 5 900 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovės J. P. 41 250 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šiuo atveju nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį turėjo būti atsižvelgta į sveikatos sužalojimo laipsnį, padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius), žalos padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, neįvertino L. Š. patirtų emocinių išgyvenimų, sveikatos sutrikdymo padarinių. O būtent – apeliantė patyrė žymius dvasinius, emocinius sukrėtimus, kuriuos gydėsi daugiau nei vienerius metus, žala, padaryta L. Š. psichikos sveikatos būklei, nepašalinta, emocinio sukrėtimo padariniai neišgydyti iki šiol. Visa tai atsiliepė kasdieniam L. Š. gyvenimui, mokslui, bendravimo galimybėms, savęs vertinimo ir supratimo procesui, be to, dėl ilgo gydymosi ji turėjo atsisakyti jos amžiaus vaikui būdingo laisvalaikio, popamokinės veiklos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas nepažeidė materialinės bei procesinės teisės normų, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus bei tinkamai įvertino padarytos neturtinės žalos dydį.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė J. P. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jos motyvus dėl neturtinės žalos dydžio, o tik deklaratyviai išvardija neturtinės žalos pasireiškimo būdus. Teigia, jog jos (J. P.) materialinė padėtis yra sunki, gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 678 Lt, kitų pajamų neturi, jokio nekilnojamojo turto nėra įsigijusi. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra aiškiai per didelis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų motyvų nekartoja. Apeliacinio skundo argumentai vertinti nepagrįstais dėl šių motyvų.
Ieškovei L. Š. dėl 2010 m. gruodžio 20 d. eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atlygino viso 2 920 Lt neturtinę žalą (b. l. 81, 82, 85, 86). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu, laikydamas, kad ieškovės patirta neturtinė žala yra didesnė nei apskaičiuota draudimo bendrovės ir nebuvo pilnai atlyginta, papildomai priteisė iš atsakovo 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nesutinka su tokiu žalos atlyginimo dydžiu, neturtinę žalą vertina 50 000 Lt suma, todėl apeliaciniu skundu prašo dar papildomai priteisti iš atsakovų AAS „Gjensidige Baltic“ ir J. P. likusią sumą. Priešingai apeliantės argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei įrodymus ir pagrįstai priteisė iš draudimo kompanijos 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ieškovei L. Š. .
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sveikatos sužalojimo laipsnį, padarinius, žalos padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodė, kad, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą. Kaip matyti, sprendime dėl visų šių kriterijų išsamiai pasisakyta. Pati apeliantė skunde pripažįsta, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, byloje dėl to ginčo nėra, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja. Pažymėtina, jog apeliantė, ginčydama neturtinės žalos dydį, papildomai jokių aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs, neįrodinėja.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, sąrašu. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).
Taigi, neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 str. 2 d. išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010, nurodyta, kad specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Dėl to, remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata), mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis, atsakovės J. P. veika padaryta dėl neatsargumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Kita vertus, asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Kita vertus, neturtinės žalos dydis nustatinėjamas kiekvienu atveju individualiai.
Šioje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad autoįvykis, turint omenyje, kad jis įvyko dėl atsakovės kaltės, pastarajai nepasirinkus saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui, sankryžoje pasikeitus šviesoforo signalams, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido jai iš dešinės pusės į reguliuojamą pėsčiųjų perėją išėjusios pėsčiosios ir ją parbloškė, neabejotinai sukėlė dėl autoįvykio nukentėjusiajai ieškovei dvasinius išgyvenimus, išgąstį, sąlygojo saugumo jausmo kelyje praradimą ar sumažėjimą. Šiuo atveju neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti turi reikšmės ir tai, kad po AAS „Gjensidige Baltic“ apskaičiuotos ir išmokėtos neturtinės žalos atlyginimo ieškovei išliko nuotaikų kaita, nepasitikėjimas savimi, sutrikęs miegas, tęsėsi mokymosi sunkumai, todėl ji tęsė individualias psichologines konsultacijas. Būtent dėl to skundžiamu sprendimu papildomai jai priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pažymėtina ir tai, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2.000 Lt iki 10.0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–350/2012, 2010 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010, 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215/2010). Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė iš atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“ 1.000 Lt ir geruoju ji sumokėjo 2920 Lt. Tokiu būdu viso ieškovei tenka 3920 Lt neturtinei žalai atlyginti. Akivaizdu, jog apylinkės teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes, kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų sumų. Taip pat, kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių žalą mažinančių ar didinančių kriterijų. Dėl to darytina išvada, jog ieškovės patirta neturtinė žala, nesant jokių ją mažinančių ar didinančių kriterijų, nustatytina reali ir teisinga, atsižvelgiant į teisminėje praktikoje priteistinos žalos dydžius.
Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.