- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-18
- Bylos Nr.
- e2-2692-188/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02134-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovei R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo nutraukti 2016 m. gegužės 24 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje su atsakove įregistruotą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti R. K. pavardę – K., A. K. palikti pavardę K.; priteisti iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove susipažino atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Atsakovei buvo žinoma, kad jis nuteistas, bei kad jam liko daugiau nei 10 metų iki bausmės pabaigos. Bendras gyvenimas su atsakove nesusiklostė ir santykiai iširo (atsakovė nustojo lankyti jį įkalinimo įstaigoje). Nuo 2017 m. sausio mėnesio jie nebebendrauja. Su atsakove yra visiškai svetimi, santuokos išsaugoti nėra galimybės, termino susitaikymui nepageidauja. Jis kreditorių neturi, o ar jų turi atsakovė, jam nėra žinoma. Santuokoje turto neįgijo, vaikų neturi.
Teismo posėdžio metu, ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, nes santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Nurodė, jog su ieškovu nerado bendros kalbos. Kreditinių įsipareigojimų ji neturi, bendrų vaikų su ieškovu neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo (e. b. l. 10) matyti, kad šalių santuoka įregistruota 2016 m. gegužės 24 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 54. Šalių teigimu kreditorių jie neturi; materialinio išlaikymo ieškovas iš atsakovės nepageidauja; santuokoje turto neįgijo.
Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai - tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad sutuoktinių viena iš pareigų - vienas kitą remti. Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu šis nebuvo lojalus, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės - kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011-01-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3- 233/2011).
Įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, bei jų kategorišką apsisprendimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįstama, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nedėję pastangų išsaugoti santuoką, darytina išvada, kad sutuoktiniams kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, santuoka nutrauktina – Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d. pagrindu dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Terminas susitaikymui ieškovo prašymu neskirtinas, o atsakovė dėl to nepareiškė jokios nuomonės.
Tarp šalių nekyla ginčas dėl pavardžių, todėl ieškovui paliktina pavardė „K.“, o atsakovei - „K.“.
Šalys išlaikymo sau vienas iš kito neprašo (CK 3.72 str.). Šalys nurodė, kad kreditorių neturi. Santuokoje turto, kuris turėtų būti dalijamas, neįgijo, bendrų vaikų neturi. Iš antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad šalys vykdomųjų bylų neturi (LITEKO sistemoje patikrinta antstolių informacinė sistema).
Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų – VGTPT Kauno skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-2184-8840 (e. b. l. 4 – 6). Ieškinį patenkinus ir pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovės valstybei priteistina 38,00 Eur žyminio mokesčio (100 Eur / 2 x 0,75 %) (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 80 str. 7 d., 88 str.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 str. 6 d.).
Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, kurioje detalizuojamos valstybės išlaidos, nebuvo pateikta.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, įregistruotą 2016 m. gegužės 24 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 54, tarp ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo A. K. palikti pavardę „K.“, R. K. palikti pavardę „K.“.
Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas - 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.