Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas S. B. (toliau vadinamas – ieškovu, kartu su atsakove - šalimis) kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono CMS tarp jo ir D. B. sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes „B. ir B.“; privalomai registruotiną kilnojamą turtą - automobilius padalinti sekančiai: ieškovui priteisti automobilį VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 500 Eur ir automobilį VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur; o atsakovei D. B. priteisti automobilį MERCEDES BENZ C v. n. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1000 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakove. Santuokoje gimė du sūnūs, kurie šiuo metu jau yra pilnamečiai. Jo nuomone, santuoka iširo paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovė ieškovui buvo neištikima su kaliniu ir padarė labai sunkų baudžiamąjį nusikaltimą, dėl ko yra nuteista ir turės atlikti 10 metų laisvės atėmimo bausmę (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokia padėtis, nesantaika šeimoje tęsiasi nuo 2019-04-27, kai atsakovė buvo sulaikyta, vėliau suimta, o namuose buvo atlikta krata. Atsakovė, dirbdama pardavėja Marijampolės pataisos namuose, buvo ne tik neištikima su ten bausmę atliekančiu nuteistuoju, bet ir darė kartu su juo nusikaltimus (telefonų, ginklo perdavimas nuteistiesiems, narkotinių medžiagų laikymas ir platinimas). Dėl to, jis jaučia nepasitikėjimą sutuoktine, baimę, kad dar nebūtų atimti ir namai. Nurodo, kad niekada ieškovei negalės atleisti ir dėl to gyvenimas kartu yra beprasmis, varžantis, žeidžiantis ir kitaip neįmanomas. Pasak ieškovo, jis yra neigiamai paveiktas, morališkai sužlugdytas atsakovės elgesio ir jo pasekmių (policijos kratos namuose; parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu, teisme ir kt.). Sukrėsti liko ir vaikai. Dėl nusikaltimo atsakovė turės atlikti 10 metų realią laisvės atėmimo bausmę. Jis savo kaltės dėl santuokos iširimo neįžvelgia, galbūt atsakovei trūko dėmesio, tačiau jis visada dirbo, išlaikė šeimą, buvo ištikimas. Po santuokos nutraukimo ieškovui turi likti jo prigimtinė pavardė „B.“. Ieškovas neprieštarauja kad atsakovei liktų santuokinė pavardė „B.“. Gyvendami santuokoje jis su atsakove nekilnojamojo turto neįgijo. Gyvenamasis namas u/n (duomenys neskelbtini); viralinė u/n (duomenys neskelbtini); garažas u/n (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas u/n (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai (kanalizacijos šulinys, kiemo aikštelė, skysto kuro rezervuaras) u/n (duomenys neskelbtini); žemės sklypas u/n (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypai u/n (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypai u/n (duomenys neskelbtini) ir u/n (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė, paveldėta po tėvų mirties. Didelių pagerinimų ar kapitalinio remonto name nepadaryta, yra pakeisti plastikiniai langai ir atliktas einamasis remontas. Todėl atsakovė neįgijo teisės į namą ar kompensaciją. Dalintiną turtą sudaro automobilis VW PASSAT v. n. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 500 EUR, automobilis MERCEDES BENZ C v. n. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1000 EUR ir automobilis VW GOLF v. n. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 EUR. Automobilis VW PASSAT v. n. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1000 EUR ir automobilis VW GOLF v. n. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 EUR priteistinas ieškovui, o automobilis MERCEDES BENZ C v. n. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1000 EUR priteistinas atsakovei. Automobiliai yra seni, padėvėti, todėl jų vertę nurodo kokia yra reali rinkoje tokių automobilių. Sutuoktiniai neturi kreditorių, kurių atžvilgiu būtų atsakingi solidariai. Taip pat neturi ir asmeninių kreditorių. Atsakovė su juo nepasitarusi pasisavino 20 000 Eur šeimos santaupų, jo žiniomis pinigus pervedė pilnamečiui sūnui. Šiuos pinigus jie buvo susitaupę (70 000 litų), kuriuos iškeitę į eurus, gavo 20 000 Eur. Ir visas santaupas pasiėmė atsakovė. Tačiau jis reikalavimų dėl šių pinigų išreikalavimo ar kompensacijų priteisimo nereiškia. Dėl namų apyvokos daiktų, baldų, buitinės technikos, sutinka, kad atsakovė pasiimtų visko, kas jai reikalinga ir ko nori, jis pretenzijų nereikš. Jokio kito dalintino turto nėra.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad supranta ieškovo pyktį dėl jos padaryto nusikaltimo ir nuteisimo, tačiau ji fiziškai ieškovui buvo ištikima, tik dvasiškai dėl jo nedėmesingumo, pradėjo bendrauti su nuteistuoju, su juo susirašinėti. Tačiau iki šiol su ieškovu kartu gyvena, veda bendrą ūkį. Su jais kartu gyvena pilnamečiai sūnūs. Be to, visus 27 metus rūpinosi namais, jų gerove, grožiu, daug darbo įdėjo į namų aplinkos grožį, sukūrė ervę kurioje ir jam, ir vaikams yra gyventi gera. Iki buvo gyvi atsakovo tėvai, jie kartu gyveno, juos slaugė, pilnai prižiūrėjo, puikiai sutarė. Dėl turto padalinimo nurodė, kad jai neaiški automobilių vertė. Taip pat mano, kad jai turėtų priklausyti ir kažkokia nekilnojamojo turto dalis, nes tiek metų kartu gyveno, gyvendami name pakeitė langus, atliko remontą. Be to, ji pirko brangius augalus, gražiai apželdino sklypą. Patvirtino, kad šeimos santaupas 20 000 Eur ji paėmė ir iš jų 18 000 Eur neseniai pervedė jauniausiajam sūnui, kuriuo labiausiai pasitiki. Kai buvo daroma krata, policija paėmė paslėptus už spintos 13 000 Eur, tačiau iš šių pinigų tik maža dalis buvo jos pinigai, visi kiti buvo ne jų šeimos pinigai. Jei ieškovas nebūtų kreipęsis dėl skyrybų, ji niekada nebūtų su juo skyrusis, norėjo dar susitaikyti, bandyti išsaugoti santuoką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono CMS tarp (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), Šeimoje gimė du sūnūs, kurie yra pilnamečiai.

4. S. B. vardu registruota transporto priemonė VW Passat v/n (duomenys neskelbtini), WV Golf, v/n (duomenys neskelbtini) D. B. vardu registruota Mersedes Benz v/n (duomenys neskelbtini)

5. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) esanti namų valda, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) įregistruota ieškovo S. B. vardu kaip asmeninė nuosavybė pagal 2015-12-03 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)

6. 2021 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė D. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį jai paskirta bausmė - dešimt metų laisvės atėmimo. Kratos metu pas D. B. namuose rasti pinigai - 12 145 Eur konfiskuoti ir perduoti valstybei. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendis paliktas nepakeistu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

7. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

9. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, t.y. jos neištikimybės su kaliniu, sunkaus nusikaltimo padarymo, dėl kurio ji nuteista realia laisvės atėmimo bausme, kurią turi netrukus pradėti atlikti. Šias aplinkybes ieškovas grindžia Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovė, dirbdama Marijampolės pataisos namuose susirašinėjo su nuteistuoju, perdavinėjo telefonus į pataisos namus, narkotines medžiagas ir t.t. Su nuteistuoju (kuris jau yra miręs) susirašinėjo žinutėmis, palaikė neteisėtus ryšius. Pati atsakovė D. B. savo apeliaciniame skunde ir teismas nutartyje nurodė, kad visus jos veiksmus koordinavo ir nurodymus jai davė laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atlikęs jos draugas V. R.. Pasitikėdama bei „norėdama įtikti mylimam žmogui“ (citata iš atsakovės apeliacinio skundo), ji vykdė visus V. R. nurodymus, net žinodama, kad tai yra neteisėta. Nuosprendyje konstatuota, kad laikotarpyje nuo 2019-02-25 d. 14:07:24 val. iki 2019-04-27 d. 22:07:34 val. vyko atsakovės susirašinėjimai su įtariamuoju V. R. Šių susirašinėjimų metu kalbama apie artimus tarpusavio ryšius, D. B. yra vadinama "zuikučiu", "katinėliu", o V. R. vadinamas "voriuku". Be to, pas atsakovę namuose kratos metu surasti pinigai apie 14 tūkstančių eurų – tai buvo dalis šeimos pinigų, dalis gauta už telefonų perdavimą, dalis pinigų priklausė V. R.. Perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodyta, kad iš surastųjų pinigų – 8535 eurai priklausė V. R., apie 2000 eurų priklausė jai pačiai, ir 2000 eurų buvo grąžinta sūnaus skola, atsakovė patvirtino, jog šie parodymai teisingi. Duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį byloje nėra, atsakovė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų neteikė, apsiribodama savo paaiškinimais.

11. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Vertindamas priežastis, dėl kurių iširo šalių santuoka, teismas sprendžia, kad yra labiau tikėtina, jog ieškovas buvo lojalus šeimai ir sutuoktiniui, siekė gyventi santuokoje, kurti šeiminius santykius, tai patvirtino Ir dėl santuokos nutraukimo kreipėsi tik tada, kai paaiškėjo sutuoktinės padarytas sunkus nusikaltimas. Atsakovė iš esmės vėliau jau sutiko nutraukti santuoką, tačiau prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – jo nedėmesingumo, jos nepalaikymo, meilės ir šiltų santykių stokos.

12. Pažymėtina, kad minėtoms aplinkybėms pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kurie įvertinus byloje esančių įrodymų visumą (atsakovės paaiškinimus, kad ji niekada nebūtų nutraukusi santuokos su ieškovu, kad ji vis pageidavo taikytis, dėl ko teismas buvo nustatęs terminą sutuoktiniams susitaikyti) pakankamai nepagrindžia ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, t.y jos neištikimybės, nelojalumo, sunkaus ir pavojingo nusikaltimo padarymo, nepranešimo apie įsitraukimą į nusikalstamas veikas. Šalių santuoka iširusi, jos išsaugoti šeimos nėra galimybės, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis, 3.62 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

13. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę „B.“, o atsakovei „B.“. Atsakovė šiam ieškovo reikalavimui neprieštarauja, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokoje turėtos pavardės – ieškovui -„B.“, atsakovei - „B.“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

14. Išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovas, nei atsakovė, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

15. Šalys, bylos duomenimis, kreditorių ir nebaigtų vykdyti solidaraus pobūdžio jiems prievolių, dėl kurių tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo reikėtų nuspręsti teismui, neturi, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto vertės, padalinimo ir asmeninio turto.

16. Teismui pateikti duomenys, kad santuokos metu buvo įgytas šis dalintinas kilnojamasis turtas, kurio vertė žemiau nurodyta pagal ieškovo ieškinyje nurodytą vertę: automobilis VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur, automobilis VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur; automobilis MERCEDES BENZ C v/n (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1000 Eur. Viso dalintino turto balansas, ieškovo skaičiavimu, sudaro 2000 Eur sumą. Šalių paaiškinimais automobiliai yra dėvėti, seni, ieškovas jų vertę nurodė pagal šiuo metu rinkoje esančias tokių automobilių kainas. Atsakovė žodžiu dėl šių automobilių vertės abejojo, tačiau jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų neteikė, šio turto vertinimo neatliko.

17. Ieškovas, po santuokos nutraukimo ieškiniu prašė santuokoje įgytą tartą padalinti tokia tvarka: ieškovui priteisti automobilį VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini)vidutinė rinkos vertė 500 Eur ir automobilį VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur; o atsakovei D. B. priteisti automobilį MERCEDES BENZ C v. n. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1000 Eur., t.y. abiem turto po 1000 Eur vertės.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė dalijant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo.

19. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė savo nuožiūra panaudojo 20 000 Eur šeimos santaupas, 18 000 Eur pervesdama sūnui, o 2000 Eur panaudodama savo reikmėms. Be to, kaip matyti iš pridėto nuosprendžio, buvo konfiskuota ir 2000 Eur atsakovės lėšų, 2000 Eur grąžinta sūnaus skola, taigi galimai konfiskuota ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomų lėšų. Atsakovas dėl šių lėšų priteisimo ar kompensavimo reikalavimų nekėlė, todėl dėl to teismas plačiau nepasisako.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo vardu yra registruoto nekilnojamojo turto (namų valda, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose), kurie įregistruoti kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, įgyta paveldėjimo būdu. Atsakovė paaiškino, kad kažkokia dalis šio turto už pragyventus 27 metus priklausytų ir jai, tačiau jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų neteikę, teismo išreikalauti neprašė, apsiribodamas tik deklaratyviais paaiškinimais. Teismas atsakovei buvo suteikęs galimybę pasinaudoti teisine advokato pagalba, atidėdamas teismo posėdžius, išaiškindamas teisę kreiptis nemokamos teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau atsakovė tokia teise nepasinaudojo, priešieškinio bei jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų neteikė. Todėl teismas vadovaujasi ieškovo pateiktais oficialiais VĮ Registrų centro išrašais, iš kurių matyti, jog S. B. vardu registruoti nekilnojamieji daiktai yra jos asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintini, o ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas visiškai, visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės. (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas į bylą pateikė patirtų teisinės pagalbos paslaugų kvitus: sumokėjo 98 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1 700 Eur advokato pagalbos išlaidų už ieškinio dėl santuokos nutraukimo parengimą ir atstovavimą teisme. Iš viso ieškovas patyrė 1798 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių advokato įkainių už teisinę pagalbą. Ieškinį iš esmės tenkinus visiškai, ieškovui S. B. priteistina iš atsakovės D. B. 1798 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra 34,10 Eur, todėl tenkinus iš esmės visus ieškinio dėl santuokos nutraukimo reikalavimus, patirtos pašto išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės D. B. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono CMS įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. B. a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinus kad santuoka iširo dėl atsakovės D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes „B.“ ir „B.“.

Santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalinti sekančiai: ieškovui S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti automobilį VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 500 Eur ir automobilį VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur; atsakovei D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti automobilį MERCEDES BENZ C v/n (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1000 Eur.

Priteisti ieškovui S. B. iš atsakovės D. B. 1798 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimtį aštuonis eurus) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. B. 34,10 Eur (trisdešimt keturis eurus, 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Informuoti atsakovę, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimo kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, LR Vedybų sutarčių registrui, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.