- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- eI-1248-414/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02251-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Pravieniškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus
dalyvaujant pareiškėjui S. R. (S. R.) ir jo atstovui advokatui Ž. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Pravieniškių pataiso namams-atvirajai kolonijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. R. prašė teismo: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7-1501; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2S-5780.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jis bei jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorių su prašymu dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo, tačiau išvyka jam nebuvo suteikta. Tokį sprendimą jis skundė išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, atsakovo sprendimą paliko galioti. Sprendimuose, kuriais buvo atmestas jo prašymas, nurodomas vienintelis motyvas, kad pareiškėjas turi galiojančių drausminių nuobaudų. Tokie sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, priimti piktnaudžiaujant suteikta valdžia, neatsižvelgiant į visus vertinamuosius kriterijus. Pareiškėjas nepatenka tarp asmenų, kuriems įstatymas draudžia suteikti trumpalaikę išvyką į namus (BVK 154 str. 4 d.), todėl atsakovas turėjo vertinti nuteistojo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nes tokia pareiga įtvirtinta BVK 104 straipsnyje. Pareiškėjas aštuonis kartus buvo teikiamas skatinimui už pasiekimus moksle, už darbo rezultatus, už dalyvavimą meno terapijos užsiėmimuose. Iki ginčo sprendimų buvo pateikti penki teikimai dėl paskatinimo, pagal kuriuos paskatinimai nebuvo skirti ir dėl jų neskyrimo teisme yra nagrinėjamos bylos. Akivaizdu, kad teikimai dėl skatinimo yra duomenys charakterizuojantys nuteistąjį, jo požiūrį į darbą, mokslą, socialinę reabilitaciją, tačiau jie nebuvo vertinami. Nebuvo vertinama, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika yra labai žema (18 balų pagal OASys vertinimo sistemą, anksčiau sudarė 23 balus), t. y. pareiškėjas padarė didelę pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Prašymo atmetimo motyvai – turimos drausminės nuobaudos – jam tapo žinomi tik iš skundžiamų aktų turinio, nes nebuvo leista susipažinti su Komisijos, išnagrinėjusios jo prašymą, protokoline nutartimi, su Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu, kuriuo Komisijos rekomendacija buvo patvirtinta. Išreiškė abejones, ar Komisijos protokolą pasirašiusi G. G. buvo teisėta Komisijos narė. Atsakovas nevertino, ar drausminės nuobaudos jam paskirtos dėl jo sąmoningo apsisprendimo elgtis tyčia, ar įtakotos nepakankamo atidumo, rūpestingumo. Nuobaudos buvo skirtos ne už šiurkščius nusižengimus. Pareiškėjas nuo bausmės atlikimo pradžios pradėjo darbinę veiklą pataisos namuose veikiančioje įmonėje, visą gaunamą darbo užmokestį perveda teikdamas paramą Kaišiadorių vyskupijos Caritas VšĮ Paparčių šv. Juozapo Šeimos namams, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnijai, vykdo įsipareigojimus pagal teismo sprendimą civilinėje byloje, tačiau į tai priimant ginčo sprendimus nebuvo atsižvelgta. Trumpalaikė išvyka į namus reikalinga studijų Mykolo Romerio universitete skoloms likviduoti, jos nesuteikdamas atsakovas pažeidė teisę į mokslą. Nesuteikimą išvykos į namus jis supranta kaip kerštą, bandymą susidoroti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnį pataisos įstaigos direktoriui suteikiama diskrecija duoti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į tam tikrus kriterijus. Trumpalaikių išvykų suteikimo tvarka nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, ir Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos apraše, patvirtintame Pravieniškių PN direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-284. 2017 m. birželio 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 71(20)636, kuriuo prašė suteikti trumpalaikę išvyką į namus ir J. Š. 2017 m. birželio 1 d. sutikimą, priimti jį adresu (duomenys neskelbtini) (pažymos apie deklaruotą gyvenamą vietą nepateikė). Komisijai, svarstančiai klausimus dėl teisės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę 2-ame sektoriuje, suteikti trumpalaikę išvyką į namus, buvo pateikti minėti dokumentai taip pat Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pateikė Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė ir informaciją žodžiu. Komisijoje priimtas sprendimas: už - 0, prieš - 3, nuteistajam trumpalaikės išvykos į namus nesuteikti. Toks sprendimas priimtas komisijai apsvarsčius visą medžiagą, įvertinus pareiškėjo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir tai, kad jis bausmės atlikimo metu ne visada elgėsi tinkamai, t. y. per bausmės atlikimo laikotarpį septynis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, tris kartus buvo baustas drausmine tvarka ir posėdžio metu turėjo galiojančių nuobaudų, kurios pareiškėją charakterizuoja neigiamai, o suteikiant išvyką į namus, turi būti užtikrintas visuomenės saugumas. Ginčo sprendimai priimti pagal jų priėmimo metu turimus įrodymus, prašyme nubuvo nurodytas motyvas, jog išvykos į namus pareiškėjas siekia dėl studijų. Akcentavo, kad teisė pasimatyti su artimaisiais įstatymų nustatytais atvejais gali būti varžoma siekiant skatinti nuteistuosius laikytis disciplinos reikalavimų bei užtikrinant visuomenės saugumą. Ginčijamų sprendimų panaikinimui nėra jokio teisinio pagrindo. Prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl atsakovo atsisakymo suteikti pareiškėjui S. R. trumpalaikę išvyką į namus.
Nuteistųjų teisę trumpalaikei išvykai į namus reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnis. Pataisos įstaigos direktoriui suteikiama diskrecija duoti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į jo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (BVK 104 str. 2 d.). Nuteistųjų trumpalaikių išvykų trims paroms į namus tvarką nustato ir detalizuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) XLVIII skyrius (305-311 punktai), taip pat Pravieniškių PN direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-284 patvirtintas „Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas). Apraše nurodomi kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistasis, pageidaujantis pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką į namus (Aprašo 18 p.), iš esmės atitinka nurodytus BVK 104 bei 154 straipsniuose, taip pat nurodomi papildomi kriterijai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama, sprendžiant trumpalaikės išvykos į namus leidimo klausimą (Aprašo 19 p.). Tačiau Komisija, teikdama įstaigos direktoriui rekomendacijas dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, jas gali pagrįsti kitais (Tvarkos) Aprašo 19 punkte nenurodytais kriterijais (Aprašo 20 p.). Taigi, kriterijų sąrašas nėra baigtinis, nes Komisijai suteikiama teisė savo siūlymą pagrįsti kitais kriterijais, kurie turi būti nurodomi Komisijos posėdžio protokole (Aprašo 20 p.). Prašyme dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistasis nurodo trumpalaikės išvykos į namus suteikimo motyvus, prašomą šios išvykos suteikimo datą ir kokiu adresu vyktų (su prašymu pateikia pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą; Aprašo 7 p.).
Pagal galiojančius teisės aktus, galutinį sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo priima laisvės atėmimo įstaigos direktorius (Bausmių vykdymo kodekso 104 str. 2 d.), t y. pataisos įstaigos direktorius turi diskrecijos teisę suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (tolau – ir LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr. pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskretines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskretinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415- 2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais - įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 8 d. prašymu (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į atsakovą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo. Prašyme nurodė, kad tuo atveju, jei išvyka bus suteikta, pasižada griežtai laikytis Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos tvarkos. Atsakovas trumpalaikės išvykos į namus nesuteikė ir 2017 m. liepos 17 d. raštu Nr. 7-1501 pareiškėjui atsakė, kad Pravieniškių PN direktoriui įvertinus, ne visada tinkamą elgesį bausmės atlikimo metu, t. y. septynis kartus pažeistas nustatytas vidaus tvarkos taisykles, baustumą tris kartus drausmine tvarka ir šiuo metu turimas galiojančias nuobaudas, vadovaujantis aktualiais teisės aktais, trumpalaikė išvyka į namus nebus suteikta.
Pareiškėjo prašymas buvo svarstytas Komisijos svarstančios klausimus dėl teisės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę 2-ame sektoriuje, suteikti trumpalaikę išvyką į namus (toliau – ir Komisija) posėdyje. Iš 2017 m. liepos 12 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 62-3070, matyti, jog svarstymui buvo pateikti dokumentai: 2017 m. birželio 8 d. nuteistojo prašymas Nr. 71(20)636(gautas 2017 m. liepos 3 d.), J. Š. 2017 m. birželio 1 d. sutikimas, kad ji sutinka priimti jį adresu: (duomenys neskelbtini), pažyma apie deklaruotą gyvenamą vietą pateikta nebuvo, taip pat Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pateikė Individualaus darbo su nuteistuoju knygelę ir informaciją žodžiu, į Komisijos narių klausimus atsakė Komisijos posėdyje dalyvavęs nuteistasis. Komisijos nariai balsavo už - 0, prieš - 3, nutarta nuteistajam nesuteikti trumpalaikės išvykos į namus. Protokole nurodoma, kad Komisija įvertino tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu ne visada elgėsi tinkamai, t. y. per bausmės atlikimo laikotarpį septynis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, tris kartus buvo baustas drausmine tvarka ir posėdžio metu turėjo galiojančių nuobaudų.
2017 m. liepos 17 d. raštu Nr. 7-1501 pareiškėjas buvo informuotas, jog trumpalaikė išvyka į namus nebus suteikta, nurodant jog prašymą išnagrinėjo Komisija ir kad toks sprendimas priimtas įvertinus jo elgesį bausmės atlikimo metu, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, baustumą drausmine tvarka ir turimas galiojančias nuobaudas. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu, kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris, išnagrinėjęs 2017 m. rugpjūčio 18 d. skundą, 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 2S-5780 pareiškėją informavo, kad Pravieniškių PN direktorius, atsisakydamas suteikti trumpalaikę išvyką į namus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, įvertino nuteistojo asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgė į motyvuotą Komisijos narių nuomonę. Akcentavo, kad Komisijos nariai tokį sprendimą priėmę vienbalsiai.
Komisija atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis ne kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nors nuobauda skirtos ne visada, kai kuriais atvejais apsiribota svarstymu Drausmės komisijoje, tačiau teismas pritaria atsakovo argumentams, kad tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Be to, pareiškėjas jo prašymo svarstymo Komisijoje metu turėjo galiojančių nuobaudų.
Pravieniškių PN 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų už tai, jog jis 2016 m. rugsėjo 19 d. 17.10 val. kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 12-tame būryje (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-197-525/2018). Vadovaujantis BVK 143 straipsnio 9 dalimi nuteistasis laikomas neturinčiu nuobaudų, jeigu per vienerius metus nuo nuobaudos atlikimo dienos jam nepaskiriama nauja nuobauda. Nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai laikė pareiškėją turinčiu nuobaudų ir šią aplinkybę bei atvejus dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo, kai nuobaudos nebuvo skiriamos, apsiribojant svarstymu Drausmės komisijoje, pagrįstai vertino kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojančia aplinkybe. Nors, pareiškėjo teigimu, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (18 balų pagal OASys vertinimo sistemą), tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo prašymo suteikti trumpalaikę išvyką į namus tenkinimui. Pastebėtina, kad pareiškėjas Prašyme pažadėjo, jog tuo atveju, jei bus suteikta trumpalaikė išvyka į namus, jis griežtai laikysis BVK ir pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, tačiau svarstant klausimą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo yra vertinamas nuteistojo elgesys iki Komisijos posėdžio, o ne ateityje. Teisėjų kolegija teigiamai vertina minėtus pareiškėjo pažadus, kurie patvirtina teigiamą S. R. paskirtos bausmės poveikį, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, jog nuteistasis, trumpalaikės išvykos į namus metu, laikysis įstatymų ir nenusikals. Siekis savo elgesio teigiamos korekcijos ir tokio siekio rezultatai galtų būti vertinami sprendžiant tokio pobūdžio prašymus ateityje.
Ginčijamas, pareiškėjui nepalankus sprendimas dėl trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimo, priimtas Komisijai apsvarsčius visą jai pateiktą medžiagą, apklausus pareiškėją, įvertinus jo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Motyvo dėl išvykos reikalingumo skolų universitete likvidavimui, pareiškėjas Prašyme nebuvo nurodęs, Pažyma apie studijas (b. l. 5) yra 2017 m. lapkričio 22 d., todėl Komisijos posėdyje negalėjo būti vertinama. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas galėjo pažeisti pareiškėjo teisę į mokslą. Pareiškėjo ir jo atstovo argumentai, kad nesuteikimas išvykos į namus yra kerštas, bandymas susidoroti nėra pagrįsti įrodymais, todėl laikytini abstrakčiais, vertintini kaip subjektyvi nuomonė ir detaliau neanalizuotini.
Pareiškėjas kelia klausimą dėl Komisijos pasirašiusios protokolą teisėtumo, t. y. G. G. dalyvavimo Komisijoje ir dėl neaiškių priežasčių, kodėl Komisijoje nedalyvavo R. K..
Pagal Pravieniškių PN direktoriaus 2017 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. V-52 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V-284 „Dėl nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir komisijų, svarstančių klausimus dėl teisės nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką į namus, sudarymo“ pakeitimo“ 2.2.5 punktą, sudarydamas Komisijų, svarstančių klausimus dėl teisės nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką į namus, sudėtį, Pravieniškių PN direktorius numatė, jog viena iš Komisijos narių bus R. K. – Psichologinės tarnybos viršininkė, tačiau jai nesant (atostogų, komandiruočių, nedarbingumo metu ir kt.) Komisijos nare bus – Psichologinės tarnybos vyresnioji specialistė G. G.. Kadangi priežasčių, dėl kurių R. K. gali nebūti Komisijos nare, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas vertina, kad tokių priežasčių nustatymas negali įtakoti G. G. dalyvavimo Komisijos posėdyje teisėtumo. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo nagrinėjo teisėtos sudėties Komisija, todėl pareiškėjo argumentai dėl galimai neteisėtos sudėties Komisijos atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. sausio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1S-165-290/2018) atmetė nuteistojo S. R. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors lygtinio paleidimo netaikymo kriterijus nėra nurodytas Apraše, kaip vienas iš kriterijų į kurį turi būti (gali būti) atsižvelgiama sprendžiant leidimo išvykti į namus klausimą, tačiau teismas daro išvadą, kad minėta aplinkybė papildomai pagrindžia atsakovo priimtą sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimo, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą.
Žmogaus teisių ribojimo aspektu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime ir 2010 m. balandžio 20 d. sprendime pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinės teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmenų teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad esminė bausmės funkcija - apsaugoti visuomenę, tačiau tuo pačiu turi būti dedamos pastangos sudaryti sąlygas nuteistajam reintegruotis į visuomenę, o leidimas laikinai parvykti į namus yra viena iš priemonių pasiekti minėtą tikslą (2002 m. spalio 24 d. sprendimas byloje M. prieš Italiją). Tačiau EŽTT taip pat pripažįsta, kad tam tikros kalinčių asmenų bendravimo su išoriniu pasauliu kontrolės priemonės gali būti taikomos ir savaime neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (žr., pvz., 2003 m. liepos 29 d. sprendimą byloje A. prieš Ukrainą).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir jo atstovo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo Pravieniškių PN 2017 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 7-1501 ir Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 2S-5780, kurių priėmimą, be kita ko, sąlygojo ir visuomenės saugumo, kitų asmenų teisių ir laisvių bei Konstitucijoje įtvirtintų vertybių užtikrinimas. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų, darytina išvada, jog įvertinęs pareiškėjo asmenybę ir elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, Pravieniškių PN direktorius pagrįstai nesuteikė pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
S. R. (S. R.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.