- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-1306-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- Ž. Š.
- Ieškovas
- UAB ,,Divenda“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-150-840/2011 pagal ieškovo UAB ,,Divenda“ patikslintą ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Divenda“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo Ž. Š. 857,09 Lt skolą už prekes, 56,43 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1210,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 26,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 15-17).
Ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas šalių 2009 m. balandžio 22 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 37 (toliau tekste ir Sutarties) atsiskaitymo už parduotas prekes sąlygų pažeidimu, pagal kurias pirkėjas (atsakovas) už gautas prekes privalėjo atsiskaityti su pardavėju (ieškovu) per 7 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Pagal 2010 m. liepos 30 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 0415965, patikslinto ieškinio pateikimo dienai, atsakovas sumokėjo 1000 Lt ir liko skolingas 857,09 Lt. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė, remiantis Sutartimi jam buvo paskaičiuoti 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo neapmokėtos prekių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. preliminariu sprendimu UAB ,,Divenda“ patikslintą ieškinį patenkino visiškai (b.l. 20-21). 2010 m. lapkričio 30 d. teisme gauti ir priimti atsakovo Ž. Š. atstovo prieštaravimai. Su pareikštu ieškiniu atsakovas nesutiko ir prašė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. preliminarų sprendimą panaikinti, ieškovo UAB ,,Divenda“ patikslintą ieškinį atmesti, pripažįstant 2009 m. balandžio 27 d. šalių sudarytos Sutarties sąlygą dėl delspinigių nustatymo nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo (b.l. 33).
Išnagrinėjęs bylą iš esmės, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. galutiniu sprendimu UAB ,,Divenda“ ieškinį patenkino, pakeitė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. preliminarų sprendimą ir priteisė iš Ž. Š. ieškovui UAB „Divenda“ 56,43 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010 m. spalio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26,00 Lt žyminio mokesčio, 1800 Lt išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir 22,50 Lt pašto išlaidų valstybei (b.l. 81-84).
Teismas 2010 metų pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderio kvitų, atsiskaitymo lapelių pagrindu nustatė, kad Sutarties šalis siejo nuolatiniai pirkimo-pardavimo santykiai, o atsakovas Ž. Š. dalimis nuolat atsiskaitydavo už gautas prekes (b.l. 29-30). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu dėl pagrindinės 857,09 Lt skolos, ieškovo atstovas nuo šios reikalavimo dalies teismo posėdžio metu atsisakė, todėl teismas toliau nagrinėjo atsakovo atsikirtimus dėl ieškinio pagrįstumo ir delspinigių priteisimo. Remdamasis rašytiniais bylos įrodymais teismas pažymėjo, kad tarp šalių buvo susiklostę nuolatiniai pirkimo-pardavimo santykiai, tačiau iš atsiskaitymo už prekes dokumentų neaišku, kada ir kokias prekes atsakovas pirko, per kokį laikotarpį ir kokiomis dalimis už jas atsiskaitydavo. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, jog jis negavo iš ieškovo raginimo susimokėti skolą, teismas nurodė, kad raginimas apmokėti skolą yra ieškovo teisė, bet ne pareiga, raginimo apmokėti skolą nebuvimas nepaneigia prievolės vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Esant tokiai situacijai, ir kai atsakovas su ieškovu atsiskaitydavo ne visiškai, o dalimis, atsakovas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, privalėjo nuolat domėtis esamos skolos likučiu. Teismas pažymėjo, kad sudarydamas pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 37, atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 0,2 proc. delspinigius. Spręsdamas ieškovo reikalaujamų delspinigių mažinimo klausimą, teismas vadovavosi sutarčių laisvės principu ir pažymėjo, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Įvertinęs netesybų dydį ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui, kaip verslo ūkio subjektui, yra svarbūs laiku atliekami skolininko mokėjimai, nes nuo tinkamai vykdomų prievolių (atsiskaitymų) priklauso normali ieškovo ūkinė veikla, teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti delspinigių dydžio. Vadovaudamasis CK 6.37 str. ir 6.210 str. 2 d. teismas pažymėjo, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2010 m. spalio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas Ž. Š. apeliaciniu skundu prašo 2011 m. kovo 3 d. teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, pripažinti, kad šalių 2009 m. balandžio 22 d. sudarytos Pardavimo - pirkimo sutarties Nr. 37 sąlyga dėl netesybų pirkėjui taikymo yra nesąžininga ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 104-106). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) byloje nustatyta, kad jokių raginimų sumokėti skolą apeliantas iš ieškovo ar jo atstovų negavo. Byloje taip pat įrodyta, kad šalių tarpusavio santykių praktika mokėjimo terminų atžvilgiu klostėsi ne pagal sutartyje nustatytas sąlygas ir nei viena iš šalių tam neprieštaravo. Iki teismo procesinių dokumentų įteikimo atsakovui dienos ieškovas neįteikė apeliantui jokios PVM sąskaitos-faktūros, kuria grindžia ieškinį. Reikalavimas mokėti konkrečią pinigų buvo gautas tuo pačiu metu, kaip ir reikalavimas pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus dėl ieškinio;
2) teismui buvo pateikti neginčijami įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad šalių elgesys dėl atsiskaitymo neatitiko Sutarties sąlygų atsiskaityti atsakovui su ieškovu per 7 (17) dienų terminą nuo PVM sąskaitos išrašymo dienos. Atsakovui negavus PVM sąskaitos, atsiskaitymo už prekes termino eiga neprasidėjo ir ieškovo teisė į ieškinį neatsirado. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 ir 3 d. nustato, kad PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, (...); Lietuvos Respublikos PVM mokėtojai PVM sąskaitą-faktūrą privalo įforminti ir prekių tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje. Nors ieškovas šių nuostatų nepaisė, apeliantas sąžiningai ir nuolat mokėjo už 2010 m. liepos 30 d. gautas prekes negavęs jokios PVM sąskaitos-faktūros;
4) 2010 m. liepos 30 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas ilgesnis nei Sutartyje atsiskaitymo terminas – 30 dienų, kas papildomai įrodo tarp šalių susiklėsčiusius kitokius, nei Sutartimi nustatytus, teisinius santykius;
5) Sutartis buvo parengta ieškovo iniciatyva, apeliantas yra silpnesnė sandorio šalis, kuriai ieškovas savo veiksmais leido pagrįstai tikėtis, jog atsiskaitymo terminas yra ilgesnis nei numatyta Sutartyje;
6) šalių ginčas kilo dėl Sutarties ir sutartinių santykių aiškinimo, todėl turėtų būti taikomos CK 6.193 str. 4 ir 5 dalyse įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės: kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
7) pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms. Savo elgesiu šalys vykdė sudarytą Sutartį nestandartinėmis, t.y. jų pačių vėliau pakeistomis sąlygomis, kurios nebenumatė griežtų atsiskaitymo terminų laikymosi, delspinigių mokėjimo. Toks šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo savo forma nors ir neatitiko CK 6.192 str. 4 d. reikalavimų (nebuvo rašytinis), tačiau pagal CK 1.93 str. 1 d. įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Dėl šių nuostatų sisteminio taikymo pripažintina, kad šalys pakeitė Sutarties sąlygą dėl atsiskaitymo termino, nustatydamos, jog jis prasideda prekių perdavimo pirkėjui dieną ir baigiasi pardavėjo rašytiniame priminime apie vėlavimą atsiskaityti nurodytą dieną;
8) atsakovas yra vartotojas ir silpnesnė sandorio, kurį nederindamas su apeliantu iš anksto parengė ieškovas, šalis. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šių sutarčių aiškinimo principų teismas netaikė;
9) Sutarties sąlyga dėl netesybų yra nesąžininga CK 6.188 str. 2 d. 5 ir 16 p. pagrindu. Sutartyje nėra numatyta jokių netesybų ar sankcijų ieškovui bei visiškai neaptarta ieškovo atsakomybė, o situacija, kai ieškovas, nepateikdamas atsakovui jokios sąskaitos apie gautas prekes, jų vertę ir kiekį, tačiau teismo keliu reikalaujama už jas atsiskaityti, pažeidžia Sutartimi nustatytų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Divenda“ prašo atsakovo Ž. Š. apeliacini skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 111-112). Ieškovo nuomone, teismas nuodugniai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, apklausė šalis ir priėmė teisingą sprendimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas neginčijo sutarties pasirašymo ar prekių gavimo fakto ir pripažino, kad kiekvieną kartą mokėdamas įsiskolinimą jis buvo informuojamas apie esamą skolos dydį. Todėl mokėdamas įsiskolinimą 2010 m. rugsėjo 9 ir spalio 4 dienomis atsakovas žinojo apie įsiskolinimą, bei jo dydį, dėl ko apeliacinio skundo motyvai, kad iki pat teismo reikalavimo pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ieškinio dokumentiniame procese jam nebuvo žinoma apie įsiskolinimą, yra niekuo nepagrįsti bei klaidinantys teismą. Atsakovo nesavalaikis atsiskaitymas pažeidžia bendruosius civilinės teisės principus - pacta sunt servanda principas, pagal kurį santykių šalims privalu vykdyti įsipareigojimus. Šiuo atveju atsakovo įsipareigojimas buvo atsiskaityti su ieškovu, tačiau atsakovas to savalaikiai nedarė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl šalių 2009 m. balandžio 22 d. pasirašytos prekių pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, nustatančių atsiskaitymo už prekes terminus, delspinigių dydį ir reikalavimo juos sumokėti tvarką, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Bylos duomenimis šalys 2009 m. balandžio 22 d. sudarė Pardavimo – pirkimo sutartį Nr. 37, kurioje nustatė, kad Pirkėjas (atsakovas) už gautas prekes atsiskaito per 7 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, pravedant pinigus į Pardavėjo (ieškovo) nurodytą sąskaitą arba grynais pinigais. Pažeidus mokėjimo terminą, Pardavėjas turi teisę netaikyti nuolaidų, neteikti prekių, nutraukti sutartį. Šalys taip pat susitarė, kad Pirkėjui neatsiskaičius su Pardavėju terminais, nustatytais šioje sutartyje, Pardavėjas gali skaičiuoti 0,2 proc. delspinigius nuo neapmokėtų prekių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (b.l. 5).
Atsakovas prašė ieškinį atmesti, be kita ko, nurodydamas, kad Sutartis buvo vykdoma nestandartinėmis sąlygomis (b.l. 27). Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t.y. individuliai aptartoms sąlygoms. Mokėjimo už prekes dokumentai, nusistovėjusi tarp šalių atsiskaitymo už prekes tvarka ir atsiskaitymo terminai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad šalis siejo nuolatiniai pirkimo-pardavimo santykiai, o atsakovas Ž. Š. atsiskaitydavo už gautas prekes daliniais mokėjimais (b.l. 57-60, 89-95). Paminėtos aplinkybės ir įrodymai, kai pats ieškovas (pardavėjas) nevykdė Sutartyje numatytų sąlygų, t.y. neišrašinėjo už prekes PVM sąskaitų – faktūrų, nenutraukė prekių tiekimo ar sutarties, kai atsakovas laiku neatsiskaitydavo už prekes, nereikalavo sumokėti delspinigius už nesavalaikį prievolės vykdymą, leidžia daryti išvadą, kad šalys sutartį vykdė individualiai aptartomis ir Sutartyje nenustatytomis sąlygomis. Šią aplinkybę patvirtina ir vienintelė ieškovo į bylą pateikta 2010 m. liepos 30 d. PVM sąskaita-faktūra, kurioje taipogi nustatytas Sutarties sąlygoms prieštaraujantis 30 dienų atsiskaitymo už prekes terminas. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų (nagrinėjamu atveju atsakovo) naudai (CK 6.193 str. 4 d.).
Byloje liko nepaneigtas atsakovo argumentas, jog apie 2010 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą jam tapo žinoma 2011 m. lapkričio 6 d., gavus teismo procesinius dokumentus (b.l. 24). Ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šios aplinkybės nepaneigė ir nepateikė teismui jokių duomenų apie sąskaitos – faktūros įteikimą (išsiutimą) atsakovui. Šios sąskaitos atsakovas nėra pasirašęs. Sutarties sąlyga, kad už prekes turi būti atsiskaityta per 7 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, kai apie tokios sąskaitos išrašymą nėra žinoma pirkėjui, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl vadovautis tokia Sutaries sąlyga teismas negali ( CK 1.5 str. 1, 4 d., 6.193 str. 1 d.). Bylos duomenimis, po 2010 m. liepos 30 d. PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos atsakovas joje nurodytą 1857,09 Lt sumą už prekes apmokėjo ieškovui keturiais 2010 m. rugsėjo 9 d., 2010 m. spalio 4 d., 2010 m. lakričio 6 d., 2010 m. gruodžio 29 d. mokėjimų dokumentais (pinigų priėmimo ir kasos pajamų orderio kvitais), kas atitiko nusistovėjusiai tarp šalių atsiskaitymo už prekes tvarkai. Taigi ieškovui dar iki ieškinio pareiškimo teisme buvo žinoma, kad atsiskaitymas už prekes vykdomas pagal nestandartines sutarties sąlygas. Nusprendęs pasielgti kitaip (pagal standartines Sutarties sąlygas), ieškovas privalėjo tinkamai informuoti atsakovą apie pareigą pašalinti prievolės įvydymo trūkumus ir bendradarbiauti su atsakovu visą trūkumų šalinimo laikotarpį (CK 6.208 str. 3, 5 d.). To nepadrius, ieškovui atiteko visa jo neveikimo pasekmių rizika (CK 6.206 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi apelianto nurodyta kasacinio teismo praktika, sutinka su apelianto argumentais, kad delspinigius teismas priteisė nepagrįstai. Sutartyje nurodyta, kad „Pirkėjui neatsiskaičius su Pardavėju terminais, nustatytais šioje sutartyje, Pardavėjas gali skaičiuoti 0,2 proc. delspinigius <...>“. Šioje Sutarties formuluotėje nėra imperatyvaus pobūdžio sąlygos mokėti Pirkėjui delspinigius, todėl delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, o pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004). Nei 2010 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra, nei kitais bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovas būtų pareikalavęs iš atsakovo sumokėti delspinigius, todėl vadovautis Sutarties sąlyga dėl delspinigių teismas neturėjo pagrindo.
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 215 str. 1 d.). Sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Įvertinusi pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamami taikė ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias teisės normas, vadovaudamasis tik ieškovo pateiktais dokumentais ir argumentais ir nepasisakęs dėl atsakovo atsikirtimų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nurodytas pažeidimas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Teismo sprendimą panaikinus ir ieškinį atmetus, keistina bylinėjimosi išlaidų paskirstyo tvarka (CPK 93 str. 4 d.). Atsakovui iš ieškovo priteistinos 1000 Lt atstovavimo išlaidos, turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (b.l. 62 -65, 96-97, 117) ir 36 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą, valstybei – 27,90 Lt (22,50 Lt pirmos instancijos ir 5,40 Lt apeliacinės instancijos teismuose) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. galutinį sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bandrovės „Divenda“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bandrovės „Divenda“, įm.k. 158978623, atsakovui Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt atstovavimo išlaidų, 36 Lt žyminio mokesčio ir 27,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.