Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Š. G. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme – 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme – 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme – 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas – 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas Š. G. atidėtas 2 metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 iki 6 val., taip pat mokytis arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, bei uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2013 m. spalio 16 d. bei iš dalies atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį.

Iš Š. G. priteista 2316,44 Lt žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Paskirta kardomoji priemonė suėmimas palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. 2012 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini), prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, iš G. M., kuri nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukusi amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, neteisėtai 2012 m. gruodžio 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 19 val., įgijo ir laikė svetimus AB „(duomenys neskelbtini)“ banko nukentėjusiajam V. J. išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Š. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 19 val. 20.19 val., (duomenys neskelbtini), prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, jungdamasis internetu „(duomenys neskelbtini)“ AB banko internetinėje svetainėje, neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo V. J. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), jam išduotus „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko, bei atliko keturias finansines operacijas: į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri administruoja internetinę svetainę (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijai patvirtinti; į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri administruoja internetinę svetainę (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijai patvirtinti; 2012 m. gruodžio 13 d. 20.19 val. iš V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė 1000 Lt; 2012 m. gruodžio 13 d. 20.19 val. iš V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė 1000 Lt, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 2000 Lt.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Violeta Rudžianskienė prašo Š. G. pripažinti kaltu:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 metams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą – 1 metams 3 mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2013 m. spalio 16 d. bei iš dalies atliktą bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokurorė mano, kad teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino Š. G. kaltu padarius jam inkriminuojamas veikas, tinkamai jas kvalifikavo, skirdamas bausmę teisingai parinko bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau pagal BK 92 straipsnio 1 dalį atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Š. G. padarė nusikaltimą būdamas nepilnametis, todėl skiriant bausmės rūšį bei dydį vadovaujamasi ir į BK XI skyriumi, kuris reglamentuoja nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. BK 91 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiam, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. BK 92 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo taikymo būtinas sąlygas: 1) nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus; 2) teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, bausmės vykdymas pagal minėtą straipsnį atidėtas negali būti. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, taip pat privalo įvertinti jo gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, socialinę aplinką, kitas nepilnamečio elgesiui turinčias įtakos aplinkybės.

Prokurorė nurodo, kad Š. G. yra nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų finansų sistemai ir vieno nesunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymą. Šiaulių apylinkės teismas jam nustatė galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią BK 92 straipsnio 1 dalyje numatyto ketverių metų termino. Šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo pirmoji sąlyga yra, tačiau spręsdamas, ar yra antroji bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga, t. y. ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes: į nepilnamečio asmenybę, padarytos veikos pavojingumą ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas taip pat privalėjo vertinti BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

Pasak prokurorės, iš bylos duomenų matyti, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu Š. G. teistas nebuvo, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas trečią kartą, yra baustas administracinėmis nuobaudomis. Šiuo metu yra pilnametis, tačiau nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, nesistengė atlyginti nusikaltimais padarytos žalos, charakterizuojamas neigiamai, nuo 2007 metų įtrauktas į (duomenys neskelbtini) rajono policiją dominančių vaikų įskaitą už valkatavimą, vagiliavimą, girtuokliavimą, probleminį elgesį. Anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo veiksmingos. Po šios nusikalstamos veikos jis padarė kitus nusikaltimus.

Be to, iš teismų ir prokuratūrų informacinių sistemų matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme Š. G. atžvilgiu yra nagrinėjamos trys baudžiamosios bylos. Dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų dvi baudžiamosios bylos: Nr. 1-21-732/2014 veikos padarytos 2012 m. gruodžio 19 d. kartu su sutuoktine O. G., Nr. 1-4-335/2014 veikos padarytos 2013 m. sausio 2–6 dienomis. Baudžiamojoje byloje Nr. Nl-21-732/2014 jam pareikšti kaltinimai dėl 2013 m. birželio 21 d. padarytų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 159 straipsnyje. Š. G. atžvilgiu taip pat yra atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose jam pareikšti įtarimai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2012 m. lapkričio 4, 9, 12, 16, 23, 26 dienomis.

Prokurorės vertinimu, minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina Š. G., rodo jo pavojingumą visuomenei, kadangi jis būdamas jauno amžiaus, ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, yra socialiai pavojingas. Galima daryti išvadą kad Š. G. padarė nusikaltimą ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, nes per trumpą laiką yra padarytas ne vienas nusikaltimas. 2013 m. birželio 21 d. nusikaltimas padarytas, kai Š. G. jau buvo nuteistas 2013 m. balandžio 16 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Prokurorės nuomone, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas padarė neteisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl 2014 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir nuteistajam Š. G. už nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtinas terminuotas laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.

2000 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 25, 14 punkte nurodyta, kad teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino eiga skaičiuojama ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuo nuosprendžio paskelbimo dienos pagal BPK 119 straipsnyje nustatytas taisykles. Teismo sprendimas, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, Š. G. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo yra nelogiškas, nes nėra aiški šios kardomosios priemonės paskirtis.

Prokurorė teigia, kad kelios nusikalstamos veikos gali būti padaromos vienu metu iš esmės viena veika, taip pat gali būti padaromos ir keliomis veikomis. Pagal šį kriterijų skiriama idealioji ir realioji sutaptys. Baudžiamajame įstatyme idealios ir realios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos, tačiau pagal įstatymo prasmę ideali nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, reali nusikalstamų veikų sutaptis – atvejis, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (kasacinė byla Nr. 2K-92/2005) idealiosios sutapties samprata buvo išplėsta naujais požymiais – veikos padarytos per labai trumpą laiką, jas sieja bendras sumanymas, viena nusikalstama veika yra tik etapas tikslui pasiekti. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad Š. G. nukentėjusiojo V. J. elektroninės bankininkystės duomenis gavo 2012 m. gruodžio 13 d., ne vėliau kaip 19 val., turėdamas tikslą paimti greituosius kreditus, duomenis panaudojo tą pačią dieną iki 20.19 val., tai yra per labai trumpą laiką nuo įsigijimo, naudodamasis tais duomenimis apgaule iš sąskaitos pasiėmė nukentėjusio pinigus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes daro išvadą, kad Š. G. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, kurios padarytos per trumpą laiką ir jas siejo bendri veiksmai bei bendras tikslas, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo keistina.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Prokurorė apeliaciniame skunde kaltės dėl nuteistojo Š. G. padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, prašo nuteistajam Š. G. paskirti griežtesnes bausmes, jas subendrinti apėmimo būdu ir panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydamas jo reikalavimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai Š. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, paskyrė teisingas bausmes už atitinkamas nusikalstamas veikas, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl to netinkamai subendrino paskirtas bausmes, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ir dėl šių priežasčių Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 80 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų šiame skyriuje ir šio kodekso 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje, paskirtis: užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; padėti nepilnamečiam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo nuteistajam Š. G. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams; už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti laisvės atėmimą 1 metams, už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti laisvės atėmimą 1 metams, tačiau nenurodo, dėl kokių priežasčių mano, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam Š. G. paskirtos bausmės yra per švelnios ir kodėl jas reikėtų griežtinti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis Š. G. praeityje nebuvo teistas, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, kad yra vedęs, charakterizuojamas neigiamai, ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kad tiek teismo paskirtos, tiek prokurorės prašomos skirti bausmės yra aiškiai mažesnės už sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius, daro išvadą, kad nuteistajam Š. G. paskirtos bausmės nėra per švelnios ir jų keisti nėra pagrindo.

Prokurorė apeliaciniu skundu taip pat prašo nuteistajam Š. G. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kadangi mano, jog Š. G. padarytos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Baudžiamajame įstatyme idealios ir realios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos, tačiau pagal įstatymo prasmę ideali nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, reali nusikalstamų veikų sutaptis – atvejis, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju Š. G. atlikti veiksmai atitinka skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias puses, tačiau visi veiksmai ėjo vienas paskui kitą, buvo padaryti per trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui apgaulės būdu įgyti svetimą turtą. Šiuo atveju Š. G. nukentėjusiajam V. J. išduotų elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų, tai yra elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotų PIN kodo, slaptažodžio, identifikavimo kodų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas ir laikymas nebuvo savitikslis dalykas, tai buvo tik tam tikras etapas siekiant konkretaus tikslo – apgaulės būdu pasisavinti svetimą turtą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatas, dėl to netinkamai subendrino paskirtas bausmes ir paskyrė neteisingą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam Š. G. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrina apėmimo būdu, griežčiausiai iš paskirtų bausmių apimant švelnesnes paskirtas bausmes, ir subendrinta bausme nuteistajam Š. G. skiria laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažina vienu trečdaliu ir skiria laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 10 mėnesių bausme, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės ir Š. G. skiria galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.

Dėl BK 92 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

BK 92 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos šios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus); 2) už tyčinius nusikaltimus paskirtos bausmės trukmė ne ilgesnė nei 5 metai; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis Š. G. atitinka pirmąsias dvi BK 92 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. kad jis nuteistas už kelis tyčinius nusikaltimus už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 5 metų. Tačiau, pasak prokurorės, nėra pagrindo daryti išvados, kad atidėjus bausmės vykdymą nuteistajam Š. G. bus pasiekti bausmės tikslai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas BK 92 straipsnio nuostatas nuteistajam Š. G., pirmosios instancijos teismas šios normos pirmojoje dalyje nurodytų sąlygų atidėti bausmės vykdymą net neanalizavo, nepadarė išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuosprendyje teismas net neužsiminė apie bausmės tikslus (BK 41 straipsnis), nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį (BK 80 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinusi tai, kad nors Š. G. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, tačiau tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Š. G. buvo kaltinamas padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas, kad 5 kartus baustas administracine tvarka, charakterizuojamas kaip linkęs vagiliauti, sukčiauti, nuo 2007 m. jis buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) rajono policiją dominančių vaikų įskaitą už valkatavimą, vagiliavimą, girtuokliavimą, probleminį elgesį, kad yra vedęs, nėra duomenų apie jo darbinę veiklą, iš darbo biržos išbrauktas paties pageidavimu, kad šioje byloje nuteistas už vieno nesunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimo padarymą, kad nuosprendžio priėmimo metu Š. G. atžvilgiu buvo priimti du apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, daro išvadą, kad šių aplinkybių visuma rodo apie nuteistojo Š. G. nusikalstamus polinkius, nenorą laikytis visuomenėje nustatytų gyvenimo taisyklių, jo atžvilgiu taikytos administracinės nuobaudos ir kitos poveikio priemonės nebuvo pakankamos. Todėl konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistajam Š. G. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje. Dėl šių priežasčių panaikintinas BK 92 straipsnio nuostatų taikymas nuteistajam Š. G. ir nustatoma Š. G. skirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam Š. G. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai iš paskirtų bausmių apimant švelnesnes paskirtas bausmes, ir subendrinta bausme nuteistajam Š. G. skirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės ir Š. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Panaikinti BK 92 straipsnio nuostatų taikymą ir nuteistajam Š. G. skirti laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.