Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienė, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.1. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų, t. y. yra neargumentuotas, neįvertintos su pareiškėja susijusios individualios aplinkybės.

2.2. Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja buvo nuteista už apysunkį nusikaltimą, todėl jos atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Išvada dėl pareiškėjos grėsmės viešajai tvarkai paremta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 14VaR-1598 „Dėl nustatytos užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai“ (toliau – VSAT išvada) pateikta informacija, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėją pripažino kalta ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 1 dalį („<...> neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje <...>“) bei skyrė 1300 Eur dydžio baudą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) nesutinka su pareiškėjos reikalavimais, skundą prašo atmesti tuo pagrindu, kad:

4.1. VSAT vadovaudamasi Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko (duomenys neskelbtini) pilietės (pareiškėjos), turėjusios leidimą gyventi Prancūzijos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusio nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2023 m. sausio 20 d., grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą ir nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. spalio 3 d. pareiškėją pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 292 straipsnio 1 dalį bei skyrė 1300 Eur dydžio baudą.

4.2. VSAT, įvertinusi turimą informaciją bei vadovaudamasi Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT vado 2024 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 4-139 „Dėl Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 27.1 papunkčiu (užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą) teikė siūlymą Departamentui, kad pareiškėjos atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjai nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Sprendimo pagrindas Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktas, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 15 punktas ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka), 5 punktas ir 38.1 papunktis.

7. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas.

8. Tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba „<...>“, sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio (Tvarkos 1 punktas). Tvarka taikoma priimant sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (Tvarkos 2 punktas).

9. Tvarkos 3 punkte nurodyta, kad priimant Tvarkos 2 punkte nurodytus sprendimus vadovaujamasi Įstatymo 133 straipsniu, Taisyklėmis, Tvarka ir kitais teisės aktais. Priimant Tvarkos 2 punkte nurodytus sprendimus vertinami duomenys, nurodyti Departamentui pateiktuose arba Departamento gautuose dokumentuose atliekant teisės aktuose numatytas funkcijas, taip pat Departamento funkcijoms vykdyti naudojamų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys (Tvarkos 4 punktas).

10. Tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (Tvarkos 37.1 papunktis); 2) užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Tvarkos 37.2 papunktis).

11. Pagal Tvarkos 38 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (Tvarkos 38.1 papunktis); 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (Tvarkos 38.2 papunktis); 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Tvarkos 38.3 papunktis).

12. Įstatymo 4 straipsniu 3 dalimi užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos arba VSAT.

13. Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarka Apraše. Pagal Aprašo 27.1 papunktį užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

14. Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo, t. y. Departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., LVAT 2019 m. vasario 27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3262-602/2019; kt.). Laikytina, kad išvados apie galimą asmens grėsmę teikimas tik formaliai taikant atitinkamus kriterijus (pvz.: Duomenų apie užsienietį tikrinimo apraše numatytus informacijos vertinimo kriterijus, t. y. nevertinant ir neatskleidžiant tokio pobūdžio informacijos turinio (pvz., koks konkrečiai ir kada nusikaltimas padarytas, kokie įrodymai tai patvirtina, ar yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir ar jis yra įsiteisėjęs, ir pan.)) nėra pakankamas pagrindas atitinkamam sprendimui pagal Įstatymą užsieniečio atžvilgiu priimti (pvz.: sprendimui atsisakyti užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žr. LVAT 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).

15. Nagrinėjamu atveju, tiek VSAT, teikdamas informaciją, tiek Departamentas, priimdamas Sprendimą, išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės visuomenės saugumui darė tuo pagrindu, kad pareiškėja nuteista už apysunkį nusikaltimo padarymą. VSAT išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietė (pareiškėja), turėjusi leidimą laikinai gyventi Prancūzijos Respublikoje (galiojo nuo 2013 m. sausio 21 iki 2023 m. sausio 20 d.) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 3 d. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 292 straipsnio 1 dalį bei skirta 1300 Eur bauda. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Vadovaujantis Aprašo 27.1 papunkčiu užsienietės atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenei, Tvarkos 38.1. papunkčio nustatyta tvarka VSAT rekomendavo pareiškėją įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 3 metams. Departamento 2024 m. balandžio 10 d. atliktos patikros ĮKNR duomenimis: nusikalstamos veikos ir ikiteisminio tyrimo pradžia – 2023 m. rugsėjo 7 d.; ikiteisminio tyrimo institucija – VSAT; karomoji priemonė – suėmimas, terminas nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d., užstatas – 5994 Eur; 2023 m. spalio 3 d. priimtas baudžiamasis įsakymas; 2023 m. spalio 3 d. sumokėta bauda.

16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-1017-537/2023 pareiškėja pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai už tai paskirta 102 MGL (5100 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta 68 MGL (3400 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. 11.45 val. iki 2023 m. rugsėjo 28 d., 12.00 val. (dvidešimt viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė skirta 26 MGL (1300 Eur) bauda. Be kita ko, kaltinamosios prašymu 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisme bendra tvarka, 2024 m. rugsėjo 10 d. paskirtas teisiamasis posėdis (baudžiamosios bylos Nr. 1-505-416/2024).

17. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nei Departamentas, nei VSAT administracinės procedūros metu nesiaiškino ir nenustatė reikšmingų aplinkybių. Išvada dėl grėsmės visuomenės saugumui motyvuota iš esmės formaliai perrašant BK 292 straipsnio 1 dalies dispoziciją bei BK 11 straipsnio formuluotę, be kita ko, bendro pobūdžio informaciją dėl tokios nusikalstamos veikos vertinimo pavojingumo, nemotyvuojant, kodėl nustatytas faktas yra pakankamas išvadai dėl keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, juolab, visiškai ignoruojant teisiškai reikšmingą faktą, kad teismo baudžiamasis įsakymas neįgijo teisinės galios, nes baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti bendra tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsnis).

18. Departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi VAĮ reikalavimai, kurio 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

19. LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies), kadangi Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių ir neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu būdu, reikalavimas dėl Spendimo panaikinimo tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis).

21. Panaikinus skundžiamą viešo administravimo subjekto sprendimą, pripažintina, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl yra pagrindas spręsti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

22. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

22.1. Pareiškėja byloje pateikė atstovavimo sutartį ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2024 m. balandžio 23 d. sąskaita faktūra RLN Nr. 0205 – 1295 Eur sumai; 2024 m. balandžio 24 d. patvirtinimą apie mokėjimo įskaitymą – suma 1295 Eur; 2024 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 299 (22,50 Eur) (žyminis mokestis).

23. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004?m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau –Rekomendacijos), 2.1–2.10 papunkčiuose nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl pareiškėjos naudai iš atsakovės priteistinos prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 24S96611, kuriuo (duomenys neskelbtini) pilietei V. R. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Priteisti pareiškėjai V. R. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1317,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniolika eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.