Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 7 metams;

– pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimu 5 metams;

– pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, laisvės atėmimu 2 metams;

– pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams;

– pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį, areštu 40 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir paskirta T. B. galutinė subendrinta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.

T. B. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikalstamos veikos požymių.

Priteistas iš T. B. neturtinės žalos atlyginimas 10 000 Eur nukentėjusiajai A. G., iki nukentėjusiosios pilnametystės šių lėšų tvarkytoju paskirtas jos atstovas pagal įstatymą A. G. ir 500 Eur nukentėjusiajai S. B., kitoje dalyje jos civilinis ieškinys atmestas, iki nukentėjusiosios pilnametystės šių lėšų tvarkytoja paskirta nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą V. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. B. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo iki 2023 m. birželio pradžios namuose ir jų priklausiniuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sistemingai rankomis lietė savo nepilnametės podukros A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kojas, sėdmenis, krūtinę ir lytinius organus, siuntė jai seksualinio pobūdžio žinutes taip sukeldamas per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir sutrikdydamas vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi, atliko tvirkinamuosius veiksmus nepilnametės A. G. atžvilgiu.

2. T. B. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 13 d. šalia savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirtyje, pasinaudodamas savo mažametės podukros A. G., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, tai yra tuo, kad nukentėjusioji dėl savo jauno amžiaus negalėjo suvokti T. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir esmės ir dėl šios priežasties adekvačiai ir aktyviai jiems pasipriešinti, pavartodamas fizinį smurtą, t. y. laikydamas A. G. už pečių, jėga paguldė ant pilvo, nurengė, atsigulė ant jos ir lytiškai su ja santykiavo įvesdamas savo lytinį organą – varpą į nukentėjusiosios makštį. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2023 m. birželio pradžios, palaužęs nukentėjusios valią bei pasinaudodamas nukentėjusiosios priklausomumu ir manipuliuodamas ja, T. B. namuose ir jų priklausiniuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sistemingai lytiškai santykiavo su mažamete A. G., o nuo 2020 (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. birželio pradžios ir su nepilnamete A. G. prieš jos valią. Tokiu būdu T. B. žagino mažametę A. G..

3. T. B. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo iki 2023 m. birželio pradžios savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje ir pirtyje, pasinaudodamas tuo, kad podukros A. G., gim. (duomenys neskelbtini), valia buvo palaužta dėl mažametės sistemingo žaginimo, pavartodamas fizinį smurtą, t. y. rankomis suimdamas už jos galvos, jėga kišdavo savo lytinį organą jai į burną ir, pasinaudodamas jos priklausomumu ir manipuliuodamas ja, prieš jos valią vertė sistemingai jį tenkinti oraliniu būdu bei vieną kartą tiksliai nenustatytu laiku pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią analiniu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes nukentėjusiajai priešinantis jam nepavyko įvesti savo lytinio organo į nukentėjusiosios analinę angą. Tokiu būdu T. B. sistemingai tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete podukra A. G. oraliniu būdu ir pasikėsino tenkinti lytinę aistrą analiniu būdu.

4. T. B. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2023 m. birželio mėnesio pradžios adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje ir pirtyje, sistemingai tvirkindamas, žagindamas ir seksualiai prievartaudamas nepilnametę podukrą A. G., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė nukentėjusiajai kitas reakcijas į stiprų stresą ((duomenys neskelbtini)), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusias su įtariamojo T. B. veiksmais, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

5. T. B. pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo 2023 m. liepos 14 d. iki 2023 m. spalio 14 d., žinodamas, kad S. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė nei šešiolikos metų, siūlė jai susitikti siekdamas su ja lytiškai santykiauti, o būtent siuntė žinutes: „Viska tu gerai supranti. Gerai. Pasakysiu tau tiesiai šviesiai. Bus sex bus ir pinigai“, „Nori mano pinigų savo malonumams, o aš noriu iš tavęs malonumų“, „Gražuole, nebus sekso, nebus motociklo“, ir ėmėsi veiksmų, kad šis susitikimas įvyktų, o būtent pasikvietė į savo namus ir įkalbinėjo likti pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir praleisti naktį.

6. T. B. pagal BK 309 straipsnio 1 dalį išteisintas, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 27 d. iš nenustatyto šaltinio įgijo pornografinio turinio dalykų, t. y. keturias nuotraukas pavadinimais: (duomenys neskelbtini), kuriose vaizduojami asmenys pateikiami kaip vaikai, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. liepos 27 d. šias nuotraukas laikė mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A72“, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini), atmintyje, tokiu būdu disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7.5. Gynėjo manymu, visos šios aptartos aplinkybės kelia tam tikras abejones teisingai kvalifikuojant ir vertinant T. B. padarytas veikas, o kylančios abejonės, kurių negalima pašalinti proceso metu, turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai. Aptartos aplinkybės ir abejonės gali lengvinti nuteistojo atsakomybę ir sudaryti pagrindą skirti nuteistajam švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. B. gynėjo advokato V. Kičiatovo apeliacinis skundas atmetamas

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisingas ir pagrįstas, nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta.

10. Nusikaltimus, nukentėjusiosios A. G. atžvilgiu, teismo kvalifikuotus pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, nuteistasis T. B. pripažino, ši nuosprendžio dalis neskundžiama. Teisėjų kolegijai šių nustatytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas taip pat nekelia abejonių.

11. Nors T. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau apeliaciniame skunde pateikia argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo pripažįstant jį kaltu dėl A. G. išžaginimo ir jaunesnės negu šešiolikos metų nukentėjusiosios S. B. viliojimo siekiant su ja lytiškai santykiauti, todėl teisėjų kolegija pasisakys ne tik dėl T. B. paskirtos bausmės, bet taip pat iš naujo įvertins baudžiamojoje byloje esančius įrodymus dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

12. T. B. nuteistas už tai, kad žagino nukentėjusiąją A. G. pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, t. y., kad ji dėl savo jauno amžiaus ir negebėjimo suprasti prieš ją atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės negalėjo adekvačiai ir aktyviai pasipriešinti jo veiksmams.

13. Nuteistasis T. B. neneigia turėjęs lytinių santykių su A. G., tačiau jo supratimu jokios prievartos nenaudojo, o nukentėjusioji galėjo suprasti atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę. Taip pat skunde teigiama, kad nusikaltimo laikotarpis inkriminuojamas nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2023 m. birželio mėnesio, nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini) A. G. tapo nepilnamete, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 149 straipsnio 4 dalies taikymo nėra visiškai teisinga. Teisėjų kolegija, vertindama baudžiamojoje byloje esančius ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tokia nuteistojo T. B. versija.

15. Nuteistasis, gyvendamas kartu su S. S. (B.) bei jos dukra A. G. ir kitais vaikais, po 2022 m. rugpjūčio mėnesio skyrybų su S. S. (B.), A. G. ir jos broliui M. G. likus gyventi patėvio namuose, neabejotinai žinojo A. G. amžių, taigi suprato, jog veiksmus atlieka prieš mažametį, o vėliau nepilnametį asmenį.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. G. yra gimusi (duomenys neskelbtini), taigi, nukentėjusiajai A. G. 14 metų (tapo nepilnamete) sukako 2021 m. (duomenys neskelbtini), todėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje netiksliai nurodytas laikotarpis (nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. birželio pradžios), kurio metu buvo santykiauta su nepilnamete nukentėjusiąja. Atsižvelgiant į tai, šis apsirikimas ištaisytinas patikslinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nurodant, kad T. B. nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. birželio pradžios sistemingai lytiškai santykiavo ir su nepilnamete A. G.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, jei asmens padarytoje tęstinėje veikoje yra keli išžaginimą ar seksualinį prievartavimą kvalifikuojantys požymiai, veika laikoma vienu nusikaltimu ir kvalifikuojama pagal patį sunkiausią kvalifikuojantį požymį (šiuo atveju – mažamečio asmens žaginimą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2006, Nr. 2K-469-303/2016).

17. Nukentėjusiosios A. G. atžvilgiu seksualinio pobūdžio veiksmai buvo atliekami ilgą laiką, jie buvo pradėti, kai nukentėjusioji nebuvo 13 metų amžiaus. Pažymėtina, jog sprendžiant, ar lytinės aistros tenkinimo metu mažametis buvo bejėgiškos būklės, svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose yra teismo medicinos, psichiatrijos, psichologijos specialistų išvados.

18. Iš A. G. atliktos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusioji nesuprato su ja atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų reikšmės. T. B. veiksmams A. G. priešinosi taip, kaip ji tuo metu galėjo (sakė, kad nelįstų, neliestų, kad jai tai nepatinka, kad nustotų taip elgtis), aktyviau šiems veiksmams priešintis ji negalėjo dėl mažo amžiaus, emocinės priklausomybės nuo artimojo asmens (nuteistasis buvo jos patėvis) ir nepakankamo supratimo apie su ja galimai atliktų veiksmų esmę (neturėjo žinių apie jų pobūdį ir nesuprato reikšmės). Psichologinio vertinimo metu nustatyta, kad nukentėjusiosios suvokimas kito su amžiumi ir kuo mažesnė ji buvo, tuo mažiau žinių ir supratimo turėjo, ekspertizės atlikimo metu (2024 m.) jos žinios lytiškumo tema buvo paviršutiniškos, ribotos: ji suprato su ja atliekamų veiksmų pobūdį, bet ne reikšmę.

22. Nuteistojo T. B. teiginiai apie nuslėptą dalį susirašinėjimo, kuris galėjo paveikti nusikalstamų veikų vertinimą, nukentėjusiosios siekį naudos sau, yra tik deklaratyvi gynybos pozicija siekiant visais būdais nepagrįstai išvengti atsakomybės už lytinius santykius su mažamete. Liudytoja J. L., nuteistojo sesuo, susirašinėjo su A. G., nurodė, kad nukentėjusioji jai buvo atsiuntusi brolio rašytas žinutes, tačiau nenurodė, kad nukentėjusioji nenorėjo rodyti viso susirašinėjimo su nuteistuoju. Liudytojai paklausus, ar T. B. tik žinutėmis priekabiauja, A. G. atsakė ne tik. Nukentėjusioji liudytojai pasakė, kad negalėjo atstumti, jis ją veikė apribojimais, grasino neduoti pinigų, neleis gyventi (t. 6, b. l. 81–83). Tai, kad nuteistasis T. B. manipuliavo nukentėjusiąja, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, rodo jo pradingimas ir tuo metu rašytos atsisveikinimo žinutės A. G., kurias nukentėjusioji nusiuntė liudytojai R. K.: „Ryto manau nesulauksiu. Tikiuosi su tuo kuiliu būsi laiminga“, „Gerai, kad atrašei. Bent galiu atsisveikint. Žinok, kad mylėjau tave. Buk laiminga ir nesiartink prie mano kampo“ (4 t., b. l. 17).

23. Taigi iš aptartų duomenų galima daryti išvadą, jog nukentėjusioji A. G. būdama nepilnametė ir nuo nuteistojo priklausoma, gyvendama jo namuose, neturėjo kitos išeities, pati rašydavo žinutes, bandydama tokiu būdu išgyventi tuose namuose, neužsitraukti patėvio nemalonės. Neabejotina, kad nukentėjusioji suvokė, kad lytiškai santykiauja su nuteistuoju T. B., tačiau nėra pagrindo daryti išvados, kad ji suprato tokių santykių esmę, socialinę reikšmę ir kylančias pasekmes. Tokioje situacijoje manipuliuojant mažametės vėliau nepilnametės jausmais (emocine priklausomybe nuo patėvio) yra lengva palaužti mažamečio, nepilnamečio savarankiško apsisprendimo valią. Taigi nukentėjusioji dėl jauno amžiaus nesuvokė su ja daromų veiksmų esmės, dėl to negalėjo aktyviai pasipriešinti, o T. B. pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos amžiaus bei emocinės būsenos.

24. Konstatavus bejėgišką A. G. būklę, T. B. veikos kvalifikacijos nekeičia ir nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis prieš nukentėjusiąją jokios prievartos nenaudojo. Pažymėtina, kad pasinaudojimas bejėgiška būkle nuo kitų BK 149 straipsnio dispozicijoje numatytų nukentėjusiojo valios palaužimo būdų būtent ir skiriasi tuo, kad jis nėra susijęs su tiesioginiu smurto panaudojimu. Prievarta apima ir situacijas, kai asmens valia palaužiama pasinaudojant priklausomumu, autoritetu, amžiumi, manipuliuojant, darant spaudimą ar sudarant tokią padėtį, kuria nukentėjęs asmuo negali reikšti, pasirinkti savo elgesio. Lygiai taip pat lytinis santykiavimas su bejėgiškos būklės asmeniu negali būti vertinamas kaip savanoriškas lytinis santykiavimas. Todėl pagal BK 149 straipsnio 4 dalį bejėgiška būklė mažamečio atveju yra objektyvi, kylanti iš amžiaus, o ne iš subjektyvaus vaiko suvokimo lygio, net ir dalinis suvokimas nepanaikina mažamečio bejėgiškos būklės teisinės prasmės.

25. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, BPK reikalavimų nepažeidė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas T. B. veiką pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.

26. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad T. B. siūlė S. B. susitikti siekdamas lytiškai santykiauti, ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų.

27. Pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį atsako pilnametis asmuo, pasiūlęs jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui susitikti siekdamas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą arba jį išnaudoti pornografinei produkcijai gaminti, jeigu po šio pasiūlymo ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų.

28. Byloje nėra ginčo, kad nuteistasis T. B. žinojo nukentėjusiosios S. B. amžių, žinutėse tiesiogiai siejo lytinius santykius su materialine nauda ir ėmėsi veiksmų, kad santykiai įvyktų, t. y. pasikvietė į savo namus ir įkalbinėjo likti pas jį namuose ir praleisti naktį. Nuteistojo T. B. teigimu, žinučių „<...> nori mano pinigų malonumams, o aš noriu iš tavęs malonumų“, „nebus sex, nebus ir motociklo“ turinys atskleidžia pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys.

29. Tačiau, priešingai nei teigia nuteistasis T. B., iš byloje pateiktų įrašų (t. 5, b. l. 10–11) matyti, kad ne nukentėjusioji S. B. rašė ir siūlė viliojimus, o nuteistasis, kviesdamas ją pas save į svečius su nakvyne, žadėdamas nuvežti į kino teatrą, siūlydamas būti pora, įvairias dovanas, siekė su ja lytiškai santykiauti. T. B. nukentėjusiajai rašė (netaisyta kalba): „ar būsi mano mergina, ar galim būti pora?“, „Pirmadienį aišku išeina, bet liksi man skoloi vieną naktį. Sutariam?“, „Kad išmegosi kartu jug nenumirsi. Tai sutariam?“, „laužais kaip maža mergaitė, o rūkyti nori. Su vyru jinai“ „pasiglamonėti negali“, „Esi kaip matau savanaudė. Nieko iš tavęs negausi. Žiūri, kad tik“, „Viska tu gerai supranti. Gerai. Pasakysiu tau tiesiai šviesiai. Bus“, „sex bus ir pinigai. Tik niekam neprasitark, nei G., nei dar kam“, „Dabar supranti ką rašau? Nori mano pinigų savo malonumams, o aš noriu iš tavęs malonumų“, „Gražuole, nebus sekso, nebus motociklo“. Nukentėjusioji S. B. atsakydama į T. B. žinutes, nesutiko būti su juo pora, su jo siūlymais (netaisyta kalba): „<...> as nebusiu a. vietoi <...> Man tera 15 metu <...> Ne ačiū nenoriu“, „nebus NK nedarysiu klaidos kaip a. ne ne ne“, „ne ir nenoriu pabludot jus seis laikais isvis“, „ne nenoriu man 15 su galva negalvoji“, „pykstu bet labiau nervini nu kalbet nesamones man 15 supranti kalbėk taip su 20 metų bet ne su manim as nesu durna kad sutikciau paskutinis kartas apie sita sudo kalbejima“, „be to turiu vaikina. Mes galim tik bendrauti“, „Nenervink su tom nesamonem rimtai“. T. B. parašius: „Gražuole, nebus sekso, nebus motociklo“, nukentėjusioji atsakė: „Gerai tada pasol i visas puses nesu as kekse kiek galim kartot galvok su galva pedofile tu blt prie nepilnameciu lendi blt a smegenu neturi isigimelis blt atsipisk tu nuo manes ir a. viska zino vis ta laika kai cia chatinai su manim ir g. viska zino tai va atsipisk nuo manes ir nuo kitu greiciau tave pasodintu“ (t. 2, b. l. 86–96).

30. Nukentėjusioji S. B., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino, kad T. B. jai siūlė kartu gyventi, lytiškai santykiauti, rašė seksualinio pobūdžio žinutes. T. B. ją ir I. V. parsivežė į namus, siūlė alkoholinių gėrimų, norėjo, kad visi miegotų vienoje lovoje (t. 2, b. l. 112–115). Nukentėjusioji šias aplinkybes nuosekliai papasakojo ir globos namuose „Užuovėja“ specialistams (t. 2, b. l. 150–152). Nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytoja I. V., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad T. B. viską organizavo, atvažiavo jų su S. parsivežti, norėjo su jomis miegoti vienoje lovoje (t. 3, b. l. 110–112). Liudytoja G. S., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat patvirtino, kad ji ir S. B. važiavo su T. B. į „Akropolį“, jis kvietė pas save į namus nakvoti (t. 3, b. l. 120–123, 140–142).

31. Iš aptartų įrodymų, byloje nėra jokių abejonių, kad būtent nuteistasis T. B. savo veiksmais (parsivežė nukentėjusiąją į savo namus, siūlė jai kartu gyventi, būti pora, miegoti vienoje lovoje su juo, vežėsi pramogauti, siūlė dovanų) siūlė S. B. susitikti, siekdamas su ja lytiškai santykiauti, ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų. Taigi, visa tai neleidžia konstatuoti apelianto nurodomo nukentėjusiosios provokuojančio elgesio.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

32. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. B. už nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, 153 straipsnio 1 dalyje paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis didesnis už sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės minimumą, ir už nusikaltimą, numatytą BK 152¹ straipsnio 1 dalyje paskyrė sankcijoje numatytą arešto bausmę didesnę už minimalią. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms bei nusikaltimai padaryti idealiosios nusikaltimų sutapties sąlygomis, apygardos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrintino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė 8 metus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajam paskirta bausme sutinka, nes paskirdamas nuteistajam tokios rūšies ir dydžio bausmę pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas byloje nenustatyta.

33. Parenkant bausmes buvo atsižvelgta į tai, kad T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas T. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje padarymo, pripažino tai, kad veika padaryta mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sunkinančia atsakomybę aplinkybe dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, padarymo teismas pripažino tai, kad šias veikas nuteistasis padarė būdamas nukentėjusiojo nepilnamečio šeimos narys (BK 60 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Taip pat įvertinta tai, kad jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 149 straipsnio 4 dalis), sunkų nusikaltimą (BK 150 straipsnio 3 dalis), du apysunkius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 153 straipsnio 1 dalis) ir nesunkų nusikaltimą (BK 152¹ straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad tvirkinamieji veiksmai, lytinės aistros tenkinimas buvo pradėti nukentėjusiajai A. G. esant mažametei, esant nepilnametei ir seksualinio prievartavimo veiksmai, kurie tęsėsi sistemingai, pakankamai ilgą laiką. Veiksmai buvo atliekami jos nuolatinėje ar laikinoje gyvenamojoje vietoje, kartu su nukentėjusiąja gyvenančio asmens (vedusio nukentėjusiosios motiną, patėvio), įgijusio pasitikėjimą, paprastai tuo metu, kai šalia nebūdavo kitų artimų asmenų, galinčių suteikti jai pagalbą. Net tada, kai nukentėjusioji pasiskundė kaimynei ir išėjo gyventi pas tėvą, jis viliojo jaunesnę nei šešiolikos metų S. B., siūlė jai susitikti, siekdamas lytiškai santykiauti. Vertinant nuteistojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad T. B. neteistas, baustas už administracinius nusižengimus (t. 5, b. l. 114–116), augina mažametį vaiką, dirba, charakterizuojamas teigiamai.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek skirta subendrinta bausmė, tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos, atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. B. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą ir nustatyti, kad T. B. nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. birželio pradžios sistemingai lytiškai santykiavo ir su nepilnamete A. G..