Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal LR generalinio prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 14 d. nuosprendžiu E. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 150 straipsnio 4 dalį (perkvalifikavus veiką iš 1961 m. BK 118 straipsnio 4 dalies) dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėta neatlikta bausmės dalis, paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams. Ž. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 150 straipsnio 4 dalį (perkvalifikavus veiką iš 1961 m. BK 118 straipsnio 4 dalies) vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbi ir uždraudžiant lankytis kavinėse ir restoranuose. T. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus veiką iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies) vieneriems metams laisvės atėmimo ir pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (perkvalifikavus veiką iš 1961 m. BK 118 straipsnio 4 dalies) dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė dveji metai ir aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėta neatlikta bausmės dalis, paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 14 d. nuosprendis pakeistas: videokasetė ir audiokasetė grąžinta nuteistojo Ž. B. įstatyminiam atstovui G. P. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, Ž. B., T. P., E. M. ir Ž. B. gynėjų ir Ž. B. įstatyminio atstovo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. ir Ž. B. nuteisti už tai, kad 2002 m. lapkričio 16 d., laikotarpyje tarp 17-19 val., (duomenys neskelbtini) šalia pagrindinės mokyklos, esančios prie vandens bokšto, padėjo T. P. tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu su mažamete N. K., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią, t. y. T. P. panaudojo fizinį smurtą – pastūmė, sudavė į šoną ir grasindamas peiliu sužaloti N. K., reikalavo, kad ji patenkintų jį lytiškai. Jai atsisakius tai daryti, T. P. parvertė ją ant žemės, atsisėdo ant krūtinės ir E. M. laikant N. K. rankas, o Ž. B. – nukentėjusiosios galvą bei užspaudus pirštais jai nosį, kad ši prasižiotų, T. P. kišo N. K. į burną lytinį organą.

Motyvuojamoji dalis

Generalinio prokuroro pavaduotojos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinės aistros tenkinimą, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Taigi BK 150 straipsnyje numatyta pavojinga veika - tai lytinės aistros tenkinimas, susijęs su fizinio smurto, grasinimo tuoj pat jį panaudoti, kitokio atėmimo galimybės priešintis panaudojimu ar pasinaudojimu bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Lytinės aistros tenkinimo būdą ar aplinkybes charakterizuojantys požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl asmenį pripažįstant seksualinio prievartavimo vykdytoju pakanka, kad jis atliktų bent vieną iš BK 150 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. M. ir Ž. B. patys lytinės aistros oraliniu būdu su nukentėjusiąją N. K. netenkino, tačiau panaudojo fizinį smurtą siekdami palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, todėl T. P. lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš jos valią. E. M. laikė N. K. rankas, o Ž. B. – galvą ir užspaudė nukentėjusiosios nosį, kad ši prasižiotų, T. P. kišo N. K. į burną lytinį organą, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu. Taigi, nors E. M. ir Ž. B. patys tiesiogiai lytinės aistros netenkino, tačiau jie atliko dalį BK 150 straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų: panaudojo fizinį smurtą ir taip palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo gali būti pripažįstamas seksualinio prievartavimo padėjėju tik tada, jeigu jis neatlieka veiksmų, numatytų BK 150 straipsnio dispozicijoje, tačiau atlieka veiksmus, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir tuo palengvina vykdytojams realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį. Šiuo atveju vieni bendrininkai pilnai (T. P.), kiti – iš dalies (E. M. ir Ž. B.) realizavo BK 150 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, todėl jie visi yra seksualinio prievartavimo vykdytojai, o jų veikos kvalifikuotinos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Tokia veikos kvalifikacija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimus ir jais suformuluotą teismų praktiką išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 15 punkte, išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytinės aistros. Todėl E. M. ir Ž. B. yra seksualinio prievartavimo vykdytojai, o jų veikos kvalifikuotinos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

Dėl bendrininkų grupės.

Seksualinis prievartavimas, kaip ir bet kuri nusikalstama veika, gali būti padaromas bet kuria iš BK 25 straipsnyje įvardytų bendrininkavimo formų. Paprasto bendrininkavimo atveju, kai visi bendrininkai pilnai ar iš dalies realizuoja seksualinio prievartavimo sudėtį ir veikia kaip vykdytojai, nusikalstama veika laikoma padaryta bendrininkų grupės. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi, viena pagrindinių sąlygų pripažinti veiką padarytą bendrininkų grupės yra dviejų ir daugiau asmenų buvimas vykdytojais. Bendrininkų grupė yra seksualinį prievartavimą kvalifikuojantis sudėties požymis (BK 150 straipsnio 2 dalis). Kadangi be T. P., kuris pilnai realizavo BK 150 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, kolegija E. M. ir Ž. B. taip pat laiko seksualinio prievartavimo vykdytojais, darytina išvada, kad N. K. seksualinis prievartavimas padarytas bendrininkų grupės. Tačiau ši išvada neturi įtakos kaltininkų padarytos veikos kvalifikavimui, kadangi esant keliems kvalifikuojantiems požymiams kaltininkų veiką kvalifikuojama pagal griežtesnį kvalifikuojantį požymį, o toks yra BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas mažametės seksualinis prievartavimas. Prokuroras neprašo šios aplinkybės pripažinti nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o kolegija, nesant prašymo, to padaryti negali. Dėl to teismo išvada dėl bendrininkų grupės buvimo šioje situacijoje negali sunkinti nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės.

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo Ž. B.

Generalinio prokuroro pavaduotojas teigia, kad teismas, atidėdamas Ž. B. paskirtosios bausmės vykdymą, netinkamai taikė BK 92 straipsnį. Kasatoriaus manymu, nuteistasis buvo nusikalstamos veikos vykdytojas, padarė labai sunkų nusikaltimą, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Ž. B. pavojingos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, turėjo 14 metų ir 5 mėnesius. BK 92 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nepilnamečiams, nuteistiems laisvės atėmimo bausme. Atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nepilnamečiui teismas gali tik esant BK 92 straipsnyje numatytoms sąlygoms bei esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 5 punkte išaiškinta, kad svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes. Todėl teismas, priimdamas sprendimą atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį kreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar invalidų ir pan.).

Ž. B. pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už mažametės seksualinį prievartavimą, jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Padarytas nusikaltimas yra sunkus, tačiau BK 92 straipsnis numato galimybę atidėti nepilnamečiui paskirtos bausmės vykdymą nepriklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo (kategorijos), jei yra visos BK 92 straipsnyje numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, motyvavo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą Ž. B., tuo, kad jis anksčiau nebuvo nusikaltęs, nebuvo teistas, teigiamai charakterizuojamas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti realiai jos neatliekant.

Nors kolegija Ž. B. pripažįsta nusikaltimo vykdytoju, tačiau kartu ji pažymi, kad yra pagrindas Ž. B vaidmenį šio nusikaltimo padaryme laikyti antraeiliu. Jis nebuvo nei nusikaltimo iniciatorius, nei aktyvus vykdytojas. Ilgą laiką jis laikėsi nuošalyje ir tik įsakmiai T. P. paprašytas trumpam laikė nukentėjusiosios galvą ir pirštais užspaudė nosį, kad ši prasižiotų. Ž. B. pats tiesiogiai netenkino lytinės aistros oraliniu būdu, t.y realizavo tik dalį BK 150 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių.

Esant šioms aplinkybėms kolegija laiko, kad realus paskirtosios bausmės vykdymas ir pasiuntimas Ž. B. į laisvės atėmimo įstaigą nepadės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas pagrįstai atidėjo paskirtosios bausmės vykdymą ir tuo suteikė Ž. B. šansą permastyti savo poelgį. Kartu teismas nustatė gan ilgą 3 metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, per kurį šio asmens elgesys bus kontroliuojamas ir jei jis nevykdys paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar iš naujo nusikals, bausmės vykdymo atidėjimas bus panaikintas ir jis turės atlikti anksčiau teismo paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 14 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį. E. M. ir Ž. B. padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir BK 150 straipsnio 4 dalies į BK 150 straipsnio 4 dalį.

Pripažinti, kad BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką T. P., Ž. B. ir E. M. padarė bendrininkų grupėje.

Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, tame tarpe Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 14 d. nuosprendžiu Ž. B. ir E. M. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirtą ir galutinę subendrintą bausmę, palikti galioti. Palikti galioti teismo paskirtosios Ž. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą trejiems metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbi ir uždraudžiant lankytis kavinėse ir restoranuose.