Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. Z. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Respublikinės (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti N. Z.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Apeliantas N. Z. kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – susirašinėjimą su buvusia sutuoktine.

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

12. Apelianto pateiktas naujas įrodymas neturi reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, nes yra vertinami ne apelianto santykiai su buvusia sutuoktine, o sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido apeliantą priverstinai hospitalizuoti ir gydyti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto kartu su apeliacinius skundu pateiktą naują įrodymą.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

13. Apeliantas atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje išklausyti jo paaiškinimus.

14. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Ši procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojanti taisyklė taikoma ir paduodant bei nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka turi būti motyvuotas.

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir apeliantas turėjo galimybę pasisakyti dėl pareikšto prašymo, bei tai, kad atskirajame skunde apeliantas yra aiškiai išdėstęs savo argumentus dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, sprendžia, jog nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad apeliantas prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nenurodė jokių konkrečių argumentų, kokias aplinkybes siekia paaiškinti.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 7, 322, 336 ir 338 straipsniai).

Dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo

18. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad susiginčijo su artimaisiais giminaičiais, tačiau jo elgesys nekelia realios grėsmės sveikatai, gyvybei ar turtui. Abejoja, ar teisingai jam yra diagnozuota psichinė liga, kadangi jis nepripažįsta turintis sveikatos problemų.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas.

20. Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios. Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas, jeigu jis turi psichikos ir elgesio sutrikimų, ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui.

21. Bylos duomenimis, iš 2024 m. lapkričio 29 d. gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui išvados (toliau – Gydytojų išvada) nustatyta, kad N. Z. į VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės (duomenys neskelbtini) psichikos sutrikimų skyrių pristatytas (duomenys neskelbtini), teikiant būtinąją pagalbą dėl ūmios psichozės su priešiškumu, agresyvumu išreikštu buvusios žmonos B. atžvilgiu, neadekvačių, liguistų išgyvenimų nulemtu elgesiu. Apeliantas hospitalizuotas pakartotinai. Į Priėmimo skyrių apeliantas atvežtas iš buvusios žmonos gyvenamosios vietos – pacientui priklausančio buto, kuriuo po skyrybų disponuoja žmona uzufrukto teise), lydint policijos pareigūnams. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų duomenimis: pagalbą kvietė paciento brolis, nes pacientas atėjo į buvusios žmonos butą, daužė duris, grasino ją numesti iš balkono ir žiūrėti per kiek laiko ji nukris (buvusi žmona su dviem vaikais gyvena daugiabučio 5 aukšte). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apeliantui dėl agresyvumo prieš buvusią žmoną buvo išduotas orderis. Taip pat nustatyta, kad apeliantui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje, kadangi apeliantas smurtavo prieš savo motiną. Gydytojų išvadoje nurodyta, kad apelianto motinos teigimu – sūnaus psichikos būklė pastaruoju metu labai pablogėjo. 2024 m. lapkričio 25 d. apeliantas motinai ant stalo padėjo kryželį ir liepė pradėti melstis, naktį iki 4 val. ryto spardė jos kambario duris, šaukė, keikėsi, grasino (kad nužudys, užuominomis kalbėjo – „tegul pasitikslina ar draudimus turi“, „dantis išbarškinsiu“), kartojo kad visi jam neva skolingi pinigų. Apeliantas nesutinka kreiptis į gydytojus, tapo nevalyvas, niekuo nesirūpina, nesitvarko, neskalbia drabužių, nevalgo pagaminto maisto, nes baiminasi, kad motina bus ko nors pridėjus arba sako, kad maistas su kirmėlėmis, namuose spardo duris. Apelianto motinos teigimu, sūnus yra piktas, grasina tėvui, broliams, visus kaltina, kad yra skolingi jam pinigų, kaime išėjęs iš namų galimai vartoja alkoholį. Motinai apeliantas kartoja „per ilgai gyveni“, sako, kad ji kasdien turinti mokėti jam po 75 tūkst. eurų palūkanų, kasdien „reketuoja“ pinigų, cigarečių. Motinos teigimu, namuose su apeliantu jai nesaugu – baiminasi, kad apeliantas gali sukelti gaisrą, kadangi jau buvo sudeginęs kelias kaitlentes, prie židinio išdegino grindinio lenteles, sudegino 4 arbatinius, nes juos pamiršta išjungti, dažnai naktį palieka atrakintas namų duris. Apelianto tėvo S. Z. teigimu, sūnus yra agresyvus, rašo žinutes, reikalauja sumokėti palūkanas už parduotą automobilį „70 tūkst. eurų kasdien“, kalba, kad „mes dar susitiksim“, kad tėvas tapo „KGB-istu“. Paciento psichikos būklė Priėmimo skyriuje apibūdinta: Pacientas atsisako, kad jam būtų pamatuotas spaudimas, atsisako nuo medicininės apžiūros. Pacientas pradžioje bendrauja ramiu tonu, pateikia gydytojai šūsnį parašytų skundų, nurodo, kad ir šiandien atvykęs į (duomenys neskelbtini) su įvairiais skundais prokuratūrai, kurių jau yra parašęs ne vieną tūkstantį, bet nesulaukia reikiamų atsakymų. Nurodo, kad jau kurį laiką negalintis susirasti darbo, kiek siuntęs savo CV į įmones, laiškai jo yra matomai kažkieno specialiai peradresuojami, todėl nepasiekia reikiamo adresato. Kiek skambinęs telefonu vis atsiliepia ta pati moteris, todėl įsitikinęs, kad ir jo skambučiai yra perimami. Kas visa tai atlieka, nežino. Į klausimus atsakinėja nenoriai, mini įvairius teisinius terminus, bet bandant išsiaiškinti ką pacientas nori tuo pasakyti – ima dar labiau pykti. Nurodo, kad dėl esančių jam trukdžių jis yra praradęs milijoną eurų, nes „dėl jų“ negali susirasti darbo, nes neuždirbęs atlyginimo kurį galėjęs investuoti. Mąstymas nenuoseklus. Emocijos besikeičiančios. Valia, dėmesys nusilpę. Pacientas kategoriškai atsisako būti hospitalizuotas, atsisako, kad jam būtų skiriami kokie nors medikamentai.

22. Taip pat iš Gydytojų išvados nustatyta, kad apeliantas psichikos sutrikimu serga nuo (duomenys neskelbtini) Ambulatorine tvarka skirtos ilgo veikimo medikamentų injekcijos, klinikoje stebėta išreikšta negatyvioji (visų psichikos sferų nuskurdimas) simptomatika – pacientas išliko atsiribojęs, blogos nuotaikos, trūko energijos. Į VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę apeliantas stacionarizuotas trečią kartą. 2023 m. vasario 20 d. apeliantas konsultuotas (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl keisto ir nesuprantamo elgesio, neramumo ir susijaudinimo. Ligonis buvo atvežtas į priėmimo skyrių lydint policijos pareigūnams, artimųjų duomenimis – ambulatoriškai vaistų nevartoja, nesigydo, poliklinikoje pas psichiatrus nesilanko, nemiega naktimis, kalbasi pats su savimi, mamos tvirtinimu – sūnus agresyvus, naktimis vaikšto su peiliais. Gydytojo apžiūros metu nurodyta, kad pacientas „nenori bendrauti, nesileidžia apžiūrimas, nusiteikęs agresyviai, piktas“, todėl siųstas psichiatro konsultacijai į (duomenys neskelbtini) ligoninę, gydytas stacionare. Paskutinis psichiatrų išrašytas receptas buvo 2023 m. kovo 21 d. Vėlesniu laikotarpiu apeliantas pas psichiatrus nesilankė, jokių vaistų nevartojo. Apibūdinant apelianto psichikos sveikatą, Gydytojų išvadoje nurodyta, kad prasmingas kontaktas su pacientu yra labai apsunkintas, menkai informatyvus, su gydytojais pacientas bendrauja iš aukšto, išdidžiai, itin nemandagiai, sarkastiškai, vartoja daug keiksmažodžių. Pokalbio metu kalba tik tai, kas jam pačiam atrodo aktualu, pertraukinėja gydytojus, neleidžia įsiterpti, pakreipti pokalbio reikiama linkme, vartoja daug palyginimų, metaforų, aiškina, kad bendrauja kaip su „ypatingais durniais“, todėl neva paciento kalbas – „turėtumėt suprasti“. Gydytojui grasina „užtampysiu po teismus“, jeigu bus skiriami ar leidžiami vaistai. Viso pokalbio metu pacientas demonstratyvaus, manieringo, iššaukiančio elgesio. Laike orientuotas apytiksliai (su vienos dienos paklaida). Mąstymas nenuoseklus, nelogiškas, kliedesinis. Pokalbio metu nuolat kartoja, kad jam taikomos „represinės priemonės“, kad jam visi skolingi pinigų, kad neteisėtai paėmė jo butą, kad yra persekiojamas KGB, CŽV, grasina, kad kreipsis į teismą. Išsako didybės (turi „specialų psichologinį ir fizinį pasirengimą“; neįsidarbina nes yra „per geras, per platus išsilavinimas, per didelė patirtis“), persekiojimo (jį seka KGB, CŽV), santykio, nuostolio (sako, kad jį žlugdo giminaičiai, brolis, motina ir tėvas, nusavina pinigus) kliedesius. Aiškių skundų sveikata nesuformuluoja, kartoja, kad ligoninėje jis yra žalojamas ir luošinamas, neva prieš jį naudojamas „cheminis ginklas“ – vaistai, vis mini žydus, gydytojo klausia „ar jūs antisemitas?“, „kodėl žydams nesisekė Aušvice?“. Emocijos labilios, kontrolė sutrikusi, pacientas greitai pyksta, lengvai provokuojasi disforiškos reakcijos, pacientas ima kalbėti pakeltu balsu, keiktis, grasinti. Savo sveikatos būklei bei elgesiui visiškai nekritiškas, įsitikinęs, kad yra sveikas, gydytis stacionare kategoriškai atsisako, nepasirašo sutikimų formų. Diagnozė – (duomenys neskelbtini). Išvada: pacientas ūmios psichozės būsenoje, psichomotoriškai pajaudintas, visiškai neadekvataus, agresyvaus, priešiško, liguistų išgyvenimų nulemto elgesio, kliedintis prieš artimuosius bei med. personalą, absoliučiai nekritiškas savo sveikatos būklės ir elgesio atžvilgiu.

23. Iš pirmosios instancijos teisme nagrinėjant prašymą teismo posėdžio metu duotų apelianto paaiškinimų ir atskirojo skundo turinio nustatyta, kad apeliantas neigia jam nustatytą diagnozę – (duomenys neskelbtini), atsisako vartoti vaistus ir nesutinka, kad yra pagrindas jį hospitalizuoti.

24. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančia Gydytojų išvada, kurioje gydytojų komisija patvirtino, kad apeliantas yra agresyvus, priešiškas, liguistų išgyvenimų nulemto elgesio, kliedintis prieš artimuosius bei medicinos personalą. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog byloje nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę sau ar aplinkiniams. Aplinkybę, kad apeliantas savo elgesiu kelia pavojų, patvirtina jo atžvilgiu dėl smurtinio elgesio paeiliui išduoti orderiai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga dėl ko įvyko apelianto ir jo artimųjų konfliktas. Esminę reikšmę turi tai, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl priverstinės hospitalizacijos taikymo, apeliantas buvo tokios psichikos būklės (agresyvus, psichozės būsenos), dėl kurios kilo reali grėsmė, jog jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei, ar turtui.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, Gydytojų išvadą, konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai, kad nebuvo pagrindo taikyti priverstinį hospitalizavimą ir gydymą, yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Vien tik apelianto teiginiai, kad priverstinis gydymas jam nereikalingas, savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, įvertino visus reikšmingus įrodymus nagrinėjamoje byloje bei tinkamai motyvavo savo išvadą, kad N. Z. dėl dabartinės psichikos sveikatos būklės gali padaryti esminės žalos savo ir aplinkinių gyvybei, sveikatai ir / ar turtui. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, sudariusiomis pagrindą priverstiniam hospitalizavimui ir gydymui ligoninės psichiatrijos skyriuje.

26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas sąlygas nurodytas Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje – jog apeliantui konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), apeliantas atsisakė tolimesnio hospitalizavimo, ir yra socialiai pavojingas, bei yra reali grėsmė, kad apeliantas dėl savo būsenos savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, – ir skundžiama nutartimi pagrįstai leido apeliantą priverstinai hospitalizuoti ir gydyti dėl jo būklės ir keliamos realios grėsmės savo sveikatai ir gyvybei.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto priverstinio hospitalizavimo ir gydymo priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.