Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovams R. S. ir E. V. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija, byloje teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad I. V., gimusio 2016 m. gegužės 12 d., gimimo liudijime tėvu nurodytas atsakovas E. V., motina nurodyta ieškovė N. S. (elektroninės bylos lapas (toliau tekste – e.b.l.) 15). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimu nutraukta N. S. ir E. V. santuoka bendru sutikimu (e.b.l. 9-11). 2018 m. sausio 3 d. ieškovė N. S. sudarė santuoką su atsakovu R. S. (e.b.l. 13)

Dėl bylos nagrinėjimo atsakovui nedalyvaujant

Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės nustatymo, atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas (Civilinio proceso kodekso 388 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo šaukimai atsakovams įteikti tinkamai. Abu atsakovai pateikė atsiliepimus į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atsakovas E. V. ieškinyje nurodė, kad I. V. nėra jo sūnus, neprieštarauja, kad I. V. tėvas būtų pripažintas R. S., o vaikui būtų suteikta „S.“ pavardė. Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka, I. V. laiko savo sūnumi ir prašo pripažinti, kad I. V. nėra E. V. tėvas, o I. V. nėra jo sūnus, bei nustatyti, kad jis yra I. V. tėvas ir suteikti vaikui S. pavardę. Abu atsakovai prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nes dėl darbinių santykių yra išvykę į užsienį ir atvykti į teismo posėdį neturi galimybės. Įvertinus atsakovų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus bei prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą, byla nagrinėtina atsakovams nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio senaties termino

Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). I. V. gimė 2016 m. gegužės 12 d., ieškovė į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 15 d., t.y. praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo praleido nežinodama, kad toks terminas yra įtvirtintas Civilinio proceso kodekse ir prašo jį atnaujinti.

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgdamas į vaiko teisę žinoti savo tėvus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl tėvystės nuginčijimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalį, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 5 dalis). CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (LR CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė kartu su atsakovu R. S. gyvena kartu nuo 2011 metų, artimai bendrauti su juo pradėjo dar būdama santuokoje su atsakovu E. V., su kuriuo kartu nebegyvena ir nepalaiko faktinių santuokinių ryšių nuo 2008 metų. Oficialiai santuoką bendru sutikimu nutraukė 2017 m. kovo 8 d. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad pradėjus intymiai bendrauti su atsakovu R. S. pastojo ir susilaukė sūnaus I. V.. Kadangi sūnus gimė nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo su atsakovu E. V., todėl vaiko tėvu gimimo liudijime įrašytas ieškovės buvęs sutuoktinis atsakovas E. V.. Paaiškino, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko tėvystės niekada nebuvo.

Visi dalyvaujantys byloje asmenys pripažįsta, kad I. V. tėvas yra ne atsakovas E. V., o atsakovas R. S.. Šis faktas laikomas nustatytu (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas E. V. nėra I. V. biologinis tėvas, o I. V. nėra E. V. sūnus bei panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad atsakovas E. V. yra nepilnamečio I. V., gimusio 2016 m. gegužės 12 d., tėvas (LR CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, atsakovų paaiškinimus, pateiktus atsiliepimuose į ieškinį, įvertinus tą aplinkybę, jog atsakovas E. V. nurodė, kad nėra I. V. tėvas, o atsakovas R. S. pripažino, kad yra nepilnamečio vaiko I. V. tėvas, šie ieškovės ir atsakovų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas R. S. yra ieškovės nepilnamečio vaiko biologinis tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis, (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Dėl pavardės suteikimo/pakeitimo

Kai nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ieškiniu prašo pripažinus, kad I. V. tėvas yra R. S. suteikti I. V. tėvo pavardę – S., todėl I. V. nuginčijus E. V. tėvystę ir nustačius, kad jo tėvas yra R. S., pavardė keistina – I. V. suteikiama S. pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl jos patirtos – 75 Eur bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovų (Civilinio proceso kodekso 80, 88, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atnaujinti ieškovei N. S. ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti nepilnamečio I. V., gimusio 2016 m. gegužės 12 d., gimimo liudijime įrašo Nr. 806, išduotame 2016 m. gegužės 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašą „tėvas E. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o I. V. yra atsakovo R. S. sūnus.

Įregistruojant tėvystę suteikti I. V. tėvo pavardę – S..

Priteisti ieškovei N. S. iš atsakovų R. S. ir E. V. po 37,50 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui.