Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės K. E. atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, institucijos teikiančios išvadą atstovui A. B., nedalyvaujant ieškovei K. E., atsakovui P. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. E. ieškinį atsakovui P. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, kuria atsakovas P. R. įsipareigojo nepilnametės dukros M. R. išlaikymui mokėti po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės. Ieškovė akcentavo, kad šio išlaikymo dydžio nebepakanka dukters poreikiams patenkinti. Ieškovė pažymėjo, kad per tą laiką keitėsi šalies ekonominė situacija, pagrindinės pragyvenimo priemonės brango ir dar brangsta, taip pat augant dukrai didėjo ir jos poreikiai – per pastaruosius metus būtinos išlaidos dukters poreikių tenkinimui išaugo keleriopai ne tik dėl pakilusių kainų, bet ir dėl dukters amžiaus, jai jau 17 metų, netrukus sulauks pilnametystės, ji yra 11 klasės moksleivė, reikalinga korepetitorių pagalba, nes šeima siekia, kad dukra gerais pažymiais baigtų mokyklą. Kadangi jos poreikiai padidėjo, reikalinga korepetitorių pagalba, atsirado poreikiai išmaniosioms technologijoms įsigyti, kurių, ne visada ieškovė išgali patenkinti, nes jos gaunamos pajamos yra nedidelės, todėl priimtas teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo pakeistinas ir jis turi būti padidintinas. Motinai vienai tenka visos faktinės dukros auginimo išlaidos, kadangi atsakovas nėra prisidėjęs prie papildomų dukters poreikių. Dukra jokio turto neturi. Todėl atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo.

Atsakovas P. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ar kokia nors kita forma savo pozicijos į jam pareikštą ieškinį neišreiškė, bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad ieškinys iš esmės turėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovė K. E. ir atsakovas P. R. turi dukrą M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri bylos nagrinėjimo metu sulaukė pilnametystės.

2019 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4159-1031/2019, patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (buvusio Šiaulių miesto apylinkės teismo) 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir padidinti išlaikymo sumą – atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko M. R. išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. spalio 28 d. iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsakovas iki 2021 m. lapkričio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. gruodžio mėn. jokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. Atsakovas jokio nekilnojamo ar kito registruotino turto neturi.

Ieškovė turi nekilnojamąjį turtą, butą esantį (duomenys neskelbtini), kuriam taikoma hipoteka. Ieškovė taip pat gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nutarties priėmimo metu M. buvo (duomenys neskelbtini) metų (šiuo metu yra pilnametė). Taigi pasikeitė ne tik šalių dukters amžius, tačiau dukra tapo beveik suaugusiu žmogumi su šiam gyvenimo tarpsniui būdingais interesais ir poreikiais. Ieškovė nurodė, kad dukra lanko vidurinio lavinimo mokymo įstaigą, 11 klasę. Nors ieškovė įrodymų apie tokio ugdymo išlaidas nepridėjo, šių aplinkybių bylos nagrinėjimo eigoje niekas neginčijo. Kitoms išlaidoms pagrįsti ieškovė pridėjo prekių įsigijimo čekius iš maisto parduotuvių ir vaistinių (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-15082-1051/2021 8-20 b. l.). Teismas, nepasisakydamas atskirai dėl kiekvieno čekio, vertina, kad minėti duomenys parodo normalios vaiką auginančios šeimos normalias išlaidas.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad dukra turėtų kokių nors specialių poreikių, kuriuos reikėtų tenkinti ar turėtų specialių gabumų, kuriuos būtų būtinumas ugdyti. Todėl teismas daro išvadą, kad M. yra paaugliško amžiaus vaikas, kuriai be būtinųjų maisto, rūbų, gyvenamojo būsto ar higienos poreikių yra reikalingas ugdymas, lavinimas, jų pasaulėžiūros formavimas.

Teismas laiko pakankamai akivaizdžia aplinkybe, kad augant vaikui didėja ir jo poreikiai, todėl (duomenys neskelbtini) metų paauglės poreikiai yra skirtingi nuo (duomenys neskelbtini) metų paauglių poreikių, įskaitant, bet neapsiribojant, nuotoliniam mokymui reikalingomis priemonėmis, reikalingos korepetitoriaus pagalbos. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad dukters poreikiai vertintini kaip pasikeitę iš esmės, todėl yra CK 3.201 straipsnyje numatytas norminis pagrindas pakeisti dukrai priteistą išlaikymą.

Teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi vertinti jau minėtus kriterijus – vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

Dukrai priteisto išlaikymo suma buvo 170 Eur. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 250 Eur išlaikymą. Dukters poreikiams pagrįsti ieškovė pateikė dukters poreikių apskaičiavimo suvestinę, kurioje nurodė pinigų sumas, reikalingas jos maitinimui, rūbams, buities ir higienos priemonėms, taip pat lavinimui ir ugdymui (2 b. l.), pagal kurią dukrai reikalinga suma per mėnesį yra 530 Eur. Teismo vertinimu, šalių dukters, kuriai buvo 17 metų, poreikiai gali būti apibūdinti kaip vidutiniai paaugliško amžiaus vaiko poreikiai. Ir tokie vaiko poreikiai atitiktų 530 Eur sumą per mėnesį. Dalis šių išlaidų yra padengiamos valstybės socialinės politikos priemonėmis – „vaiko pinigais“. Ši suma nuo 2021 yra 70 Eur. Šia suma turėtų būti mažintina teismo pagrįsta pripažinta suma, reikalinga dukters poreikiams.

Tačiau pažymėtina, kad ieškovė su dukra gyvena jai priklausančiame būste, užtikrina vaikui gyvenamąjį plotą, būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti dukrą, todėl jos piniginis indėlis į vaiko išlaikymą turėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie vaiko išlaikymo prisideda kitokia forma.

Atsakovui apie pradėtą bylą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo yra žinoma (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė, bylos procese ir teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovas pats jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, darbą į bylą neteikė, taip pat byloje nėra duomenų apie jo vardu registruotą turtą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, jokių įrodymų apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus byloje nėra, ar kitų aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo darbingumas būtų ribotas, taip pat byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų apribotos jo galimybės teikti didesnio dydžio išlaikymą dukrai. Taip pat svarbia aplinkybe laikytina tai, kad prašomas priteisti 250 Eur išlaikymas, būtų mokamas tik (duomenys neskelbtini) mėnesius – nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2022 m. sausio 12 d. iki dukters pilnametystės – (duomenys neskelbtini) todėl atsakovui tai nebus pernelyg sunki ar nepakeliama našta.

Atsižvelgiant į ieškovės pajamų ir išlaidų santykį, turimus įsipareigojimus, į tai, kad nepateikta įrodymų apie atsakovo uždirbamas pajamas, taip pat nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, sveikatos sutrikimus, į dukters amžių bei į tai, kad dukrai atsirado papildomų korepetitoriaus išlaidų, darytina išvada, jog nuo 2019 m. gruodžio 10 d., kuomet Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai išlaikymą, jos poreikiai išaugo ir atsakovo teikto 170 Eur per mėnesį išlaikymo nepakanka dukters poreikiams patenkinti. Todėl siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, ieškovės prašymas padidinti nepilnametei dukrai išlaikymo dydį tenkintinas ir iš atsakovo P. R. M. R. išlaikymui priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2022 m. sausio 12 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis), pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktu nepilnametei dukrai M. R. priteisto 170 Eur išlaikymo dydį iš atsakovo P. R. (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė jau yra paskirta dukrai skirtų lėšų tvarkytoja, todėl pakartotinai šis klausimas nespręstinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimas „dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-3386-12154). Už byloje pareikštą ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėtinas 29,00 Eur žyminis mokestis (250 Eur - 170 Eur) = 80 Eur x 12 mėn. x 3%), apskaičiuotas nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo, nuo kurio ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 85 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Byloje valstybė taip pat patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 202 Eur VGTPT patirtos išlaidos dėl ieškovei suteiktų advokato paslaugų byloje (Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 23 d. pažyma „dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (12.35MR)PT-2375).

Kadangi ieškovė yra 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo bei byloje jai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ji turi pareigą atlyginti likusią dalį (50 proc.) valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, šias išlaidas privalo padengti atsakovas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 29 Eur žyminis mokestis, 202 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos bei 13,44 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14159-1031/2019 patvirtintos taikos sutarties 1 punktu nepilnametei dukrai M. R. priteisto 170 Eur išlaikymo dydį iš atsakovo P. R. ir priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2022 m. sausio 12 d. – iki dukters pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: 29 Eur (dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį (mokėjimo paskirtis – „žyminis mokestis“, įmokos kodas – 5660); 202 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų) valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas (mokėjimo paskirtis – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodas – 5630); 13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėjimo paskirtis – „bylinėjimosi išlaidos“, įmokos kodas 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.