Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarties K. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto S. T. 2013 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5K-06(3-13) K. R. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 62¹ straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje, padarymą 2000 Lt bauda.

K. R. nubaustas už tai, kad 2013 m. kovo 25 d. patikrinus privačią miško valdą, priklausančią K. V. R., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) r., esančią (duomenys neskelbtini) r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miškų urėdija, (duomenys neskelbtini) girininkija, kv. (duomenys neskelbtini), skl. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad savavališkai, be leidimo kirsti mišką, buvo nukirsti 74 žali beržai. Iš viso 33,97 m³. Taip pat buvo vykdomas retinimo kirtimas be pranešimo apie ketinimus kirsti mišką (pasibaigęs galiojimas 2011.12.31). Nusižengimą padarė K. R.. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (žin. 1994 Nr.96-1872) 9 straipsnio 6 dalį; Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai“ (žin. 1994 Nr.96-1872, 1997 Nr.71-1808) 20.8 punktą, Aplinkos ministerijos ministro įsakymą „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, K. R. jį apskundė Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto S. T. 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5K-06(3-13) (AM 088507), kuriuo K. R. pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį ir 61 straipsnio 4 dalį buvo skirta administracinė nuobauda – 2000 Lt bauda, panaikino, ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritoriniam poskyriui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinis poskyris prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą ir palikti galioti 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5K-06(3-13), kuriuo K. R. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje bei 61 straipsnio 4 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nubaustas galutine 2000 Lt bauda.

Skunde apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas laikantis visų ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų: nurodyta protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas. Teigia, kad pagal ATPK 260 straipsnio 1 dalį protokole neprivaloma nurodyti, kokius teisės aktus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be to, nutarime buvo išvardinti trys teisės aktai, kuriuos K. R. pažeidė, nurodant pirmines jų išleidimo datas ir numerius (nurodant Miškų įstatymo datą ir numerį buvo padaryta techninė klaida), tačiau vėlesnėms redakcijų datoms ir numeriams nurodyti nutarime pritrūko vietos.

Skunde taip pat nurodoma, kad pagal ATPK 26 straipsnį yra numatytas daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas. Kartu pažymima, kad 2013 m. kovo 25 d. atliekant patikrinimą ir 2013 m. kovo 28 d. surašant administracinio teisė pažeidimo protokolą nei priemonių, nei pajamų (pagamintos medienos) miške nebuvo.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad nuobauda K. R. paskirta pažeidžiant ATPK 33 straipsnio reikalavimus, nes skiriant nuobaudą nutarime buvo pažymėta, jog nuobauda skirta vadovaujantis ir ATPK 33 straipsniu. Pažymi, kad pažeidimą užfiksavo, protokolą surašė ir bylą nagrinėjo tas pats pareigūnas todėl, kad (duomenys neskelbtini) rajone dirba tik vienas Valstybinės miškų tarnybos specialistas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad 2013 m. kovo 25 d. patikrinimo aktai Nr. 4 ir Nr. 5 buvo surašyti nedalyvaujant jokiam kitam asmeniui todėl, jog tą dieną kviečiamas savininkas neatvyko. Taip pat pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas K. R., o ne kitam asmeniui todėl, kad rašydamas protokole paaiškinimą, pastarasis patvirtino, jog dalyvavo miško kirtime, be to, teisme duodamas parodymus K. V. R. minėjo, kad K. R. į mišką nuvežė darbininką ir nurodė, kokie medžiai turi būti kertami.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. R. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti arba pakeisti minėto teismo nutartį, t.y. 2013-04-09 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip jau minėta, K. R. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje, padarymą.

ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo 10 iki 100 kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo 2 000 iki 4 000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos arba pajamų iš šios veikos konfiskavimu.

Atsakomybė pagal ATPK 62¹ straipsnį gali būti taikoma asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, taip pat ir asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-962/2012).

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.8 punkte nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus retinimo ir einamuosius kirtimus.

ATPK 61 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už biržių atrėžimą ir medžių atrinkimą bei ženklinimą kirtimui pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinių, ugdymo ir sanitarinių kirtimų, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytą tvarką, taip pat už medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimą. Pažeidimo, numatyto ATPK 61 straipsnio 4 dalyje padarymas užtraukia baudą piliečiams nuo 200 Lt iki 500 Lt ir pareigūnas – nuo 400 Lt iki 1000 Lt.

Kaip matyti iš K. R. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, pastarasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime, esantis sklypas priklauso ne jam o jo tėvui K. V. R.. Paaiškino, kad jo tėvas 2011 metais buvo gavęs leidimą kirsti mišką, atlikti jo retinimo darbus. Anksčiau atlikti minėtus darbus nebuvo sąlygų, todėl atsiradus galimybei gauti traktorių su priekaba, tėvas paprašė miško pjovimu užsiimančio žmogaus išvalyti, išretinti mišką. Šiuos darbus atliko R. M.. Atsakydamas į teisėjos klausimus, K. R. nurodė, kad jis pats miške nedirbo, jo nekirto, neretino. Kad miško savininkas yra jo tėvas, jis nuvykęs į Valstybinę miškų tarnybą pareigūnams pasakė, ten vietoje savo tėvo nuvažiavo todėl, kad pastarasis tuo metu sirgo. Atstovauti savo tėvą įgaliojimo neturėjo (27 b. l.).

Iš institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovo S. T. duotų parodymų akivaizdu, jog tai, kad miško savininkas yra ne K. R., o K. V. R., jam buvo žinoma. S. T. taip pat nurodė, kad nustačius pažeidimus, buvo kviestas miško savininkas, tačiau atvyko pastarojo sūnus, kuris nuo atsakomybės neatsisakė, pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole (28-29 b. l.).

Kaip liudytojas teisme apklaustas K. V. R. nurodė manantis, kad jo sūnui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nepagrįstai, nes jis miško nekirto. Atkreipiamas dėmesys, kad nors apeliaciniame skunde pažymėta, jog teisme duodamas parodymus K. V. R. minėjo, kad K. R. į mišką nuvežė darbininką ir nurodė, kokie medžiai turi būti kertami, teismo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys liudija, kad K. V. R. teisme paaiškino, jog jis pats nuvežė darbininką, nurodė, kad būtų kertami nesveiki ar nudžiūvę medžiai, beržai be viršūnių. Mišką jam tvarkė kaimynas. Liudytojas taip pat nurodė, kad pareigūnui atvykus matuoti iškirstų medžių jis nedalyvavo dėl to, kad tuo metu gydėsi ligoninėje, iš kurios grįžo tik 2013 m. balandžio mėnesį (29 b. l.).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N438-1338/2012). Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-216/2011, Nr. N444-619/2011).

Taip pat pažymėtina, kad dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip jau minėta, K. R. savo kaltės dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų pirmosios instancijos teisme nepripažino, bendro privataus miško žemės sklypo patikrinimo aktuose Nr. 4 ir Nr. 5 nurodė, kad nesutinka su specialisto išvadomis (12, 13 b. l.). Nors tiek K. R., tiek K. V. R. tvirtino, kad mišką kirto pastarojo kaimynas R. M., bylos duomenys liudija, kad šis asmuo kaip liudytojas nebuvo apklaustas, rašytinis paaiškinimas iš jo taip pat nebuvo paimtas. Nebuvo nustatyti bei apklausti ir kiti galbūt miško kirtime dalyvavę asmenys. Pažymėtina, kad neapklausus liudytojų, kurių parodymai gali būti esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti liudytojus, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62- 1749/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad jie nepatvirtina, jog K. R. pažeidė gamtos išteklių naudojimo taisykles, o kartu ir ATPK 62¹ straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 4 dalies nuostatas. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad K. R. tiesiogiai atliko ATPK 62¹ straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytus veiksmus ar organizavo tokių veiksmų atlikimą, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis pažeidė medienos ruošos, gabenimo ar miško išteklių naudojimo tvarką. Pastebėtina, kad vien tai, jog K. R. administracinio teisės pažeidimo protokole daugiskaitos forma nurodė, jog „Kirtimui leidimą turėjome, <...> kirtome, <...> retinome <...>“, esant anksčiau šioje nutartyje paminėtoms aplinkybėms, pastarojo kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus nepatvirtina.

Be to, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ATPK 260 straipsnio 1 dalies nuostatos reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti ir ATPK straipsnį, jo dalį ar kitą atsakomybę už šį pažeidimą nustatantį teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiu 2013 m. kovo 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 5K-06(3-13) (5-6 b. l.), neturi pagrindo nepritarti skundžiamos nutarties teiginiui, kad protokole apskritai nenurodyta, kokius teisės norminius aktus K. R. pažeidė, o nutarime (7-8 b. l.) nurodant, kad savo veiksmais K. R. pažeidė Aplinkos ministerijos ministro įsakymą „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nenurodyta, kokio konkrečiai punkto nuostatos buvo pažeistos, o nurodant, kad buvo pažeistas Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.8 punktas, neteisingai nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo patvirtinti minėti nuostatai, redakcija. Teismo vertinimu, skunde paminėta aplinkybė, kad tinkamai išvardinti teisės norminius aktus nutarime pritrūko vietos, nėra pagrindas pripažinti, jog minėtas nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Priešingai, konstatuojama, kad tokiu būdu yra pažeista asmens teisė žinoti, kokio pažeidimo padarymu jis yra kaltinamas, o kartu ir teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat teisingai pastebėjo, kad ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą piliečiams nuo 2 000 iki 4 000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos arba pajamų iš šios veikos konfiskavimu. Būtini konfiskavimo atvejai nurodyti ir ATPK 26 straipsnyje, o ATPK 62¹ straipsnyje numatytas pažeidimas patenka į ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų sąrašą.

Akivaizdu, kad konfiskavimo klausimas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 5K-06(3-13) visiškai nebuvo svarstomas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdyje K. V. R. nurodė, jog dalis medienos šiuo metu yra pas jį, o dalis liko miške. Kadangi šie liudytojo parodymai nesutampa su apeliacinio skundo argumentu, jog 2013 m. kovo 25 d. atliekant patikrinimą ir 2013 m. kovo 28 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei priemonių, nei pagamintos medienos miške nebuvo, minėta aplinkybė turi būti išsiaiškinta šį protokolą surašiusiai institucijai šalinant skundžiamoje teismo nutartyje nurodytus protokolo trūkumus. Be to, nors iš bylos medžiagos matyti, kad K. R. nesutiko su patikrinimo aktuose Nr. 4 ir Nr. 5 nustatytais trūkumais ir iškirstu žalios medienos kiekiu, sprendžiant pastarojo atsakomybės klausimą, nebuvo siekiama apžiūrėti ir įvertinti galbūt neteisėtai iškirstą medieną ir taip pašalinti iškilusias abejones.

Kadangi iš 2013 m. balandžio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje akivaizdu, kad už du galbūt padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirta viena nuobauda – 2000 Lt bauda, nors ir nurodant, kad ji skiriama vadovaujantis ir ATPK 33 straipsniu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog nuobauda buvo paskirta pažeidžiant minėto straipsnio nuostatas, kur nurodyta, jog administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o po to nustatoma galutinė nuobauda, kuri parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritoriniam poskyriui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą ir keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartį nepakeistą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.