Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. R.

išnagrinėjusi pareiškėjo K. R. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto S. T. 2013-04-09 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5K-06(3-13) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas K. R. buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2013 m. kovo 25 d., patikrinus privačią miško valdą, priklausančią K. V. R., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), P. miškų urėdija, P. girininkija, kv. 638, skl. 33, buvo nustatyta, kad savavališkai, be leidimo kirsti mišką, buvo nukirsti 74 žali beržai. Iš viso 33,97 m³. Taip pat buvo vykdomas retinimo kirtimas be pranešimo apie ketinimus kirsti mišką (pasibaigęs galiojimas 2011.12.31). Nusižengimą padarė K. R. Tuo pažeidė LR miškų įstatymo (žin. 1994 Nr.96-1872) 9 straipsnio 6 dalį; LRV nutarimo „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (žin. 1994 Nr.96-1872, 1997 Nr.71-1808) 20.8 punktas. AM ministro įsakymo „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. R. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė. Nutarimą prašė panaikinti dėl aplinkybių, nurodytų skunde. Paaiškino, kad miško kirtimas vyko 2013 m. kovo 25 d. Pakruojo rajone, D. kaime. Sklypas priklauso jo tėvui K. V. R. Tėvas 2011 metais buvo gavęs leidimą kirsti mišką, atlikti retinimo darbus. Leidime buvo nurodyta, ką galima kirsti: eglę, beržus, baltalksnį. Tėvas paprašė žmogaus, užsiimančio miško pjovimu, kad išvalytų mišką, išretintų. Darbus atliko R. M. Mano, kad kirtimas vyko tame pačiame sklype, dėl kurio ir buvo gautas leidimas. Jis pats tame miške nedirbo. Tėvukas, gavęs pranešimą atvykti iš Valstybinės miškų tarnybos, sirgo, paprašė ten nuvykti jį. Protokolą surašė jam, - inspektorius nesakė, kad čia bus kažkokios baudos, pagalvojo, kad nedidelis skirtumas, ar jam, ar tėvukui surašys. Negalvojo, kad tokios didelės baudos, jeigu savame miške malkų pasikerti. Nelaiko to dideliu nusikaltimu, jeigu savame miške nupjauna medį nulūžusia viršūne ar atlieka retinimo darbus. Jis pats miško nekirto, neretino. Kad protokolas būtų surašytas jam, sutiko. Inspektorius sakė, kad parašytų, kad nežinojo, gailisi, taip ir parašė, galvojo, kad tai nedidelis nusikaltimas, negalvojo, kad tokios didelės baudos. Jis pažeidimo pats nepadarė. Juk pats nepjovė ir miškas ne jo. Jis tik važiavo atstovauti sergančio tėvo. Įgaliojimo neturėjo. Tuo metu, kai mišką kirto, į mišką nuvažiavęs nebuvo. Nežino, kas ten buvo nukirsta. Jam tik pasakė žmogus, kuris kirto mišką. Kai vyko kirtimas, buvo nuvažiavęs tėvukas ir matė, kas ten kertama. Mano, kad nutarimas jo atžvilgiu neteisingas ir neteisėtas.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas S. T. paaiškino, kad 2013 m. kovo 25 d. buvo atliktas privataus miško patikrinimas. Buvo nustatyta, kad šioje valdoje buvo vykdomi kirtimai 638 kvartalo 33 ir 34 sklypuose. Buvo pasižiūrėta, kad leidimas retinimui buvo išduotas 34 sklypui, o kirtimai buvo vykdomi 33 sklype, kuriame joks leidimas niekada nebuvo išduotas. 33 sklypas yra beržynas, o 34 sklypas yra eglynas. Tuo metu buvo suskaičiuoti medžiai, iškviesti savininkai. Buvo surašyti aktai. Juos surašė jų tarnybos vyriausiasis specialistas. Buvo pamatuoti kelmų skersmenys, po to buvo suskaičiuotas iškirstos medienos tūris. Iškirstos medienos tūris sudarė 33,97 m³ medienos, žalių beržų. Nustačius šiuos pažeidimus, buvo iškviestas savininkas, tačiau atvažiavo jo sūnus. Jam buvo parodyti aktai, pasakyta, kad yra padarytas pažeidimas, buvo pasakyta, kad bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Žmogus nuo atsakomybės neatsisakė, pasirašė protokole. Buvo paskirta diena priimti nutarimui. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2013 m. kovo 28 d., nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas 2013 m. balandžio 9 d. Skirta bauda. Su skundu susipažino. Jis atvykusio, dabar skundą padavusio asmens, tada paklausė „ar jūs prisiimate atsakomybę?“ Jis sutiko. Nežino, kodėl vėliau jis persigalvojo. Skundą padavęs asmuo nėra miško savininkas, bet yra miško savininko sūnus. Pagal tai, kas parašyta ant protokolo, davė pakankamą prielaidą manyti, kad retinimo darbus miške atliko jis. K. R. pasiaiškinime rašė: „kirtimui leidimą turėjome, tik jis buvo pasibaigęs. Kirtome tik tuos medžius, kuriuos manėme būtina, prižiūrint mišką. Kirtome beržus nulūžusiomis viršūnėmis, retinome eglutes. Kadangi su miško kirtimu anksčiau nebuvau susidūręs, gerai nežinojau tvarkos. Jeigu padariau nusižengimą, tai labai gailiuosi“. Leidimas kirsti mišką buvo išduotas, kiek jam žinoma, 2011 metais, 638 kvartalo 34 sklypui. Beržai buvo iškirsti 638 kvartalo 33 sklype. Laiko, kad 33 sklype medžius kirto be jokio leidimo. 34 sklypui kirsti leidimas (pranešimas) nebegaliojo, nes jo galiojimas baigėsi einamųjų metų gruodžio 31 d, tai yra turėjo būti kertama iki 2011 m. gruodžio 31 d. Žmogus dar galėjo ateiti ir prasitęsti leidimą. Rašomas iš naujo pranešimas, rašoma rezoliucija dėl leidimo kirsti vėl iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Tai privatus turtas, leidimus galima pratęsti ir dar kitais metais. 33 sklype yra kita kirtimo rūšis, jis galėjo tik savoms reikmėms 3 m³ iš hektaro, bet ne daugiau 15 m³ iš valdos, pasikirsti, bet irgi turėjo kreiptis dėl pranešimo apie ketinimus kirsti mišką. Iš 33 sklypo buvo iškirsta 33,97 m³ medienos. Kiek buvo iškirsta, buvo nustatyta, matuojant kelmų skersmenis, po to pagal apvalios medienos matavimo taisykles buvo pervesta į matmenis krūtinės lygyje, tada sužinomas visas tūris. Buvo iškirsti ne nudžiūvę, bet žali medžiai. Valstybinės miškų tarnybos atstovas šiame rajone yra vienas, dirba per du rajonus, pagalbininkų neturi. Kelmus matavo vienas. Iki šiol nereikėjo fotografuoti ir fiksuoti pažeidimų. Sutinka, kad miško savininkas yra K. V. R. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl dviejų pažeidimų: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ straipsnio 2 dalį ir 61 straipsnio 4 dalį. Už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ straipsnio 2 dalį numatyta bauda nuo 2000 Lt iki 4000 Lt, už 61 straipsnio 4 dalį numatyta bauda nuo 200 Lt iki 400 Lt. Kadangi buvo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, buvo nustatyta minimali bauda. Už kiekvieną pažeidimą atskirai baudos nebuvo paskirtos, skyrė bendrą baudą. Tai ne pirmas jo protokolas ir nutarimas. Su skundu nesutinka, mano, kad nutarimas skundžiamas nepagrįstai. Prašo nutarimą palikti galioti.

Liudytojas K. V. R. paaiškino, kad K. R. yra jo sūnus. Miškas, dėl kurio kirtimo jis buvo nubaustas, yra jo. Turi du miško sklypus D. kaime. Buvo gautas leidimas kirsti mišką, jeigu neklysta, pernai. Kadangi anksčiau eglyno retinimo darbus atlikti nebuvo galimybės, tai šiais metais pasitaikė pažįstamas, kuris užsiima miškų retinimu, paprašė jo tuos darbus padaryti ir išvažiavo į ligoninę, sanatoriją. Beržyne yra priaugę labai daug uosių. Vėjas nulaužė viršūnes, todėl yra labai daug nudžiūvusių medžių. Reikėjo panaikinti beržus nudžiūvusiomis viršūnėmis, išretinti eglyną. Gamtai nebuvo padarytas nuostolis, nes jis pats sau nesuinteresuotas darytis nuostolį. Tiesiog buvo būtinumas išretinti eglyną, pašalinti nudžiūvusius beržus, nes jie smelkė eglynus. Nežinojo, kiek laiko galioja leidimas kirsti medžius. Laikė, kad jis galioja iki projekto įvykdymo, tai yra, kol bus atlikti darbai. Nežinojo, kad leidimą reikia prasitęsti. Manau, kad leidimas buvo išduotas dėl dviejų sklypų – eglyno ir beržyno. Jam atrodo, kad tiek, kiek nurodyta leidime, nebuvo iškirsta. Kirto didesniame sklype. Kitas sklypas šiemet taip pat buvo sutvarkytas. Mišką jam tvarkė kaimynas. Pas pareigūnus pats nenuvyko, nes tuo metu buvo ligoninėje ir sanatorijoje. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jo sūnui buvo surašytas nepagrįstai. Jis miško nekirto. Nuvežė darbininką, nurodė, kad būtų kertami nesveiki ar nudžiūvę medžiai, beržai be viršūnių. Tas darbininkas tuos dalykus už jį geriau supranta, tad daug aiškinti nereikėjo. Neskaičiavo, ko ir kiek buvo nukirsta. Sprendžiant iš surašytų aktų, buvo iškirsta pusė tiek medžių, kiek buvo duotas leidimas. Kai apmatuoti iškirstų medžių buvo atvykęs pareigūnas, jis nedalyvavo, tuo metu buvo ligoninėje, iš ten grįžo 2013 m. balandžio mėnesį. Ar buvo sūnus, nežino. Dalis medienos šiuo metu išvežta pas jį, dalis liko. Šalia jo sklypo yra kitas sklypas, kur taip pat yra daug beržų nulaužtomis viršūnėmis. Mano, kad jokio nusižengimo nepadarė, nes nėra suinteresuotas sau darytis nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritoriniam poskyriui dėl teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo surašymo bei įrodymų surinkimo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. nustatytų protokolo turinio reikalavimų, yra protokolo, nutarimo ir bylos medžiagos esminių trūkumų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (2008-01-30 nutartis byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, tai yra tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (2008-10-03 nutartis byloje Nr. N62-710/2008, 2010-12-10 nutartis byloje Nr. N575-8008/2010).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė) padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Lietuvos Respublikos ATPK 61 straipsnyje numatyta atsakomybė už miškotvarkos projektų sudarymo ir tvirtinimo, miško naudojimo, medienos gabenimo reikalavimų, apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimus. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už biržių atrėžimą ir medžių atrinkimą bei ženklinimą kirtimui pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinių, ugdymo ir sanitarinių kirtimų, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytą tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimus, kas užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką medžių ir rūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, kas užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkričio 22 d. Miškų įstatymo Nr. I-671 (nauja įstatymo redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.: Nr. IX-240, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 35-1161 (2001 04 25) aktuali redakcija nuo 2012-11-15), 9 str. 6 d. numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

K. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį ir 61 straipsnio 4 dalį. Minėtų teisės normų pažeidimai užtraukia atsakomybę už gamtos išteklių naudojimo pažeidimus. Šios teisės normos yra blanketinės. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Protokole išvis nenurodyta kokius teisės normų aktus K. R. pažeidė, o nutarime konstatuota, kad K. R. pažeidė LR miškų įstatymo (žin. 1994 Nr.96-1872) 9 straipsnio 6 dalį; LRV nutarimo „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (žin. 1994 Nr.96-1872, 1997 Nr.71-1808) 20.8 punktą ir AM ministro įsakymo „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, tačiau konkrečiai nenurodant, kokio (-ų) punkto (-ų) nuostatos šio Aplinkos ministro įsakymo buvo pažeistos. Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkričio 22 d. Miškų įstatyme Nr. I-671 (publikavimas: Valstybės žinios, 1994-12-14, Nr. 96-1872) 9 straipsnyje buvo tik 5 dalys, o Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintuose „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose“ (publikavimas: Valstybės žinios, 1997-07-30, Nr. 71-1808) 20.8 punkto nebuvo, buvo tik 20 punktas, kur buvo numatyta, kad „Miško savininkai, laikydamiesi įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, teritorinio planavimo dokumentų reikalavimų, gali naudoti mažuosius gamtos turtus, taip pat mišką poilsiui“, o šių nuostatų redakcijos, kuri būtų buvusi publikuota Valstybės žiniose 1994 m. Nr.96-1872 išvis nėra, tai yra 1994 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 publikavimas Valstybės žiniose. Iš to seka, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nėra aiškiai atskleista inkriminuoto teisės pažeidimo esmė.

Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnyje yra numatytas daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas. Konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 87⁷ straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163², 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje padarymas užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Iš įstatymo straipsnio redakcijos akivaizdu, kad iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimas yra privalomas, tačiau LR AM Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto S. T. 2013-04-09 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5K-06(3-13) išvis nėra nieko pasisakytą apie privalomą iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimą, o taip pat nieko nėra pasisakyta, dėl pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimo ar jų nekonfiskavimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnis numato administracinių nuobaudų skyrimą, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus. Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą. K. R. kaltinamas administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje, padarymu ir jam paskirta 2000 litų bauda. Ši nuobauda paskirta pažeidžiant LR ATPK 33 straipsnio reikalavimus, nes už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai nebuvo paskirtos nuobaudos, jos nebuvo subendrintos ir nebuvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda, o iškart skirta 2000 Lt bauda.

Atkreiptinas institucijos bei pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Be to, nustatydami pažeidimo padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus (ATPK 256 str. 1 d.), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (pareigūnas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ATPK 257 str.). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija (pareigūnas), surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (pareigūnui) (LVAT 2007-01-26 nutartis Nr. N663-156/2007). Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad tas pats pareigūnas nustatė padarytą teisės pažeidimą, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir pats nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, bei priėmė 2013-04-09 nutarimą nubausti K. R., ir tai leidžia pagrįstai manyti, kad 2013-04-09 nutarimą priėmė šališkas, bylos baigtimi suinteresuotas, pareigūnas. Protokolas surašytas, byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas faktiškai nesurinkus įrodymų. Kiek galimai neteisėtai buvo iškirsta, buvo nustatyta, matuojant kelmų skersmenis, po to, pagal apvalios medienos matavimo taisykles, buvo pervesta į matmenis krūtinės lygyje ir apskaičiuotas iškirstos medienos tūris (10, 11 b. l.). Iškirstos medienos tūrio apskaičiavimas atliktas pagal taisykles, tačiau kirtavietėje kelmų matavimus atliko vienas vyresnysis specialistas S. T., net neinformavęs sklypo savininko apie matavimų atlikimą, todėl teismas negali laikyti, kad šie matavimai buvo atlikti tinkamai. Atsiliepime į skundą yra nurodyta, kad „priimant nutarimą ATP byloje Nr. 5K-06(3-13) buvo vadovaujamasi įrodymais - kelmų matavimo aktu“ (18-19 b. l.), tačiau byloje tokio akto nėra, o tai reiškia, kad ir tokio įrodymo nėra. Bendro privataus miško žemės sklypo patikrinimo aktai Nr. 4 ir Nr. 5 (12, 13 b. l.) surašyti 2013-03-25 taip pat nedalyvaujant jokiam kitam asmeniui. Padarytas teisės pažeidimas neužfiksuotas jokiomis techninėmis priemonės (fotografavimas ir pan.). Iš administracinės bylos medžiagos ir parodymų teismo posėdžio metu, matyti, kad 2013 m. kovo 25 d., kai buvo atliekamas patikrinimas, buvo vykdomas miško kirtimas, tačiau miško kirtimą vykdžiusių asmenų tapatybės nenustatytos ir jie neapklausti, neapklaustas net pats miško savininkas K. V. R. ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimu, tačiau pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės (pjūklai, medienos išvežimo transporto priemonės ir pan.) nebuvo įvykio vietoje paimti, apžiūrėti ir nebuvo prijungti prie administracinės bylos, bei kaip jau minėta, priimant nutarimą, nieko nėra pasisakyta dėl pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimo ar jų nekonfiskavimo. Kaip galima suprasti iš bylos medžiagos ir parodymų, duotų teismo posėdžio metu, patikrinimo metu – 2013 m. kovo 25 d., galimai neteisėtai iškirsta mediena taip pat dar tebebuvo pažeidimo padarymo vietoje, tačiau ji nebuvo paimta, apžiūrėta ir iškirstos medienos atžvilgiu nebuvo priimtas joks sprendimas (perduota saugoti, išvežta saugoti ar pan.), tai yra nebuvo imtasi priemonių, kad nustačius padarytą administracinį teisės pažeidimą – už kurį atsakomybė yra numatyta ATPK 62¹ straipsnyje (visose šio straipsnio dalyse), būtų užtikrintas iškirtos medienos konfiskavimas, kuris, kaip jau yra minėta, yra privalomas.

Iš byloje esančio 2011-02-11 pranešimo apie ketinimus kirsti mišką (9 b. l.), matyti, kad miško savininkas K. V. R. pranešė, kad jam priklausančios miško valdos nurodytuose miško žemės sklypuose einamaisiais metais planuoja vykdyti šiuos miško kirtimus: retinimą. Iš to seka, kad 2013 m. kovo 25 d. buvo vykdomas retinimo kirtimas be galiojančio pranešimo apie ketinimus kirsti mišką, nes 2011-02-11 pranešimo galiojimas pasibaigė 2011-12-31 (einamųjų metų pabaiga).

Iš administracinė bylos medžiagos visiškai neaišku, kokiu pagrindu administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas K. R. ir priimtas nutarimas jam skirti nuobaudą (atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime yra nurodyti skirtingi asmens kodai), nes nėra surinkta jokių įrodymų, kad K. R. būtų miško savininko – K. V. R. įgaliotas asmuo atlikti miško kirtimą jam priklausančiuose sklypuose ir kad jis bent kokiu būdu būtų prisidėjęs ar dalyvavęs galimai neteisėtame miško kirtime. Kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto S. T. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. R. paaiškinimų, teismo posėdžio metu, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5K-06(3-13) K. R. atžvilgiu priimtas tik todėl, kad jis, vietoje kviečiamo savo tėvo, atvyko pas pareigūną, nustačiusį galimai padarytą teisės pažeidimą ir nagrinėjusį administracinio teisės pažeidimo bylą.

Įvertinus skundo motyvus ir visą bylos medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. R., institucijos - surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą - atstovo S. T., liudytojo K. V. R. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti netinkamai – praktiškai įrodymai nerinkti, administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas surašyti netinkamai ir galimai ne pažeidimus padariusiam asmeniui, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ir nutarimą priėmė galimai šališkas, bylos baigtimi suinteresuotas pareigūnas. Todėl visų šių argumentų pagrindu, atsižvelgdamas į byloje nustatytų įrodymų visumą, jų patikimumą ir objektyvumą, teismas daro išvadą, jog K. R. nepagrįstai ir neteisėtai nubaustas administracine tvarka už Lietuvos Respublikos ATPK 61 straipsnio 4 dalyje ir 62¹ straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

Dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyriui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti (surašant protokolą, kuris pilnai atitiktų ATPK 260 straipsnyje numatytus reikalavimus, suformuluojant konkretų ir aiškų kaltinimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

K. R. skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto S. T. 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5K-06(3-13) (AM 088507), kuriuo K. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ straipsnio 2 dalį ir 61 straipsnio 4 dalį buvo skirta administracinė nuobauda - 2000 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyriui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Pakruojo rajono apylinkės teismui.