Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2017 m. balandžio 24 d. – 2018 m. sausio 25 d. laikotarpiu ieškovas iš (duomenys neskelbtini), kur tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo etapuojamas į LAVL dėl hepatito gydymo. 2017 m. balandžio 24 d. atvykus į LAVL, su juo bendravo bendrosios praktikos slaugytoja E. Z.. Ieškovo teigimu, ši darbuotoja neinformavo jo apie gydymo eigą, galimus alternatyvius gydymo metodus. Be to, slaugytoja turėjo žinoti, kad LAVL neturi licencijos teikti tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos medicinos paslaugas, t. y. negali konsultuoti ir gydyti ieškovo dėl hepatito. Pasak ieškovo, jis specialisto konsultacijai privalėjo būti nukreiptas į tretinio lygio gydymo įstaigą. LAVL neturint teisės (licencijos) teikti tretinio lygio gydymo paslaugas, ieškovas su tokių paslaugų teikimo planu, gydymo eiga ir kt. šioje gydymo įstaigoje negalėjo būti ir nebuvo supažindintas.

5. Ieškovo įsitikinimu, dėl LAVL slaugytojos E. Z. veiksmų jis, būdamas visiškoje nežinioje dėl ateities, negalėdamas išsakyti savo nuomonės dėl ligos bei gydymo, kurio niekas taip ir nesuteikė, patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 500 Eur dydžiu.

8. Ieškinyje taip pat pažymėta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) nustatė, jog ieškovui teiktos netinkamos medicininės paslaugos.

12. Atsakovės atstovė informavo, kad ieškovas su skundu dėl LAVL 2017 m. balandžio 25 d. netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kreipėsi į Akreditavimo tarnybą. Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymu ,,Dėl pacientui P. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas, pagal kurį LAVL buvo paskirta bauda.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Akreditavimo tarnyba 2017 m. rugsėjo 22 d. konstatavo, kad P. V. sveikatos priežiūros paslaugos LAVL buvo teiktos pažeidžiant medicininių paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktus. Aplinkybė, kad LAVL neturėjo licencijos infekcinių ligų gydymui, yra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje neįrodytas LAVL veiksmų teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas neteisėtumas.

18.2. Teismas klaidingai įvertino, kad ieškovo pretenzija ir ieškinys grindžiami dėl tik vieną dieną – 2017 m. balandžio 25 d. teiktų medicinos paslaugų. Ieškinio reikalavimai grindžiami netinkamai teiktomis medicinos paslaugomis per laikotarpį nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2019 m.

18.3. Netenkindamas ieškinio teismas pažeidė teisės aktų nustatytas ir kasacinio teismo išplėtotas įrodymų vertinimo taisykles.

20.1. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, neužtenka vien abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką bei pasekmes asmeniui.

20.2. Sprendžiant ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme LAVL darbuotojai neteisėtai veikė arba neveikė, bet ir būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo ieškovo nurodytos žalos atsiradimą. Šiuo atveju toks priežastinis ryšys nėra įrodytas, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

II. 21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal ieškovo apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo ribų

22. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, apelianto teigimu, atsiradusios dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo.

23. Ieškovas P. V. nuo 2013 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. vasario 20 d. atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. vasario 20 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini).

24. Duomenys iš ieškovo sveikatos istorijos rodo, kad 2017 m. balandžio 24 d. ieškovas buvo etapuotas į LAVL dėl hepatito gydymo. Ieškovui atvykus į LAVL, buvo įvertinta bendra paciento sveikatos būklė, jis informuotas, kokiu tikslu atvežtas į ligoninę, paskirta gydytojo infektologo konsultacija. P. V. pasirašė Paciento supažindinimo ir sutikimo dėl jo tyrimo ir gydymo informacijos teikimo lapą, patvirtino, kad suprantama forma jis buvo supažindintas su ligos ir gydymo eiga, būtinais medicininiais tyrimais, galimais gydymo rezultatais, galimais alternatyviais gydymo metodais ir kitomis aplinkybėmis, kurios galėjo turėti įtakos jo apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat su pasekmėmis atsisakius siūlomo gydymo.

25. 2017 m. balandžio 25 d. įvyko ieškovo susitikimas su gydytoja infektologe V. K., tačiau ieškovas su gydytojos pateiktomis ligos gydymo bei tyrimų išvadomis nesutiko ir tolimesnės konsultacijos atsisakė (asmens sveikatos istorijos 20-21 puslapiai).

26. Po to, kai ieškovui P. V. LAVL buvo suteiktos medicininės paslaugos, ieškovas pateikė skundą Akreditavimo tarnybai, kuriame teigė, kad gydytoja V. K. jam nepaskyrė virusinio hepatito C gydymo. P. V. skundo pagrindu Akreditavimo tarnyba atliko ieškovui 2017 m. balandžio 25 d. LAVL teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo bei kokybės patikrinimą ir nustatė, kad P. V. 2017 m. balandžio 25 d. LAVL asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad LAVL, neturėdama Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos ambulatorinėms infekcinių ligų gydytojo paslaugoms teikti, 2017 m. vasario 28 d. įdarbino gydytoją infektologą ir neteisėtai teikė ambulatorines gydytojo infektologo paslaugas (t. 1, b. l. 32-35). Remdamasis Akreditavimo tarnybos išvadomis dėl nustatytų LAVL veiklos trūkumų, ieškovas įrodinėja, kad LAVL jam nebuvo tinkamai suteiktos medicininės priežiūros paslaugos, todėl kilo neturtinė žala, kurią prašo atlyginti.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei atsižvelgęs į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus atliktos ekspertizės akto Nr. EDG 32/2021 (02) išvadas (t. 2, b. l. 134-145), nusprendė, kad ieškovas nepagrindė civilinės atsakomybės atsakovei taikymo sąlygų, t. y. neįrodė LAVL veiksmų neteisėtumo bei dėl jų atsiradusių neigiamų pasekmių.

28. Nesutikdamas su teismo išvadomis, apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į Akreditavimo tarnybos nustatytas aplinkybes dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidžiant teisės aktus, kad vertino tik 2017 m. balandžio 25 d. teiktas medicinines paslaugas, nors ieškinys paremtas per laikotarpį nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2019 m. netinkamai teiktomis medicininėmis paslaugomis, kad ignoravo faktą dėl byloje esančių įrodymų, patvirtinančių ieškovo sirgimą hepatitu C.

29. Prieš pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su teismo atliktu civilinės atsakomybės atsakovei taikymo sąlygų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas. Šiuo atveju apeliantas, pareikšdamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad netinkamą medicininių paslaugų teikimą, dėl kurio buvo sukelta žala, ieškovas sieja su LAVL 2017 m. balandžio 25 d. jam teiktomis paslaugomis. Be to, kaip matyti iš teismui teiktų procesinių dokumentų turinio, ieškovas poziciją, kad LAVL jam nebuvo suteiktos tinkamos medicininės paslaugos, iš esmės grindžia Akreditavimo tarnybos išvadomis dėl nustatytų LAVL veiklos trūkumų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitų epizodų, išskyrus jau minėtą 2017 m. balandžio 25 d. susitikimą su gydytoja V. K., kuomet ieškovui, jo nuomone, nebuvo suteiktos tinkamos medicininės paslaugos, apeliantas nenurodo. Atsižvelgdama į ieškovo (apelianto) procesiniuose dokumentuose apibrėžtas civilinės bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas esą be pagrindo susiaurino LAVL neteisėto veikimo, su kuriuo ieškovas siejo neturtinės žalos jam atsiradimą, laikotarpį.

Dėl pagrindų kilti sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei

30. Pacientų teisė gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas yra garantuojama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje.

31. Šio įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 8 dalyje detalizuota, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – tai prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Aptariamo įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio PTŽSAĮ V skyriuje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs ieškinį dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 29 punktas). Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

33. Ieškovas teigia, kad LAVL jam nebuvo suteiktos tinkamos medicininės paslaugos, nes ši gydymo įstaiga neturėjo licencijos gydytojo infektologo paslaugai teikti. Ieškovo vertinimu, toks sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtas veikimas (gydytojo infektologo paslaugų teikimas neturint licencijos teikti tokią paslaugą), lėmė, kad jam nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, dėl to jis patyrė neturtinę žalą (neigiami išgyvenimai, sveikatos blogėjimas), kuri turi būti atlyginta.

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų neteisėtumo vertinimo

34. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, egzistavimo, konstatavo, kad ieškovas neįrodė sveikatos priežiūros paslaugas jam teikusių asmenų veiksmų neteisėtumo. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nes tik aplinkybė, kad LAVL neturėjo licencijos ambulatorinėms infekcinių ligų gydytojo paslaugoms teikti, savaime nereiškia, jog ieškovui nebuvo suteikta ar suteikta netinkama medicininė pagalba.

35. Nustatyta, kad LAVL patalpose 2017 m. balandžio 25 d. konsultaciją ieškovui teikė gydytoja V. K., kuri pagal gydytojo infektologo licenciją nuo 1982 m. dirba infekcinių ligų gydytoja. Pacientui P. V. teikdama konsultaciją, gydytoja V. K. dirbo pagal galiojančią gydytojos infektologės licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2004 m. spalio 11 d. LAVL ši gydytoja dirbo pagal 2017 m. vasario 28 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 15-98. Be to, gydytoja V. K. ieškovui teiktos konsultacijos metu (2017 m. balandžio 25 d.) pagal pirmaeiles pareigas dirbo viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34).

36. Pažymėtina, kad apeliantas skunde nenurodo jokių neteisėtų ar aplaidžių gydytojos V. K. veiksmų, apsiribodamas abstrakčiu ir niekuo nepagrįstu teiginiu, jog jam nebuvo paskirtas tinkamas gydymas. Tačiau ieškovo sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad gydytoja infektologė konsultacijos metu įvertino ieškovui 2017 m. kovo 7 d. atlikto biocheminio kraujo tyrimo rezultatus, nurodė, kad duomenų, būdingų aktyviam virusiniam hepatitui C nustatyti, nepakanka, kad kepenų fermentų aktyvumas buvo normos ribose, todėl gydytoja rekomendavo atlikti kontrolinius tyrimus po 3 mėn. (asmens sveikatos istorijos 20-21 puslapiai). Akreditavimo tarnyba patvirtino, kad 2017 m. kovo 7 d. atliktų kraujo tyrimų rezultatai (kepenų fermentų tyrimai) buvo normos ribose, tuo metu aktyvaus virusinio hepatito C požymių nebuvo, todėl pacientui medikamentinis gydymas nebuvo indikuotinas (t. 1, b. l. 33).

37. Šiame kontekste svarbu akcentuoti ir tai, kad pats pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. (PTŽSAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Pagal P. V. sveikatos istorijos duomenis nustatyta, kad ieškovas nebendradarbiavo su sveikatos priežiūros specialistais, nesilaikė jam skirto gydymo, atsisakė konsultacijų (ieškovas 2016 m. balandžio 22 d. bei 2017 m. rugsėjo 27 d. atsisakė gydytojo infektologo konsultacijos, nesilaikė jam skirto profilaktinio gydymo, nevartojo vaistų Carsil, 2018 m. kovo 6 d. atsisakė kepenų biopsijos atlikimo, nors be šio tyrimo rezultatų, kaip nurodyta ekspertizės akte, specifinis hepatito C gydymas negali būti skiriamas) (t. 2, b. l. 144).

38. Tik subjektyvūs ir niekuo neparemti apelianto teiginiai, kad jam LAVL nebuvo suteikta kvalifikuota ir tinkama medicinos pagalba, laikytini nepagrįstais ir neįrodančiais neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų veiksmų, kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.

39. Kitaip nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, byloje nėra įrodyti ne tik atsakovės neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, tačiau ir dėl tokių veiksmų ieškovui sukeltos neturtinės žalos faktas.

40. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintina tik tada, kai nustatoma, kad neteisėtas poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis, asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

41. Ieškovas, apibūdindamas neturtinės žalos požymius, teigia, kad nesuteikus tinkamų medicinos paslaugų, jis patyrė fizines ir dvasines kančias, sumažėjo jo bendravimo galimybės, ieškovas kentė kitų kalinių patyčias, jo liga progresuoja.

42. Vertintinų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, remiantis ekspertizės akto išvadomis, nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima neabejotinai teigti, jog ieškovas serga lėtiniu hepatitu C. Kaip nurodyta ekspertizės akto išvadose, lėtinio virusinio hepatito C diagnozė ieškovui nebuvo patvirtinta, kadangi, kaip minėta, ieškovas 2018 m. kovo mėn. atsisakė atlikti kepenų biopsiją, kuri būtina ligos diagnozavimui. Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad medicininiuose dokumentuose, priešingai nei ieškinyje teigia apeliantas, nėra nurodyta jokių hepatito C sukeltų pasekmių. Ekspertai nurodė, kad „dokumentuose minimas tik nusiskundimas kepenų skausmu, tačiau toks nusiskundimas nesietinas su galimu hepatitu C“ (t. 2, b. l. 144). Vien ieškovo teiginiai, kad jis patiria nerimą dėl ligos (kuri, kaip minėta, nėra patvirtinta) progresavimo, nesudaro pagrindo spręsti apie neturtinės žalos padarymą. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ligos diagnozė ieškovui nėra patvirtinta ir gydymas nėra skirtas ne dėl sveikatos priežiūros įstaigų neveikimo ar netinkamo veikimo, bet dėl paties ieškovo aplaidaus nesirūpinimo savo sveikata.

43. Sprendžiant dėl ieškovo patiriamų neigiamų išgyvenimų santykio su jo įrodinėjamomis aplinkybėmis dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pacientui buvo diagnozuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas (F41.2), kuris, ekspertų manymu, gali turėti įtakos jo patiriamiems simptomams (t. 2, b. l. 144).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti išvados, jog ieškovo (apelianto) emocinė būsena, dvasiniai išgyvenimai, pablogėjusi fizinė ir psichinė sveikata, nepatogumai būtų sukelti būtent dėl Akreditavimo tarnybos nustatytų LAVL darbo tvarkos pažeidimų. Nenustačius priežastinio ryšio tarp ieškovo (apelianto) prašomos atlyginti neturtinės žalos ir atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos (LAVL) galimų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog ieškovas neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei jam padarytos neturtinės žalos fakto. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų išvadų ir nesudaro pagrindo jį panaikinti, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

46. Apeliacinės instancijos teismo išvadai dėl skundžiamo sprendimo teisingumo nedaro įtakos tai, kad byla buvo išnagrinėta nesilaikius šios kategorijos byloms privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos.

47. Kaip minėta, paciento teisės į žalos, padarytos netinkamai suteikus medicinines paslaugas, atlyginimą įgyvendinimo tvarką nustato PTŽSAĮ. Aktualios bylai PTŽSAĮ redakcijos (galiojusios nuo 2016 m. sausio 1 d.) normos nustatė, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – komisija), veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (PTŽSAĮ 24 straipsnio 2 dalis). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (PTŽSAĮ 24 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas dėl nurodytos redakcijos PTŽSAĮ nuostatų, kurios nenustatė konkretaus termino, per kurį turi būti kreipiamasi į komisiją, išaiškino, kad kreipimuisi į komisiją dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, o komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

48. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovas P. V. su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo 2019 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi, siekiant suvienodinti teismo rūmams tenkančius krūvius, ieškovo skundas buvo perduotas nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. P. V. skundas buvo priimtas nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo P. V. skundo dalį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LAVL, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kildinamą iš viešojo administravimo teisinių santykių, atmetė. Administracinio teismo sprendimu byla pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LAVL, dalyje reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų netinkamo suteikimo, buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą.

49. Įsiteisėjusio Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo pagrindu bylą pagal P. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LAVL, dalyje reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų netinkamo suteikimo perdavus nagrinėti Kauno apygardos teismui, teismas įvertinęs aplinkybes, kad civilinėje byloje jau buvo gauti atsiliepimai, pateikti ieškinio reikalavimus bei atsikirtimus į juos pagrindžiantys įrodymai, 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi nusprendė, kad yra pasirengta bylos nagrinėjimui teismo posėdyje.

50. Vertinant teismo sprendimo, kuris priimtas išnagrinėjus bylą nesilaikius išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad teismo priimtas ir pradėtas nagrinėti pareiškimas gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuomet, jei dar galima pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuomet Regionų apygardos administracinis teismas, priėmęs nagrinėti pradinį ieškovo skundą, neįvertino, ar ieškovas yra įvykdęs išankstinę sąlygą, kuri jam suteikia teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos; pirmosios instancijos teismui byla dėl neturtinės žalos netinkamai suteikus medicinines paslaugas atlyginimo buvo perduota nagrinėti pažengus procesui (ieškovo skundas buvo priimtas nagrinėti, byloje buvo gauti atsiliepimai į ieškinį, pateikti šalių procesinius reikalavimus pagrindžiantys įrodymai), bei esant jau praleistam terminui išpildyti sąlygą dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (medicininės paslaugos, dėl kurių tinkamumo kilo ginčas, P. V. buvo teikiamos 2017 m. balandžio 25 d., ginčas teismui spręsti perduotas 2021 m. kovo mėn.). Pripažintina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas jau neturės galimybės pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisingai veikė priimdamas ir išnagrinėdamas bylą iš esmės pagal ginčo šalių pateiktus įrodymus.

51. Įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją bei atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką sprendžiant klausimus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, kai galimybė pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka yra prarasta dėl teismo atliktų veiksmų priėmus ieškinį (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-421-464/2019), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas procesinis pažeidimas nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumui ir nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

52. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja priešinga šalis (atsakovei Lietuvos valstybei atstovavusi institucija), tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ji neteikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, todėl tokių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.