Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė R. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės palaiko ir prašo jį tenkinti, susitaikymo termino prašo nenustatyti, prašo jai palikti iki santuokos turėtą L. pavardę (1-2 b.l.). Ieškovė prašo teismo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovas su ja elgėsi nepagarbiai, visiškai nerėmė ir nesirūpino ja, nemokėjo jokių mokesčių, šiurkščiai ir grubiai elgėsi ieškovės atžvilgiu, dažnai vartojo alkoholį, buvo jai neištikimas. Nuo 2013-11-23 atsakovas išsikraustė ir kaip nurodo ieškovė sutuoktiniai nutraukė visus įsipareigojimus vienas kito atžvilgiu. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ir ji kalta dėl santuokos iširimo, kad buvo atsakovui neištikima.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad S. M. ir R. M. santuoka įregistruota 2013-04-06 Šiaulių miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (4 b.l.). Santuokoje vaikų sutuoktiniai nesusilaukė, ieškovės nepilnamečio vaiko T. L. atsakovas neįsivaikino (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-05-15 nutartis c.b. Nr. 2-987-13/2013 dėl sutikimo įvaikinti; Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-26 nutartis c.b. Nr. N2-7726-291/2013 palikt nenagrinėtu pareiškėjo S. M. pareiškimą dėl įvaikinimo); sutuoktiniai bendro turto neįgijo (6-10, 14-15 b.l.); sutuoktiniai patvirtino, kad bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo charakterio ypatybių, nuolatinio jo girtavimo, nesiskaitymo su ieškove, dėl jo naudojamo psichologinio smurto, dėl to, kad atsakovas visiškai neremia ir nesirūpina ieškove, gyvendamas kartu su ieškove nemokėjo jokių mokesčių, yra visiškai nepatikimas (nuolat meluoja), gyvena praeities nuoskaudomis, neadekvačiai elgiasi, yra ieškovei neištikimas su kitomis moterimis, kurioms nuolat rašo ir skambinėja. Kadangi ieškovė susituokė gerai nepažinodama atsakovo, jo ydos išryškėjo po santuokos sudarymo, ypač kai šie kartu išvažiuodavo į komandiruotes. Ieškovės vaikai, tarp kurių vienas yra nepilnametis, mato netinkamą atsakovo elgesį, nepilnametis buvo itin įskaudintas, kai atsakovas žadėjęs jį įsivaikinti, persigalvojo. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio buvo priversta pakeisti pareigas, pateikia jos prašymą perkelti ją pareigose. Savo paaiškinimus ieškovė grindžia liudytojų A. K. (savo motinos), D. D. (buvęs ieškovės vairavimo instruktorius), T. G. (vyresniojo sūnaus) ir T. L. (nepilnamečio sūnaus) parodymais.

Atsakovo teigimu, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji jam buvo neištikima su instruktoriumi D. D., be to, ieškovė pati nugirdydavo atsakovą, kartu pati vartodavo alkoholį. Atsakovo teigimu jis remdavo ieškovę ir jos vaikus, už vyresnįjį ieškovės vaiką paskolą sumokėjo. Atsakovo teigimu D. D. jis pirmą kartą pamatė teismo posėdžio metu, jo nepažįsta. Savo paaiškinimus grindžia liudytojų I. D. (D. D. sutuoktinės), J. N. (D. D. dukros) ir J. M. (savo motinos) parodymais.

Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų A. K., T. G., T. L. ir J. M. parodymų matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2013 m. lapkričio 23 d., kai tą dieną atsakovas išsikraustė iš ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimo gyvenamo namo (duomenys neskelbtini). Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad atsakovas nepagarbiai ir grubiai elgėsi su ieškove, nuolat vartodavo alkoholį. Kad atsakovas fiziškai smurtavo prieš ieškovę ar jos vaikus teismas neturi duomenų. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad atsakovas santuokos su ja metu ieškovei buvo neištikimas, tačiau remiantis ieškovės nuosekliais paaiškinimais, liudytojų A. K., T. G. ir T. L. parodymais, nustatyta, kad atsakovas po santuokos sudarymo su ieškove nevengdavo telefonu bendrauti su kitomis moterimis, nepaisydamas, kad tai ieškovę, kuri yra pakankamai pavydi, žemina ir žeidžia, taip pažeisdamas sutuoktinio pagarbos ir lojalumo kitam sutuoktiniui principus (CPK 185 str.). Be to, atsakovas iš esmės neginčijo, kad jis yra kaltas dėl santuokos iširimo, norėjo santuoką nutraukti bendru sutikimu.

Reikia pastebėti, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-398/2013). Asmeninės sutuoktinių neturtinės teisės, t. y. pareigos būti ištikimiems, remti vienas kitą, elgtis pagarbiai ir lojaliai vienas kito atžvilgiu bei kitos pareigos sutuoktiniams išlieka nuo santuokos sudarymo iki santuokos nutraukimo. Todėl nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad sutuoktiniams faktiškai nustojus gyventi kartu jie turi teisę gyventi nepaisydami įsipareigojimų būti ištikimi vienas kitam. Ieškovė iš esmės neginčijo, kad nuo 2013-11-23 ji nevengė artimai bendrauti su D. D., atsižvelgiant į šio liudytojo, taip pat kitų liudytojų – T. G., T. L., I. D. ir J. N. parodymus, teismo vertinimu ieškovė su šiuo asmeniu galėjo turėti intymių santykių, todėl ieškovė taip pat kalta dėl santuokos iširimo (CPK 185 str.).

Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-516/2004, 2004-10-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-513/2004, kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo negu kad jų nebuvo.

Įvertinus šalių paaiškinimus akivaizdu, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų, kad išsaugoti šeimą, nebandė derintis vienas prie kito poreikių ir lūkesčių, santuoka iširo dėl abipusio nesusikalbėjimo, nepagarbos ir nelojalumo vienas kitam, jų šeimos išsaugoti nėra galimybės. Įvertinęs tai, be to, liudytojų parodymus teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d., CPK 178, 185 str.). Nesant ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė Linkevičienė, atsakovui paliktina santuokinė pavardė Mažonavičius (CK 3.69 str.).

Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio (3 b.l.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pagrindinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, buvo patenkintas iš dalies ir santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, laikytina, kad jos reikalavimas patenkintas 50 proc., todėl pusė jo už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio lieka valstybei, pusė šio mokesčio ieškovei priteistina iš atsakovo.

Iki bylos išnagrinėjimo šalys nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie jų šioje byloje turėtas atstovavimo išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nėra spręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

Valstybės biudžetui 5,46 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš šalių nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 385 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti R. M. (ikisantuokinė pavardė L.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2013 m. balandžio 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę L., atsakovui palikti santuokinę pavardę M.

Priteisti iš atsakovo S. M. ieškovės R. M. naudai 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.