- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-368-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00122-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- R. A.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1384-650/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. A. 1658,76 Eur negrąžintą kreditą, 135,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. gruodžio 29 d., 24,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1658,76 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. rugsėjo 22 d., 815,33 Eur tarpininkavimo mokestį, 0,62 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. gruodžio 29 d., 24,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1658,76 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. rugsėjo 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 59,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal ieškovės tarpusavio skolinimosi platformos operatorės AB „NEO Finance“ ir atsakovo R. A. 2020 m. kovo 19 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), ieškovė suteikė atsakovui 1800,00 Eur vartojimo kreditą 42 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 877,50 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 24,00 proc.), 265,06 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023 m. rugsėjo 22 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis ieškovei turėjo būti grąžintas Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nesilaikė sutarties sąlygų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 19 straipsnio bei Sutarties 8.4. punktu, ieškovė, 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu, nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Atsakovas skolos nesumokėjo ir liko skolingas ieškovei 1658,76 Eur negrąžintą vartojimo kreditą.
3. Atsakovas vengė vykdyti prievoles ieškovei ir toliau naudojasi vartojimo kredito lėšomis, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo mokėjimo palūkanas iki visiško kredito grąžinimo. Pagal Sutartį iš atsakovo turi būti priteistos 135,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo, t. y. 2020 m. gruodžio 29 d., ir 24,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1658,76 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. gruodžio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. rugsėjo 22 d.
4. Vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 907,24 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 642,18 Eur, suma su nuolaida yra 265,06 Eur. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma. Tarpininkavimo mokestis nagrinėjamu atveju yra 815,33 Eur.
5. Atsakovui pažeidus Sutarties sąlygas, ieškovė, pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktą, įgijo teisę reikalauti kompensuojamąsias palūkanas, todėl pagal Sutartį iš atsakovo prašė priteisti 0,62 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 23 d., iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 29 d., bei 24,00 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1658,76 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. rugsėjo 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo R. A. 1658,76 Eur negrąžintą kreditą, 135,63 Eur palūkanas, 815,33 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2609,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. sausio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 259,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas R. A. 2020 m. kovo 19 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1800,00 Eur vartojimo kreditas 42 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 877,50 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 24,00 proc.), 265,06 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023 m. rugsėjo 22 d. Atsakovas nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl 2020 m. gruodžio 29 d. ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Nutraukus sutartį atsakovas liko skolingas ieškovei 1658,76 Eur negrąžintą vartojimo kreditą.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. rugsėjo 22 d. Sutartį nutraukus 2020 m. gruodžio 29 d. ieškovė paskaičiavo mokėtinas 135,63 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, taip pat atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį. Sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 135,63 Eur mokėjimo palūkanų, 815,33 Eur tarpininkavimo mokesčių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
9. Teismas atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2018 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018, 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018 suformuotą teismų praktiką, į tai, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali, ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįsto ir tikėtino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 24,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 1658,76 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. rugsėjo 22 d., atmetė.
10. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 0,62 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo – 2020 m. rugpjūčio 23 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. gruodžio 29 d. pažymėjo, kad šis palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį – nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Įvertinęs tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, teismas sprendė, kad sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis), o tokiu atveju taikomos nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (CK 1.80 straipsnis) ir ieškinį šioje dalyje atmetė.
11. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje esantį išaiškinimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, kuriuose išaiškinta, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo, sprendė, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 161,50 Eur (1658,76 Eur + 135,63 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Teismas įvertinęs tai, kad ieškovė 24,00 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. rugsėjo 22 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, konstatavo, kad teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 161,50 Eur sumą, šią sąlygą pripažino nesąžininga ir negaliojančia, ir minėtą ieškovės reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Apeliaciniu skundu apeliantė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimą už akių dalyse: 1) dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo R. A. 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1658,76 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. rugsėjo 22 d.; kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimą už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo R. A. 75,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
12.1. Apeliantė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, be kita ko, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai.
12.2. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo visa mokama palūkanų suma. Šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. rugsėjo 22 d., todėl apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 22 d.
12.3. Nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad ieškovės ieškinyje reikalaujamų priteisti negautų pajamų (nuostolių) dydis nėra realus, ir nurodo, kad vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, apeliantės reikalavimas priteisti 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 1658,76 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. rugsėjo 22 d., turėjo būti tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal apeliantės AB „NEO Finance“ ir atsakovas R. A. 2020 m. kovo 19 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo suteiktas 1800 Eur kreditas. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo per 42 mėnesių terminą grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (kurią sudaro 877,50 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma 24 procentų) ir 265,06 Eur tarpininkavimo mokestis) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2023 m. rugsėjo 22 d.
16. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas ieškovei 1658,76 Eur negrąžintą vartojimo kreditą. Ieškovė 2020 m. lapkričio 23 d. raginimu, paragino atsakovą sumokėti įsiskolinimą. Kreditorė 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovui siųstu išankstiniu pranešimu, nuo 2020 m. gruodžio 29 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
17. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ji yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, todėl, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, apeliantė patiria nuostolius.
19. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis).
20. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
21. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki Sutarties pabaigos, sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.
22. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu Sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas įvertinęs apeliantės skundo argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.
23. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
24. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. gruodžio 29 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
25. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
26. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
29. Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (24 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2023 m. rugsėjo 22 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį.
30. Teismas pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
31. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 24 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos – 1658,76 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
32. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
33. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 135,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki kredito sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. gruodžio 29 d.; 2) 24 procentų mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1658,76 Eur nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. rugsėjo 29 d. (sutarties nutraukimo data) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 22 d.).
34. Byloje nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo 2020 m. gruodžio 29 d. atsakovas nebuvo sumokėjęs 135,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė. Kaip jau minėta, sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų 877,50 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
35. Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 22 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 24 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 22 d. – 1561,81 Eur; 2021 m. sausio 22 d. – 1529,30 Eur; 2021 m. vasario 22 d. – 1496,13 Eur; 2021 m. kovo 22 d. – 1462,30 Eur; 2021 m. balandžio 22 d. – 1427,79 Eur; 2021 m. gegužės 22 d. – 1392,59 Eur; 2021 m. birželio 22 d. – 1356,69 Eur; 2021 m. liepos 22 d. – 1320,07 Eur; 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 1282,72 Eur; 2021 m. rugsėjo 22 d. – 1244,62 Eur; 2021 m. spalio 22 d. – 1205,76 Eur; 2021 m. lapkričio 22 d. – 1166,12 Eur; 2021 m. gruodžio 21 d. – 1125,69 Eur; 2022 m. sausio 22 d. – 1084,45 Eur; 2022 m. vasario 22 d. – 1042,39 Eur; 2022 m. kovo 22 d. – 999,49 Eur; 2022 m. balandžio 22 d. – 955,73 Eur; 2022 m. gegužės 22 d. – 911,09 Eur; 2022 m. birželio 22 d. – 865,56 Eur; 2022 m. liepos 22 d. – 819,12 Eur; 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 771,75 Eur; 2022 m. rugsėjo 22 d. – 723,43 Eur; 2022 m. spalio 22 d. – 674,15 Eur; 2022 m. lapkričio 22 d. – 623,88 Eur; 2022 m. gruodžio 22 d. – 572,61 Eur; 2023 m. sausio 1 d. – 520,31 Eur; 2023 m. vasario 22 d. – 466,97 Eur; 2023 m. kovo 22 d. – 412,56 Eur; 2023 m. balandžio 22 d. – 357,06 Eur; 2023 m. gegužės 22 d. – 300,45 Eur; 2023 m. birželio 22 d. – 242,71 Eur; 2023 m. liepos 22 d. – 183,81 Eur; 2023 m. rugpjūčio 22 d. – 123,74 Eur; 2023 m. rugsėjo 22 d. – 62,42 Eur).
36. Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 24 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nurodyto šios nutarties 35 punkte.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
39. Pirmosios instancijos teismas priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 275 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 žyminis mokestis ir 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliantės patirtų išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.9. punkte nustatyto dydžio. Taip pat teismas atsižvelgia į skundo esmę, keliamus teisinius klausimus, į procesinio dokumento turinio visumą, taip pat į tai, kas pasisakyta ir sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas priteisti visa apimtimi. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliantei iš atsakovo iš viso priteistinos 275 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1658,76 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 76 centų) negrąžintą kreditą; 135,63 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų 63 centų) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. gruodžio 29 d.; 815,33 Eur (aštuonių šimtų penkiolikos eurų 33 centų) tarpininkavimo mokestį; 24 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. gruodžio 29 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. rugsėjo 22 d., nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 22 d. – 1561,81 Eur; 2021 m. sausio 22 d. – 1529,30 Eur; 2021 m. vasario 22 d. – 1496,13 Eur; 2021 m. kovo 22 d. – 1462,30 Eur; 2021 m. balandžio 22 d. – 1427,79 Eur; 2021 m. gegužės 22 d. – 1392,59 Eur; 2021 m. birželio 22 d. – 1356,69 Eur; 2021 m. liepos 22 d. – 1320,07 Eur; 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 1282,72 Eur; 2021 m. rugsėjo 22 d. – 1244,62 Eur; 2021 m. spalio 22 d. – 1205,76 Eur; 2021 m. lapkričio 22 d. – 1166,12 Eur; 2021 m. gruodžio 21 d. – 1125,69 Eur; 2022 m. sausio 22 d. – 1084,45 Eur; 2022 m. vasario 22 d. – 1042,39 Eur; 2022 m. kovo 22 d. – 999,49 Eur; 2022 m. balandžio 22 d. – 955,73 Eur; 2022 m. gegužės 22 d. – 911,09 Eur; 2022 m. birželio 22 d. – 865,56 Eur; 2022 m. liepos 22 d. – 819,12 Eur; 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 771,75 Eur; 2022 m. rugsėjo 22 d. – 723,43 Eur; 2022 m. spalio 22 d. – 674,15 Eur; 2022 m. lapkričio 22 d. – 623,88 Eur; 2022 m. gruodžio 22 d. – 572,61 Eur; 2023 m. sausio 1 d. – 520,31 Eur; 2023 m. vasario 22 d. – 466,97 Eur; 2023 m. kovo 22 d. – 412,56 Eur; 2023 m. balandžio 22 d. – 357,06 Eur; 2023 m. gegužės 22 d. – 300,45 Eur; 2023 m. birželio 22 d. – 242,71 Eur; 2023 m. liepos 22 d. – 183,81 Eur; 2023 m. rugpjūčio 22 d. – 123,74 Eur; 2023 m. rugsėjo 22 d. – 62,42 Eur); 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2609,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. sausio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 259,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.