Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Nemuno būstas“, veikdama pagal 2003 m. rugpjūčio 20 d. Sutartį Nr. 37 ir 2008 m. rugpjūčio 20 d. Susitarimą su Kauno miesto savivaldybės administracija dėl 2003 m. rugpjūčio 20 d. Sutarties Nr. 37 pakeitimo, teikia administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini).. Butas Nr. 425 nuosavybės teise priklausė K. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Apyvartos žiniaraščių duomenimis, palikėjas K. Š. nuo 2004 m. sausio 1 d. nemokėjo pareiškėjai už teikiamas paslaugas ir iki mirties dienos susidarė 504,94 Eur skola. 2011 m. spalio 7 d. raštas Nr. 11-281 patvirtina apie pareiškėjos sužinojimą apie skolininko mirtį (2011 m. gegužės 16 d.). Pareiškėja kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl paveldėtojo duomenų. 2015 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja patikrino duomenis Nekilnojamojo turto registre ir nustatė, kad palikėjo turtą 2013 m. birželio 11 d. priėmė Valstybė. 2015 m. spalio 16 d. pareiškėja kreipėsi į paveldėtoją dėl skolos už palikėjo turtui suteiktas paslaugas padengimo. 2015 m. lapkričio 10 d. raštu VMI informavo, jog „dėl skolos apmokėjimo už paslaugas, teiktas Butui iki buvusio savininko K. Š. mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini)., VMI prie FM apsispręs gavusi įrodymus, kad nebuvo praleistas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str.) arba įsiteisėjusią teismo nutartį dėl termino pareikšti kreditorinius reikalavimus pratęsimo“. 2016 m. liepos 4 d. pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.

CK 5.63 straipsnio 1 dalis nustato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nustatęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas tokį prašymą išnagrinėja, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti.

Byloje nustatyta, kad K. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikė administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, už kurias nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 28 d. susidarė 704,05 Eur įsiskolinimas. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja dešimties metų laikotarpiu, t.y. nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2014 m. kovo 28 d. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti susidariusio įsiskolinimo priežastis. Pareiškėja nurodo, kad bendrovė yra didelė įmonė, kuri teikia administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas plačiam paslaugos gavėjų ratui ir paslaugos gavėjų, kurie nemoka už pareiškėjo suteiktas paslaugas, yra nemaža dalis, todėl kiekvienu atveju jų duomenų paieška Gyventojų registro tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pripažintina netikslinga ir neatitinka protingumo reikalavimų. Be to, tokia informacija įmonei teikiama atlygintinai ir periodinis tokių duomenų tikrinimas padidintų teikiamų paslaugų kainą ir pareiškėja dėl didelio darbo krūvio yra fiziškai nepajėgi patikrinti visų vartotojų.

Teismo nuomone, duomenys neprivalo būti tikrinami visų aptarnaujamų asmenų atžvilgiu, tačiau tokie veiksmai yra būtini, jei asmuo neapmoka už suteiktas paslaugas. Pareiškėja, bent jau periodiškai netikrino ir nekontroliavo, kaip turto savininkas vykdo sutartinius įsipareigojimus. Pareiškėjos pasyvus pareiškėjos elgesys priklausė nuo jos pačios valios ir galėjo būti kontroliuojamas. Pareiškėjos įmonės veiklos organizavimas, išieškant skolas už suteiktas paslaugas, yra išimtinai nuo juridinio asmens valdymo organų sprendimų priklausantys veiksmai. Pareiškėja priešingai - buvo neaktyvi, nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių, siekdama valdyti informaciją apie skolininką, todėl tai negali būti laikoma objektyviomis priežastimis (pvz. duomenų bazes aptarnaujančios įrangos gedimai, dėl ko nebuvo galimybės gauti reikalingus duomenis, ir pan.), sutrukdžiusiomis pareiškėjai pasinaudoti jai įstatymų suteikta teise, ginant savo galimai pažeistus interesus.

Kartu pabrėžtina, kad pareiškėja UAB „Nemuno būstas“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, ne vienus metus užsiimantis administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimu vartotojams ir turintis reikiamų įgūdžių šioje verslo srityje, todėl privalo žinoti visas savo teises ir pareigas, elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepiktnaudžiauti savo teisėmis bei sąžiningai ir laiku rinkti visus savo veiklai vykdyti būtinus duomenis. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja nuo 2011 m. spalio 7 d., kuomet jau žinodama apie K. Š. mirties faktą kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją raštu Nr. 11-281 „Dėl informacijos pateikimo“, ketverius metus nesiėmė jokių veiksmų, siekdama apginti savo interesus. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja tik 2015 m. rugsėjo 25 d. patikrino duomenis Nekilnojamojo turto registre ir nustatė, kad palikėjo turtą 2013 m. birželio 11 d. priėmė Valstybė, o tuomet 2015 m. spalio 16 d. raštu kreipėsi į paveldėtoją dėl skolos už palikėjo turtui suteiktas paslaugas padengimo. Ir tik po ketverių metų ir daugiau nei aštuonių mėnesių, 2016 m. liepos 4 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti po palikėjo mirties atnaujinimo. Pareiškėja nurodė, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma netenka reikšmės tuo atveju kai palikimą priima valstybė, nes ji negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą ir atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės.

Nors Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog valstybė negali pasirinkti palikimo priėmimo būdo ir negali atsisakyti jo priimti, todėl CK 5.63 straipsnio norma netenka reikšmės tuo atveju, kai palikimą priima valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012 ir kt.), tačiau, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų tikslus kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apie skolininko mirties faktą pareiškėjai buvo žinoma 2011 m. spalio mėn., tačiau pareiškėja beveik penkerius metus neatliko jokių veiksmų, kad įgyvendintų CK 5.63 straipsnyje numatytą teisę. Tik daugiau kaip po penkerių metų pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja turi pakankamai reikiamų įgūdžių paslaugų teikimo srityje, todėl jai taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, dėl to pareiškėjos nepakankami aktyvumas ir operatyvumas, rodo pareiškėjos pasyvumą, nerūpestingumą, ir negali būti pripažįstama objektyviai pateisinamu elgesiu.

CK 1.117 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus, išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga ir naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti.

Kadangi palikėjas mirė 2011 m. gegužės 16 d., trijų metų naikinamasis terminas kreditoriniam reikalavimui palikėjo įpėdiniams pareikšti suėjo 2014 m. gegužės 16 d., todėl terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti negali būti atnaujinamas, o pareiškimas negali būti patenkintas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.