Alytaus apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovei L. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Solotransa“ vairuotoju, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2016 m. rugpjūčio 18 d. 10.47 val. Prienų r. sav., kelio Kaunas – Prienai – Alytus 27,70 kilometre vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilių girtumas), važiuodamas atbulas įvažiavo į šalikelės griovį ir įklimpo.

K. K. teismo posėdžio metu pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. vakare buvo pas draugą K. G., gėrė degtinę, o 2016 m. rugpjūčio 18 d. ryte – alaus. Tą rytą savo automobilį davė K. G., kuris išvažiavo kaimo keliuku pasitikti iš parduotuvės grįžtančios sugyventinės. Po kurio laiko paskambino ir pasakė, kad užklimpo. Jis nuėjo pažiūrėti, G. su sugyventine I. buvo užbuksavę. Privažiavo policija, klausė kieno automobilis, pasakė, kad jo. K. pasakė, kad draugas E. vairavo. Tačiau vairavo K. G., kai užklimpo. Jam atėjus K. liepė sakyti, kad E. vairavo, nors ten jo nebuvo. Dėl alkoholio kiekio negali nieko paaiškinti, dėl teisių ir rankinės, kuri kaip pareigūnas sakė, buvo griovyje, nežino. Nebuvo įvykio, jis nevažiavo, nevairavo.

Liudytojas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato patrulių būrio vyriausiasis patrulis R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. ryte radijo ryšiu iš bendro pagalbos centro gavo pranešimą, kad kelyje Kaunas-Prienai-Alytus nuo kelio nuvažiavęs automobilis, gali būti neblaivus vairuotojas. Į vietą nuvyko vienas. Už Ašmintos sankryžos pastebėjo įklimpusį automobilį, gale sėdėjo moteris, priekyje keleivio pusėje sėdėjo vyras, o K. K. stovėjo ir kalbėjo telefonu. Jis paklausė, kieno automobilis. K. pasakė, kad nežino, kieno automobilis, taip pat pasakė, kad nevairavo, pateikė tapatybės kortelę, nors jo piniginėje matė esant ir vairuotojo pažymėjimą. Jis pagal valstybinį numerį paprašė Alytaus vyriausiojo policijos komisariato nustatyti, kam priklauso automobilis. Tuomet K. teigė, kad vairavo E.. Einant link mašinos, K. bandė pasišalinti, sakė, kad jis atėjo, nes jam paskambino pagalbos paprašyti. K. jis nurodė, kad nepasišalintų, nes reikia išsiaiškinti, kas vairavo automobilį, įvykio aplinkybes. Per radijo ryšį išsikvietė kitą ekipažą. Kai bendravo policijos tarnybiniam automobilyje, atėjo kitas vyras. Atsisėdo į priekį, jie garsiai tarėsi, kas vairavo. G. pradėjo teigti, kad jis vairavo. Atvažiavus ekipažui pradėjo žiūrėti, kur rakteliai. Atvykęs į įvykio vietą K. turėjo rankinę, o po to pastebėjo, kad jos jau neturi. Tada pamatė rankinę įmestą į griovį. Ten dar buvo išjungti mobilūs telefonai, tačiau vairuotojo pažymėjimo nebuvo. K. vairuotojo pažymėjimas buvo rastas pas keleivį, turbūt dėl to perdavė, kad nebūtų atimtas pažymėjimas. Pasikvietė kartu su jais buvusią moterį, kuri nurodė, kad prieš įvažiuojant į griovį, automobilį vairavo K.. Moteris įpūtė virš 3 promilių. Automobilio bagažinėje rado televizorių ir šaldytus produktus. Po to jis K. sakė, kad važiuoja pas tariamą vairuotoją, bet K. nurodė negyvenamą namą. Ieškojo kur jis gyvena, pasiklausę pas žmones, nuvažiavo pas tą tariamą vairuotoją E.. Įėjo, pastebėjo, kad ten išmėtyti laidai, nėra televizoriaus, stovėjo du šaldytuvai, todėl vėl grįžo prie mašinos, iškvietė tralą. Moteris teigė, kad iš E. pavogė daiktus ir vežė parduoti. Tada jis važiavo aiškintis, ar pavogę, ar E. galėjo vairuoti. Kažkoks žmogus paaiškino, kad laukuose kitam automobilyje įklimpęs E.. Jis smarkiai neįgalus ir nevaldo visiškai kojų. Jie jį už pažastų nešė iki tarnybinio automobilio, nuvežė į namus. Jis teigė, kad nevairavo automobilio. Jam taip pat buvo nustatytas neblaivumas. Iš vaizdo medžiagos yra girdėti, kad vairavo K.. Dėl maisto produktų K. su G. nieko neaiškino. Nežino, kur buvo E. tuo metu, kai iš jo namų buvo išnešta daug užšaldytų produktų. Du šaldytuvai jo namuose buvo.

Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad dienos neatsimena, galėjo būti rugpjūčio 18 d., iš vakaro buvo gėręs. Sugyventinė I. V. K. prašė, kad pavežtų į parduotuvę. K. sakė, kad nevažiuos, sakė, kad iki pagrindinio kelio pavežtų jis. Apsižodžiavo su K.. Sugyventinė buvo išgėrusi ir išėjo. Jis miegojo, K. pasakė, kad skambino I., prašė parvežti. Sakė, kad jis nevažiuos, sakė iki pagrindinio kelio nuvažiuoti jam. Važiavo su K. Opeliu. Automobilis stovėjo kieme, o rakteliai buvo ar ant stalo, ar mašinoje, neprisimena. Pagiriotas išvažiavo parvežti V. ir sukosi su automobiliu ant kelio, nes į pagrindinį nenorėjo važiuoti. Sukosi, kad palauktų V.. Ji paskambino, kad stabdo mašinas prie stotelės. Rakteliai turėjo būti likę spynelėje kai užklimpo, gal į kišenę įsidėjo, nežino. I. grįžo su dėžute, parsinešė alaus ir vyno. Jis iš karto išgėrė pusę butelio vyno, todėl pasigėrė. Iš vakaro buvo vartojęs alkoholio. Prie automobilio gėrė dviese. Neprisimena, ar jis, ar ji iš jos telefono paskambino K.. Atėjo K., pasakė, kad reikia skambinti draugams, reikia ieškoti blaivaus vairuotojo, kad ištrauktų automobilį. Gėrė prie mašinos. Ir K. vartojo alkoholį. Kai atėjo K., I. jau buvo atėjusi. Jis su automobiliu atvažiavo iš savo namų. Per naktį automobilis stovėjo pas jį kieme. Ne iš vakaro atvažiavo K., gal rugpjūčio 17 d. atvažiavo, gal 16 d., nežino. Neatsimena, ką nurodė pareigūnams. Su V. pradėjo gerti, o girtas neatsimena nieko. Neatsimena, iš kur automobilyje atsirado televizorius ir šaldyti produktai. Pas „A.“ gėrė iš vakaro, sakė, kad neliks skolingas. Buvo paimti produktai matyt iš „A.“ šaldiklio. Negali paaiškinti, kas sudėjo produktus į automobilį. Iš vakaro kažkas sudėjo tuos daiktus į automobilį. Neatsimena, ar K. bandė išvairuoti automobilio. Jie nesibarė. Negali pasakyti, ar jam K. perdavė vairuotojo pažymėjimą, ar jis pats paėmė. Kelnių kišenėje buvo įsidėjęs asmens kortelę. Gal jis teises paėmė nuo sėdynės, ar nuo panelės, pareigūnas sakė, kad pas jį rado. Jį prikėlė daboklėje ir atsivedė į kabinetą. Jam buvo bloga, norėjo, kad greičiau paleistų. Jį pradėjo kolioti ir sakė, arba pasirašau, arba veža į Alytų. Pareigūnas sakė, kad važiuos į Alytų per mišką, jei neprisipažins. Nežino, ką pasirašė. Net pareigūnų neatsimintų, kurie buvo prie mašinos.

Liudytoja I. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad rugpjūčio 18 d. buvo pas save namuose. Buvo K. K. ir G.. K. buvo iš vakaro jų namuose, iš vakaro jis gėrė alkoholinius gėrimus. Ji norėjo, kad ją pavežtų iki parduotuvės, tačiau jie nevežė. Prieš eidama į parduotuvę išgėrė litrą stipraus alaus. Iki parduotuvės apie 3 km. Ji nuėjo į parduotuvę, nusipirko vyno, alaus, ko reikėjo. Neturėjo krepšio, tai sudėjo jai į dėžę. Atsisėdusi stotelėje skambino K., kad atvažiuotų, jis nevažiavo, sakė K. paprašys. Susistabdė automobilį, ją pavežė iki Pabališkių stotelės. Išlipo, pamatė K. mašiną ir K. stovintį prie mašinos, mašina buvo pasvirusi, ją reikėjo pastumti. Jis sakė, kad užklimpo. Kai ji atėjo, K. sakė duoti ką nupirko. Jis paėmė vyno ir išgėrė beveik visą butelį ir alaus. Ji irgi vyną ir alų gėrė, apsvaigo. Skambino ji K. iš savo telefono ir paskui K. skambino, gal iš savo telefono. Negali paaiškinti, kodėl abu skambino. Prisigėrė laukdami pagalbos. K. atėjo už kokio pusvalandžio. K. bandė išvažiuoti, jie stumtelėjo. Jie neturėjo pažįstamų, kad ištrauktų. K. skambino kažkam. Kai atvyko pareigūnas, jie gėrė, buvo arba mašinoje, arba prie mašinos. Prisimena pareigūną, o daugiau nieko neatsimena, tik prabudo lovoje, jų nebuvo. Ji sakė, kad iki jų kelio atvažiuotų. K. sakė, kad nevažiuos, o pasakys K., kad atvažiuotų. Kai ji išėjo, namuose K. gulėjo, o su K. apsipyko ir greitai išėjo. Iš ryto niekas niekur nevažiavo. E. A. tą dieną nematė. Ji jo iš viso nematė, o jie kažką apie jį kalbėjo. Neatsimena, ar buvo automobilyje televizorius ir mėsa, neatsimena, kas buvo. Ji į mašiną nelindo, gėrė prie mašinos. Daugiau nieko neatsimena. Po įvykio ji išėjo namo, jie pasiliko su pareigūnais ir apie pietus grįžo G.. K. pirmas grįžo, o G. – vėliau.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovė L. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad išklausius proceso dalyvius, matosi daug neatitikimų detalėse. K. melavo teigdamas, kam priklausė automobilis, nurodė kažkokį E., kad tas vairavo. Jis klaidino pareigūnus. K. teigia, kad buvo blaivus G., o G. priešingai teigia, kad iš vakaro kartu gėrė. Prašo įvertinti vaizdo ir garso įraše užfiksuotą informaciją. Liudytojai klaidina teismą. Prašo K. K. skirti nuobaudą ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPK-448-478/2016).

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilių) arba sunkus (nuo 2,51 promilių ir daugiau) neblaivumo laipsnis. Taigi, asmens veikai pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti reikia nustatyti, kad jis: 1) vairavo automobilį ir 2) vairavo, būdamas neblaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.2AT-62-696/2016).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. K. savo kaltės, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažeidimą, nepripažįsta, ją neigia, tačiau jo padarytą pažeidimą įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas, kad jis 2016 m. rugpjūčio 18 d. 10.47 val. Prienų r. sav., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 27,70 kilometre vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilių girtumas), važiuodamas atbulas įvažiavo į šalikelės griovį ir įklimpo; asmens blaivumo testas (b. l. 3), kuriuo K. K. 2016 m. rugpjūčio 18 d.12.23 val. nustatytas 1,67 promilių girtumas; alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 7); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kuriuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. 12.30 val. K. K. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo; fotonuotraukos (b. l. 10-12), kuriose aiškiai matyti nuo kelio galine automobilio dalimi į griovį įvažiavęs automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Administracinių teisės pažeidimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 15-25) iš kurio matyti, kad K. K. eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. 2016 m. rugpjūčio 18 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių vyriausiojo patrulio R. D. tarnybiniame pranešime (b. l. 13-14) nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. jis dirbo nustatytuose maršrutuose. Apie 10.50 val. gavo pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur yra nuo kelio nuvažiavęs automobilis, vairuotojas ir keleiviai galimai neblaivūs. Nuvykus į minėtą vietą, kelio Kaunas-Prienai-Alytus 27,7-ajame kilometre rado automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris galine dalimi buvo nuvažiavęs nuo kelio ir įklimpęs. Prie automobilio stovėjo, kaip vėliau paaiškėjo K. K., vairuotojo durys buvo atidarytos, keleivio vietoje sėdėjo vyriškis, o gale – moteris. Visi trys asmenys buvo neblaivūs. Paklausus, kas vairavo automobilį K. iš pradžių pasakyti negalėjo, nes jis nežino, kam priklauso automobilis. K. buvo pakviestas į tarnybinį automobilį ir paprašytas pateikti asmens dokumentą. Kai jis iš piniginės ėmė tapatybės kortelę, matė, kad jis turi ir vairuotojo pažymėjimą. Pagal automobilio valstybinį numarį buvo nustatyta, kad jis priklauso K. K.. Po to jis pradėjo teigti, kad automobilį perdavė pažįstamam E., kurio pavardės nežino, jis įvažiavo į griovį ir pasišalino, tada K. atėjo per laukus atėjo pasiimti automobilio, nes gyvena gretimame kaime. Priekinėje automobilio sėdynėje sėdėjo K. G.. Paklaustas, kas vairavo automobilį, jis pasakyti negalėjo. Tada prie jo priėjo K. K. ir pradėjo jam sakyti, kad automobilį vairavo E., tačiau kelis kartus jis klausė pas K. vairuotojo vardo. Bendraujant su G., K. bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Jis paprašė jį sėsti į tarnybinį automobilį, tačiau jis nevykdė šio teisėto reikalavimo, todėl radijo ryšiu buvo iškviestas pastiprinimas. Po 15 minučių atvažiavo kitas ekipažas. Tada jis pažiūrėjo automobilį, tačiau užvedimo spynelėje raktelių nebuvo. Patikrinus K. kišenes, raktelių nerado. Paprašė K. parodyti rankinę, kurią buvo pasikabinęs per patį, tačiau rankinės jis jau neturėjo. Ją rado gulinčią pakelės griovyje, netoli tos vietos, kur buvo K.. Apžiūrėjus rankinę raktų joje nebebuvo. Taip pat nebuvo ir vairuotojo pažymėjimo. Jį rado pas G., nes K. slapta perdavė. Automobilio raktelius rado priekinių keleivio durų daiktų dėžėje. Abu vyriškiai ir toliau teigė, kad automobilį vairavo E. ir po nuvažiavimo nuo kelio jis pasišalino. Į tarnybinį automobilį pasikvietus gale sėdėjusią I. V. ji paaiškino, kad prieš įvažiuojant į griovį automobilį vairavo K. K., tačiau raštiškai tai parašyti atsisakė. G. rašyti pasiaiškinimą taip pat atsisakė. Visiems trims asmenims buvo nustatyti girtumai. Jie su K. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena minėtas E.. Nuvykus minėtu adresu pas E., namuose nieko nebuvo. K. ir G. buvo pristatyti į komisariatą aplinkybėms išsiaiškinti. Dar kartą nuvykus į minėtą kaimą, netoli jų namų stovinčiame automobilyje rado ieškomą E. A.. Jis paaiškino, kad nevairavo jokio automobilio, kadangi yra neįgalus ir sunkiai valdo kojas. Jam nustatytas 2,43 promilių girtumas. Rašyti pasiaiškinimą jis atsisakė.

Teismo posėdyje policijos pareigūnas R. D. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, nuosekliai ir analogiškai jas paaiškino, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti pareigūno tarnybiniame pranešime ir teismo posėdyje patvirtintomis įvykio aplinkybėmis, nes jo paaiškinimai nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi. Byloje nėra duomenų, kad jis turėtų suinteresuotumą melagingai apkaltinti K. K. padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Pareigūną bandė suklaidinti pats K. K. nurodydamas, kad nežino, kieno automobilis yra į griovį nuvažiavęs. Teigė, kad jį vairavo E. A., nors pareigūno buvo nustatyta, kad jis yra neįgalus asmuo ir sunkiai valdo kojas, nurodė, kad nevairavo jokio automobilio. Tuo tarpu K. K. įvykio aplinkybių skirtingas ir prieštaringas aiškinimas, prieštaraujantis nustatytoms faktinėms aplinkybėms, duoda teismui pagrindą abejoti jo nuoširdumu ir pagrįstai daryti išvadą, kad K. K. duoti parodymai yra melaginti, vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti atsakomybės. Pareigūnas nurodė girdėjęs, kaip prie G. priėjęs K. K. pradėjo jam sakyti, kad automobilį vairavo E., tačiau kelis kartus G. klausė pas K. vairuotojo vardo. Pažeidėjas teismo posėdyje nesugebėjo logiškai paaiškinti tokių įvykio aplinkybių, kaip jo turima rankinė pažeidimo dieną atsirado griovyje, kaip jo vairuotojo pažymėjimas atsirado pas G., nors pareigūnas jį aiškiai matė K. K. rankinėje. Be to, susipažinus su pateiktu vaizdo įrašu akivaizdu, kad iškart po įvykio būdama automobilyje, I. V. policijos pareigūnams nurodė, kad tuo metu, kai įvažiavo į griovį, jie važiavo trise – ji ir G. bei K., vairavo automobilį – K.. Prieš tai buvo namuose paleidę E., iš kurio paėmė televizorių ir šaldytus mėsos produktus, kas atitinka ir policijos pareigūno nurodytas aplinkybes, kad automobilyje buvo rasti užšaldyti mėsos produktai. Tai paneigia pažeidėjo nurodytas aplinkybes, kad tą rytą jie miegojo, niekas niekur nevažiavo, o tik G. išvažiavo parvežti sugyventinės iki pagrindinio kelio. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad sėdėdamas policijos automobilyje K. K. nusiima nuo kaklo rankinę ir apsižvalgęs numeta ją į griovį, į žolę. Teismo posėdyje jis negalėjo paaiškinti jokių aplinkybių dėl rankinės bei dėl vairuotojo pažymėjimo. Be to, vaizdo įraše matyti ir girdėti, kaip sėdėdami policijos automobilyje, K. K. su K. G. tariasi sakyti, kad automobilį vairavo E.. Būtent taip ir nurodė rašytiniame paaiškinime K. K. iškart po įvykio, kad automobilį vairavo E. (b.l. 9). Liudytoja I. V. pažeidimo dieną pareigūnui nurodė, kad prieš įvažiuojant į griovį automobilį vairavo K. K., nors teismo posėdyje aiškino, kad išlipusi iš pakeleivingos mašinos pamatė K. mašiną ir K. stovintį prie mašinos, mašina buvo pasvirusi, ją reikėjo pastumti. K. K. posėdyje nurodė, kad privažiavus pareigūnui, jis paklausė kieno mašina, atsakė, kad jo. Tačiau paties policijos pareigūno tarnybiniame pranešime apie įvykį ir teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad pažeidėjas pasakė, kad nežino kieno yra automobilis. I. V. teigė, kad K. bandė išvažiuoti iš griovio, jie stumtelėjo. K. G. nurodė, kad neatsimena, ar K. bandė išvairuoti automobilį, o pats pažeidėjas kategoriškai teigia, kad automobilio išvairuoti nebandė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. K. parodymai vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti atsakomybės, todėl jo parodymai nelaikytini patikimais ir teismas jais nesivadovauja. Tiek liudytojo K. G., tiek liudytojos I. V. parodymus teismas taip pat vertina kritiškai, atmeta kaip subjektyvius ir duotus, siekiant padėti pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės, nes jei nenuoseklūs, prieštaringi, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais daroma išvada, kad K. K. kaltas padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, todėl baustinas.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). K. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 ir 32 straipsniai). K. K. padarytas pažeidimas tyčinis, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo automobilį būdamas neblaivus, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai, ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų, dėl šių jo tyčinių veiksmų potencialiai galėjo atsirasti labai sunkios pasekmės: žūti arba būti sužaloti žmonės, sugadintas turtas ir t. t. K. K. praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, praeityje jau buvo pritaikyta administracinė nuobauda – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams. Vertinant ankstesnį pažeidėjo elgesį, šio konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, prieštaringus, nelogiškus parodymus, siekiant ne tik prevencijos, bet ir nubaudimo tikslų, pažeidėjui skirtina nuobauda 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose – bauda ir specialiosios teisės atėmimas. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatomis, transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

K. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, skirti 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.