- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- ATP-910-593/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00536-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pažeidėjas
- K. K.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. K. Prienų rajono apylinkės teismo 2016-09-23 nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 4 d. 700 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Jis nubaustas už tai, kad 2016-08-18, 10.47 val. Prienų r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo transporto priemonę O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilių girtumas), važiuodamas atbulas įvažiavo į šalikelės griovį ir įklimpo.Prienų rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad remiantis byloje ištirtais įrodymais daroma išvada, kad K. K. kaltas padaręs ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, todėl baustinas.Apeliaciniame skunde K. K. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Šalies argumentai
3.1. Skunde jis teigia, kad nuo pat pradžių nurodė, jog įvykio metu automobilio nevairavo, jį davė K. G., kuris išvažiavęs ir užklimpęs paskambino K. K., todėl jis atėjo į įvykio vietą, kur K. G. jam liepė sakyti, kad automobilį vairavo Egidijus, nors ten jo nebuvo, o vėliau K. G. pripažino, kad kai užklimpo vairavo jis. Apeliantas teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina jo kaltės, nes jis nebuvo sulaikytas vairuojantis automobilį, atvykęs į įvykio vietą policijos pareigūnas nerado jo sėdinčio prie vairo, o buvo tik prie automobilio ir kalbėjosi telefonu, pas jį nerasti automobilio užvedimo rakteliai. Skunde teigiama, kad teismas K. K. kaltę grindė tik pareigūno R. D. parodymais ir nereikšmingomis aplinkybėmis. Apeliantas neigia tą faktą, kad atvykusiam policijos pareigūnui jis pasakė, kad automobilis ne jo, nuo pareigūno nebėgo, o pareikalavus pateikė savo asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimo pateikti pareigūnas neprašė, o jo ir neturėjo, nes pastarasis buvo pas K. G. kartu su kitais mašinos dokumentais. Tuo tarpu rankinę jis pasidėjo toje vietoje, kur stovėjo, nes ji jam trukdė, jos nemetė, neslėpė. Be to, teismas neįvertino tai, kad liudytoja I. V. yra K. G. sugyventinė, kuri įvykio metu buvo visiškai girta ir siekė padėti išvengti atsakomybės savo sugyventiniui, o kad automobilį vairavo K. G., ji patvirtino teisme, nors prieš tai ji atsisakė pateikti paaiškinimus raštu. Jis teigia, kad jai davė K. G. automobilį, pastarasis atrodė blaivus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato veiklos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
K. K. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Iš K. K. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu jam inkriminuotu administracinės teisės pažeidimu, teigdamas, kad jo nepadarė, nes įvykio metu automobilio nevairavo. Tačiau tokius jo skundo argumentus paneigia byloje esatys įrodymai ir kita bylos medžiaga. Iš policijos pareigūno R. D. parodymų matyti, kad atvykus į įvykio vietą pastebėjo įklimpusį automobilį, gale sėdėjo moteris, priekyje keleivio pusėje sėdėjo vyras, o K. K. stovėjo ir kalbėjo telefonu. Jis paklausė, kieno automobilis, o K. K. pasakė, kad nežino kieno automobilis, jo nevairavo, pateikė tapatybės kortelę, nors jo piniginėje matė esant ir vairuotojo pažymėjimą. Pagal valstybinį numerį nustatė kam priklauso automobilis. Tuomet K. K. teigė, kad automobilį vairavo Egidijus. Einant link mašinos, K. K. bandė pasišalinti. Per radijo ryšį išsikvietė kitą ekipažą. Kai bendravo policijos tarnybiniame automobilyje, atėjo kitas vyras ir atsisėdo į automobilio priekinę sėdynę, jie garsiai tarėsi, kas vairavo. K. G. pradėjo teigti, kad vairavo jis. K. K. vairuotojo pažymėjimas buvo rastas pas keleivį, turbūt dėl to perdavė, kad nebūtų atimtas pažymėjimas. Pasikvietė kartu su jais buvusią moterį, kuri nurodė, kad prieš įvažiuojant į griovį, automobilį vairavo K. K.. Paaiškėjo, kad K. K. nurodytas automobilį vairavęs Egidijus, yra smarkiai neįgalus ir visiškai nevaldo kojų. Iš vaizdo medžiagos girdėti, kad automobilį vairavo K. K.. Netikėti šio liudytojo policijos pareigūno parodymais pagrindo nėra, nes tokias aplinkybes jis nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, jas patvirtino ir kiti bylos duomenys, o taip pat nenustatytas ir šio liudytojo asmenimis suinteresuotumas bylos baigtimi. Liudytoja I. V. parodė, kad K. K. atėjo už kokio pusvalandžio, jis bandė išvažiuoti, jie stumtelėjo. Prisimena pareigūną, o kitų aplinkybių dėl girtumo daugiau neatsimena.Iš aukščiau pateiktų bylos duomenų, kuriais nėra pagrindo abejoti, matyti, kad į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui K. K. nurodė, kad nežino kieno yra griovyje esantis automobilis, kad jis automobilio nevairavo, o jį vairavo Egidijus (E. A.). Tačiau pareigūnas nustatė, kad E. A. yra neįgalus asmuo ir sunkiai valdo kojas, bei jokio automobilio nevairavo. Be to, pareigūnas nurodė girdėjęs, kaip prie K. G. priėjęs K. K. jam sakė, kad automobilį vairavo Egidijus, tačiau K. G. dar keletą kartų klausė K. K. nurodyto vairuotojo vardo. Pareigūnui pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą, K. K. nurodė, kad jo neturi, nors pareigūnas jį aiškiai matė K. K. rankinėje. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti ir girdėti, kaip sėdėdami policijos automobilyje, K. K. su K. G. tariasi sakyti, kad automobilį vairavo Egidijus. Sėdėdamas policijos automobilyje K. K. nusiima nuo kaklo rankinę ir apsižvalgęs numeta ją į griovį, į žolę. Teismo posėdyje K. K. negalėjo paaiškinti jokių aplinkybių dėl rankinės bei dėl vairuotojo pažymėjimo. Be to, iš karto po įvykio būdama automobilyje, liudytoja I. V. policijos pareigūnams nurodė, kad tuo metu, kai įvažiavo į griovį, jie važiavo trise – ji, K. G. bei K. K., automobilį vairavo K. K..Įvertinus K. K. ir liudytojų R. D., K. G. bei I. V. parodymus, taip pat kitą bylos medžiagą matyti, kad K. K. nurodyta aplinkybė, jog jis įvykio metu automobilio nevairavo, yra paneigta, todėl tai vertinama kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Liudytojų K. G. bei I. V. parodymai taip pat kelia pagrįstas abejones, nes sugretinus juos su pareigūno R. D. parodymais, vaizdo įraše, darytame tarnybiniame automobilyje, užfiksuota informacija matyti, kad liudytojų K. G. bei I. V. parodymai teisme yra prieštaraujantys tiek tarpusavyje, tiek kitai bylos medžiagai. Iš paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad ankščiau išdėstyti įrodymai ir bylos duomenys patvirtina, jog įvykio metu automobilį vairavo būtent K. K., kurio pažeidimas skundžiamu nutarimu pagrįstai ir teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 126 str. 4 d. Todėl K. K. apeliacinio skundo motyvai, kad jis šio pažeidimo nepadarė, jo kaltės įrodymų byloje nėra, jo kaltė grįsta tik pareigūno R. D. parodymais ir nereikšmingomis aplinkybėmis, o jis neslėpė nei vairuotojo pažymėjimo, nei rankinės, atmetami kaip nepagrįsti.Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu ir bylą K. K. atžvilgiu nutraukti, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. K. apeliacinį skundą atmesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.