- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-116-1058/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38857-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio,
atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D. ir jos gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei (jų dalyvavimas užtikrintas vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro A. Markausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. D., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduota laiduotojo P. B. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 5 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. D. valstybės naudai nuspręsta konfiskuoti visą automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 230 EUR.
R. D. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Nepriteistos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos advokatui apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. D. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad 2025 m. lapkričio 3 d., apie 8.16 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras A. Markauskas (toliau – ir prokuroras) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti dalyje ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalimi, 72⁵ straipsniu, skirti R. D. BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. esant pagrindui, nepaskyrė R. D. prašytos skirti šioje situacijoje būtinos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje – dalyvavimo alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šis sprendimas skundžiamame nuosprendyje buvo nemotyvuotas, todėl laikytinas nepagrįstu bei neužtikrinančiu tinkamo bausmės paskirties įgyvendinimo. Atitinkamai akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, kad jas skiriant iš esmės yra siekiama tų pačių tikslų, kaip ir skiriant bausmę, kad šių priemonių taikymas yra išimtinė teismo prerogatyva, tačiau ją įgyvendindamas teismas, kaip ir priimdamas bet kurį sprendimą, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais. Taip pat teismas turi individualiai įvertinti kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Juo labiau, kad net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnis, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės arba skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos.
2.2. Nurodoma, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK redakcija su bendrosios dalies pataisomis ir papildymais, kurie įtvirtina sisteminius baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčius. Šiais pakeitimais buvo pakeistas ir BK 67 straipsnis, išplečiant baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą, jį papildant nauja priemone – dalyvavimu alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose, taip pat baudžiamasis įstatymas buvo papildytas nauju BK 72⁵ straipsniu. Tuo tarpu transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bei ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, todėl už tai nustatant baudžiamąją atsakomybę siekiama didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar yra sužalojami žmonės. Prokuroro nurodymu, prie šių tikslų įgyvendinimo gali reikšmingai prisidėti ir BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.
2.3. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju R. D., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vairavo trečiajam asmeniui priklausantį automobilį pirmadienį, judrioje miesto gatvėje ir eismo piko metu. Šios aplinkybės ženkliai padidino sunkių padarinių riziką, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka R. D. padaryta veika nesukėlė sunkių padarinių kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Be to, tokiu būdu R. D. visiškai ignoravo galimas neigiamas tokio elgesio pasekmes, elgėsi neatsakingai ir sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus, t. y. veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad vairuoti būnant neblaiviai draudžiama, žinojo, jog toks elgesys kelia pavojų, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo bei leidžia daryti išvadą, kad be kitų baudžiamojo poveikio priemonių yra pagrindas R. D. taikyti ir BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojant joje sudalyvauti per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2.4. Prokuroro vertinimu, vien tik BK 68 straipsnyje ir BK 72 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas nėra pakankamas teigiamai paveikti asmenį, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos. BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas būtų proporcingas, individualizuotas, atitinkantis R. D. padaryto nusikaltimo pobūdį ir realiai galėtų paveikti jos elgesį, taip pat būtų suderinamas su kitomis jai paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Juo labiau, kad R. D. nebuvo skirta bausmė, ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrįsta ir proporcinga pusiausvyra tarp būtinybės užtikrinti tokių teisės pažeidimų prevenciją ir papildomos BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo šiam tikslui pasiekti. Prokuroro įsitikinimu, šių visų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas būtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir nesuvaržytų R. D. teisių labiau nei būtina, būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, taip pat padėtų suvokti padarytos nusikalstamos veikos pasekmes ir tai atgrasytų ją nuo veikų darymo ateityje. Juolab, kad pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu R. D. gynėja sutiko, jog būtų paskirta prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė, kuri numatyta BK 72⁵ straipsnyje, tačiau teisiamojo posėdžio protokole tai nėra užfiksuota. Todėl R. D. turi būti paskirta prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemonė, nustatant 6 mėnesių jos įgyvendinimo terminą, jį skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, nurodydamas, kad R. D. padarytos veikos ir asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia teigti, jog įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose kartu su kitomis paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis būtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir ši poveikio priemonė nesuvaržytų R. D. teisių labiau nei būtina. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D. gynėja prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą, pažymėdama, kad prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra netikslinga, byloje nėra jokių duomenų, kad R. D. kada nors būtų vartojusi alkoholį, be to, jos sveikatos būklė yra sunki, šiuo metu ji yra (duomenys neskelbtini), įvykio dieną vairavo tik dėl to, nes jai buvo paskambinta ir pranešta dėl galimybės atlikti (duomenys neskelbtini) procedūrą, viršytas promilių skaičius nėra didelis. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D. pritarė gynėjai ir prašė baudžiamojo poveikio priemonės neskirti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro A. Markausko apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras prašo atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, kitą nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje
6. Skundžiamu nuosprendžiu R. D., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduota laiduotojo P. B. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta. Taip pat, R. D. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 5 d., bei automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 2 230 EUR, konfiskavimas. Prokuroras prašo paskirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti R. D. dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 72⁵ straipsnis), nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl šio prokuroro prašymo nepasisakė.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos teisme 2025 m. lapkričio 14 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokolu, nustatė, kad iš tiesų prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė R. D. skirti BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl šios priemonės (ne)taikymo argumentai nebuvo nurodyti. Nepaisant to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad prokuroras baigiamojoje kalboje prašydamas skirti minimą baudžiamojo poveikio priemonę tokio prašymo nemotyvavo, detalesnius argumentus išdėstė tik apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla, skundžiamu nuosprendžiu bei apeliacinio skundo turiniu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju R. D. netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje.
8. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Šios priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad tais atvejais, kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).
9. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Pažymėtina, kad BK 72⁵ straipsnyje numatytos programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, tačiau jos orientuotos į edukacines priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybių daromą žalą asmenims, suteikti jiems informaciją, paskatinti įvertinti savo būklę ir savanoriškai pradėti gydymą, stabdyti alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo vystymąsi, padėti sugrįžti į gyvenimą be psichiką veikiančių medžiagų besaikio ir žalą darančio vartojimo. Šia baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama paskatinti asmenis įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui ir taip ilgalaikėje perspektyvoje padėti sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, skaičių. Taigi, BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skirta šviesti asmenis, nukreipti juos teigiama linkme bei skatinti savarankišką problemų sprendimą.
10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jos iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu R. D. padarė tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, todėl pritartina prokuroro dėstomai pozicijai apeliaciniame skunde, kad R. D. būdama neblaivi ir sėsdama prie padidinto pavojaus šaltinio – automobilio – vairo, ignoravo galimas neigiamas tokio elgesio pasekmes, elgėsi neatsakingai ir sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Visgi, šios aplinkybės iš esmės yra tipinės kvalifikuojant tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prokuroro prašomos skirti baudžiamojo poveikio priemonės apimtyje, pirmiausia, reikia įvertinti R. D. asmenybę bei ją apibūdinančius duomenis.
11. Iš baudžiamojoje byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. D. nustatytas 1,55 promilės neblaivumas tik nežymiai viršija ribą, nuo kurios taikytina baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo duomenys patvirtina, kad R. D. anksčiau nėra teista (1 t., b. l. 91–92). Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, jog R. D. bausta vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kai pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą ir į kelio dangos būklę, dėl ko atsiradus kliūčiai kliudė kelio bortelį ir apgadino automobilį – paskirta administracinė nuobauda – bauda – sumokėta (1 t., b. l. 93–94). Šie aptarti duomenys sąlygoja išvadą, kad R. D. anksčiau nebuvo teista ar bausta administracine tvarka už vairavimą apsvaigus, nenustatyta, kad būtų padariusi nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus būdama neblaivi, taip pat nėra duomenų, jog po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo ir priimto skundžiamo nuosprendžio byloje R. D. atžvilgiu būtų pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų ar administracinių nusižengimų teisenų, susijusių su jos apsvaigimu (neblaivumu). Duomenų, kurie patvirtintų, kad R. D. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir yra nuo jų priklausoma, nepateikė ir prokuroras apeliaciniame skunde. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios R. D. nusikalstamos veikos padarymas yra nesusijęs su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomybe, t. y. tokie R. D. neteisėti veiksmai buvo vienkartinis ir labiau atsitiktinis reiškinys.
12. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, sprendžiant dėl tikslingumo skirti prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę, turi būti įvertinta ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D. sveikatos būklė. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. D. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), taikomas atitinkamas gydymas (1 t., b. l. 112–113), ruošiami dokumentai (duomenys neskelbtini) nustatymui. Taigi, akivaizdu, kad R. D. turi rimtų sveikatos problemų, yra sutelkusi dėmesį į ligos gydymą, todėl papildomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šį procesą gali tik dar labiau apsunkinti.
13. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad R. D. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir nepaskyrus prašomos baudžiamojo poveikio priemonės būtų pažeistas proporcingumo principas, būtinybė užtikrinti analogiškų nusikaltimų prevenciją. Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės savaime nesuponuoja, jog asmuo visiškai nepatiria jokių neigiamų pasekmių ar teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo. Šiuo atveju atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D., be kita ko, buvo paskirtos ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 5 d., bei automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra tiesiogiai susijusios su padaryta nusikalstama veika, atitinka tiek R. D. asmenybę, tiek jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pakankamos bei sudarys galimybę įvertinti savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Atsižvelgiant į išdėstytą, BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų perteklinis.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius bylos duomenis ir įvertinusi R. D. asmenybę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra teisingos ir pakankamos teigiamai veikti atleistąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skundžiamas yra teisėtas bei pagrįstas, netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas skiriant R. D. baudžiamojo poveikio priemones šiuo atveju nenustatytas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo
15. Vilniaus apygardos teisme dėl patirtų išlaidų gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 13 d. pirminė pažyma Nr. APD-2026- 00449, kurioje nurodoma, kad iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D. priteistina suma už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 108,33 EUR.
16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
17. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas, o antrinė teisinė pagalba R. D. buvo teikiama dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, taigi, ne jos iniciatyva. R. D. šiuo metu nedirba, skundžiamu nuosprendžiu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 2 230 EUR, konfiskavimas, kas objektyviai neigiamai paveiks jos finansinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra tikslinga iš R. D. išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas 108,33 EUR išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko apeliacinį skundą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. D. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.