Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. D. ir I. V. ieškinį atsakovui E. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija, byloje teikianti išvadą, byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14989-676/2017 santuoka, įregistruota tarp P. K. (dabar – Daukšytė) ir E. K. 2009 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Būtent dėl šios aplinkybės, o konkrečiai dėl to, kad S. K. gimė dar nenutraukus P. D. ir E. K. santuokos, gimimo įraše tėvu buvo įrašytas tuometinis P. D. sutuoktinis E. K.. Nors ieškovės P. D. ir atsakovo E. K. santuoka buvo nutraukta 2017 m. gruodžio 20 d., tačiau buvę sutuoktiniai santuokinio gyvenimo tuo metu jau nebegyveno apie pusantrų metų ir jų santuoka buvo faktiškai iširusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. K., gimusios 2017 m. lapkričio 14 d., gimimo įraše tėvu nurodytas atsakovas E. K., motina nurodyta ieškovė P. D. (elektroninės bylos lapas (toliau tekste – e.b.l.) 5). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu nutraukta P. D. ir E. K. santuoka bendru sutikimu (e.b.l. 6-9).

Dėl bylos nagrinėjimo ieškovui ir atsakovui nedalyvaujant

2. Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės nustatymo, atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas (Civilinio proceso kodekso 388 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo šaukimai ieškovui I. V. ir atsakovui E. K. įteikti tinkamai. Ieškovą byloje atstovauja profesionali teisininkė advokatė, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – pasirašytinai, jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nėra gauta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei nepilnamečio vaiko interesus ir prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą, byla nagrinėtina ieškovui ir atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl ieškinio senaties termino

3. Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). S. K. gimė 2017 m. lapkričio 14 d., ieškovai į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 22 d., t.y. nepraleidę vienerių metų ieškinio senaties termino.

Dėl tėvystės nuginčijimo

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalį, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 5 dalis). CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

5. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (LR CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Šalių atstovės paaiškinimais nustatyta, kad nors ieškovės P. D. ir atsakovo E. K. santuoka buvo nutraukta 2017 m. gruodžio 20 d., tačiau buvę sutuoktiniai santuokinio gyvenimo tuo metu jau nebegyveno apie pusantrų metų ir jų santuoka buvo faktiškai iširusi. Ieškovų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad dar nagrinėjant bylą dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo ji dalyvavo kaip atstovė bylos nagrinėjime ir buvo pateikusi teismui prašymą spręsti S. K. tėvystės klausimą, tačiau teismo nuomone, pirma turėjo būti išspręstas šalių santuokos nutraukimo klausimas ir tikslinga tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimą nagrinėti atskiroje byloje. Pažymėjo, kad galimybės per notarą įregistruoti tėvystės nėra, kadangi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus pirma turi būti nuginčyta vaiko tėvystė ir tik tada galima nustatyti tikrąjį tėvą. Kadangi ieškovų dukra gimė nepraėjus 300 dienų nuo ieškovės santuokos nutraukimo su atsakovu, todėl vaiko tėvu gimimo liudijime įrašytas ieškovės buvęs sutuoktinis atsakovas E. K.. Ieškovų atstovė paaiškino, kad tikrasis S. K. tėvas yra ieškovas I. V., su atsakovu E. K. ginčų dėl tėvystės nėra.

6. Ieškovai pripažįsta, kad S. K. tėvas yra ne atsakovas E. K., o ieškovas I. V.. Atsakovas E. K. šios aplinkybės neginčija. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas E. K. nėra S. K. biologinis tėvas, o S. K. nėra E. K. dukra bei panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad atsakovas E. K. yra nepilnametės S. K., gimusios 2017 m. lapkričio 14 d., tėvas (LR CK 3.150 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl vaiko tėvystės nustatymo

7. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

8. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

9. Atsižvelgiant į ieškovų atstovės paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, įvertinus tą aplinkybę, jog ieškovas I. V. pripažino, kad yra nepilnamečio vaiko S. K. tėvas, o atsakovas E. K. šio asplinkybes neginčijo, šie ieškovų ir jų atstovės paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas I. V. yra ieškovės nepilnamečio vaiko S. K. biologinis tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis, (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl pavardės suteikimo/pakeitimo

10. Nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Ieškovai ieškiniu prašo pripažinus, kad S. K. tėvas yra I. V. suteikti S. K. tėvo pavardę – „V.“, todėl S. K. nuginčijus E. K. tėvystę ir nustačius, kad jos tėvas yra I. V., pavardė keistina – S. K. suteikiama „V.“ pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

11. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai, todėl ieškovės patirtos – 75 Eur bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos jai iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 80, 88, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Panaikinti nepilnametės S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios 2017 m. lapkričio 14 d., gimimo įraše Nr. 10876, išduotame 2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą „tėvas E. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad ieškovas I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. K. yra ieškovo I. V. dukra.

Įregistruojant tėvystę suteikti S. K. tėvo pavardę – „V.“.

Priteisti ieškovei P. D. iš atsakovo E. K. 75 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui.