- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-1381-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07691-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Elektros skirstymo operatorius“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „R&R IDEAS“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tarenta“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Elektros skirstymo operatorius“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „R&R IDEAS“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarenta“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Elektros skirstymo operatorius“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovės „R&R IDEAS“ dėl neteisėtai įrengtų tinklų pašalinimo ir statybvietės sutvarkymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Tarenta“ (toliau – UAB ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo:
1) pripažinti, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotas sutikimas, leidžiantis atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Elektros skirstymo operatorius“ pakloti 10 kV įtampos požeminę kabelinę liniją bei įrengti modulinę transformatorinę žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), kurio įrengimo vieta numatyta pagal AB „Elektros skirstymo operatorius“ parengtą planą „Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)planas su modulinės tranzitinės transformatorine ir 10 kV kabelių servituto zona“, yra negaliojantis nuo jo išdavimo momento;
2) pripažinti, kad atsakovės AB „Elektros skirstymo operatorius“ elektros energetikos objekto įrengimo darbai, apimantys 10 kV įtampos požeminės kabelinės linijos paklojimą bei modulinės transformatorinės įrengimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra vykdomi neteisėtai ir įpareigoti atsakovę AB „Elektros skirstymo operatorius“ pašalinti neteisėtų įrengimo darbų rezultatą ir sutvarkyti statybvietę į buvusią būklę iki darbų pradžios;
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Kauno apylinkės teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę AB „Elektros skirstymo operatorius“ sustabdyti 10 kV kabelių klojimo ir modulinės transformatorinės įrengimo darbus, vykdomus žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), kurių įrengimo vieta pažymėta AB „Elektros skirstymo operatorius“ parengtame plane „Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) planas su modulinės tranzitinės transformatorine ir 10 kV kabelių servituto zona“.
3. Prašymą grindė tuo, kad atsakovė AB „Elektros skirstymo operatorius“ po ieškovei priklausančiais statiniais be pastarosios sutikimo pradėjo vykdyti vidutinės įtampos požeminės kabelinės linijos bei modulinės transformatorinės įrengimo darbus, nors teisės aktai imperatyviai numato, kad ieškovės sutikimas yra būtinas. Užbaigus vykdomus energetikos objekto įrengimo darbus, objektas būtų prijungtas prie AB „Elektros skirstymo operatorius” elektros tinklų, atsakovė AB „Elektros skirstymo operatorius” įgytų nuosavybės teises į savo nutiestus elektros tinklus ir įrenginius, sumontuotus po ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais, būtų nustatytos apsaugos zonos, ribojančios statinių nuosavybės teisę ir žemės sklypo naudojimo teisę, dėl to, ieškovės vertinimu, akivaizdu, kad ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymas taptų itin sudėtingas ar net neįmanomas – būtų sustabdyta ieškovės suplanuota verslo plėtra (geležinkelio privažiuojamųjų kelių, vagonų svarstyklių rekonstrukcija) ir su geležinkelio infrastruktūra susijusi veikla. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad šiuo metu AB „Elektros skirstymo operatorius“ vykdo elektros tinklų įrengimo darbus, tačiau jie nėra užbaigti. Priėmus sprendimą tenkinti ieškinį, įrenginiai būtų pilnai sumontuoti ir sutvarkyta jų įrengimo vieta, jų demontavimas lemtų papildomas išlaidas, laiko sąnaudas ir didesnius nepatogumus žemės sklypo naudotojams. Įrengimo darbus sustabdžius, ieškovei palankaus sprendimo atvejų įrengtų dalių demontavimas būtų mažesnio intensyvumo, pigesnis ir greitesnis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
5. Teismas nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys jos iš valstybės nuomojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyse. Ieškovės teikiami duomenys patvirtina, kad atsakovė po ieškovei priklausančiais statiniais pradėjo vykdyti vidutinės įtampos požeminės kabelinės linijos bei modulinės transformatorinės įrengimo darbus. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia pripažinti, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotas sutikimas, leidžiantis atsakovei AB „Elektros skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) pakloti požeminę kabelinę liniją bei įrengti modulinę transformatorinę, yra negaliojantis nuo jo išdavimo momento bei siekia pripažinti, kad atsakovės AB „ESO“ elektros energetikos objekto įrengimo darbai yra vykdomi neteisėtai ir įpareigoti atsakovę AB „ESO“ pašalinti neteisėtų įrengimo darbų rezultatą ir sutvarkyti statybvietę į buvusią būklę iki darbų pradžios.
6. Teismas sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovams atliekant įrengimo darbus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovė AB „ESO“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Joks teisės aktas nenumato pareigos gauti valstybinės žemės sklypo nuomininko sutikimą dėl projekte nurodytų darbų atlikimo. Ieškovė yra žemės sklypo dalies nuomininkė, o ne savininkė. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), kuri yra davusi sutikimą projekte numatytų darbų atlikimui. Ieškovė ieškinyje nepagrįstai teigia, kad jos, kaip žemės sklypo dalies nuomininkės sutikimas buvo būtinas. Ieškovė atsakovės AB „ESO“ 2022 m. spalio 24 d. pranešimu Nr. 2022/1-7 buvo informuota apie planuojamus darbus žemės sklype.
7.2. Ieškovė ieškinyje deklaratyviai nurodo kad pažeistos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau - SŽNSĮ) nuostatos, nenurodydama, kokie konkretūs jos, kaip žemės sklypo dalyje esančių inžinerinių tinklų savininkės, teisių pažeidimai neva buvo padaryti. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos žemės sklype net nėra įregistruotos. SŽNSĮ 10 straipsnis numato, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. T. G. kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos negali būti taikomos ir ieškovės nurodyti argumentai, susiję su minėtų įrenginių apsaugos zonų galimais pažeidimais, yra nepagrįsti.
7.3. Projektu suplanuota tik 12 m 10 kV įtampos elektros kabelių linija. Todėl jokių ieškovės teisių nepažeidžia ir niekaip negali pažeisti. Projektu projektuojama kita likusi net 148 m elektros tinklų kabelių linija ir modulinė transformatorinė, kuri planuojama naujojo vartotojo nuomojamoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje Nr. 23 (9511), bei kurios nuomos teise ieškovė nevaldo ir jokių inžinerinių įrenginių nuosavybės teise neturi. Atsakovė nepagrįstai įpareigota stabdyti projekte numatytos 148 m elektros tinklų kabelių linijos ir modulinės transformatorinės.
7.4. Net ir tuo atveju, jei šioje byloje būtų nustatyta, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos ir nusprendus, kad ieškinys yra tenkintinas, projekte suplanuoti kilnojamieji elektros energijos objektai yra nesudėtingai ir operatyviai - per kelias dienas iškeliami. Pagal projektą suplanuoti 10 kV požeminės kabelinės linijos tiesimo darbai atliekami juos vykdant uždaru būdu prasigręžiant po dangomis, t. y. ne atviru kasimo būdu, kas papildomai įrodo, kad situacijos grąžinimas į buvusią iki darbų padėtį būtų visiškai nesudėtingas.
7.5. Ieškovė, teikdama nepagrįstą ieškinį, akivaizdžiai piktnaudžiauja teise bei trukdo atsakovei įgyvendinti įstatymais ir teisės aktais nustatytą pareigą prijungti naujus vartotojus prie operatoriaus elektros tinklų. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesaugo teisėto intereso, o prisideda prie naujojo vartotojo kasdien patiriamų nuostolių, neturint galimybės laiku ir tinkamai prisijungti prie operatoriaus skirstomojo elektros tinklo. Atsakovės vykdoma veikla tenkina ypatingas visuomenės reikmes, eksploatuojami elektros tinklai yra skirti garantuoti visuomenės interesus (viešąjį interesą) ir tenkinti socialinius poreikius. Atsakovės veikla griežtai reglamentuojama teisės aktų.
8. Trečiasis asmuo UAB „R&R IDEAS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
8.1. Ieškovė nėra žemės sklypo savininkė, todėl ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas neatitinka įstatyme įtvirtinto reglamentavo, todėl ieškinys negalėjo būti priimtas, tuo labiau tenkintas reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nėra suprantama, kokį NŽT sutikimą ieškovė siekia pripažinti negaliojančiu, ar pagal kokį projektą AB „ESO“ atliekamus darbus ieškovė siekia pripažinti neteisėtais. Tuo labiau, pateikti duomenys niekaip nepatvirtina ir neįrodo fakto, jog ieškovės įvardinamos subjektinės teisės yra pažeidžiamos. Vien fakto nurodymas, jog AB „ESO“ vykdo elektros įrengimo darbus, niekaip nepatvirtina ieškinyje keliamų reikalavimų. Teismas turėjo nustatyti, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra su trūkumais bei paskirti terminą minėtiems trūkumams pašalinti, atitinkamai to nepadarius, teismas klaidingai identifikavo ir nustatė, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas bei nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
8.2. Grėsmė ieškovės tariamai pažeistoms teisėms neegzistuoja ir jokios žalos ar nuostolių ieškovė nepatirs. Netgi tuo atveju, jeigu ieškovė patirtų nuostolių, ieškovė turėtų realią galimybę išsireikalauti šių nuostolių atlyginimą. Ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas tik tuo atveju, jeigu ieškovė neturėtų galimybės išsireikalauti žalos, patirtos dėl tariamai neteisėtų atsakovų sprendimų, atlyginimo.
8.3. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo pažeidžiamų teisių faktą, tačiau jų apimties ir realios žalos ieškovė neįrodo. Ieškovė klaidina teismą, teikdama foto nuotraukas kaip įrodymus, neva pagrindžiančius, jog ieškovės nuomojame žemes sklype atliekami kasinėjimo ir statybos darbai. Tačiau iš pateiktų foto nuotraukų matyti, jog darbai atliekami už žemės sklypo ribos, t. y. foto nuotraukoje matyti žemės sklypo tvora, ribojanti žemės sklypą ir nesuformuotą valstybinę žemę.
8.4. Ieškovas klaidingai nurodo, jog AB „ESO“ atliekami elektros įrengimo darbai patenka į geležinkelio infrastruktūros apsaugos zoną. Ieškovės pateiktame nekilnojamojo turto registro išraše matyti, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantiems geležinkeliams-geležinkelio privažiuojamiesiems keliams nėra įregistruotų apsaugos zonų. Ieškovės teiginiai ir šiuo aspektu yra nepagrįsti ir klaidingi. Visi elektros įrengimo darbai, kurie vykdomi ieškovei aktualioje žemės sklypo dalyje, buvo atlikti po žeme, naudojantis esamomis požeminėmis šachtomis.
8.5. Trečiajam asmeniui elektros tiekimą užtikrina UAB „Elektrita“, kuri yra tiesiogiai susijusi su ieškove, t. y. UAB „Elektrita“ naudos gavėja ir 50 proc. įmonės akcijų valdanti - UAB „KKL investicijų valdymas“. UAB „KKL investicijų valdymas“ yra vienintelis ieškovės UAB „Tarenta“ akcininkas. Ieškovė ir UAB „Elektrita“ yra glaudžiai susietos ir turi bendrą finansinį interesą. Akivaizdus UAB „Elektrita“ (de facto ieškovės) interesas kuo ilgiau išlaikyti trečiąjį asmenį priklausomą nuo UAB „Elektrita“ teikiamų elektros energijos tiekimo paslaugų.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB Tarenta“ prašo atsakovės AB „ESO“ atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovė ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, pateikė pagrindžiančius įrodymus bei nurodė teisės normas, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, ką pažymėjo ir teismas skundžiamojoje nutartyje. Taigi, teismas pagrįstai sprendė, kad prima facie vertinimu ieškinys gali būti tenkinimas.
9.2. Prašydama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė siekė, kad žemės sklype neteisėtai įrengiami elektros įrenginiai nebūtų įrengti ir nebūtų pradėti eksploatuoti. Atsakovė AB „ESO" vykdo darbus neturėdama ne tik statinių savininkės (ieškovės) sutikimo po jos statiniais įrengti vidutinės įtampos požeminės elektros kabelių liniją, tačiau ir be žemės sklypo patikėtinės (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimo, kadangi toks sutikimas (2022 m. liepos 26 d. Nr. SUVA-11016-(8.53 E.) buvo išduotas tik dėl valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančios prie (duomenys neskelbtini).
9.3. Jeigu ginčo elektros įrenginiai būtų pradėti eksploatuoti, tai apsunkintų ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Prie naujai įrengiamų tinklų būtų prijungta UAB „R&R IDEAS“, vykdanti atliekų perdirbimo veiklą, ir galimai kiti asmenys. Ieškinio tenkinimo atveju, eksploatuojami elektros įrenginiai turėtų būti demontuoti, dėl ko UAB „R&R IDEAS" liktų be elektros energijos ir nebegalėtų vykdyti savo veiklos, o naujos elektros linijos įrengimas galimai užtruktų, įvertinus projekto rengimo ir derinimo stadijas. Pradėjus eksploatuoti ginčo įrenginius, AB „ESO“ ir iš ginčo elektros tinklų gaunantys elektros energiją asmenys įgytų geresnę padėtį byloje.
9.4. Atsakovei AB „ESO“ užbaigus 10 kV įtampos požeminės kabelinės linijos įrengimo darbus, objektas būtų prijungtas prie ESO elektros tinklų, atsakovė įgytų nuosavybės teises į savo nutiestus elektros tinklus ir įrenginius, sumontuotus po ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais, būtų nustatytos ir įregistruotos elektros tinklų apsaugos zonos, ribojančios statinių nuosavybės teisę ir žemės sklypo naudojimo teisę, būtų sustabdytas ieškovės vykdomas didelės vertės geležinkelio privažiuojamųjų kelių bei vagonų svarstyklių rekonstrukcijos projektas.
9.5. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo atveju jo vykdymas pasunkėtų ne tik dėl techninio tinklų demontavimo, tačiau ir dėl potencialaus teismo sprendimo vykdymo atidėjimo siekiant apsaugoti prijungtus asmenis nuo didelės žalos. Ignoruojant šių asmenų poreikius, jie potencialiai patirtų didelę žalą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB Tarenta“ prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Trečiasis asmuo, įrodinėdamas, kad ieškinys prima facie nepagrįstas, ignoravo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, ginčui aktualias teisės normas ir pateiktus įrodymus, kas lemia, jog jo pozicija yra nepagrįsta. Ieškinyje aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikti pagrindžiantys įrodymai bei nurodytos teisės normos, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, ką pažymėjo ir teismas skundžiamojoje nutartyje.
10.2. Nei AB „ESO“, nei UAB „R&R IDEAS“ nepateikė įrodymų dėl demontavimo darbų apimties ir trukmės, todėl darytina išvada, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių demontavimo darbai būtų ilgesni ir sudėtingesni, kas nulemtų teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimą.
10.3. Ieškovei nėra žinomi tarp UAB „Elektrita“ ir trečiojo asmens susiklostę santykiai, todėl ieškovė to nekomentuoja. Nepaisant to, ieškovė neneigia, kad trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai prisijungti prie jo pageidaujamo elektros tiekėjo, tačiau tas turi būti daroma teisės aktų nustatyta tvarka ir nevaržant kitų asmenų teisių, priešingai, tiek ieškinyje, tiek ir šiame atsiliepime aiškiai nurodė teisės aktus, kurie reikalauja, kad atsakovės atliekamų darbų atlikimui turi būti gauti tiek valstybinės žemės patikėtinės, tiek statinių, po kuriais atsakovė ketina įrengti ginčo elektros tinklus, savininkės sutikimas.
10.4. Trečiasis asmuo apeliuoja į proporcingumo ir ekonomiškumo principus, tačiau faktiškai jis siekia, kad jam būtų suteikta privilegijuota padėtis ir jo naudai ignoruojami imperatyvūs įstatymų reikalavimai. Ieškovė pažymi, kad jeigu susiklostytų tokia situacija, kad dėl kilusio ginčo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių trečiasis asmuo patirtų nuostolių, trečiasis asmuo galės reikšti reikalavimus atsakovei, kuri neteisėtai vykdė trečiojo asmens prijungimą prie elektros tinklų.
10.5. Trečiasis asmuo nepateikė jokių argumentų, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus, o tik nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės jam sukelia nepatogumų, tačiau tai nėra priežastis laikinųjų apsaugos netaikymui ar panaikinimui.
11. Atsakovė AB „ESO“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB „R&R IDEAS“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Trečiasis asmuo atskirajame skunde išsamiai pagrindė, kad neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - nėra grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas - netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų. Ieškovė reiškiamu ieškiniu siekia ne apginti savo tariamai pažeistas teises, o iš principo piktybiškai trukdyti naujojo vartotojo prijungimą prie operatoriaus skirstymo tinklų bei siekia apsunkinti operatoriaus tinkamą teisės aktuose įtvirtintų pareigų vykdymą.
11.2. Prijungus naująjį vartotoją prie operatoriaus skirstymo tinklų būtų užtikrintas naujojo vartotojo nepriklausomumas nuo įmonių, susijusių su ieškovu, bei naujojo vartotojo vykdomos veiklos tęstinumas laisvai pasirenkant elektros energijos tiekėją. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje pažeidžia viešąjį interesą bei proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Atsakovė AB „ESO“ ir trečiasis asmuo UAB „R&R IDEAS“ atskiruosiuose skunduose plačiai argumentuoja ieškinio nepagrįstumą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo su pirmosios instancijos teismo nurodyta išvada nesutikti, kadangi ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Aplinkybę, ar ieškovės ieškinys yra pagrįstas, teismas nuspręs išnagrinėjęs bylą iš esmės.
16. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, t. y. grėsmės būsimo ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba jo neįvykdymui, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).
17. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė ieškiniu siekia: 1) pripažinti, kad atsakovės NŽT išduotas sutikimas, leidžiantis atsakovei AB „ESO“ pakloti požeminę kabelinę liniją bei įrengti modulinę transformatorinę, yra negaliojantis nuo jo išdavimo momento bei 2) siekia pripažinti, kad atsakovės AB „ESO“ elektros energetikos objekto įrengimo darbai yra vykdomi neteisėtai ir įpareigoti atsakovę AB „ESO“ pašalinti neteisėtų įrengimo darbų rezultatą, sutvarkyti statybvietę į buvusią būklę iki darbų pradžios. Ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad ieškovė nėra davusi sutikimo elektros energetikos objektų įrengimui, o Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisės tokio sutikimo duoti. Ginčo elektros tinklų įrengimas privalėjo būti suderintas su ieškove kaip žemės sklypo valdytoja, susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų ir statinio (tvoros) savininke. Negavus ieškovės suderinimo ir sutikimo elektros tinklų įrengimui, jie yra įrengiami neteisėtai.
18. B. N. turto registro duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, kurio plotas yra 19,4858 ha, esantis(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Ž. K. matyti, žemės sklypas suformuotas jame esantiems statiniams eksploatuoti ir yra išnuomotas statinių savininkams, įskaitant ieškovę UAB „Tarenta“ ir trečiąjį asmenį UAB „R&R IDEAS“.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų pozicija, kad priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškils grėsmė galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą.
20. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimų patenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti vykdomas ir be pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip minėta, pirmasis reikalavimas – NŽT sutikimo pripažinimas negaliojančiu - apskritai jokio įvykdymo nereikalauja, pats savaime sprendimas atkurtų pažeistą teisę. Antrasis reikalavimas - įpareigoti pašalinti darbų rezultatą – jeigu bus tenkinamas, bet kuriuo atveju turės būti vykdomas teismų sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, nepaisant, kokia dalimi projektas įvykdytas - 10 proc. ar 100 proc. Ieškovei projekto įvykdymo apimtis teismo sprendimo įsiteisėjimo metu jokios reikšmės neturi. Atsakovei projekto įvykdymo apimtis reikšmės turėtų, nes daugiau reikėtų griauti, tačiau atsakovė, matydama pareikštą ieškinį, gali pati įsivertinti, ar tęsti statybą, kokios gali būti pasekmės ir pan.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, objektyvių duomenų dėl patiriamos žalos ar ateityje galbūt kilsiančios žalos nepateikė, t. y. neįrodė jų taikymo būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams, neekonomiškos ir neužtikrinančios ieškovės galimai pažeistų teisių ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyros.
22. Ieškovei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
23. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, todėl atsakovės ir trečiojo asmens atskirieji skundai tenkinami, Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis naikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.
24. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šios bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteistinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarenta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.