- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-1121-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01260-20143-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1867-470/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 72013,70 Lt nuostoliams atlyginti regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-03-23 Airijoje dėl transporto priemonės BMW 318 (v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. K. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Atsakovo vairuojama Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė BMW 318 (v/n (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio vietos valstybės - Airijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, reikalavimą 72013,70 Lt sumai, kurią jis apmokėjo ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo CK 6.264 str., 6.270 str., 6.280 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 23 straipsnio pagrindu. Iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo ir nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, suteikiančio draudimo apsaugą minėto eismo įvykio Airijoje metu, todėl ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 72013,70 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo 72013,70 Lt nuostolių atlyginimo, 2160,00 Lt žyminio mokesčio, 256,00 Lt dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidų ir 350,00 Lt už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, iš viso 74779,70 Lt (21657,70 EUR), bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 72013,70 Lt (20856,61 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ieškovui bei 29,50 Lt (8,54 EUR) pašto išlaidų valstybei.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovui 229,40 Lt (66,44 Eur) dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2009-03-23 Airijoje dėl transporto priemonės BMW 318 (v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. K. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala (b. l. 5-32). Transporto priemonės savininku VĮ ,,Regitra“ 2009-03-23 duomenimis įregistruotas A. K. (b. l. 4). Airijoje įregistruotas nacionalinis draudikų biuras kreipėsi į ieškovą, prašydamas atlyginti eismo įvykio metu padarytą 20856,61 EUR (72013,70 Lt) žalą. Ieškovas 2013-04-15 tarptautinio mokėjimo nurodymu sumokėjo 20856,61 EUR (72013,70 Lt) nuostolių atlyginimą (b. l. 45). Teismas nurodė, kad atsakovas privalo apdrausti transporto priemonę ne bet kokiu, o TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu. TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalis aiškiai nustato, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios TPVCAPDĮ reikalavimus, sudarymą. Pagal TPVCAPDĮ nuostatas, dėl transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali būti išduodama žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 dalys, 6 straipsnio 4, 6 dalys). Bylos duomenimis teismas nustatė, kad dėl transporto priemonės BMW 318 (v/n (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dienai nei vienas draudikas - Biuro narys, nebuvo sudaręs draudimo sutarties. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonių registracijos valstybės nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Jei transporto priemonė, sukėlusi eismo įvykį, neapdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, iš pradžių žalą administruoja ir nukentėjusiems asmenims žalą atlygina eismo įvykio šalies nacionalinis draudikų biuras, o vėliau jis reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, ką nustato Biurų tarybos Vidaus nuostatai (2003-07-28 Komisijos sprendimas dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo). Teismo vertinimu, ieškovas, gavęs Airijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 20856,61 EUR (72013,70 Lt) žalą dėl transporto priemonės BMW 318 (v/n (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, pagrįstai sumokėjo jam prašomą sumą, todėl pagal CK 6.280 str. bei TPVCAPDĮ 23 str., turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą asmenį arba neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutarties asmenį. Ieškovas pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas ieškovui padarytų nuostolių neatlygino, todėl teismas priteisė ieškovui reikalaujamą 20856,61 EUR (72013,70 Lt) sumą iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo apeliantui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. Vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 2 straipsnio 6 punktu, autoavarija reiškia bet kokį turtui ar asmeniui žalą padariusį įvykį, nuo kurio pagal tos šalies, kurioje jis įvyko, teisės aktus draudžiama transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tam, kad kiltų atsakovo civilinė atsakomybė, kaip būtina sąlyga autoavarija, kurios kaltininku būtų atsakovas. Kaip nurodo ieškovas, eismo įvykio aplinkybes ištyrė Šiaurės vakarų apygardos Kerio grafystės apygardos teismas. Tačiau šio teismo sprendimas visiškai neįrodo visų pirma, eismo įvykio fakto, antra, įvykio aplinkybių, trečia A. K. dalyvavimo eismo įvykyje, t. y. jo kaltės. Be to, šio teismo sprendimu žalos atlyginimas yra priteistas tik iš Airijos transporto priemonių draudikų biuro. Taigi, Šiaurės vakarų apygardos Kerio grafystės apygardos teismo sprendimu iš atsakovo A. K. nebuvo priteista jokia žala. Todėl ieškovo pozicija, jog eismo įvykio faktą bei jo aplinkybes pilnai ištyrė teismas ir jo sprendimas yra pagrindas atsakovo kaltei konstatuoti, kas lemia žalos atlyginimo klausimą, yra nepagrįsta. Ieškovas nepateikė civilinėje byloje įrodymų, kurie neabejotinai įrodytų autoavarijos Airijoje faktą bei faktą, jog autoavariją būtų sukėlęs atsakovas. Priešingai ieškovo nurodomai aplinkybei, ieškovo papildomai pateiktas dokumentas vietos policijos pažyma Vm 09003022 00, įrodo faktą, kad policija netyrė jokio eismo įvykio, nes apie jį nebuvo pranešta.
2. Abejonių dėl reikalaujamos priteisti sumos iš atsakovo sukelia ir aplinkybė, jog pagal paties ieškovo pateiktus įrodymus pranešimas apie reikalavimą atlyginti žalą buvo užpildytas tik 2010 m. birželio 1 d., tuo tarpu nurodomas eismo įvykis įvyko 2009 m. kovo 23 d. Įrodymai, iš kurių matyti pirminis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, taip pat kitos aplinkybės susijusios su nagrinėjama civiline byla, iš ieškovo pusės buvo pateiktos tik gavus atsakovo atsiliepimą į ieškinį. Kaip matyti iš šių papildomai pateiktų įrodymų, dokumentai iš Airijos draudikų biuro bei paaiškinimai buvo gauti jau nagrinėjant civilinę bylą Alytaus rajono apylinkės teisme. Iš to spręstina, jog LR transporto priemonių draudiku biuras atlygino Airijos draudiku biuro reikalaujamą žalą visiškai nesiaiškinus reikalavimo pagrįstumo.
3. Byloje kilo ginčas dėl to, ar užsienio valstybės draudikų biuro reikalavimas LR transporto priemonių draudiku biurui dėl žalos atlyginimo yra absoliutus ir turi būti betarpiškai vykdomas. Būtent tokios pozicijos laikosi ieškovas, tokios pozicijos pagrįstumą patvirtino Alytaus rajono apylinkės teismas savo sprendimu. Apeliantas su tokia pozicija nesutinka. Vadovaujantis Vidaus nuostatų 5 straipsnio 4 punktu, transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pareikalavus, laišku atsiunčiami patvirtinamieji dokumentai, įskaitant objektyvius įrodymus, apie patirtą žalą dėl eismo įvykio. Manytina, jog LR Transporto priemonių draudikų biuras, spręsdamas klausimą dėl regreso teisės įgyvendinimo, turi tiek teisę, tiek pareigą rinkti įrodymus, kurie neabejotinai įrodytų tiek eismo įvykio faktą, tiek ir asmens, iš kurio reikalaujama regreso tvarka atlyginti žalą, kaltę. Šiuo atveju Airijos reikalavimas kilo dėl žalos asmeniui. Reikalaujama atlyginti suma yra itin didelė. Jokie konkretūs įrodymai apie žalą asmeniui byloje nėra pateikti. Ieškovo pateiktuose dokumentuose dėl asmens reikalavimo atlyginti žalą yra nurodoma, jog žalą sudaro asmens skausmai ir kančios. Jokių įrodymų dėl konkrečių sužalojimų asmens sveikatai byloje nėra. Be to, iš pateiktų ieškovo dokumentų matyti, kad pirminė nukentėjusiojo asmens pretenzija dėl eismo įvykio Airijos atsakingai institucijai buvo pateikta praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo nurodomo eismo įvykio, t.y. 2010 m. birželio 1 d., kai nurodoma eismo įvykio data yra 2009 m. kovo 23 d.
4. Ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisė į atsakovą yra pagrįsta tarptautiniu susitarimu - Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatais (2003564EB), todėl vadovaujantis LR CK 1.12 straipsnio 2 dalimi, ieškovas privalo teismui pateikti visus įrodymus, susijusius su Airijos teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdamas į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio teisėje, nes LR CPK 178 straipsnio nuostatos įpareigoja ieškovą įrodyti visas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. Ieškovas turi įrodyti ne tik atgręžtinio reikalavimo teisę, bet ir tai, ar egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Tuo tarpu ieškovo pateikti dokumentai visiškai neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo. Ieškovas be pagrindo besąlygiškai vadovavosi Airijos transporto priemonių draudikų biuro pretenzija ir atliko mokėjimo pavedimą reikalaujamai sumai. Airijos transporto priemonių draudikų biuro reikalavime nurodyti nuostoliai yra atlyginti neatlikus visų byloje esančių rašytinių įrodymų analizės (LR CPK 185 str.). Ieškovas gavęs Airijos transporto priemonių biuro pretenziją, net neįsigilino į reikalavimo esmę, įvykio aplinkybes bei į Airijoje galiojančias transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, kurios apibrėžia žalos dydį bei jos reikalavimo sąlygas, taip pat terminus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįsti apelianto teiginiai, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai tariamai neįrodo eismo įvykio fakto bei atsakovo kaltės. Šiuo atveju eismo įvykis įvyko Airijoje. Dėl šios priežasties, eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymui ir draudimo išmokos mokėjimui yra taikytinos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalies, Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų (paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)) (toliau - Biurų tarybos Vidaus nuostatai) bei Airijos teisės aktų nuostatos. Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, jog visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą, žalią kortą ar draudimo polisą išdavusio draudiko arba prireikus atitinkamo biuro interesais. Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu (net kai remiamasi kitoje šalyje taikomomis teisės nuostatomis) ir žalos sureguliavimu. Dėl šios priežasties, Airijos nacionalinio draudikų biuro pateikti raštai bei dokumentai, susiję su Airijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai - turintys didesnę įrodomąją galią. Šiuo atveju, Biuras pateikė teismui visus atsakovo atsakomybę, žalos faktą ir dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie buvo surinkti Airijos nacionalinio draudikų biuro, kuris, kaip minėta, yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su Airijoje galiojančių teisės aktų taikymu, kaltės nustatymu bei žalos administravimu ir veikia Airijos vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014). Šie įrodymai yra surinkti atsižvelgiant į Airijoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą, nuostatas, ir negali būti vertinami kaip nepakankami. Be to, minėto eismo įvykio aplinkybes ištyrė Šiaurės vakarų apygardos Kerio grafystės apygardos teismas, kuris 2012-11-20 sprendimu patvirtino tiek minėto eismo įvykio faktą bei už jį atsakingą asmenį (atsakovą), tiek nustatė nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo mokėtinos išmokos dydį. Ieškovas pažymi, kad Airijos nacionalinis draudikų biuras buvo įtrauktas į teismo procesą ir žalos atlyginimas buvo priteistas iš jo tik dėl to, kad atsakovas padarė žalą valdydamas Lietuvoje registruotą, jam priklausančią ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę. Siekiant apsaugoti eismo įvykių metu nukentėjusiųjų asmenų interesus, ES teisės normų bei Biurų tarybos Vidaus nuostatų pagrindu ir yra sukurta sistema, leidžianti nukentėjusiems asmenims gauti žalos atlyginimą tiesiogiai iš nacionalinių draudikų biurų, nesikreipiant į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapsidraudusius subjektus. Tai, kad šiuo atveju dėl eismo įvykio metu padarytos žalos išmoka yra išmokėta Airijos nacionalinio draudikų biuro, nepanaikina atsakovo, kaip už žalos padarymą atsakingo asmens, atsakomybės. Be to, atsakovas, Šiaurės vakarų apygardos Kerio grafystės apygardos teismo iniciatyva, buvo įtrauktas dalyvauti minėtoje Airijoje nagrinėtoje byloje bendraatsakovu, dėl šio įvykio jis buvo apklaustas ir Garda policijoje. Biuras neaiškina kitos valstybės nacionalinių teisės aktų bei savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija. Šiuo atveju, Airijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į turimus dokumentus bei į Airijoje galiojančius teisės aktus, nustatė eismo įvykio faktą, kaltę, administravo žalą, nustatė žalos dydį bei, ją atlyginęs, pateikė reikalavimą Biurui. Atsakovas turėjo tiek laikytis teisės aktų reikalavimų ir pasirūpinti, kad jam priklausanti bei jo valdoma transporto priemonė būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tiek turėjo ir galėjo pasidomėti padaryta žala, jos aplinkybėmis, esant prieštaravimams - teikti argumentuotus prašymus kompetentingoms Airijos institucijoms. Tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl transporto priemonės savininko ir valdytojo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonės privalomojo draudimo sutartį atsakomybės įvykus autoįvykiui ir jo prievolės atlyginti savo šalies Transporto priemonių draudikų biuro sumokėtą kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui išmoką buvimo, įrodymų pakankamumo, sprendžiant dėl autoįvykio fakto, atsakovo kaltės, trečiojo asmens sužalojimo fakto.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis BMW 318 (b. l. 4). 2009-03-23 Airijoje dėl transporto priemonės BMW 318 (v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. K. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala fiziniam asmeniui L. M. g. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-12, 80, 81, 87-91). A. K. priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 91). Apie įvykį buvo pranešta policijai 2009 03 23, Tralee policijos nuovadai, kreipėsi berniuko motina B. M. (b.l. 88-91). Po atlikto tyrimo, Šiaurės vakarų apygardos Kerio grafystės apygardos teismas 2012 11 20 sprendimu patenkino nepilnamečio L. M. ieškinį, sumokant Airijos transporto draudikų biurui bei Atvykstančių transporto priemonių draudikų biurui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui -teisėjų kolegijos pastaba) ieškovui 10 000 eurų sumą padarytai žalai atlyginti (b. l. 14-18). Byloje atsakovu dalyvavo ir A. K.. Airijos transporto draudikų biuras atlygino sužalotam L. M. teismo priteistą 10 000 eurų sumą ir jo turėtas atstovavimo išlaidas, bei kitas žalos sureguliavimo išlaidas (b. l . 20-29) ir pareiškė pretenziją Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui dėl 20 856,61 eurų išmokos grąžinimo (b. l .29, 30). Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras 2013 04 15 sumokėjo Airijos transporto draudikų biurui 20856,61 eurų sumą ir pasiūlė A. K. grąžinti sumokėtą sumą (b. l .46). Kadangi atsakovas geranoriškai neatsiskaitė, Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 72013,70 Lt nuostoliams atlyginti regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l .1-3).
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo 72013,70 Lt nuostolių atlyginimo, 2160,00 Lt žyminio mokesčio, 256,00 Lt dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidų ir 350,00 Lt už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, iš viso 74779,70 Lt (21657,70 EUR), bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 72013,70 Lt (20856,61 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ieškovui bei 29,50 Lt (8,54 EUR) pašto išlaidų valstybei (b. l . 114-116).
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog atsakovui kyla abejonė ar užsienio valstybės draudikų biuro reikalavimas LR transporto priemonių draudiku biurui dėl žalos atlyginimo yra absoliutus ir turi būti besąlygiškai vykdomas, atsakovas mano, kad ieškovas turi įrodyti visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, teigia, jog byloje nepakanka įrodymų autoįvykio faktui, autoįvykio aplinkybėms patvirtinti ir A. K. dalyvavimui eismo įvykyje patvirtinti. Reikalaujama atlyginti suma yra itin didelė. Jokie konkretūs įrodymai apie žalą asmeniui byloje nėra pateikti. Ieškovo pateiktuose dokumentuose dėl asmens reikalavimo atlyginti žalą yra nurodoma, jog žalą sudaro asmens skausmai ir kančios. Jokių įrodymų dėl konkrečių sužalojimų asmens sveikatai byloje nėra. Prašo ieškinį atmesti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias regreso teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimą (LR CK 6.280 str., 6.1015 str., TPVCAPDĮ 23 str.), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, nes teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str., CK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog Draudikų biurų santykių pobūdis atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Seesam Insurance AS v. A. P., bylos Nr. 3K-3-499/2012, kurioje konstatuota, kad motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo reglamentavimu siekiama užtikrinti nukentėjusio asmens interesus nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje yra apdrausta transporto priemonė, sukėlusi eismo įvykį, bei kur – nukentėjusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitoje valstybėje – įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis. Šioje nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras v. UAB „Beljana“, bylos Nr. 3K-3-24/2014, pasisakyta dėl nagrinėjamos bylos atveju aktualios žaliosios kortelės sistemos funkcionavimo bei nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimo sąlygų, kurias nustato Biurų tarybos vidaus nuostatai (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai). Pastarojoje byloje kolegija išaiškino, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu įgyvendintos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) nuostatos. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). Įstatymu Biurui nustatyta pareiga išmokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei ji išmokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Esant šiam teisiniam reglamentavimui ir suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pagrindu darytina išvada, jog atsakovui kilo pareiga regreso pagrindu atlyginti Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui turėtus nuostolius.
Sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo dydžio ir reikalaujamų atlyginti nuostolių pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, jog TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad Bendradarbiavimo nuostatai yra Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės. Atsižvelgiant į tai, Bendradarbiavimo nuostatai reguliuoja tik nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius ir nėra tiesiogiai taikytini nacionalinių draudikų biurų ir trečiųjų asmenų santykiams. Kadangi atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturi galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktų taikymo, tai teismas, nagrinėdamas ginčą, kuriame Biuras siekia išieškoti kitam nacionaliniam draudikų biurui pagal Bendradarbiavimo nuostatus atlygintą žalą, turi iš esmės vertinti atsakovu patraukto asmens prieštaravimus. Būtent šiuo aspektu grindžiami apeliacinio skundo motyvai, jog byloje nepakanka įrodymų, kad spręsti dėl atsakovo A. K. dalyvavimo autoįvykyje, jog nepilnametis L. M. tikrai buvo sužalotas ir reikalaujamos priteisti sumos dydžio. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo motyvais nesutinka.
Ieškovas nagrinėjamoje byloje pateikė neginčijamus įrodymus, kad atsakovas vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę Airijoje, 2009 03 23 sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo sužalotas tretysis asmuo nepilnametis Leroy Mccarthy. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, kad nepilnamečio vaiko motina tą pačią dieną kreipėsi į Tralee policijos nuovadą, šioje policijos nuovadoje yra užregistruotas pranešimas ir vėliau buvo atliktas tyrimas. Tą pačią dieną tyrimas policijos nuovadoje nebuvo atliekamas, nes nebuvo pranešta apie įvykį. Atsakovui buvo siūloma paaiškinti įvykio aplinkybes, jis buvo apklaustas (b.l. 80, 81, 88, 89). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad byloje nepakanka įrodymų ieškovo teiginiams pagrįsti, nes atsakovo vairuojamas automobilis sukėlė autoįvykį, kuriame nukentėjo žmogus. Taip pat byloje yra nustatytas tas faktas, kad nepilnametis L. M. autoįvykio metu buvo sužalotas. Kaip jau minėta šioje teisėjų kolegijos nutartyje dėl autoįvykių aplinkybių ir padarytos žalos nukentėjusiajam L. M. vyko teismo procesas, kuriame atsakovu dalyvavo ir apeliantas A. K., Šiaurės vakarų apygardos Kerio grafystės apygardos teismas 2012 11 20 sprendimu patenkino nepilnamečio L. M. ieškinį, priteisė sumokėti Airijos transporto draudikų biurui bei Atvykstančių transporto priemonių draudikų biurui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui-teisėjų kolegijos pastaba) ieškovui 10 000 eurų sumą padarytai žalai atlyginti (b. l. 14-18). Teismo sprendimu priteista 10 000 eurų žalos atlyginimo suma, kartu su patirtomis teisinėmis išlaidomis ir kitomis būtinomis žalos sureguliavimo išlaidomis (8121,25 eurų mokestis už specialisto paslaugas, šaukimo į teismą dėl asmens sužalojimo įteikimas, atsakymai į prašymus pateikti išsamią informaciją, teismo sprendimas byloje, kurioje dalyvauja nepilnametis asmuo, šiai sumai taikytinas PVM, Dr. R. D. medicininė išvada, Airijos kompensacijų dėl asmens sužalojimų įvertinimo valdybos mokestis ir kt. sąnaudos (b. l. 17, 18), Airijos Draudikų biurą atstovavusio advokato T. J.O‘H. 1574, 40 eurų mokestis (b. l .28) neginčijamai įrodo, kad Airijos transporto draudikų biuras patyrė 20 856,61 eurų nuostolių, kuriuos pagrįstai pastarajam kompensavo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras. Teisėjų kolegija vertina, kad visos biurų turėtos išlaidos pagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, jų atsakovas nepaneigė ir nenuginčijo, todėl ieškovo ieškinys atsakovui yra įrodytas, pagrįstas, todėl patenkintas pirmosios instancijos teismo sprendimu teisingai (LR CPK 178 str. LR CK 6.280 str., 6.1015 str., TPVCAPDĮ 23 str., Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų (paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB).
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiama teismo sprendimą palieka nepakeistą (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.)..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.