Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltės nepripažino, parodė, kad kaltinimai yra išgalvoti, jis tokių veiksmų nėra padaręs, atsakinėti į klausimus atsisakė.

3. Nukentėjusioji E. G., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė parodymus, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

3.1. 2024-12-19 mažametės nukentėjusiosios E. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole yra užfiksuoti duomenys apie tai, kad ji yra pakviesta dėl D.. Viskas įvyko penktadienį, kai grįžo iš mokyklos. Ėjo nusirengti ir visi ėjo į kambarį. Ji nuėjo į tualetą, padarė viską, ką reikėjo. Tada atėjo D.. Jis pakėlė ją nuo tualeto, kai ji nespėjo padaryti „kaku“. Jis liepė jai tampyti aukštyn, žemyn. Ji jį stūmė. Tada išbėgo baltas skystis. Tada jis ją paleido, nuvalė viską. Ji nuėjo nusiplauti rankų ir buvo apsiverkusi, ir žiūrėjo filmuką. Tada grįžo mama. Jai nedrįso pasakyti, kas įvyko. Paskui pasakė G. viską. Dar buvo ir vasarą. Jis nusivedė ją į kambarį, užsidarė duris. Jis numovė jai kelnytes, nusimovė sau kelnės ir vėl liepė daryti aukštyn žemyn. Jis liepė jai niekam apie tai nesakyti. Jis liepė jai tampyti jo „pimpuką“. Jis paėmė jos ranką, uždėjo ant savo „pimpuko“ ir su savo ranka ant jos rankos darė aukštyn žemyn. Tada jis jai liepė apsimaut kelnytes ir ėjo pasiimt lėlių. Tada išbėgo iš jo „pimpuko“ baltas skystis. Tai buvo vasarą. Tada ji buvo su E., D. ir tada jis ją nusivedė į savo kambarį. Jie žaidė savo namų kieme. Vasarą tą kartą buvo namuose mama. Dabar pridėjo kamerų, kad niekas neateitų. Tada D. išgirdo, kad kažkas ateina ir liepė jai apsimauti kelnytes. Jis numovė jai kelnytes. Jis norėjo jai parodyti savo „pimpuką“. Ji nieko jam nesakė. D. jos niekur nelietė. Jis norėjo įkišti „pimpuką“ jai į užpakalį labai skaudžiai. Jis ir kišo savo „pimpuką“ jai į užpakaliuką. Tai buvo jo kambaryje. Ji gulėjo ant jo lovos ir jis pradėjo visaip kišti. Ji gulėjo ant pilvuko ir buvo apsimovus „triusikėlius“. Jis bandė kišti „pimpuką“, bet neįkišo. Jai skaudėjo. Jis nusivedęs ją į savo kambarį, nuvedė į savo lovą, liepė nusimauti kelnes ir pradėjo kišti „pimpuką“ į jos užpakaliuką. Jis kažką išgirdo, liepė jai apsimauti kelnytes ir bėgti į lauką. Ją paguldė, bandė kišti. Tada liepė tampyti „pimpuką“ aukštyn žemyn ir tada liepė apsimauti kelnytes ir bėgti į lauką. Kai lietė aukštyn žemyn jo „pimpuką“ ji gulėjo, o D. buvo atsiklaupęs. Ji gulėjo ant nugaros. Jis buvo atsiklaupęs ant lovos ant kelių. Ji jautėsi blogai. Buvo labai liūdna, norėjo jau verkti. Ji nieko nedarė, nes bijojo jo. Ji bandė išeiti iš kambario, bet jis neleido. Nepapasakojo niekam, nes buvo susijaudinusi ir bijojo. Buvo išsigandusi, todėl nepasakė. Tada ji su D. nuėjo pasiimti lėlių ir ėjo į lauką. Tai įvyko vasarą, buvo atostogos, mėnesio nežino. Buvo vasaros vidurys. Kiek valandų buvo, nežino. Buvo diena. Neprisimena, kada pradėjo gyventi kartu su D. K.. Gal apie du metus. Iki to laiko su D. draugavo, kol neprasidėjo tie įvykiai. Jie bendraudavo ir šnekėdavosi su D.. Ji pradėjo bijoti D. nuo to įvykio. Visą laiką bijo jo, kad vėl prasidės tie įvykiai. Ji nematė, kad taip kas nors darytų. Kai D. atėjo į tualetą, pakėlė ją nuo tualeto ir pasakė daryti aukštyn žemyn. Jis viską nuvalė, jos „putytę“, liepė jai nusiplauti rankytes, nes skystis išbėgo jai ant rankyčių. Jis nebandė kišti jai „pimpaliuko“. Ji buvo apsirengusi treningais, „maikute“, D. buvo be „maikės“ tik su „triusikais“, ant kurių buvo parašyta „Sony“. Tualete D. „pimpaliuku“ prie jos kūno nesilietė. Ji bandė jį stumti. „Pimpaliuką“ ji lietė aukštyn žemyn. Daugiau nieko nežino. Žino, kaip jį stūmė. Mamai viską pasakė G.. Ji pati mamai nepasakojo. Baltas skystis papuolė ant jos „putytės“, nes D. jai užtepė ant „putytės“. Jis nuėmė nuo savo „pimpuko“ ir jai užtepė. Jos mama vardu R. K. (t. 1, b. l. 112-114).

4. Nukentėjęs J. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė parodymus, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

4.1. 2025-01-14 mažamečio nukentėjusiojo J. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole yra užfiksuoti duomenys apie tai, kad J. K. parodė, kad sutinka duoti parodymus. Jam brolis liepė liesti privačią vietą ir tampyti savo „pimpalą“, tada jis jam duos telefoną. Gal tai buvo rugsėjį ir spalį. Tai buvo tris kartus buvo, kai vieną naktį praleidžiant. Tai buvo jo kambaryje. Tai buvo naktis. D. pasiimdavo telefoną ir duodavo pažaisti. D. naktį jį prikeldavo. Jis sakė „ateik, patampysi mano pimpalą ir gausi telefoną“. Jis paėmė jo ranką, tampė „pimpalą“ ir išbėgo daugiau tų baltų skysčių. Tada nebežino, kas buvo. Be jų kambaryje nieko nebuvo. Visi trys kartai buvo toje pačioje patalpoje. Pirmas kartas įvyko gal kažkokią spalio 27 d. Jis žino visus mėnesius. Tai ruduo. Žino spalio 27 dieną, pamena, nes turi gerą atmintį. Antras kartas buvo spalio 28, o trečias spalio 29 d. Šiandien yra sausio 14 d. Kai pirmą kartą tai įvyko, buvo pažadintas. Sakė, kad nori miego. Jis paleido baisią muziką ir jis atsikėlė ir galvojo, kad košmarą susapnavo. Jis jautėsi blogai. Jam nepatiko. Jis tai papasakojo savo mamai R. K.. Neprisimena, kada papasakojo. Tada buvo ruduo. D. dar gyveno namuose. Žiemą jis jau nebegyveno. Jie buvo, bendravo svetainėje ir kalbėjosi. Jis ir jo mama buvo dviese. Sakė, kad jis davė jam savo „pimpį“ kilnoti aukštyn žemyn kol išbėgo balti skysčiai ir kad kišo savo „pimpį“ jam į subinę. Savo „pimpį“ jis kišo gal spalio 28 d. Tai buvo jo kambaryje. Buvo naktis. Tada jis atsikėlė, kai pamatė, kad jis kiša „pimpį“ ir sakė nesakyti R.. Jis sakė, jei pasakys R., jis jį užmuš. Jis jam užėmė burną, kad negalėtų kvėpuoti. Jam skaudėjo. Jis kišo savo „pimpį“ jam į subinę. Jam skaudėjo. Tai tęsėsi kokias tris minutes. Jis tiesiog įkišo ir laikė. Po to jam skaudėjo subinę. Jam skaudėjo gal dvi minutes. Apie tai, kad jam skaudėjo, pasakė mamai. Jau buvo diena ir jam nebeskaudėjo. Mamai pasakė rytą. Mama sakė, jei dar kiš, pasakyti jai. Brolio nebuvo ir jis niekada pas juos nebegrįš. Kai mamai pasakė, D. nebegyveno pas juos namuose. Jie su broliu miegojo atskirose lovose. Jis tada buvo nusirengęs. Buvo be kelnių, tik su kojinėmis ir „triusikais“. Tuo metu jau miegojo. Miegojo su kojinėmis. Kartais miega su kojinėmis. Kartais miega su megztiniu, o kartais su kojinėmis ir kelnėmis, kad nebūtų šalta. Kai brolis kišo jam į subinę „pimpį“, „triusikai“ buvo ant „subinės“. „Triusikai“ buvo uždėti. Kišo „pimpį“ per „triusikėlius“. Tuo metu jis buvo nusisukęs į sieną, bandė miegoti, užmigo ir tada jis atėjo. Kai jis atėjo tiesiog sėdėjo ant savo lovos, o kai kišo, buvo ant jo lovos. Jis gulėjo, apsikabino jį ir pajuto, kad jo „pimpis“ sulindo į jo subinę. Jis atsigulė ant kairio šono, jis taip pat gulėjo ant kairio šono. Jis buvo nusisukęs į sieną (siena buvo dešinėje pusėje, galva buvo viršuje, o kojos rodo apačioj). Jis jį apsikabinęs, jo ranka buvo ant jo šono. Tada skystis neišbėgo. Kai stovėjo ant grindų, tada išbėgo balas skystis ir jis išvalė jį su tualetiniu. Tas baltas skystis išbėgo ant jo uniformos, ant krūtinės. Jis paėmė jo uniformą ir tada apipylė jo uniformą, kuri buvo ant grindų. D. nematė, kad ten yra jo uniforma. Jis matė, nes tamsoje viską mato. Tuos kartus, kai tris kartus su ranka darė ir kišo „pimpį“ buvo tamsu, nes buvo naktis. Buvo visiškai tamsu, tik „biškį“ buvo švieselės prie užuolaidos, kai prasiskleidė. Kai jie miegojo, kambario durys tais kartais buvo uždarytos. Jis „biškį“ pavalė uniformą, per naktį išdžiūvo, po to mama išskalbė. Kai išdžiūvo, sustingo kaip ledas ir pasiliko baltos dėmės. Mama matė tas dėmes. Mamai pasakė, kad tai D. apipylė savo baltu skysčiu. Pasakė, kad skystis atsirado iš D. „pimpalo“. Mamai pasakė, kad tai buvo naktį. Mamai paaiškino rytą. D. jau nebegyveno. Kai pasakė mamai D. nebuvo vieną dieną. Dėmės ant uniformos buvo gal trys dienos. Mama išplovė ketvirtadienį. Į mokyklą ėjo su kitokia uniforma. Mama sakė, kad, jei tai pasikartos, pasakyti jai ir ji atims iš jo telefoną. Brolis jam rodė seksą per savo telefoną. Sekso filmus brolis jam rodė du kartus. Pirmą kartą rodė spalio gal antrą dieną, o antrą kartą gal spalio 3 d. Tada buvo pietų miegas. Miegojo savo kambaryje. Bandė užmigti. Jis pažadino jį, atsisuko, jis paėmė jo ranką ir pradėjo su jo pirštais žaistis. Jis norėjo, kad pažaistų jo žaidimus, bet jis jam nieko nenupirko, jį apgavo. Jis žiūrėjo „tik-tok“, kurio jis labai nemėgsta. Spalio 2 d., kai miegojo pietų, jis atėjo ir patrankė jam į galvą ir įjungė sekso filmą. Matė, kaip vyras su vyru bučiavosi, o moteris su moterimi. Kitą kartą jis jį pasikvietė į savo lovą, tempė už rankos. Jis užklojo jį. Jis buvo užsimerkęs, o jis jam švietė į akis telefono žibintuvėliu. Jis įjungė sekso filmus, bet nebeprisimena, kokius. Jis su broliu sutaria gerai. Kartais pasipeša draugiškai. Brolį paskutinį kartą matė rytą, kai jis išvažiavo į treniruotę ir nebematė. Jam negalima su juo susitikti. Paskutinį kartą matėsi su broliu savo namuose. Praeitą kartą nieko nepasakojo, nes brolis ir „baba“ sakė nieko nepasakoti, kad brolis nenukentėtų. Dabar jau nebenorėjo klausyti D., todėl norėjo papasakoti. Po to karto, kai čia buvo, nebuvo susitikęs su D.. Jo brolis lankėsi jo mokykloje ketvirtadienį. Jis sakė neklausyti mamos ir nekalbėti teisme. Jis nuėjo į tualetą ir jie išsiskyrė. Jis jam už tai nieko nežadėjo. Jis tiesiog atsisveikino ir išėjo. Sakė neklausyti savo mamos, būti piktam ir nieko nepasakoti teisme. Jis nusprendė papasakoti, kai važiavo namo po apklausos. Nežino, kodėl persigalvojo. Kalbėjo apie tai su savo mama. Mama sakė, kad gali apsigalvoti, kad dar ne per anksti apsigalvoti. Jis pats norėjo kalbėti. Mama nevertė jį kalbėti, jam smegenys pasakė, kad reikia kalbėti (t. 1, b. l. 163-166).

5. Nukentėjusiųjų E. G. ir J. K. atstovė pagal įstatymą R. K., apklausta kaip liudytoja, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba mokykloje virš 30 metų, dėsto biologiją ir yra globėja E. G., J. K., taip pat buvo ir D. K.. Globoja dar ir G. K., E. K.. 2024 m. lapkričio 15 dieną vaikai grįžo iš mokyklos ankščiau, ji kiek vėliau iš darbo ir, kol jos nebuvo, pasak vaikų pasakojimo, įvyko nemalonus įvykis. Iš pradžių sužinojo apie E. G.. Jai papasakojo G. K., kad, bežiūrint filmą, E. pasipasakojo jai, kad ji verkė, kai ją skriaudė D. ir dar kažkokiai draugei mokykloje pasipasakojo, kad ją skriaudė D.. Pradinę informaciją apie tai, kad kažkas vyksta, E. globėjai sakė, kad D. kvailioja, lenda, bet ji neįsivaizdavo, kad tai gali būti kalba apie tokio pobūdžio įvykį. Galvojo, gal žaidžiant kažką pasakė, ar kažkuo nepasidalino. Po kelių dienų G. liudytojai pasakė, kad jai E. sakiusi, jog D., įėjęs į tualetą, ją nuskriaudė. Pasakojimas buvo labai vaizdus, manė, kad ten įvyko kažkas baisiau ir tuo pačiu nenorėjo patikėti ir suvokti, nes apie D. yra geros nuomonės, netikėjo, ką sakė. Bandė išlikti objektyvi, nes pirmą kartą per 26 metus, kai globoja vaikus, taip atsitiko. Pasiskambino savo buvusiai globotinei L. I., nes norėjo, kad ji išklausytų, ar teisingai viską suprato. D. gyveno su liudytojos globojamais vaikais: tuo metu gyveno keturi K. ir nuo kūdikystės auginta E. G.. Tai, ką pasakė E., iš pradžių suabejojo, bet jos kūno kalba, žodžiai, kaip ir įtikino. Ji neturėjo jokios seksualinės patirties, jokių uždraustų filmukų nėra mačiusi, jos psichinė raida vėluoja apie 2 metus. K. į šeimą atvyko 2022 m. liepos mėnesį. Iki 2022 metų E. jokių patirčių, ar pasisakymų, kad ją kažkas nuskriaudė, nenurodė. Iš karto nepatikėjo, sutriko, nenorėjo, kad būtų apkaltintas D., todėl kelis kartus jos perklausė, ieškojo neatitikimų. Apie vasaros įvykius ji net nepasakojo. Jai buvo netikėta, kai pasakojimo eigoje papasakojo dar kažką. Lytinius organus E. įvardijo vaikiškais žodžiais, pasakojo, kad parėjo iš mokyklos, pradėjo žiūrėti filmuką su kitais vaikais, nuėjo į tualetą, durų ji nesirakindavo nuo tada, kai ankščiau buvo užstrigusi ir, besiruošiant atlikti didelį reikalą, įėjo D., kuris buvo mažai apsirengęs, su kojinėmis, šortais ir dar kažkuo, lyg ir be „maikutės“ ir iš karto prisitraukė ją prie savęs, atėjo su kietu lytiniu, bandė įkišti į tarpvietę, ji sakė: „ką darai, eik iš čia“, tada jis liepė jai liesti aukštyn žemyn ir po to D. lydėjo ją rankos plautis, nes buvo apibėgę, o kas apibėgę, neįvardino. Sakė, kad jai šlykštu, smirda. Liudytoja klausė, kodėl E. nešaukė, nes buvo kitų vaikų, ji pasakė, kad bijojo D.. Nusiplovė rankas ir grįžo apsiverkusi žiūrėti filmuką. Kiti vaikai galėjo matyti, kaip jie išeina iš tualeto, bet norint matyti reikėtų pasilenkti, tai, kiek žino, niekas nematė. Liudytoja klausė jos, kodėl ji nepasipasakojo, atsakė, kad nežino. Kai antrą kartą perklausė, kodėl nepasakojo, ji sakė, kad bijojo, kad ko nors blogo nepadarytų, kad nešauktų, bet nieko konkretaus. Jie nėra biologiniai brolis ir sesė, bet konfliktų tarp jų nebuvo. E. labai norėjo brolio ir žiūrėjo į jį su pagarba, kaip į vyresnį brolį. Mergaitės žodžiais tiki, nes ji nemoka meluoti, nebuvo ji tokia, kad fantazuotų. Mano, kad tas įvykis ją labai išgąsdino. Dėl pasakojimo apie tą įvykį būna, kad prieina ir kalba, ir tenka ją net stabdyti, nes mokykloje net pamokos metu užeina ir pasakoja. Kalbėjo su mokytoja, kad stabdytų, kad nebereikia kalbėti apie tai, kad greičiau pamirštų. Kalbėdama apie vasarą įvykusį įvykį, pradėjo sakyti, kad tai ne pirmas kartas. Klausė, kodėl nepasakojo, ji sakė, kad bijojo, klausė, kodėl bijojo, sakė, kad nežino. Sakė, kad ėjo iš kiemo į namus pasiimti žaislų su D., sakė, kad ją parsivertė ant lovos, kad kišo. Sakė, kad kraujo nebuvo, bet skaudėjo. Sakė, kad kišo į užpakaliuką ir „putytę“. Kalbėjo ir apie masturbaciją. Ji pati papasakojo apie vasaros įvykius lapkričio mėnesį, jau po buvusio. Dėl J. K. gali pasakyti, kad kai D. išvyko iš šeimos dėl įvykusio įvykio su E., gal lapkričio 22 dieną, J. įbėgo į kambarį, paklausė, ar D. grįš, atsakė, kad negrįš ir tada pasakė, kad jis irgi turi kai ką papasakoti ir pradėjo pasakoti. Liudytoja pagalvojo, kad jis buvo šalia, kai pasakojo E. ir girdėjo, tai suabejojo, ar tai tiesa. D. su J. gyveno viename kambaryje. J. buvo pasiutęs, judrus, naktimis vaikščiodavo, pas seses eidavo, tai vaikų teisės rekomendavo apgyvendinti kartu su D.. J. sakė, kad D. bandė įkišti į užpakalį, jam nepatiko, jis jį stūmė, pasakė, kad skauda, jam tada liepė masturbuoti, kol išbėgs skystis ir, kad tai buvo ne vieną kartą. J. sakė, kad D. už tai pažadėjo jam duoti pažaisti savo telefonu, parodyti filmukų, kur teta su teta, vyras su vyru. Jis nepasipasakojo, nes D. jam autoritetas. Liudytojas mano, kad abu pasakojo iš savo patirties, nes visaip bandė pagauti juos meluojant, bet nepavyko. Paprašė J., kad papasakotų ir įsirašė, kad ramiai perklausytų, pasižiūrėtų, ar nemeluoja, nefantazuoja. Po D. išvykimo iš šeimos, tvarkant stalčius, rado jo telefoną su skilusiu ekranu, pakrovė, pradėjo naršyti ir rado, kad jis nuo 2023 iki 2024 metų įvykusio įvykio, filmuotos medžiagos, kur jie rengiasi einant į pirtį, į dušą, pasistato telefoną liudytojos su vyru miegamajame, pats vaikščiodavo po jų miegamąjį. Rado keistų savo nuotraukų D. telefone, kur ji rengiasi, matosi jos kelnaitės, nuogos kojos iki juosmens, dar kažkurios iš mergaičių kojos, išlindusios iš dušo. Šiuo telefonu niekas daugiau nesinaudojo, tik D.. Matosi, kaip jis pastato tą telefoną pirtyje, priepirtyje po kėde, prieš veidrodį, kad atsispindėtų vaizdas ir filmuoja. Klausė D., kai grįžo iš L., apie visus tuos įvykius, tai jis iš pradžių sakė, kad nieko nėra, išsigalvoja, pasakius, kad turi įrašus, kur E. ir J. pasakoja, tai labai piktai sureagavo, klausė, kur įrodymai. D. turėjo naują telefoną „Iphone“ gal nuo 2024 m. pavasario. Gruodžio 19 dieną turėjo būti J. apklausa teisme, tačiau išvakarėse paskambino J. močiutė ir prašė jo neduoti parodymų prieš brolį. Močiutė R. iš mamos pusės. Jai apie tai pasakė pats J. po apklausos, sakė, kad kalbėjosi su močiute, kai buvo E. ir visi kiti vaikai. Tada paklausė E. ir ji pasakė, kad jie visi kalbėjosi su „baba“ R.. E. sakė, kad kalbėjosi apie mokslus ir visa kitą, kad nenuteikinėjo jų, bet visi kiti vaikai sakė, kad „baba“ R. liepė J. nepasakoti prieš brolį. Paskui J. pasakė, kad norėtų pasisakyti apie tai, o nepasakojo teismui todėl, kad „baba“ liepė nesakyti. E. apie įvykius pasakojo susigraudinusi, o J., tai juokiasi, tai graudinasi, kalba vaizdžiai, bet jie labai skirtingi. Vaikams buvo teikiama psichologinė pagalba, lankėsi pas psichoterapeutą. Šiuo metu vaikai nurimę, nebėra baimių, bet paklausia, ar D. negrįš. J. pasakojo, kad buvo atvykęs D., nors jam buvo skirta kardomoji nesiartinti ir nebendrauti. D. davė telefonu pakalbėti su mama, kuri sakė neklausyti liudytojos ir jį iškels ten, kur dabar gyvena D., kuris dabar gyvena laimingai. Pranešė apie tai tyrėjai. Su D. kalbėjosi tą vienintelį kartą. Kai jis neigė, o paskui neigiamai sureagavo, tai pagalvojo, gal vis dėl to kažkas ir buvo. Po įvykių J. situacija blogėja: kyla agresija, ypatingai moteriškos lyties atstovėms, sako, kad sesėms galvas nuraus, visos lėlės išžergtos, anksčiau taip nebuvo. Prašo D. neskirti labai griežtos bausmės.

6. Liudytoja L. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesio 19 ar 20 dieną grįžo iš darbo ir sulaukė mamos (taip vadina R. K.) skambučio. Mama buvo sutrikusi, paklausė, ar galėtų su E. atvažiuoti. Suprato, kad kažkas atsitiko. Kuomet jos atvyko, E. įsitaisė ant lovos žiūrėti filmuko, mama keliais sakiniais pasakė, kas įvyko. Labai susijaudino, pakalbino E.: ji pradėjo pasakoti, kad D. ją tualete užsidarė, numovė kelnes, apatinius, jis pats nusimovė, ėmė trintis prie jos, liepė jos rankomis daryti pirmyn atgal ir jam iš apačios išbėgo skystis, pasakojo sunerimus, jai tai nebuvo linksmas dalykas. Nesakė, kad suėmusi lytinį organą darė veiksmus, čia liudytoja taip pasakė. Neklausė, ar tai pirmas kartas. Kiek pažįsta E., ji nėra melagė, ar fantazuotoja. Bendrauja su ja kaip su vaiku, žaidžia stalo žaidimus, nueina į kavinę. Sakytų, kad gal ji atsargiau jaučiasi prie liudytojos vyro, bet gal tik taip atrodo. Kalbų apie D. iš vaikų negirdėjo. Apie J. nieko negali pasakyti.

7. Liudytoja E. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba globos centro globos koordinatore, koordinuoja K. šeimą. Prašo remtis tais duomenimis, kuriuos pateikė policijoje, detalių tiksliai nenupasakos. Datų nepamena, atvyko globėja ir pranešė informaciją, davė paklausyti garso įrašo, kaip E. pasakoja, kas įvyko. Tuo metu pas K. buvo D., E., G., J. K. ir E. G.. Globėja atvyko išsigandusi. Išklausiusi įrašą, vyko į vaikų teises, pateikė įrašą. Nepamena, kiek buvo įrašų. Jai pasakojo, kad dar nuotraukos buvo, bet tų nuotraukų nematė. Galėjo būti du įrašai. Vaiko teisių tarnyboje užpildė dokumentus dėl šio įvykio, teikė šeimai pagalbą, siūlė psichologą vaikams. Psichologo konsultacija buvo teikiama mokykloje, bet nusprendė, kad reikia nebe mokyklinio psichologo ir nukreipė pas psichologę V. L.. Iš E. žodžių suprato, kad vyko tvirkinimas. Vėliau, kelių dienų bėgyje, globėja pasakė, kad galimai ir J. buvo tvirkintas, nes miegodavo kartu su D.. Globėja užsiminė, kad lyg tai yra girdėjusi, kad J. kažką yra šūktelėjęs. Vaikai buvo išsiųsti į „(duomenys neskelbtini)“, teikiama psichologo pagalba, bendravo su vaikais, su šeima. G. ir E. K. buvo teikiama psichologinė pagalba globos centre.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, liudytojos E. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

2024-12-17 liudytojos E. I. apklausos protokole užfiksuota, kad dirba (duomenys neskelbtini) globos koordinatorė. R. K. šeima yra viena iš jos koordinuojamų šeimų. Su šia šeima dirba nuo 2021 metų (tikslaus laiko neprisimenu). 2022 metų liepos mėnesį R. K. pradėjo globoti D. K., E. K., G. K. ir J. K.. Teikė informavimo, konsultavimo tarpininkavimo paslaugas. 2024 metų lapkričio 20 dieną R. K. atvyko pas ją į Globos centrą ir papasakojo, kad jos globotinis D. K. galimai seksualiai tvirkino jos globotinę E. G.. R. K. pateikė 2024 m. lapkričio 19 dieną darytus du garso įrašus, kuriuose E. G. pasakoja apie patirtą seksualinę prievartą, D. K. veiksmus prieš ją. Išklausius pateiktus įrašus kartu su R. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrių, darbuotoja D. B. išklausė įrašus, R. K. pateikė rašytinį pranešimą apie E. G. atvejį. Globos centre buvo nuspręsta teikti psichologo konsultacijas G., E. ir globėjai R. K., o E. ir J. tęsti nuo 2024 m. rugsėjo teiktas psichologo konsultacijas (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 26 dieną R. K. susisiekė su ja telefonu ir papasakojo, kad jai J. papasakojo, jog D. K. atliko prieš jį seksualinės prievartos veiksmus, tai yra, buvo atvejis, kai D. kišo savo lytinį organą J. į užpakalį, tačiau J. sucypė ir D. nuo jo atsitraukė, ir taip pat yra buvę atvejų (kiek jų buvo ir kada, ji nesitikslino), kai, J. žodžiais, D. liepė jam liesti jo varpą aukštyn – žemyn, kol išbėgs skystis. R. K. pasiūlė pateikti šią informaciją (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriui, tačiau vykstant į šį skyrių joms buvo pranešta, kad informaciją dėl J. reikia pateikti policijos tyrėjai. R. K. jai sakė, kad telefonu yra įrašiusi savo pokalbius su J., tačiau jai tų pokalbio garso įrašų neteko išgirsti. R. K. sakė, kad pokalbių įrašai pateikti policijos tyrėjai. Ji pati nė su vienu R. K. globojamu vaiku apie D. K. atliktus seksualinės prievartos veiksmus prieš E. G. ir J. K. nekalbėjo, siekdama jų netrikdyti, palikdama psichologo kompetencijai. Šiuo metu D. K. gyvena pas budinčią globėją, jam yra ieškomas nuolatinis globėjas. Su E. ir J. iki nurodytų įvykių jai yra tekę asmeniškai bendrauti, nepastebėjo, kad jie būtų linkę fantazuoti, meluoti. Jiems abiem yra nustatytas emocijų ir elgesio sutrikimas, mokykloje jiems yra paskirti mokytojų padėjėjai. Pati R. K. sakė, kad šeimoje su vaikais susitvarko, didesnių problemų su jais neturi (t. 2, b. l. 182-185).

8. Liudytoja G. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė parodymus, kurie, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

8.1. 2024-12-20 mažametės liudytojos G. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). Sutinka duoti parodymus. D. – jos brolis. Jis kaip kada elgdavosi gerai, kaip kada nelabai. Jis nesimušdavo, kartais aprėkdavo, negražiai pavadindavo. Jis taip apskritai elgėsi. Kiek mato, su kitomis mergaitėmis jis elgėsi, kaip ir su ja. Dabar jis negyvena su jais. Kiek žino, jis nelabai gražiai pasielgė. Vieną dieną, apie lapkričio 15 d. jie grįžo iš mokyklos. J. ėjo filmuko, o E. pasakė, kad eina į tualetą. Išgirdo, kaip E. pasakė: „ei, ką tu čia darai“. Atsidarė tualeto durys, išėjo E.. Ji ėjo nusiplauti rankas, buvo liūdna ir apsiverkusi. Ji paklausė jos, kas buvo. Ji atsakė, kad nieko. Sekančią dieną E. papasakojo ir ji apie tai pasakė globėjai R. K.. Jie žiūrėjo filmuką ir E. papasakojo, kad D. lenda į mergaičių lytį. Ji greitai pasakė R., R. apklausinėjo E. ar tikrai taip buvo. Ji irgi buvo. Buvo ir tėtis. Tuos klausimus prisimena. Ar tikrai nemeluoji, ar tikrai taip buvo, ar nefantazuoji. Ji negirdėjo, ką sakė. Ar apie tai kalbėjo su D., nežino. Ji su D. nekalbėjo. Tada D. buvo su „triusikais“ ir kojinėmis, viršuje nieko neturėjo. E. buvo sportinėmis kelnytėmis, „maikute“ ir megztuku, jei gerai atsimena. Tą dieną ji tik paklausė, ar yra kas namie ir jai pasakė, kad yra. D. ji tada nematė. Kai E. grižo nusiplovusi rankas, matė D. koridoriuje. Jis buvo su „triusikais“, kojinėmis ir „tapkėmis“. Kai E. grįžo apsiverkusi, ji nelabai suprato, kas įvyko. Dabar supranta, kad D. padarė kaip nusikaltimą, labai blogai padarė. E. rami, draugiška. Ji šį kartą tikrai tiki E.. Jei ji juokautų, būtų pasakiusi po dviejų kartų, kad juokauja. E. ėjo plauti rankas, nes girdėjo kaip bėgo vanduo. Iš balso tai buvo E.. D. pasakė: „eik plautis rankas“. Tada jis buvo koridoriuje, o E. prie kriauklės. Rankas E. plovėsi katilinėje. Katilinė randasi maždaug kaip nuo jos iki durų. Tai dvi atskiros patalpos. Kriauklė yra katilinėje. O ji buvo televizoriaus kambaryje. Jis nuo tualeto kaip lango iki durų, o katilinė nuo vienos sienos iki kitos sienos. Iki tualeto gali būti apie 3 žingsnius, o iki katilinės – 4-5 žingsniai. Tos patalpos sujungtos koridoriumi. Tualete nėra kriauklės. Į apklausą ją atvežė globėja R.. Ji nežinojo, kas čia šiandien vyks ir apie ką kalbės. Prieš apklausą apie ją anksčiau niekas su ja nekalbėjo. Su močiute R. Z. iš (duomenys neskelbtini), kalbėjosi nelabai pamena kada. Kalbėjosi, kaip jai sekasi mokykloje. Užvakar jai paskambino močiutė ir pasakė neliudyti, nes D. gali būti blogiau. Ji liudija, nes tai tik jos sprendimas. J., E. ir E. dabar gyvena kartu su ja. E. nėra tikra jos sesuo, bet ji ją laiko sese. Užvakar močiutė visiems tą pati pasakė, kad neliudytų ir D. nebūtų blogiau. J. taip pat tai girdėjo. Jie visi apie tai nekalbėjo, kaip elgsis po tokių močiutės žodžių. G. R. pasakė, kad liudys ir sakys tiesą. Ji pati savo akimis nematė, kas įėjo į tualetą. Suprato, kad E. nuėjo į tualetą. Kad D. įėjo į tualetą, ji nematė. Pagal žingsnius žino, kad ten buvo D.. Jo šlepetės skleidžia išskirtinį garsą. Kai E. įėjo į tualetą, po kokių trijų minučių išgirdo žingsnius ir E. žodžius „ei, ką tu čia darai“. Žingsnius girdėjo iš D. kambario, perėjo per pusę koridoriaus ir atsidarė tualeto durys. Ji tai girdėjo. Po kokių trijų sekundžių išgirdo E. balsą. Durys užsidarė ir viskas nutilo. Po tos keistos tylos atsidarė tualeto durys ir D. pasakė: „eik plautis rankų“. D. nuėjo į savo kambarį, o paskui grįžo liūdna ir apsiverkusi E.. Keista tyla truko apie 2 minutės. Laikrodžio neturėjo. Kai D. pasakė E. eiti plautis rankų, jis stovėjo ir prižiūrėjo, kaip E. plaunasi rankas ir tada nuėjo į kambarį. Girdėjo kaip D. nuėjo į katilinę. Kai jis išėjo iš tualeto, girdėjo, kaip užsidarė tualeto durys. Daugiau nelabai prisimena. Kai D. ragino E. plautis rankas, tą kartą jam pasirodė keistai. Jis pasakė šiurkščiau. Jis kitus vaikus nelabai prižiūrėdavo. Juos labiau prižiūrėdavo E.. Ji jiems pasakydavo plautis rankas. Retai apie tai pasakydavo D.. Retai, bet buvo, kad E. pasakydavo kažką, o pasakydavo, kad pajuokavo. Ji sutiko savo klasiokę ir pasakė, kad ji jos geriausia draugė. Nežino, ar su globėjais E. yra kaip nors pajuokavusi. Globėjai jos klausė, ar ji nejuokauja, nes norėjo įsitikinti, kad tai tiesa, nes tai rimti dalykai. Buvo vienintelis kartas, kai kalbėjo apie mergaitiškus dalykus. Tai buvo tik tą vieną kartą. Nelabai žino daugiau tokių panašių situacijų su kitais vaikais. Kiek žino, tai buvo viena tokia situacija. Kai D. gyveno kartu su jais, jis elgdavosi kartais gražiai, kartais ne. Jis gyveno su J. viename kambaryje. Jie sutarė ne per geriausiai. D. pajuokaudavo, J. įsiaudrindavo. Paskui D. ant jo pykdavo, nors pats įaudrindavo. Močiutė paskambinusi E. ir pasikvietusi ją ir J., ir pasakė, kad nesakyti nieko blogo apie D.. Sakė „jei norite blogo, tai galite pasakoti“. Ji pasakė, kas vyko. Tada nesuprato, bet dabar supranta. Ji sakė neskųsti D., kad jis darė visokias šlykštynės. „Neliudykit nepasakokit, kad D. nebūtų blogiau, ar norit brolio netekti“ – taip jiems pasakė močiutė. Ji močiutei nieko nepasakojo. J. suprato, kad nieko nesakyti. Mano, kad J. suprato, kad D. lindo prie E.. Kai E. tai papasakojo, šalia buvo J. ir jis suprato. E. papasakojo apie tai lapkričio 16 d., sekančią dieną. Jie žiūrėjo filmą ir tada E. pasakė, kad D. lenda ten, kur negalima. Tada buvo ji, J. ir daugiau nieko. Jie kartu rinkosi filmuką. E. pokalbyje su globėjais dalyvavo ji, tėtis ir globėja. J. nebuvo. Jis žiūrėjo filmą (t. 2, b. l. 130-132).

9. Liudytoja E. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė parodymus, kurie, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, perskaityti teisiamojo posėdžio metu.

9.1. 2024-12-20 nepilnametės liudytojos E. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad ji lapkričio 15 d. buvo mokykloje. Ji nebuvo namie, kai viskas įvyko. Grįžo namo ir po pusvalandžio beveik tuo pat metu grįžo globėja R.. Visi pirmame aukšte žiūrėjo filmuką. Buvo G., J. ir E.. Ji nuėjo į tą kambarį, Ten buvo J., G., E.. Tai galėjo būti nuo 14 iki 15 val. Iki R. grįžo ji buvo tame kambaryje su vaikais. Nieko neįprasto ten nepastebėjo. Grįžus R., ėjo valgyti. Tą dieną D. matė rytą ir grįžusi namo. Jis buvo tame pačiame kambaryje, kur buvo vaikai. Pradžioje sakė, kad tame kambaryje buvo ir D.. D. elgesyje nieko neįprasto nepastebėjo. Pavalgius vaikai ėjo ruošti pamokas ar žiūrėti filmuką. Apie tą dieną sužinojo tada, kai D. iškėlė gyventi kitur. Iki to laiko nieko negirdėjo. Kai D. iškėlė iš šeimos, ji paklausė, kodėl D. iškėlė pas kitus globėjus. R. jai pasakojo, kad D. lindo prie E., vedėsi į tualetą ir ji ten šaukė. Daugiau nieko nepasakojo. Pradžioje nepatikėjo, bet paskui patikėjo. Ji buvo šokiruota, kad D. taip galėtų pasielgti, nes jis buvo normalus. Jai papasakojo ir ji patikėjo. Jeigu E. meluotų, tai būtų viskas išaiškėję. Ji bando nesikišti. Vaikai nemoka meluoti. Ji pasakoja tą patį per tą patį. Pati negirdėjo, kaip E. pasakojo. Jai pasakė R.. Ji žinojo, kad šiandien vyks apklausa. Tai jai pasakė R.. Su kitais vaikais apie tai nekalbėjo. Su kitais giminaičiais dabar nebendrauja. Bendrauja su močiute, su „tete“. Močiutė R. Z. su ja bendrauja telefonu. Paskutinį kartą bendravo užvakar. Ji paklausė, kaip sekasi mokykloje, kaip J.. Ji pasakė, kad migdo J. ir, kad paskambintų rytoj. Brolis ir sesuo užvakar su močiute nekalbėjo. Jie kalbėjo kažkada anksčiau. Jie kalba apie mokyklą. Su močiute kalbėjo apie mokyklą, kada atvažiuos. Būna, kad J. neklauso ir D. supyksta. J. išmėto D. daiktus. Jų santykiai svyruojantys. D. prie jos būna normalus. Prie kitų dažniausiai normalus. Kai būna mokykloje, nežino. Grįžus jai namo ką D. vilkėjo nepamena, dažniausiai vilki „maikę“ su „treninginėmis“ kelnėmis. Kitokių santykių tą vakarą tarp D. ir E. nepastebėjo. Jie bendravo. Nepasakytų, kad E. bijojo D.. Jų santykiai buvo geresni, nei J. ir D. (t. 2, b. l. 141-143).

10. Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichologu. Žino J. K. ir E. G., dirbu su jais. Su J. nedirbo temomis, kurios būtų susijusios su kažkokia lytine prievarta, ar panašiais dalykais. Lygiai taip pat, žinodamas faktą, kad berniukas kažką patyrė, jis neturėtų teisės jo klausti, jeigu jis apie tai nenori kalbėti. Liudytojas dirba pagal psichologinės pedagoginės tarnybos išvadas su E. G., o su J. dirba pagal mokyklos vadovo įsakymą ir globėjos prašymą. Kreiptasi buvo ankščiau, nuo 2024-09-17. Pagrindinis individualaus darbo tikslas, tiek su J., tiek su E., buvo vaikų pastiprinimas, tinkamo elgesio modeliai, savireguliacija. Individualaus darbo kabinete metu, dirbant akis į akį, nepastebėjo kažkokių elgesio apraiškų, kas būtų susiję su lytiniais nusikaltimais. Yra tekę girdėti, kad J. pamokos metu ar pertraukų metu nusimauna kelnes, bet nekalbėjo su juo apie tokį jo elgesį. Toks elgesys nėra būdingas jo amžiaus vaikams. Ties tuo nedirba, negali daryti jokios įtakos, nes žino, kaip vysta teismų praktika ir, kad teismuose yra ir psichologai, ir psichiatrai, kurie patikrina. Dirba dėl elgesio, kuris susijęs su mokymosi aplinka. Apie E. G. taip pat neturi ką pasakyti, kas liečia seksualinę prievartą. Individualaus darbo metu J. nėra nieko pasakojęs apie brolį nei apie jų santykius. E. taip pat yra minėjusi patį faktą, žino, kad buvo toks žmogus. Liudytojas tik teoriniame lygmenyje turi darbo su seksualinio smurto aukomis praktikos.

11. Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra baigusi psichologijos magistrą, šiuo metu baiginėja vaikų paauglių psichoterapijos studijas (duomenys neskelbtini). Jau keturiolikti metai dirba su vaikais, paaugliais ir šeimomis. 2015 m. pradėjo dirbti teismuose, kur didžioji dalis vaikų apklausų susijusios su seksualinio pobūdžio bylomis. Praeitų metų pavasarį į ją kreipėsi R. K., su prašymu, ar turėtų galimybę konsultuoti vaikus E. ir J. nurodė, kad vaikai galimai po patirtos seksualinės prievartos, bei priežastis, susijusias su mokykla ir kasdieniais dalykais. Bendravo su vaikais kelis mėnesius: tiek vienas, tiek kitas prisipažino, kad namų aplinkoje iš J. brolio patyrė seksualinę prievartą. Į detales nesigilino, tik tiek, kiek patys vaikai norėjo bendrauti. Kalbėjo daugiausiai su J. apie jo baimę broliui, apie jo ir brolio netyčinius susitikimus mokykloje, kur jo brolis atvykdavo į mokyklą ir prašė nekalbėti apie jį, kad nepasakotų, kad atsiimtų parodymus ir panašiai. Per R. susisiekė su globos koordinatore, turėjo susitikimą mokykloje dėl J. buvimo klasėje, dėl tų susitikimų su J. broliu mokyklos aplinkoje. Buvo dar toks niuansas, kad J. pasakojo, jog klasėje dirbantis (duomenys neskelbtini) jo mokytojas, kalbėjo apie tai, kad J. negali blogai kalbėti apie brolį, kad turbūt čia nieko nebuvo, kad prisigalvoja, kad negalima šmeižti artimų žmonių, moralizuodavo. Dėl to susitiko su mokyklos socialine pedagoge, su pavaduotoja. Po tų susitikimų, tęsiant konsultacijas su J., buvo galima pastebėti, kad tų susitikimų su broliu sumažėjo, bet dar keletą kartų buvo. Buvo galima jausti ambivalenciją, todėl, kad galimai tą nusikalstamą veiką padarė artimas asmuo ir J. atžvilgiu buvo įvairiausių jausmų, tai ir nenoras, ir baimė, ir nusivylimas broliu dėl to, kas įvyko, bet kartu ir tarsi kažkoks noras nesugniuždyti brolio, gal neįduoti, nepakenkti. Su E. konsultacijų metu gana mažai kalbėjo apie tą atvejį. Ji pasakojo, kad yra buvę įvykių, kai J. brolis bandė kišti lytinį organą jai į užpakalį vonioje. Kadangi jau ikiteisminio tyrimo apklausa buvo atlikta, tai nelabai klausinėjo. Su E. daugiausiai kalbėdavo apie jos santykį mokykloje, jos elgesio, mokymosi sunkumus. Kalbant apie jos jausmus J. broliui, buvo didžiulis atstūmimas, baimė, pyktis, kas bus, jeigu jis grįš į šeimą. Paskui, artėjant vasaros atostogoms ir situacijai pagerėjus, su globėja nusprendė susitikimus nutraukti. Prieš keletą savaičių R. vėl buvo susiekusi su liudytoja ir minėjo, kad yra tam tikrų elgesio sunkumų. Su E. dabar susitikusios nebuvo, tik su J.. Ta baimė išlikusi. Sunku atrasti priežastinį ryšį tarp to įvykio ir kaip dabar jis jaučiasi, bet akivaizdu, kad ateityje šis įvykis gali palikti didžiulę traumą. J. net neklaustas dažnai pasakoja apie brolį. Jis supranta, kad brolis pasielgė netinkamai ir supranta, kad brolis sulauks bausmės, bet šalia to yra lojalumas ir baimė, kad jo papasakojimas ir prisipažinimas apie tai, kas įvyko, sukels broliui negrįžtamų pasekmių. J. yra minėjęs, kad brolis, atvykęs į mokyklą, jam pasakojo, kas yra tam tikrose įstaigose tiems, kurie taip pasielgia su vaikais ir jis nenori, kad brolį skriaustų. Jis sakė, kad jeigu jis įskųs brolį, tai jį ten patį skriaus ir jis nenori, kad brolį skriaustų, bet kartu labai pyksta dėl to, kas įvyko. J. atveju yra labai prieštaringi veiksmai, o nėra E. atveju, nes tai nėra jai artimas asmuo. Teikė psichologines paslaugas E. ir J. nuo 2025 m. pavasario iki vasaros atostogų, bendravo keletą mėnesių. Savanoriškai E. pasisakė, kad mamai nesant namie, J. brolis nusivedė į vonią ar tualetą ir, nusimovęs kelnes, bandė kišti lytinį organą į užpakalį. J. pasakojo, kad jis su broliu pas globėją gyvendavo viename kambaryje ir brolio prašymu jis lietė brolio lytinį organą, bandė jį tampyti. J. yra patyręs poveikį iš brolio dėl atsiskleidimo ir tas poveikis buvo daromas ne vieną kartą. Kai bendravo su (duomenys neskelbtini) mokyklos administracija, jie tikino, kad neįmanoma patekti į mokyklą pašaliniam asmeniui, kad jie buvo atsukęs kameras ir stebėjo, kad nebuvo jokio J. ir brolio kontakto, bet iš J. pasakojimų jis tuos susitikimus su broliu apžvelgė pakankamai detaliai. Nekilo įspūdis, kad tai yra išsigalvota ir to nebuvo buvę. Kiek pamena, ten dar ir kiti artimi asmenys buvo įtraukti, kad jis nepasakotų, kaip į tave žiūrės kita giminės dalis, jeigu duos parodymus prie brolį. Tarsi ta įtaka buvo iš vieno asmens, bet kartu įtraukiant ir kitus asmenis. Tas poveikis tikrai buvo jaučiamas. Kalbant apie E., abejonių nekilo, kad ji išsigalvojo, nes pasakodama ji labai verkė. Neatrodė, kad tos aplinkybės būtų gimusios iš kažkur, nes žiūrint į jos raidą ir į tai, ką ji papasakojo, tai mums, kaip psichologams, visada kyla abejonė, tai iš kur tada tos seksualinės žinios, iš kur ji žino, kad ten galima lytinį organą kišti, ką ten reikia daryti. Akivaizdu, kad su jos amžiumi, ji turėjo būti arba mačiusi, arba patyrusi. Ji viską labai smulkiai papasakojo ir labai emociškai reagavo. J., tarsi, nesuvokia pilnai pasekmių, kas įvyko. Jis juokiasi, šypsosi ir iš tų detalių gausos tikrai neatrodė, kad jis pagal amžių kurtų ar fantazuotų. Pas jį yra tokie psichologiniai niuansai, jis nesuvokia pasekmių. Tai yra brolis ir jam tai labiau kaip žaidimas, jis nesuvokia realių pasekmių, bet neatrodė, kad jis išsigalvotų ir meluotų. Dėl atsiskleidimo priklauso nuo įvairiausių dalykų. Atrodo, kad J. yra gana lengva papasakoti, nes jis pagal raidos ypatumus nesugeba suvokti, kas čia įvyko. Labai priklauso nuo to, kiek tas vaikas eina į kontaktą. J. su E. jaučiasi saugūs su R., jie ją vadina mama. Jie jaučiasi pakankamai saugūs atsiverti ir papasakoti. Mano, kad vieno vaiko atsiskleidimas paskatino ir kito vaiko atsiskleidimą.

12. Ekspertė T. G.-N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra įtraukta į ekspertų sąrašą. Yra atlikusi E. G. ir J. K. ekspertizes. Dėl E. G. patvirtina ekspertizės akte nurodytas išvadas apie jos psichologinę būseną. Išvadoje nurodytas terminas vaizduotės produkcija, reiškia, kad E. G. nenustatyta, jog ji negalėtų atskirti realybės nuo fantazijos. Ji gali pasakyti, kur yra jos vaizduotės dalykai arba įsivaizduojami ir kas yra realūs faktai, ir tai ji puikiai atskiria, ir ši išvada padaryta remiantis visa, E. G. charakterizuojančia medžiaga, ir psichologinio įvertinimo duomenis. Galima matyti, kad jos intelektiniai gebėjimai atitinka jos amžiaus tarpsnį, nenustatyta pažintinės veiklos sutrikimų. Iš jos pasakojimų pobūdžio ir kitų aplinkybių galima teigti, kad ji tikrai gali atskirti, kas yra realu, o kas fantazija, ir gali duoti parodymus. Išvadoje nurodyta, kad E. G. gali būti linkusi paklusti, prisitaikyti, tai gali būti susiję tiek su mažu amžiumi, tiek su apsunkintomis asmeninėmis patirtimis ir netolygiu intelektiniu pajėgumu. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad jos verbaliniai gebėjimai yra vidutiniai, o neverbaliniai gebėjimai – paslėptų prasmių numatymas, loginių pasekmių ryšių numatymas, yra žemų gebėjimų lygyje, tai reiškia, kad ji, tokiose situacijose, kurių ji nesupranta, kurios jai yra naujos, gali būti paveikesnė, pasimesti, būti linkusi prisitaikyti. Nurodė, kad apie įvykius atsiveria spontaniškai ir toks atsivėrimo būdas yra būdingas E. amžiaus vaikams. Jos atsivėrimas spontaniškas ir nesusijęs su kažkokia konkrečia situacija, ar su įtariamuoju, o iš viso, žiūrint filmuką, reaguojant į emocinę reakciją, kuri jai priminė jos reakciją, kad ji irgi taip yra verkusi ir toks spontaniškas, netikėtas, dalinis, net ne pilnas, atsiskleidimas, yra būdingas E. G. amžiaus vaikams, ir jis net sustiprino jos, kaip liudytojos patikimumą. Duomenų, kad ji patirtų kitų asmenų poveikį duodama parodymus, nebuvo gauta. Apie netiesioginio poveikio galimybę byloje medžiagos yra, bet E. G. atveju poveikis nebuvo nustatytas. Bendrai remiantis jos pasakojimo pobūdžiu, to pasakojimo realistiškumu, detalėmis, kurios atitinka jos protinį išsivystymo lygį, jos suvokimą apie seksualumą, nebuvo nustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis E. G. duotais parodymais. Tiek byloje tiriamų įvykių metu, tiek ekspertizės metu, tiriamoji vis dar yra tokio amžiaus ir tokio protinio išsivystymo lygmens, kuomet ji visiškai negalėjo, ir vis dar negali suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmės, ji nesupranta nei jų pobūdžio, nei jų reikšmės. Ji negalėjo pasipriešinti šiems veiksmams ne tik dėl šito nesuvokimo, kas irgi yra svarbi dalis, bet ir bendrai dėl fizinio silpnumo, emocinės būsenos, nes buvo išsigandusi, pasimetusi ir ekspertizės metu ji nurodė, kad galimai šiek tiek bijojo įtariamojo, kadangi matė, kaip jis skriaudą brolį J., tai visa šita faktorių visuma nulemia, kad ji aktyviau nesipriešino. Šiaip yra duomenų, kad ji sakė, kad nenori, kad paleistų, verkė. Tie dviprasmiški jausmai įtariamajam tik sustiprina liudytojos patikimumą. Ji liūdi, kad brolio nėra ir tuo pačiu pyksta, kad jis taip pasielgė su ja. Aplinkybės, kad E. ir J. buvo kalbinami namuose, buvo įvertintos, bet tuo pačiu, pačios tiriamosios pasakojamas dalykas ekspertizės metu, yra labai realistiškas ir autentiškas. Aplinkybės nesikeičia, ji ir toliau kalba jai būdingu žodynu, jos pasakojime neatsiranda suaugusiam būdingų žodžių, kas būtų kaip poveikio jai ženklas. Jos pasakojimas atitinka jos suvokimo lygį atitinkančiomis detalėmis, taip pat jos pasakojimas yra lydimas pasakojimo turinį atitinkančių emocinių reakcijų. Visos tos aplinkybės atskleidžia jos pasakojimo realistiškumą, o ne jos patiriamo poveikio aplinkybes. Įvertinus visas šias aplinkybes buvo padaryta išvada, kad poveikis nenustatytas. Kaip liudytoja ji yra patikima, o parodymų patikimumą vertins teismas. Psichologiniu požiūriu ji, kaip liudytoja, yra patikima. Dėl faktinių aplinkybių asmuo gali duoti parodymus nesuvokdamas esmės. Ji suprato, kad tas elgesys kelia nemalonius išgyvenimus, ji ir kalbėjo, kad nepabaigė tuštintis, kad apsiverkė. Ji suprato, kad tokie išgyvenimai kyla dėl tokių veiksmų, ji nesuprato, kad tai, kas vyksta, yra tvirkinimas. Ji nesuvokia ir nesuvokė ekspertizės metu, kad tai yra seksualinis smurtas. Ji suvokė, kad jai baisu, kad nori išeiti, bet ji nesuvokė, kas konkrečiai vyksta, negalėjo tai įvardinti. Tai, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji nurodė, kad nedrįso pasakyti mamai, tai tas nedrįsimas pasakyti atitinka E. G. būdingus individualius ypatumus. Ji nėra linkusi dalintis. Tai, kas vyksta, vyksta jos viduje ir, jeigu ji suvokia, tai tas netgi atitinka, o kai tu nesuvoki, kas čia vyksta, tai tu nežinai, kas čia yra atsakingas, kaip čia bus, kaip sureaguos aplinka ir tą galima matyti ir dabar. Jos vengimas, nenoras kalbėti yra susijęs su tuo, kad kažkaip apsaugoti globėją. Tai būdinga jos individualiems ypatumams. Ekspertė kalbėjosi su ja ir ji nurodė, kad bijojo pasakyti. Grįžtant prie jos ypatumų, reikia atsižvelgti į tai, kad bendrai jos savirefleksiniai gebėjimai yra mažai išvystyti, ji gali pasakyti, kad bijojo, bet negali konkrečiai įvardinti, ko bijojo. Kalbama apie mažo amžiaus mergaitę, kuri kalba tiek, kiek gali. Pagal E. G. būdingus individualius ypatumus, jai yra būdinga nepasakyti visų dalykų ir tai atitinka jos asmenybę. Nėra nustatytos priežastys, dėl kurių E. G. negalėtų duoti parodymų apie konkrečias faktines byloje tiriamas aplinkybes. Apsunkintos neigiamos gyvenimo patirtys turi įtakos vaiko raidai. Intelektas nėra būsena. E. G. intelekto gebėjimai stebimi, kaip besivystantys netolygiai, t. y. dalis jų, kaip verbalinis intelektas jis atitinka vidutinius jo amžiaus tarpsnio gebėjimus, tai reiškia, kad verbaliai žodžiais ji gali išsireikšti kaip ir jos bendraamžiai. Jos neverbaliniai intelektiniai gebėjimai vertinti kaip žemi ir jai sunkiau yra įvertinti ir numatyti kažkokias paslėptas prasmes, jai gali reikėti daugiau laiko paaiškinti, kad galėtų susilyginti. Kaip ji reaguoja į kažkokias pastabas, priklauso nuo situacijos. Gali būti, kad į pastabas, susijusias su santykiais, ji reaguos jautriau, o kitas pastabas gali reaguoti mažiau jautriai. Apie seksualinį smurtą bendrai nėra lengva pasipasakoti vaikams. E. G. uždelstas atsivėrimas atitinka jos amžių, gyvenimišką patirtį ir individualius ypatumus.

Tvirtina savo išvadą dėl J. K.. Padidintas įtaigumas nenustatytas. Ekspertizės akto dėstomojoje dalyje ir apibendrinime nurodė, kad jis visgi patiria artimos aplinkos, įskaitant ir įtariamojo, poveikį. Ir tą poveikį galima matyti iš bylos medžiagos, kur jis buvo apklausiamas du kartus. Pirmosios apklausos metu jis atsisakė duoti parodymus ir ekspertizės metu jis paaiškino, kodėl atsisakė duoti parodymus, motyvuodamas tuo, kad jam buvo nurodyta apie tai nekalbėti. Bendrai jis pasakojo, kad patiria biologinės mamos, brolio poveikį elgtis netinkamai, į kurį jam labai sunku nereaguoti. Jis pasidalino, kad išgyvena vidinę įtampą, nes jis nenori elgtis taip, kaip jam liepia. Ir tai atitinka santykio, su minėtais artimaisiais, aplinkybes. Jis nurodo, kad brolis jam yra svarbus, kas jis jo klausydavo, todėl tas poveikis jam ir yra nustatytas. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis 2025-01-14 J. K. duotais parodymais. J. K. nėra pajėgus suvokti jo atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės, nebuvo pajėgus jiems priešintis dėl faktorių visumos, t. y. dėl amžiaus, dėl šių veiksmų esmės nesuvokimo, dėl bendros būsenos, nes jis nurodė, kad jis būdavo pažadinamas iš miego, būdavo apsnūdęs ir dėl santykio su įtariamuoju ypatumų, ir emocinės būsenos santykyje su juo. Remiantis globėjos parodymais, jo atsiskleidimas buvo irgi gana toks spontaniškas, vyko fone, kuomet jo sesuo irgi atsiskleidė. J. K., kaip liudytojo patikimumą atskleidžia tai, kad jo pasakojimas yra nuoseklus, realistiškas, jis kalba jam būdingu žodynu, vaizdžiai, detalėmis ir jo pasakojime yra detalių, kurias sunku būtų sugalvoti, pavyzdžiui, apie aptaškytą kietu skysčiu uniformą, pateikia specifinių detalių, kurios atitinka jo suvokimo lygį ir jo pasakojimo turinį lydi atitinkančios emocinės reakcijos, jam yra nemalonu, išauga nerimas, gėda, kyla pyktis, t. y., jo verbalinė kalba atitinka jo neverbalinę kalbą. Nepastebėta tendencija apkalbėti brolį, kerštauti jam. Jis nesuvokė seksualinio pobūdžio veiksmų.

13. Ekspertė R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra ekspertų sąraše. Patvirtino ekspertinę išvadas bei paaiškino, jog E. G. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, kurie su byloje tiriama veika nesusiję, taip pat ekspertizės metu E. G. buvo konstatuotos (duomenys neskelbtini) ir šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama nusikalstama veika. Reakcijos į stresą simptomatika yra labai specifinė ir po šituo sutrikimu slepiasi tai, kad žmogui, po tam tikro įvykio, kilo (duomenys neskelbtini), kuri nepasiekė potrauminio streso sutrikimo lygmens, tačiau vis tiek buvo išreikštos ir konkrečiai siejosi su kažkokiu įvykiu, o šiuo atveju–su byloje tiriamu įvykiu. Ji buvo stebėta ir vertinama specialiosios pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuje, buvo stebėtos reakcijos, kaip pasikartojantys košmariški sapnai, kurie buvo susiję su įtariamuoju bei seksualiniu smurtu, sutrikęs miegas, nerimas, ypatingai, kai būna viena, baimė, kad gali pasikartoti tiriami veiksmai. Ekspertizės metu buvo stebėtos jos išreikštos reakcijos į pokalbį šiomis temomis, ji buvo stipriai įsitempusi, nerimavo, kilo liūdesys ir tos potrauminės reakcijos, kurios buvo stebėtos ankščiau, 2025 m. sausio mėnesį, išliko ir ekspertizės atlikimo metu. Jai sunku užmigti, prieš užmigdama ji daug galvoja apie įtariamąjį, kad jis gali ateiti, kad kartojasi košmariški sapnai ir visa tai iššaukia jos nerimą. Tai ir sukėlė (duomenys neskelbtini) ir tai yra vertinama, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Situacija, ar veiksmai, kurie labai stipriai išgąsdina, kurie sukelia labai didelę emocinę reakciją, jeigu žmogaus psichika negali suvokti, kas vyksta ir viso to apdoroti, tai atsitinka taip, lyg jis, tarsi, užstringa toje būsenoje ir dėl to kartojasi tos visos reakcijos, atsikartoja baimė, kartojasi to įvykio situacija, tiek prisiminimuose, tiek sapnuose. Žmogui nebūtina suprasti, kokie veiksmai gali turėti juridines pasekmes, kad sukeltų jam stiprią reakciją. Jeigu tuo metu ją išgąsdina, jai skauda, jai baisu ir ji, tarsi, užstringa tame didžiuliame nerime, tai ir išsivysto toks sutrikimas. Tai, kad vienam vaikui buvo sukeltas psichikos sveikatos sutrikimas, o kitam nėra, labai priklauso nuo individualių ypatumų. Skirtingi įvykiai mus gali skirtingai paveikti. J. K. atžvilgiu jis nurodė, kad ir tuo metu jis patyrė nemalonius išgyvenimus, tiek ir kalbant bylai reikšmingomis temomis, jam kilo nemalonių emocinių išgyvenimų, nerimavo, buvo pykčio, tik tiek, kad jos labai greitai nuslopo ir nebuvo pasiekusios tokį lygmenį, kad jam atsikartotų išgyvenimai. Todėl ir nebuvo susieta su tuo, kas jam buvo ankščiau buvo nustatyta, t. y., dėmesio sutrikimas. Jo raiška yra kitokia ir jis buvo byloje jau iki tiriamo įvykio. Šio sutrikimo nebuvo galimybių sieti prieš nusikalstamą veiką, bet buvo pažymėta, kad gali būti, kad jam kas nors išsivystys ateityje. Ir dėl to paties supratimo, kad jis šiuo metu visiškai nesuvokia nei pobūdžio, nei reikšmės, tai tikrai yra būdinga vaikams, kurie mažametystėje yra patyrę seksualinį smurtą ir pasekmės išryškėja jau vėliau, paauglystės laikotarpiu. Negali atsakyti, kaip J. K. bus viskas ateityje.

14. Ekspertas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis teikė specialisto išvadą Nr. G 379/2025(01) bei davė paaiškinimą, jog dėl seksualinės prievartos veiksmų, t. y. lytinio organo –varpos kišimo į išangę, nukentėjusiajam J. K. sužalojimų lytinių organų srityje, tiesiosios žarnos aplinkoje ir gleivinėje, galėjo nelikti, plyšimai galėjo nesusidaryti. Patvirtina, kad išsireiškimas – varpos kišimas ir įkišimas yra faktiškai tas pats, yra menamas dalykas, turint omenyje, jeigu kišant varpą yra galimybė, jog neliks sužalojimų, bet tai nėra kategorinis teiginys, kad buvo kišama, buvo įkišta. Menamų dalykų netiria, nors teoriškai gali įeiti varpa ir nelikti sužalojimų, bet praktiškai to nematė. Medicininiu požiūriu tokia galimybė, kad atlikus varpos įkišimą į išangę nelieka sužalojimų, yra, bet tai yra teorinė galimybė. Sužalojimų gali nelikti, nes varpa yra skirtingų dydžių. Reikia konstatuoti, kokio dydžio varpa, koks tamprumas išangės. Šiuo atveju yra konstatuota, kad nėra sužalojimų, negali patvirtinti kišo, ar nekišo. Teoriškai, tai yra galimybė, kad įkišant varpą ir ištraukiant, sužalojimų nelieka, juolab, kad tiriamasis apžiūrėtas 2025 m. sausio 27 d., o įvykis 2024 m. lapkričio 22 – 28 dienomis, tai per tiek laiko, jeigu ir bus koks sužalojimas, jis pilnai išgis, nepalikdamas liekamųjų reiškinių. Plyšimai gali nepalikti randų.

15. 2024-11-20 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-o poskyrio vyresniojo tyrėjo I. S. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo užfiksuota informacija apie tai, kad 2024 m. lapkričio 20 d. apie 14.34 val. iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos buvo gautas pranešimas apie prieš E. G., gim. 2016 m., galimai naudotą seksualinę prievartą iš D. K., gim. 2008 m. (t. 1, b. l. 29-31).

16. 2024-11-20 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tualete, apžiūra (t. 1, b. l. 38-52).

17. 2025-04-01 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esančio nukentėjusiojo J. K. kambario, tualeto ir katilinės patalpų apžiūra (t. 1, b. l. 53-60).

18. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje E. G. vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuoti duomenys apie tai, kad E. G. papasakojo apie seksualinę prievartą, patirtą iš D. (t. 4, b. l. 12-22).

19. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje E. G., galimai nukentėjusios nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2025-01-27 – 2025-01-29 vertinimo metu surinkti duomenys (mergaitės suteikiama informacija apie prievartos patirtis bei atsiskleidžiančios emocinės reakcijos) leidžia kelti prielaidą apie galimą seksualinio smurto patyrimą (t. 3, b. l. 18-24).

20. VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikta seksualinio smurto aukos tyrimo protokolo kopijoje ir gydytojo išrašo iš Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės N. (duomenys neskelbtini) kopijoje iš E. G. žodžių užfiksuota informacija apie tai, kad kartu gyvenantis globotinis D. tualete liepė jai liesti jo lyties organą ir daryti aukštyn žemyn, kol ištekėjo baltas skystis. Taip pat lietė mergaitės lyties organus bei kišo savo „pimpuką“ jai į lytinį plyšį (t. 3, b. l. 34-43).

21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 388/2025(01), kurioje nurodyta, kad E. G. lytinių organų, išangės srityje sužalojimų nėra. E. G. mergystės plėvė nepažeista. Vadovaujantis mergystės plėvės anatomine sandara lytinis aktas negalėjo būti atliktas nepažeidžiant mergystės plėvės (t. 3, b. l. 113-115).

22. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-119/2025 duotos išvados, kad:

22.1. E. G. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, kur, ką darė) nagrinėjamoje byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei praėjus kuriam laikui duoti parodymų apie tai, t. y. potencialiai ji gali būti liudytoja.

22.2. Tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo metu E. G. vis dar yra tokio amžiaus bei tokio protinio išsivystymo lygmens, kuomet ji visiškai negalėjo ir negali suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (nesupranta nei jų pobūdžio. nei reikšmės). Aktyviau priešintis šiems veiksmams E. G. negalėjo dėl jų esmės nesuvokimo, fizinio silpnumo bei emocinės būsenos (buvo išsigandusi, pasimetusi).

22.3. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais) E. G. nenustatytas. Nenustatytos priežastys dėl kurių nebūtų galima tikėti bei tolesniuose procesiniuose veiksmuose remtis E. G. duotais parodymais.

22.4. Dėl jai nustatytų sutrikimų bei pokalbio bylai reikšmingomis temomis metu kylančių neigiamų emocinių išgyvenimų E. G. toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama.

22.5. Šiuo metu G. konstatuojamos (duomenys neskelbtini), šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama nusikalstama veika ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (plačiau – išvadų dalyje) (t. 2, b. l. 24-32).

23. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje J. K., galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2025-01-27 – 2025-01-29 vertinimo metu J. K. papasakojo, kad negatyvias intymias patirtis patirtas iš brolio D. (t. 3, b. l. 25-31).

24. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 379/2025(01), kurioje nurodyta, kad J. K. sužalojimų, tame tarpe ir lytinių organų srityje, tiesiosios žarnos aplinkoje ir gleivinėje, nenustatyta (t.3 , b. l. 120).

25. 2025-10-06 tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija apie tai, kad bendraujant telefonu su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistu J. P., pateikusiu specialisto išvadą Nr. G 379/2025(01), J. P. paaiškino, kad dėl seksualinės prievartos veiksmų (lytinio organo – varpos kišimo į išangę) nukentėjusiajam J. K. sužalojimų lytinių organų srityje, tiesiosios žarnos aplinkoje ir gleivinėje, galėjo nelikti, plyšimai galėjo nesusidaryti (t. 3, b. l. 121-122).

26. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-120/2025 nurodyta, kad:

26.1. J. K. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, kur, ką darė) nagrinėjamoje byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei praėjus kuriam laikui duoti parodymų apie tai.

26.2. J. K. tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo metu nėra pajėgus suvokti jo atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (šiems veiksmams prasidėjus jis visiškai nesuprato nei jų pobūdžio, ei reikšmės, šiuo metu jo supratimas apie šių veiksmų pobūdį didesnis, tačiau jis vis dar visiškai nesupranta jų reikšmės). Aktyviau priešintis įtariamajam J. K. negalėjo dėl mažo amžiaus, šių veiksmų esmės nesuvokimo, būsenos, santykio su įtariamuoju ypatumų ir emocinės būsenos bei įtariamojo manipuliatyvaus elgesio (plačiau – išvadų dalyje).

26.3. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), padidintas įtaigumas J. K. nenustatyti. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti bei remtis 2025-01-14 J. K. duotais parodymais.

26.4. J. K. dėl mažo amžiaus ir pokalbio bylai reikšmingomis temomis metu kylančių neigiamų emocinių išgyvenimų toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama.

26.5. Šiuo metu J. K. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvykių, nekonstatuotina, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (t. 2, b. l. 74-83).

27. 2024-11-27 savanoriškas daiktų, dokumentų protokolas, kuriame užfiksuota, kaip liudytoja R. K. pateikia skaitmeninę laikmeną DVD-R (t. 3, b. l. 66-68) ir 2024-12-10 – 2024-12-11 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota liudytojos R. K. pateiktos skaitmeninės laikmenos DVD-R apžiūra, bei apžiūrėti 5 vnt. vaizdo įrašų.

27.3. Vaizdo įraše „20241122_192929“ užfiksuotas R. K. ir nukentėjusiojo J. K. pokalbis. J. K. pasakoja, kad: „D. man leido paglostyt savo, nu „pimpuką“, tai buvo virš trijų kartų, „pimpukas: buvo storas, kietas, jam liepė pačiupinėti, „...jis toks: „nebijok, nebijok“ ir jis toks, pasiėmė mano ranką ir drož“, „ir tada kilnot aukštyn žemyn“, sakė „duosiu pažaist jei paliesi“, „sakė kuo ilgiau liesiu, tuo ilgiau gausiu žaist“, tada išbėgo toks baltas“, aptaškė jo bliuzoną mokyklinį, „aš sakiau „baik, nelįsk“, bet jis vis tiek, – „niekur neini“, tai buvo trys kartai, „ėė, vieną, dvi trys, tada palaukėm dar vieną naktį, ir daugiau ten vieną per vieną naktį negulėm, ir tada vėl, viens, du, trys“, tai buvo „vieną kartą per vakarą“, „jis pats paėmė mano ranką“ (t. 3, b. l. 69- 94).

28. 2025-01-08 savanoriško daiktų, dokumentų protokolas, kuriame užfiksuota, kaip liudytoja R. K. pateikia skaitmeninę laikmeną DVD-R (t. 3, b. l. 95-98) ir 2025-01-27 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota liudytojos R. K. pateiktos skaitmeninės laikmenos DVD-R apžiūra, apžiūrėti 4 vnt. vaizdo įrašų:

28.1. Vaizdo įraše „20250108_133619“ užfiksuota, kaip J. K. sako: „vasarą D. man kišo savo „pimpį“ į mano „subinę“, o tada aš verkiau, bet jis man taip padarė (rodo ant savo sprando uždėdamas dešinę ranką ir lenkdamasis žemyn“, o, ir aš spardžiausi, o, kad R. negirdėtų, ir, kad neatimtų iš jo telefono, ir tada rodė ten, davė pažaisti, tada ėė, seksus rodė, ir tada, mm, telefoną davė.“

28.2. Vaizdo įraše „20250108_135843_1“ užfiksuota, kaip J. K. sako: „man D. liepė jo, mano „pimpį“ tampyt, kol išbėgo balti skysčiai, ir jis tada paima mano ranką ir tada kilnoja aukštyn žemyn (rodo judesį su dešine ranka aukštyn žemyn) ir sakė man užsičiaupti ir tylėt, kad, kad nesakyčiau R.. Ir tada sakė duos man telefoną pažaisti „gren“, seksą, ten kur vyras su vyru, vyras su teta, moteris su moterim, ir tada, ir vėl kilnojo tris kartus, ir taip kilnojo (rodo su dešine ranka judesį aukštyn žemyn), bet stipriai (t. 3, b. l. 99-101).

29. 2024-12-31 savanoriško daiktų, dokumentų protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja R. K. pateikė D. K. mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“ (t. 3, b. l. 123-126).

30. 2025-02-18 Šiaulių apskrities VPK KTT 2 - ojo skyriaus specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-480000-25 nurodyta, kad tyrimui pateiktame objekte rasta 30 nuotraukų, 5 vaizdo įrašai su pornografiniu turiniu, kuriuose galimai vaizduojamas vaikas. Susirašinėjimų seksualinio pobūdžio temomis, pasidalijimų intymiomis nuotraukomis, vaizdo įrašais, nerasta (t. 3, b. l. 132-136).

31. 2025-03-13 – 2025-03-14 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2025-02-18 specialisto išvados Nr. IBPS-V-480000-25 failo „priedas.zip“ apžiūra (t.3, b. l. 137-167).

32. 2025-10-01 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-46176-24, iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2-o skyriaus vyriausiųjų specialistų A. G. ir R. V. gauta specialisto išvada Nr. IBPS-V-480000-25, kurioje nurodyta, kad atlikus tyrimą (įtariamojo D. K. telefono „Redmi“), rasta 30 nuotraukų, 5 vaizdo įrašai su pornografiniu turiniu.

33. 2025-03-13 – 2025-03-14 buvo atlikta nurodytų vaizdo įrašų ir nuotraukų apžiūra. Atlikus apžiūrą nustatyta, kad pornografinio turinio vaizdo įrašai objekte (telefone „Redmi“) sukurti 2023-05-20, visi vaizdo įrašai buvo išsaugoti „Snapchat“ kataloge. Tuo metu įtariamajam D. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo 15 metų.

34. Atlikus 30 vnt. pornografinio turinio paveikslėlių apžiūrą, nustatyta, kad jų modifikavimo laikotarpis yra laikotarpyje nuo 2023-05-21 iki 2024-11-30. Iš 30 vnt. pornografinio turinio paveikslėlių 13 vnt. paveikslėlių (pavadinimais “2aac7d1e00cb08bfb069fcd5e375dc78.thumb“, “656067e997c4345fe93969909249e765.thumb“, “b166551d73f79825db8801a540b65d3d.thumb“, “4d522723692acaffdc25e2ed61e8ea94.thumb“, “656067e997c4345fe93969909249e765.thumb“, 24dab36b24300e9aaadb63d112b9219d.thumb“, “2d6a7eebeef2f1ae76ab4270c51a28c5.thumb1“, “30b3e4c341272e666ef5a26eae8cfb52.thumb1“, “30b3e4c341272e666ef5a26eae8cfb52.thumb2“, “9e50e8bbbdfcd170107192c3b1454d6f.thumb“, “30b3e4c341272e666ef5a26eae8cfb52.thumb3“, “2d6a7eebeef2f1ae76ab4270c51a28c5.thumb4“, “5962f5525f4712dd81f1e6784ec44ea99ab0b46ea7a5ae62549e9f7f682e3068.0“) sukurti laikotarpyje nuo 2024-05-05 iki 2024-11-30, tai yra, kai įtariamajam D. K. buvo sukakę 16 metų.

35. Siekiant išsiaiškinti šių 13 vnt. pornografinio turinio paveikslėlių atsiradimo kelią telefone „Redmi“, buvo konsultuotasi su vyriausiuoju specialistu R. V.. R. V. paaiškino, kad visi 13 vnt. paveikslėlių yra miniatiūrinės nuotraukų versijos, leidžiančios greičiau peržiūrėti vaizdą be pilno jo įkėlimo. „Thumb“ – tai trumpinys iš thumbnail (angl. miniatiūra). Kai telefonas automatiškai sukuria „thumb“ nuotraukas (vartotojui paprastai nereikia nieko nustatyti ar įjungti), jos saugomos vidinėje atmintyje arba spec. kataloguose, kad galerija galėtų greitai rodyti peržiūras (t. 3, b. l. 168-170).

36. BK 150 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. BK 150 straipsnio 4 dalyje reglamentuota atsakomybė tam, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

37. Tiek iš nukentėjusiojo J. K. ikiteisminio tyrimo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek iš nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą R. K., liudytojų E. I., V. L., ekspertų R. G., T. G.-N., J. P. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, ekspertizės aktų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje J. K., galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje užfiksuotų duomenų, savanoriško daiktų pateikimo protokolų ir jų apžiūros, papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo, nustatyta, kad D. K. laikotarpiu nuo 2024 metų spalio 27 dienos iki 2024 metų spalio 29 dienos, nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, namo, esančio (duomenys neskelbtini), savo kambario lovoje, ne mažiau kaip tris kartus, paėmęs nukentėjusiojo J. K. ranką ir uždėjęs ją ant savo lytinio organo, liepė nukentėjusiajam masturbuoti jo lytinį organą, darant judesius aukštyn žemyn, bei įkišo savo lytinį organą nukentėjusiajam į išangę, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, šiais veiksmais seksualiai prievartavo mažametį nukentėjusįjį J. K. kitokio sąlyčio būdu ir analiniu būdu.

38. Seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai – teismo psichiatrijos psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai.

43. Taip pat nukentėjusioji E. G. parodė, kad 2024 metų vasarą, namuose, D. K. nusivedė E. G. į savo kambario lovą, numovė jai kelnes ir kišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į išangę, sukeldamas jai fizinį skausmą, bei, paėmęs nukentėjusiosios ranką ir uždėjęs ją ant savo lytinio organo, liepė nukentėjusiajai masturbuoti jo lytinį organą, darant judesius aukštyn žemyn. Šias aplinkybes nukentėjusioji E. G. nurodė apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, taip pat pasakojo globėjai R. K., kuri jos pasakojimą užfiksavo telefonu ir įrašas, perkeltas į DVD-R laikmeną, pateiktas prie bylos (t. 3, b. l. 66-68, 95-98). Iš esmės tokias pat įvykio aplinkybes E. G. nurodė ir atliekant ekspertizę, pasakojant ekspertėms apie įvykius (t. 2, b. l. 30), todėl, kaip jau minėta aukščiau, nenustačius padidinto polinkio fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiai įvykiais), abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo.

44. Neginčijamai nustatyta, kad D. K. seksualiai prievartavo mažametę E. G. ir, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, įrodymų visumos pakanka konstatuoti, jog D. K. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, nukentėjusiosios E. G. atžvilgiu.

45. BK 138 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant netiesioginei tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas netiesiogine tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį.

46. Iš aukščiau aptartų įrodymų visumos nustatyta, kad D. K. tenkino savo lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja E. G., t. y. seksualiai ją prievartavo. Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-119/2025 nustatyta, kad E. G. konstatuojamos (duomenys neskelbtini) ir šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs su byloje nagrinėjama nusikalstama veika, ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 24-32). Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė psichiatrė R. G. patvirtino savo duotą išvadą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) simptomatika yra labai specifinė ir po šituo sutrikimu slepiasi tai, kad žmogui, po tam tikro įvykio, kilo (duomenys neskelbtini), kuri nepasiekė (duomenys neskelbtini) sutrikimo lygmens, tačiau vis tiek buvo išreikštos ir konkrečiai siejosi su kažkokiu įvykiu, o šiuo atveju – su byloje tiriamu įvykiu. Akivaizdu, kad, tenkinant savo lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja, padarinių tikimybė yra didelė, todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis D. K., suvokdamas savo vykdomos nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, jog atlikti veiksmai prieš nukentėjusiąją gali sukelti pasekmes, ir nors tokių pasekmių jis nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Kaip jau minėta, teisiamojo posėdžio metu apklausta psichiatrė ekspertė R. G. patvirtino, kad dėl kaltinamojo atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų atsirado pasekmės – nesunkus mažametės sveikatos sutrikdymas, o anksčiau E. G. nustatyti kiti sutrikimai nėra susiję su ekspertizės metu konstatuota diagnoze dėl kaltinamojo atliktų neteisėtų veiksmų, sukėlusių (duomenys neskelbtini).

47. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, įrodymų visumos pakanka konstatuoti, jog D. K. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje (2 veikos) ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir konstatuojama, kad idealiąja sutaptimi įvykdytos tyčinės, baigtinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (E. G. atžvilgiu), sukeltos realios pasekmės, ir įvykdyta tyčinė baigtinė nusikalstama veika, numatyta BK 150 straipsnio 4 dalyje (J. K. atžvilgiu), visi aukščiau aptarti įrodymai atitinka tarpusavyje, ir jų visumos pakanka aptariamų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti bei D. K. kaltei pagrįsti.

Bausmių skyrimas

48. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

49. Pažymima, kad nuo 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti kaltinamojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

50. Pažymėtina ir tai, jog 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 nuo 2025 m. vasario 1 d. pakeista BK 150 straipsnio 4 dalies redakcijos sankcija, numatant laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 15 metų. Kaip matyti, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 150 straipsnio 4 dalies redakcija numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 13 metų. Kadangi griežtinantis bausmę įstatymas neturi grįžtamosios galios, taikoma veikos padarymo metu galiojusi BK 150 straipsnio 4 dalies redakcija (BK 3 straipsnio 3 dalis). Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, padarymą numato bausmę laisvės atėmimą iki 5 metų. Nustatant bausmių dydžius, teismas vadovaujasi ir BK 91 straipsnio 3 dalimi, t. y. skiriamų bausmių minimumą skaičiuoja nuo pusės minimalių bausmių, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto sankcijose.

51. D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis BK 150 straipsnio 4 dalyje (2 veikos) numatytas veikas padarė būdamas nukentėjusio J. K. artimu giminaičiu ir kartu gyvenantis asmuo su nukentėjusiąja E. G. (BK 60 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

52. Skiriant kaltinamajam D. K. bausmes, atsižvelgtina į tai, kad padaryti trys baigtiniai, tyčiniai nusikaltimai, kurių du (BK 150 straipsnio 4 dalis) priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir vienas (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas) priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Padarytos nusikalstamos veikos pavojingos, sukeltos pasekmės. Iš kaltinamojo D. K. asmenybę charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 56, 58), neteistas (t. 2, b. l. 60–61), administracine tvarka nebaustas (t. 4, b. l. 49), charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 56, 61, 66). Siekiant bausmės tikslų – užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų D. K. amžių ir socialinę brandą, padėti jam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, bei sulaikyti D. K. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat atsižvelgęs į tai, kad kaltinamojo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinęs byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas prieina prie išvados, kad D. K. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, padarymą, tikslinga skirti sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, nustatant jų dydį, artimesnį minimaliam (BK 91 straipsnio 3 dalis, 150 straipsnio 4 dalis – 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), bei artimesnį minimaliam (BK 91 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas) sankcijose numatytiems bausmių dydžiams.

53. Atkreipiamas dėmesys, kad tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573). Nors naujasis baudžiamasis įstatymas ir išplėtė galimybes šių straipsnių pagrindu kaltinamiesiems skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, tačiau šiuo atveju net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms teismas nenustatė pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam D. K. skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme.

54. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K- 390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su D. K. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima prieiti prie išvados, kad sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas D. K. aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

55. BK 92 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

56. Šiuo atveju nustatyta, kad D. K. yra nepilnametis, nusikaltęs pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą R. K., kuri buvo kaltinamojo globėja, kaltinamąjį taip pat charakterizuoja teigiamai, administracine tvarka nebaustas, todėl teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, D. K. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės, kurios, teismo manymu, padės nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį bei sulaikys D. K. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kiti klausimai

58. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

58.1. 2 vokai su DNR (seilių) ėminiais pagal 2025-04-22, paimti pagal daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktą ir perduoti saugoti Policijos departamento prie LR VRM turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, esančiam Aušros al. 19, Šiauliuose (t. 3, b. l. 64-65), ir 2024-11-25 liudytojos R. K. pateiktos E. G. kelnės ir golfas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);